jungtinėms valstijoms

Rusijos karinių laivų įgulos ruošiasi smogti raketomis, pranešė Ukrainos šalies gynybos ministerija.  Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00:54 | Kibernetinė ataka prieš telekomunikacijos bendrovę Ukraina patyrė didelę kibernetinę ataką, o pagrindiniu taikiniu tapo telekomunikacijų paslaugų teikėja „Ukrtelecom“. Visgi tvirtinama, kad situacija buvo neutralizuota ir dedamos visos pastangos, kad paslaugos būtų atnaujintos.

Rusijos kariuomenės vadas penktadienį patvirtino, kad Rusijos kariuomenė sutelks didžiausias karines pajėgas Rytų Ukrainos Donbaso regione siekiant „visiško išlaisvinimo“.  Svarbiausi penktadienio įvykiai: 23:31 | Evakuacija iš Ukrainos miestų  Penktadienį iš Ukrainos miestų humanitariniais koridoriais iš viso buvo evakuota 7 tūkst. 331 žmogus, pranešė aukšto rango Ukrainos pareigūnas. Ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereshchuk sakė, kad 2 tūkst.

Šiaurės Korėja ketvirtadienį paleido, ko gero, iki šiol didžiausią tarpžemyninę balistinę raketą (ICBM), pranešė Tokijas ir Seulas. Tokiu būdu Pchenjanas dramatiškai grįžo prie tolimojo nuotolio sviedinių bandymų, kurie kėlė pasipiktinimą kaimyninėms šalims ir Jungtinėms Valstijoms.

JAV vyriausybė trečiadienį paskelbė atnaujinanti muitų išimčių taikymą 352 rūšių gaminiams iš Kinijos, kurių atžvilgiu baudžiamieji muitai pirmą kartą buvo įversti 2018 metais, kai tuometinis prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pradėjo prekybos karą su Pekinu. Taikytos išimtys nustojo galioti 2020 metų pabaigoje, tačiau praėjusių metų spalį prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija pradėjo konsultacijas, kuriems iš 549 tinkamų Kinijos produktų vėl reikėtų netaikyti muitų.

Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida šeštadienį pranešė, kad ankstesnę dieną šalies kariuomenė išbandė dvi nuo geležinkelio platformų paleidžiamas taktines valdomas raketas. Šis raketų bandymas buvo jau trečias šį mėnesį. Jis buvo surengtas Jungtinėms Valstijoms paskelbus naujų sankcijų Pchenjano režimui. Pietų Korėjos kariškiai nurodė penktadienio popietę užfiksavę dviejų trumpo nuotolio balistinių raketų paleidimą.

NATO plėtra į buvusias Sovietų Sąjungos respublikas Rusijai yra gyvybės ir mirties klausimas, sekmadienį pareiškė prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas. „Pastaruosius du dešimtmečius [ar], turbūt, dar ilgiau mus metodiškai apgaudinėdavo ir dėl šios apgaulės atsidūrėme situacijoje, kai iškilo grėsmė mūsų saugumui. Tolesnio tokio paties apgaudinėjimo grėsmė. Ir politinės, ir karinės NATO infrastruktūros tolesnės ekspansijos mūsų sienų link grėsmė.

Neseniai gauti Pentagono dokumentai atskleidžia, kad JAV Artimuosiuose Rytuose vykdyti aviaciniai karai buvo paremti „itin klaidinga žvalgybine informacija“, dėl to žuvo tūkstančiai civilių, įskaitant daug vaikų, šeštadienį rašo laikraštis „The New York Times“. Jo teigimu, konfidencialūs dokumentai, kuriuose pateikiama duomenų apie daugiau nei 1300 civilių aukų, prieštarauja JAV valdžios teiginiams apie vykdomą karą naudojant itin tikslias bombas.

Pentagonas atidžiai stebi padėtį Ukrainos regione dėl numanomo naujo Rusijos pajėgų telkimo prie šios šalies sienų, pirmadienį pranešė JAV Gynybos departamento atstovas Johnas Kirby. Kaip rašo dienraštis „The Washington Post“, JAV pareigūnai nerimauja dėl nepaaiškinto Rusijos kariuomenės dalinių judėjimo tame regione.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Ostinas ketvirtadienį pareiškė, kad ekstremistų tinklas „al Qaeda“, prieš 20 metų pasinaudojęs Afganistanu kaip placdarmu atakoms prieš Ameriką surengti, gali vėl pamėginti įsitvirtinti šioje Vidurio Azijos šalyje, kur pasitraukus NATO pajėgoms į valdžią sugrįžo Talibanas. „Tokia organizacijos prigimtis“, – sakė L. Austinas nedidelei žurnalistų grupei Kuveite, baigdamas keturių dienų trukmės kelionę po Persijos įlankos valstybes.

NATO penktadienį rengia skubų susitikimą dėl prastėjančios saugumo padėties Afganistane, JAV pranešus apie planus ten pasiųsti tūkstančius karių evakuoti ambasadų darbuotojus ir kitus savo piliečius, pranešė diplomatiniai ir oficialūs šaltiniai. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas vadovaus diskusijoms su 30 sąjungininkių atstovais. Susitikimas prasidės 15 val. vietos (16 val. Lietuvos) laiku. Vieno šaltinio teigimu, per jį bus aptariami evakuacijos iš Afganistano planai.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pripažino, kad šalyje veikiausiai bus įvesta naujų taisyklių arba suvaržymų, reaguojant į vėl didėjantį sergamumą koronavirusine infekcija COVID-19. Paklaustas, ar amerikiečiams reikėtų tikėtis naujų sveikatos apsaugos institucijų rekomendacijų arba naujų suvaržymų, prezidentas atsakė „visiškai tikėtina“ ir savaitgaliui išskrido iš Baltųjų rūmų sraigtasparniu. Jis nesukonkretino, kokių žingsnių gali būti imtasi.

Rusija neketina nutraukti raketų variklių ir titano tiekimo Jungtinėms Valstijoms, pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. „Mes neplanuojame ir nesiimsime atsakomųjų veiksmų, kurie mums patiems kenktų. Pavyzdžiui, amerikiečiai vis dar skraido į kosmosą mūsų varikliais, iki šiol plačiai naudoja mūsų raketų variklius, kad JAV kosminiai laivai pasiektų kosmosą.

Jungtinių Valstijų įsipareigojimai Taivanui yra „tvirti kaip uola“, šeštadienį paskelbė Valstybės departamentas, kuris perspėjo, kad Kinijos „bandymai bauginti“ salą kelia pavojų taikai regione. Tai pirmi Vašingtono komentarai apie santykius su Taivanu po trečiadienį įvykusios prezidento Joe Bideno inauguracijos. Jie buvo pareikšti tą pačią dieną, kai Taibėjus pranešė apie kinų lėktuvų įskridimą į jo oro erdvės gynybos zoną.

Jungtinėms Valstijoms paskelbus apie dalies karių atitraukimą iš Vokietijos, Lietuva ir Lenkija turi bendrą interesą siekti jų buvimo regione, penktadienį pareiškė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Kalvarijos pasienio punkte po dvišalio pokalbio su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu S. Skvernelis sakė, kad šis klausimas buvo aptartas tete-a-tete susitikime, tačiau teigė negalįs detalizuoti jo turinio.

Bendras pasaulyje patvirtintų koronavirusinės infekcijos atvejų skaičius perkopė 7 mln., o Europai ir Jungtinėms Valstijoms tenka maždaug du trečdaliai šių COVID-19 atvejų, rodo naujienų agentūros AFP surinkti oficialūs duomenys.     Iki pirmadienio 7 val. Grinvičo (10 val. Lietuvos) laiku gauti duomenys rodo, kad visame pasaulyje oficialiai užregistruota bent 7 003 851 COVID-19 atvejų, 402 867 žmonės nuo šios ligos mirė.

Iranas antradienį pranešė, kad šalies aukščiausios instancijos teismas patvirtino mirties nuosprendį iraniečiui, nuteistam už šnipinėjimą JAV Centrinei žvalgybos valdybai (CŽV).  Šalies žiniasklaida skelbia, kad myriop nuteistas vyras perdavė CŽV slaptos informacijos apie šiitiškos respublikos branduolinę programą.    Irano teismų sistemos atstovas Gholamhosseinas Esmaili nuteistąjį įvardijo kaip Amirą Rahimpourą ir sakė, kad jam greitai bus įvykdyta egzekucija.

Įtampa tarp Teherano ir Vašingtono kaista vis labiau. Bagdade atsisveikinama su penktadienį paryčiais per JAV aviacijos smūgį nužudytu Kasemu Suleimaniu. Iranas toliau grasina rūsčiu atsaku Jungtinėms Valstijoms, o štai šios skundžiasi nepakankamu tarptautinės bendruomenės palaikymu. Bagdade – slogios ir kartu aršios nuotaikos.

Estijos premjeras Juri Ratas ir JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as pasirašė susitarimą dėl 5G tinklo saugumo, kuriuo, tikėtina, bus praktiškai užkirstas kelias Kinijos „Huawei“ technologijų naudojimui Estijoje. „Šiuo susitarimu patikiname, kad plėtodami 5G laikysimės bendrųjų saugumo principų. Svarbiausias Estijos prioritetas yra pasitikėjimas naujausiomis technologijomis, o JAV yra svarbiausia saugumo sąjungininkė.

Iranas nusiuntė Jungtinėms Valstijoms diplomatinę notą, kurioje paneigė kaip nors prisidėjęs prie atakų prieš Saudo Arabijos naftos pramonės infrastruktūros objektus ir perspėjo, kad atsakys į bet kokius prieš jį nukreiptus veiksmus, trečiadienį paskelbė valstybinė žiniasklaida. Oficialus pranešimas buvo išsiųstas pirmadienį per Šveicarijos ambasadą, kuri atstovauja JAV interesams Teherane. Vašingtonas ir Teheranas diplomatinių santykių nepalaiko nuo 1980 metų.

Šiaurės Korėja antradienį jūros kryptimi paleido du „neidentifikuotus sviedinius“, nors vos prieš kelias valandas pasiūlė Jungtinėms Valstijoms rugsėjo pabaigoje atnaujinti darbines derybas, pranešė Pietų Korėjos žiniasklaida ir kariškiai. Sviediniai ar raketos buvo paleisti rytų kryptimi iš Kečono rajono Pietų Pjongano provincijoje, nurodė Pietų Korėjos Jungtinis štabų vadų komitetas.

Uragano „Dorian“ aukų Bahamose penktadienį padaugėjo iki 43, o kelios tarnybos prognozuoja, kad žuvusiųjų skaičius dar „reikšmingai“ padidės, nors gelbėtojai iš po nuolaužų dar ištraukė gyvų likusių žmonių. Daugiau kaip 260 gyventojų iš smarkiai nuniokotos Didžiojo Abako salos atvyko į sostinę Nasau po ilgiau kaip septynias valandas trukusios kelionės vyriausybės užsakytu keltu. Antrasis toks laivas turėtų atplaukti vėliau tą pačią naktį.

Afganistano sostinės centre ketvirtadienį ryte driokstelėjo galingas sprogimas. Būgštaujama, kad per jį tikriausiai žuvo žmonių, tačiau patikimos informacijos apie galimas aukas kol kas nėra. Sprogimas nugriaudėjo Jungtinėms Valstijoms ir Talibanui vedant derybas dėl taikos susitarimo. „Patvirtiname, kad sostinės Šašdarako rajone maždaug 10 val. 10 min. (8 val. 40 min. Lietuvos laiku) įvyko sprogimas“, – sakė Vidaus reikalų ministerijos atstovas spaudai Nasratas Rahimi.

Rusija iš esmės negalėjo svarstyti galimybės Vašingtono reikalavimu sunaikinti raketą 9М729, nes ji nesusijusi su Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartimi, todėl tokie JAV reikalavimai buvo neteisėti, pirmadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ketvirtadienį paragino politikus sparčiau didinti finansavimą gynybai. Taip jis kalbėjo paaiškėjus, kad Lietuva rizikuoja dvejus metus iš eilės neįvykdyti įsipareigojimo gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), nors pažadėjo šį rodiklį pasiekti dar 2018 metais. NATO šalių gynybos ministrų susitikime Briuselyje dalyvaujantis R. Karoblis teigė, kad Lietuva neturėtų kasmet balansuoti ties 2 proc. BVP riba.

Kinija antradienį perspėjo Vidurio Rytuose neatidaryti „Pandoros skrynios“, Jungtinėms Valstijoms dėl augančios įtampos su Iranu paskelbus apie 1 000 papildomų karių dislokavimą regione. Kinų užsienio reikalų ministras Wang Yi taip pat paragino Teheraną „taip lengvai“ nesitraukti iš tarptautinio branduolinio susitarimo, Iranui paskelbus planus viršyti savo urano atsargų limitą, jei pasaulio galybės per 10 dienų nepradės vykdyti įsipareigojimų, prisiimtų pagal šią sutartį.

JAV administracija planuoja paskelbti sankcijas Rusijos vykdomam eksporto dujotiekio plėtros projektui „Nord Stream 2“, antradienį rašo naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi JAV energetikos sekretoriaus Ricko Perry pareiškimu.

Jeigu manot, kad Europa dabar patiria didelę įtampą – palaukit, kol ji susidurs su naujomis branduolinio ginklavimosi varžybomis. Būtent tai mūsų laukia po praeitą savaitgalį JAV ir Rusijos priimto sprendimo įšaldyti dalyvavimą Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartyje. Ši istorinė ginklų kontrolės sutartis buvo sudaryta laikais, kai Sovietų Sąjunga turėjo bauginamą karinį pranašumą Europoje.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai penktadienį reiškė susirūpinimą dėl branduolinių ginklų platinimo, Jungtinėms Valstijoms rengiantis pasitraukti iš svarbios Šaltojo karo laikų sutarties, kurią, kaip teigia Vašingtonas, pažeidinėja Rusija.

Rusija ir Turkija šeštadienį susitarė koordinuoti antžemines operacijas Sirijoje, Jungtinėms Valstijoms praeitą savaitę netikėtai paskelbus, kad amerikiečių kontingentas iš šios šalies bus išvestas, pranešė rusų diplomatijos vadovas. „Žinoma, ypatingą dėmesį skyrėme naujos aplinkybėms, susijusioms su paskelbtu JAV kariniu pasitraukimu“, – Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė po derybų Maskvoje su Turkijos diplomatijos vadovu Mevlutu Cavusoglu.

Pačios bendrovės teigia nieko panašaus nepastebėjusios

Didžiausios grėsmės Europai ir Jungtinėms Valstijoms yra terorizmas, ekonominis nesaugumas ir migracija, sako prezidentas Valdas Adamkus. Antrąkart savo paties Vilniuje suburtoje konferencijoje, skirtoje transatlantiniam atsparumui stiprinti, trečiadienį jis ragino Europą ir JAV telktis reaguojant į Rusijos, Kinijos keliamas grėsmes, iššūkius transatlantinei vienybei.

Baltųjų rūmų atstovas Hoganas Gidely penktadienį atsisakė patvirtini Australijos žiniasklaidoje anksčiau pasirodžiusią informaciją, kad Vašingtonas ruošiasi suduoti karinį smūgį Iranui. „Negaliu patvirtino šio pranešimo. Rekomenduoju šiuo klausimu kreiptis į Gynybos departamentą“, – atsakydamas į žurnalistų klausimus pažymėjo H. Gidley. „Bet galiu jums pasakyti, kad prezidentas aiškiai nurodė savo poziciją dėl Irano“, – pridūrė Baltųjų rūmų pareigūnas.

Jungtinės Valstijos nebijo imtis sankcijų prieš Irano vyriausybės aukščiausio rango pareigūnus, sekmadienį pareiškė valstybės sekretorius Mike'as Pompeo. Jungtinėms Valstijos pasitraukus iš tarptautinio susitarimo dėl Irano branduolinės programos, M. Pompeo gegužės 21 dieną pristatė naują, itin griežtą Vašingtono strategiją šiitiškos respublikos atžvilgiu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas po pirmadienį įvykusio pirmojo jųdviejų dvišalio susitikimo pažadėjo naują pradžią didžiausių pasaulyje branduolinių galybių santykiuose, o Amerikos lyderis atmetė progą pasmerkti Maskvą už numanomą kišimąsi į JAV rinkimus. Po derybų Helsinkyje abu lyderiai sakė esantys nusiteikę bendradarbiauti sprendžiant globalius iššūkius.

Šalys partnerės, tebesilaikančios 2015 metų susitarimo dėl Irano branduolinės programos, pažadėjo, kad ši naftą eksportuojanti valstybė išliks integruota į pasaulio ekonomika, nors iš sutarties pasitraukusios Jungtinės Valstijos grasina sankcijomis. Teherano diplomatijos vadovas Mohammadas Javadas Zarifas gyrė šių šalių „valią priešintis“ JAV spaudimui, praėjus dviem mėnesiams nuo Vašingtono pasitraukimo iš sutarties prezidento Donaldo Trumpo sprendimu.

Atsakomieji muitai, kuriuos Europos Sąjunga nusprendė nustatyti dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo įvestų didelių plieno ir aliuminio importo muitų, įsigaliojo penktadienį. ES valstybės narės atsakomuosius muitus Jungtinėms Valstijoms patvirtino praėjusią savaitę. Jie įsigaliojo vidurnaktį, skelbiama Bendrijos oficialiajame leidinyje. Į amerikietiškų prekių, kurioms bus taikomi ES atsakomieji 25 proc.

Atsakomieji muitai, kuriuos Europos Sąjunga (ES) nusprendė nustatyti dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo įvestų didelių plieno ir aliuminio importo muitų, įsigalios penktadienį, pareiškė už prekybą atsakinga Europos Komisijos (EK) narė. „Nenorėjome atsidurti šioje padėtyje. Tačiau dėl vienašališko ir nepagrįsto Jungtinių Valstijų sprendimo Europos Sąjungai (ES) nustatyti plieno ir aliuminio muitus mums neliko kitos išeities“, – pareiškė Cecilia Malmstrom.

Europos Sąjungos (ES) valstybės narės ketvirtadienį patvirtino atsakomuosius muitus Jungtinėms Valstijoms, kurios birželio pradžioje nustatė didelius muitus iš Europos importuojamam plienui ir aliuminiui. „Valstybės narės šiandien vienbalsiai pritarė [Europos] Komisijos planui, pagal kurį dėl JAV įvestų muitų plienui ir aliuminiui bus nustatytos kompensuojamosios priemonės“, – pareiškė agentūros AFP šaltinis Komisijoje.

Europos Sąjunga (ES) gali jau liepos mėnesį imtis atsakomųjų veiksmų dėl birželio 1 dieną Jungtinių Valstijų nustatytų muitų iš Bendrijos šalių importuojamam plienui ir aliuminiui, pareiškė už prekybą atsakinga Europos Komisijos narė Cecilia Malmstroem. Šios priemonės jau svarstomos, sakė eurokomisarė, kurią cituoja „Deutsche Welle“. Pasak C. Malmstroem, dėl muitų susirūpinę plieno gamintojai Jungtinėms Valstijoms skirtų produktų srautus jau ėmė kreipti į kitas rinkas.

Lenkija yra pasirengusi užmokėti iki dviejų milijardų dolerių už nuolatinę JAV karinę bazę šalies teritorijoje. Apie tai skelbia didžiausias lenkų naujienų portalas „Onet“, remiantis paviešintais Gynybos ministerijos dokumentais. Rusija nuolat tvirtina, kad JAV karinis dalyvavimas Rytų Europos šalyse kelia grėsmę regiono saugumui. Iš dalies ir dėl šios priežasties JAV Baltijos šalyse ir Lenkijoje dar neturi nuolatinės karinės bazės, kariai atvyksta rotaciniu principu.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį išpeikė tarptautinės bendruomenės „tylą“ dėl dešimčių palestiniečių žūties palei Gazos Ruožo sieną nuo Izraelio kariuomenės ugnies. „Jei ir toliau bus tylima apie Izraelio tironiją, pasaulis greitai nugrims į chaosą, kur viešpataus banditizmas“, – per vakarienę Ankaroje pareiškė R. T. Erdoganas.

Vienoje Sirijos vyriausybės karinių oro pajėgų bazėje keli žmonės žuvo arba buvo sužeisti per numanomą raketų ataką, pirmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Šis smūgis įvyko Jungtinėms Valstijoms ir Prancūzijai perspėjus Damaską ir jo sąjungininkus dėl galimo griežto atsako į „šiurpias cheminių ginklų atakas“ viename sukilėlių kontroliuojamame mieste.

Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba penktadienį už pagalbą Šiaurės Korėjai apeiti sankcijas į juoduosius sąrašus įtraukė 27 laivus, 21 bendrovę ir vieną verslininką, taip didindama spaudimą Pchenjanui, nors šalis neseniai paskelbė norą derėtis, pranešė diplomatas. Jungtinių Valstijų prašymu JT Saugumo Tarybos komitetas patvirtino didžiausią visų laikų sankcijų paketą Šiaurės Korėjai, teigė neįvardytu norėjęs likti diplomatas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį Baltuosiuose rūmuose ištaigingai sutiko Saudo Arabijos sosto įpėdinį Mohammedą bin Salmaną ir gyrė „puikią draugystę“ su karalyste, tačiau apie tarpusavio nesutarimus viešai neužsiminė. Priešais kameras D. Trumpas ir pastaraisiais mėnesiais konsoliduoti valdžią besistengiantis princas Mohamedas šypsojosi, spaudė vienas kitam rankas ir keitėsi maloniomis frazėmis.

Šiaurės Korėjos branduolinė programa kelia „egzistencinę grėsmę“ Jungtinėms Valstijoms, antradienį perspėjo Nacionalinės žvalgybos direktorius Danas Coatsas (Danas Koutsas). „Sprendimo, kaip į tai reaguosime, priėmimo laikas vis artėja“, – pareiškė jis per Senato Žvalgybos komiteto posėdį. „Mūsų tikslas yra taikus susitarimas, – pridūrė D. Coatsas. – Įvairiais būdais darome maksimalų spaudimą Šiaurės Korėjai.

Po Vyriausybės nurodymo visi rusišką „Kaspersky Lab“ programinę įrangą naudoję Lietuvos kritinių informacinių technologijų (IT) sistemų valdytojai jos atsisakė. Ministrų kabinetui gruodžio pabaigoje paskelbus, kad ši įranga kelia potencialią grėsmę Lietuvos saugumui, ji iš svarbiausių sistemų pašalinta per mėnesį, nors tam ir buvo numatyta 90 dienų, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Pertvarkomas JAV branduolinis arsenalas gali būti papildytas naujais mažos galios užtaisais Vašingtonas, sausio 18 d. (AFP-BNS). JAV kariškiai nori pertvarkyti šalies atominį arsenalą ir sukurti naujo tipo mažos galios ginklą, nors ekspertai baiminasi, kad tai padidintų branduolinių ginklų platinimo ir branduolinio karo riziką.

Jungtinės Valstijos iki galo kovos su terorizmo grėsme Afganistane, kol ši šalis bus nuo jos išvaduota, pareiškė Amerikos viceprezidentas Mike'as Pence'as (Maikas Pensas). Ketvirtadienį JAV viceprezidentas atvyko į Afganistaną, kad prieš Kalėdas padėkotų keliems šimtams amerikiečių karių už jų tarnybą. Apie šį M. Pence'o vizitą saugumo sumetimais iš anksto nebuvo skelbta.

Rusijos žemųjų parlamento rūmų Kontrolės ir reglamento komiteto pirmininkė paskelbė, kad Valstybės Dūma nuo ateinančios savaitės gali uždrausti joje lankytis JAV žiniasklaidos atstovams.