jonas mardosa

Į Lietuvą sugrįžtantys paukščiai gražaus, šilto pavasario Lietuvai nežada. Šylančių orų ir pavasario simbolis – vieversys šiemet į šalį sugrįžo per anksti. Senolių išmintis byloja, kad dėl to pavasaris bus ilgas ir šaltas. O vieversio dieną Lietuvoje lydi tradicijos, pavyzdžiui, prieš pradedant šildyti pavasario saulei merginos seniau nuogos voliodavosi sniege. Nors už lango dar žiema, būtent vasario 24 d. minima vieversio diena.

Prasidėjo keturias savaites truksiantis Kalėdų laukimo, ypatingo susikaupimo metas – Adventas. Dvasininkai ir etnologai ragina šį laiką praleisti ypatingai – nebūtinai atsisakius džiugesio ar labai griežtai pasninkaujant. Užtenka tiesiog sustoti skubėjus ir vakarais užsidegti vieną iš keturių Advento žvakučių. Tiesa, ugniagesiai gelbėtojai ragina grožėtis žvakių šviesa itin atsakingai. Mat pernai dėl pamirštų Advento žvakelių šalyje kilo penki gaisrai.

Kiekvienos šalies gyventojai savaip supranta mirtį ir turi skirtingų papročių ar tradicijų, susijusių su mirusių laidojimu ir jų atminties išsaugojimu. Ar šiuo aspektu lietuviai kuo nors išsiskiria? Kiek Vėlinių ir Visų Šventųjų dienos papročiai yra susiję su Krikščionybe, o kiek jose pagonybės atspindžių? Kiek žvakių reikėtų uždegti ant mirusiųjų kapų ir ko geriau nedaryti? Pokalbis apie tai su etnologu Jonu Mardosa.

Prekybininkai trina rankomis – putojančių gėrimų populiarumas pastaraisiais metais auga it ant mielių. Tiek tikro šampano, tiek kitų putojančių vynų pasitinkant Naujuosius nuperkama devynis kartus daugiau nei įprastai. Ir dažnas ne tik skambant kurantams gomurį pamalonina, o į šampano taurę net ir savo svajones suberia.

Prieš Vėlines šiemet, kaip niekada, ypač didelė dirbtinių gėlių paklausa – tokias išvadas skelbia dalis prekybininkų. Pasak jų, nors iki Visų šventųjų dienos – dar geros dvi savaitės, plastikinių žiedų jau nupirkta dešimtadaliu daugiau nei pernai per visą šventinį laikotarpį. Etnologas paaiškina, kodėl Lietuvoje šios gėlės pasirenkamos kapų puošmenoms, tačiau mokslininkai atkreipia dėmesį į jų sudėtį. Netikras gėles kapinėms renkasi vilnietė Birutė. „Tai jos čia ilgalaikės.

Iki tūkstančio moterų paskelbtų raganomis Lietuvoje galėjo būti sudegintos ant laužo ar paskandintos. Skamba neįtikėtinai? Tačiau kai kurie istorikai daro būtent tokias išvadas. Lietuvos vyriausiojo tribunolo bylose iki šiol išlikę tokių raganų teismų įrašai. Už ką jos buvo kankinamos, tardomos ir siunčiamos myriop, ir kokios tos Lietuvos raganos? Dabar raganos ir jų susiėjimai atrodo štai taip. Basomis per degančias anglis, pašaliniams gal nelabai suprantamas bendravimas ir apeigos prie laužo.

Kūčios, matyt, yra ta šventė, kuri išlaikė daugiausiai tradicijų. Nors visuomenė keičiasi sparčiai, tačiau dar ir dabar daugelis deda ant Kūčių stalo 12 patiekalų, tarp kurių nėra nei mėsos, nei pieno produktų. Visgi mūsų ir mūsų senolių patiekalai skiriasi, kaip ir Kūčių žaidimai ar burtai, kuriuos retas išvis beprisimena.