judėjimai

Karantinas perpildė ne tik dalies gyventojų, bet ir valdžios institucijų kantrybės taures. Po muzikos apdovanojimų M.A.M.A., policija pradėjo administracinę teiseną dėl karantino taisyklių pažeidimo. Apdovanojimų organizatoriai apgailestauja, jei dalis dalyvių per daug atsipalaidavo. Prezidento Gitanos Nausėdos nuomone, dėl karantino sukeliamų aistrų kalta Vyriausybė.

Komiteto pirmininko pavaduotojas Olegas Lebedevas pranešė, kad steigiamai institucijai keliamas uždavinys – Rusijos ir jos sąjungininkių interesų gynimas. Svarbiausias šios tarybos tikslas bus užkirsti kelią grėsmėms, kurias Rusijos interesams kelia buvusios SSSR teritorijoje esančios šalys. NVS reikalų komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Dmitrijus Sablinas papasakojo, kad naujoji taryba nagrinės klausimus, susijusius su tėvynainių situaciją užsienyje, ir kitų valstybių įtaką NVS šalims.

Vis dažniau viešojoje erdvėje nuskamba pasvarstymų, kad Lietuvoje vis aktyviau reiškiasi įvairūs radikaliai nusiteikę jaunimo judėjimai. Ne paslaptis, kad ir Kovo 11-osios eitynėse netrūko incidentų, o po šios dienos visuomenėje vėl kilo diskusija, kur pasibaigia patriotizmas ir prasideda nacionalizmas. Naujienų portalas „Balsas.lt“ šia tema vaizdo konferencijoje kalbėjosi su politologu ir visuomenininku Alvydu Medalinsku.

Kovo 11-ąją sostinėje rengtose pilietiško jaunimo eitynėse netrūko incidentų, o po šio renginio visuomenėje vėl kilo diskusija apie tai, kur pasibaigia patriotizmas ir prasideda nacionalizmas.

Patriotizmas, atrodo, turėtų būti vienas svarbiausių jausmų, kurį jaustų kiekvienas savo šalį mylintis pilietis, tačiau šiomis dienomis neretai yra peržengiama riba tarp patriotizmo bei šovinizmo, pasireiškiančio nepakantumu kitoms tautoms bei rasėms. Daugiausiai neigiamo dėmesio pastaruoju metu susilaukia radikaliųjų jaunimo judėjimų atstovai, ypač pagarsėję valstybinių švenčių dienomis rengiamomis eisenomis, svastikos simbolika ar tokiais šūkiais kaip „Lietuva – lietuviams“. Balsas.

Vy­ro ir mo­ters san­ty­kiai, be abe­jo, nė­ra pa­pras­ti: į juos įsi­ter­pia smur­tas, prie­var­ta, skriau­da, įvai­rūs pa­vo­jai, to­dėl juos rei­kia nuo­lat to­bu­lin­ti.

Vasaros metu ramiausiai ilsisi didžiosios šalies partijos. Mažesnėms konkurentėms ir naujokėms jų sąskrydžiai ir atostogos pasitarnauja struktūrų kūrimui ir mėginimams žūtbūt priaugti raumenų. „Tradicinių“ pranašumai Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę po sovietų okupacijos ir steigiantis partijoms, šias ėmėsi remti Vakarų – pirmiausia Vokietijos –  politiniai fondai.

Seimas, politinės partijos ir prezidentė teigia, kad Lietuvoje visi yra lygūs, tačiau savivaldybių rinkimai, regis, įtvirtins nelygybę. Parodė savo veidą Birželio pabaigoje, kai Lietuva laidojo prezidentą Algirdą Mykolą Brazauską, Seimas priėmė naują Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą. Prezidentė jį pasirašė.