julius morkūnas

Išskirtiniai kadrai ir kelionė. Kviečiame vidury nakties kartu su ornitologais pakeliauti po Baltijos jūrą ir pasižiūrėti, kaip jie gaudo jūrinius paukščius ir juos sausumoje žieduoja bei uždeda siųstuvus. Šias paukščių rūšis lietuviai tyrinėja vieninteliai pasaulyje. Klaipėdos mokslininkams pavyko užfiksuoti ir niekam Žemėje iki šiol nežinotą vienos ančių rūšies gebėjimą. Antra valanda nakties Baltijoje, akliną tamsą skrodžia tik valtimi plaukiančių ornitologų prožektoriai.

Grįžę po pietų vienos Klaipėdoje esančios bendrovės darbuotojai pastato viduje aptiko naujakurį. Ant lempos ramiai kabėjo šikšnosparnis. Pasak ornitologų, gyvūnas dabar turėtų miegoti žiemos miegu, o toks pabudimas pavojingas jo gyvybei. Tad bendrovės darbuotojai pasiryžo šikšnosparnį išgelbėti. Bendrovėje „Klaipėdos vanduo“ – sujudimas. Darbuotojai į administracijos patalpas įsivarė keltuvą ir bando pasiekti, kaip patys juokauja, savo naujausią kolegą.

Jau po kelių metų Baltijos jūroje netoli Palangos pradės dygti vėjo jėgainių parkas. Kurorto svečiai ir gyventojai baiminasi, kad besisukantys „vėjo malūnai“ gadins vaizdą ir Palanga nebebus tokia kaip buvusi. Kurorto meras ramina, jog jėgainės matysis tik idealiomis oro sąlygomis. O štai ornitologai sako, kad parko zonoje išnyks jūrų gyvūnai ir paukščiai. Karšta ir saulėta diena Palangoje.

Lietuvos ornitologai pastebėjo, jog pradėjo nykti upinės žuvėdros. Salos, kuriose šie paukščiai peri, apžėlė aukšta žole, vis daugiau kranto pasiglemžia vanduo. Tad mokslininkai salas tvarko, net kuria naujas. Atėjus perėjimo sezonui ornitologai surengė ekspediciją išsiaiškinti, ar šis darbas duoda vaisių. Ornitologas Julius nuošalioje saloje, neeksploatuojamame žvyro karjere Klaipėdos rajone tyrinėja upinių žuvėdrų lizdus.

Lietuvoje ėmė siausti laukinių orchidėjų vagys. Pajūryje ekologai rado daugiau kaip pusšimtį iškastų duobių ir išvogtų šių retų augalų. Aplinkosaugininkai sunerimę – tokių atvejų kasmet ėmė daugėti, ir ne tik Žemaitijoje, bet ir kitur Lietuvoje. Veikiausiai vadinamieji gamtos brakonieriai vagia siekdami pasipelnyti, mat juodojoje rinkoje vieno augalo kaina siekia apie šimtą eurų.

Atliekų tvarkymo bendrovėms „Ecoservice” ir „VSA Vilnius“ neseniai pareiškus, kad jų veikla yra nuostolinga ir jos nebenori dabartinėmis kainomis tvarkyti šiukšlių Vilniuje, miesto valdžia ruošiasi ieškoti naujų atliekų tvarkytojų – jų paslaugų konkursą tikimasi paskelbti iki rudens pabaigos. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Julius Morkūnas sako, jog atliekų tvarkytojų paieškos konkursą ketinama paskelbti spalį arba lapkritį, iki tol vyks viešos konsultacijos.

Rodosi, kad tarp Vilniaus savivaldybės ir daugiabučių administratorių jau beveik metus tęsiasi nuožmi kova, kur labiausiai nukenčia gyventojai. Tebevykstant būstų administratorių rinkimams, kai gyventojai gavo progą patys išsirinkti, savo namų prižiūrėtojus, pastarieji nevengia pasukčiauti, bet didelės problemos čia nemato ir baksnoja į savivaldybės klaidas.

Sveikatos apsaugos ministerijai įspėjus dėl šiukšlių krizės Vilniuje, miesto valdžia reagavo netinkamai, sako sveikatos apsaugos viceministras. Tačiau Algirdas Šešelgis pripažino, jog savivaldybė situaciją sugebėjo suvaldyti. „Tuo metu, kai mes kreipėmės į juos dėl situacijos, reakcija kėlė tikrai labai didelį nerimą“, – trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos ir Sveikatos reikalų komitetų posėdyje pareiškė A.Šešelgis.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju siūlomas buvęs vidaus reikalų viceministras Julius Morkūnas. Šiuo metu administracijos direktoriaus Povilo Poderskio patarėju esantis J. Morkūnas siūlomas į pareigas vietoj tris mėnesius šiame poste išbuvusio Gedimino Miškinio – pastarasis nuo pirmadienio paskirtas ūkio viceministru. J. Morkūno kandidatūrai dar turi pritarti savivaldybės taryba.

Sostinės savivaldybė įsigijo tris šių metų gamybos Volkswagen e-Up! klasės elektromobilius, kuriais nuo šiol patruliuos Vilniaus Viešosios tvarkos pareigūnai. Elektros baterija varoma transporto priemonė – ne tik draugiška gamtai ir visiškai neteršia oro, bet ir yra daug saugesnė bei ekonomiškesnė. „Palaikome darnaus ir ekologiško transporto idėją, tą skatiname daryti ir kitas savivaldybes bei Vilniaus gyventojus.

Botanikai ir ornitologai jau skelbia apie pavasario pradžią: parskrendantys perėti paukščiai ir pumpurus kraunantys augalai pranašauja ankstyvą pavasarį be didelių šalnų. Apie pavasarį pirmieji praneša paukščiai – miestuose lizdus suka kovai. „Šiandien yra kovo 4 – dar kitaip liaudiškai vadinama kovarnių diena arba kovų diena. Tai yra, kuomet kovai sugrįžta į savo kolonijas ir pradeda tvarkyti lizdus, ruoštis naujam perėjimo sezonui“, - sako ornitologas Julius Morkūnas.

Birdpix.lt klubo siela, tauragiškis fotografas Eugenijus Kavaliauskas dviem savaitėms gaudyti savo svajonės buvo išvykęs į Norvegiją. Grįžęs namo Eugenijus mielai sutiko pasidalyti iš pirmo žvilgsnio romantiškos kelionės įspūdžiais. Klausantis evangelijos pagal Eugenijų atrodo, kad viskas prasidėjo nuo spalvingo paukštelio mormono, kitaip dar vadinamo kirviasnapiu (lot. Fratercula arctica), apie kurį mes esame nedaug girdėję.

Jūriniam ereliui Kauno Leono Kriaučeliūno veterinarijos klinikoje buvo atlikta pirmoji šalyje donoro plunksnų persodinimo operacija, rašo dienraštis "Lietuvos rytas". Po 2 valandas trukusios operacijos erelis buvo paleistas Kauno marių regioniniame parke ties Girionimis. "Sekundę padvejojęs, paukštis atsispyrė nuo žemės ir galingais mostais nuskrido virš marių, - džiaugėsi operaciją kartu su ornitologu Sauliumi Rumbučiu atlikęs jaunas veterinaras Julius Morkūnas.

Sausio 13-ąją Vilniuje surengtas viešas jaunimo renginys pagerbti žuvusiems lietuvių patriotams. Renginyje prisiminta ne tik 1991 m. įvykusi tragedija, bet ir jos užsakovai. Drauge prisimintas ir visas Lietuvos išsilaisvinimo kelias. Šiame jaunimo renginyje numatytos dvi dalys: atminimo laužas ir koncertas “Rokas prieš komunizmą”. Atminimo lauže rengtasi dūmais išsiųsti į nebūtį užsilikusią okupacinę simboliką, tačiau ši idėja laisvos Lietuvos valdininkams sukėlė tikrą siaubą.