jonas furmanavičius

Panevėžio teismas pirmadienį po priverstinės pertraukos toliau nagrinėjo buvusios teisėjos ir Seimo narės Neringos Venckienės bylą. Prieš posėdį teismo prieigose stovėjo saujelė N. Venckienės palaikytojų ir trys policijos ekipažai. Pati N. Venckienė prieš posėdį kalbėti su žurnalistais nepanoro. Į posėdžių salę pašaliniai asmenys nebuvo įleisti. Dar byla nepradėta nagrinėti iš esmės, nes buvo pateikta skundų ir prašymų, o paskutinį kartą bylos nagrinėjimas vyko kovo 3-ąją.

Pirmadienį Neringa Venckienė kreipėsi į žiniasklaida pranešimą spaudai, kuriame nurodė, kas jai gresia už patikslintą nusikalstamą veiką kaltinime. „Neseniai kreipiausi į visuomenę su pranešimu, jog į teismą perduotoje baudžiamojoje byloje kaltinamajame akte nurodytas ir penktas nusikaltimas, esą  piktnaudžiavau globėjos teisėmis, taip laužant Lietuvos ir JAV ekstradicijos sutartį.

Antradienį Neringa Venckienė išplatino pranešimą spaudai, kuriame skelbia, kad Lietuvos prokuratūra nebesilaiko ekstradicijos sutarties su JAV, nes didina kaltinimų skaičių. Kauno apygardos prokuratūros atstovai informaciją dėl penktojo kaltinimo N. Venckienei neigia. Kiek anksčiau skelbta, kad buvusi teisėja ir parlamentarė į Lietuvą iš JAV pargabenta 2019 m. lapkričio 6 dieną.

Buvusios teisėjos ir Seimo narės Neringos Venckienės bylą nagrinės Panevėžio apygardos teismas. Tokį sprendimą priėmė Lietuvos apeliacinis teismas, sprendęs, kokiam teismui bylą perduoti po to, kai to paprašė ją gavęs Kauno apygardos teismas, kuriame N. Venckienė yra dirbusi. Apeliacinis teismas ketvirtadienį pranešė, kad sprendimas priimtas siekiant pašalinti bet kokias galimas abejones dėl bylą nagrinėjančių teisėjų nešališkumo.

Kauno apygardos teismas ketvirtadienį pranešė nusišalinęs nuo buvusios šio teismo teisėjos ir Seimo narės Neringos Venckienės bylos nagrinėjimo. Byla perduota Lietuvos apeliaciniam teismui, jis spręs, kuris apygardos teismas turėtų ją nagrinėti.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) federalinis teismas Čikagoje antradienį svarstys buvusios teisėjos ir parlamento narės Neringos Venckienės prašymą išvengti išsiuntimo į Lietuvą, pranešė naujienų agentūra „The Associated Press“. Lietuvos prokurorai siekia N. Venskienės grąžinimo į Lietuvą, kad jai galėtų būti pateikti kaltinimai dėl teismo sprendimo perduoti dukterėčią motinai nevykdymo, tvirkinimo, neteisėto informacijos rinkimo, piktnaudžiavimo vaiko atstovo teisėmis ir kitų nusikaltimų.

Čikagoje suimtą buvusią Seimo narę Neringą Venckienę prokurorai įtaria pagal trylika Baudžiamojo kodekso straipsnių. Jei bus perduota Lietuvai, buvusi teisėja gali būti teisiama dėl tvirkinimo, neteisėto informacijos rinkimo ir skleidimo, teismo sprendimo nevykdymo ir kitų nusikaltimų. Generalinė prokuratūra penktadienį BNS informavo, kad kreipdamiesi į JAV su ekstradicijos prašymu, Lietuvos teisėsaugininkai nurodė, kad ji įtariama padariusi šias nusikalstamas veikas: 167 str.

Generalinė prokuratūra ketvirtadienį paskelbė, kad Lietuvos prašymu Čikagoje suimta buvusi Seimo narė Neringa Venckienė, kaltinama nevykdžiusi teismo sprendimo perduoti dukterėčią motinai. BNS primena svarbiausius Garliavos istorijos įvykius: 2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas teisėjas Jonas Furmanavičius ir Violeta Naruševičienė.

Aukščiausiasis Teismas trečiadienį nepaskelbė verdikto Drąsiaus Kedžio bendrininko Raimundo Ivanausko byloje – bylą dar nagrinės išplėstinė septynių teisėjų kolegija, nes gali atsirasti nauja teismų praktika dėl bendrininkavimo instituto.

Pirmadienį Kauno apylinkės teisme turėjęs vykti posėdis byloje, kurioje Laimutė Kedienė ir Vytautas Andrius Kedys ir jų kaimynė Olga Girdauskienė kaltinami mažametės tvirkinimu, neįvyko dėl O.Girdauskienės ligos. „Kaltinamoji serga ir pateikti tokie dokumentai, jos dalyvavimo nebuvo galima užtikrinti ir atidėtas nagrinėjimas iš esmės“, – po posėdžio žurnalistams sakė prokuroras Tomas Stelionis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nusprendė grąžinti į darbą vadinamąją Kauno pedofilijos bylą tyrusią buvusią Kauno prokurorę Genovaitę Ročienę. Ji buvo atleista 2009 metais tuometinio generalinio prokuroro Algimanto Valantino sprendimu. Be to, galutiniu ir neskundžiamu sprendimu Generalinė prokuratūra įpareigota sumokėti G.Ročienei vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009-ųjų lapkričio 4-osios iki šio teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Vilniaus miesto apylinkės teismas penktadienį išteisino visus penkis aukšto rango policijos pareigūnus, kurie buvo kaltinami netinkamu pareigų atlikimu, reaguojant į nužudymus Kaune 2009 metais. Teisėjas Valerijus Paškevičius paskelbė, kad liudytojo Mindaugo Žalimo parodymai, jog jis iš anksto įspėjo pareigūnus apie žudynes, nebuvo patikimi.

 Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmadienį nutarė atidėti nuosprendžio paskelbimą byloje, kurioje aukšto rango policijos pareigūnai kaltinami netinkamu pareigų atlikimu, reaguojant į nužudymus Kaune. Teismo atstovė Airinė Šerelytė - Skistymienė BNS sakė, kad datą, kada nuosprendis bus skelbiamas, teisėjų kolegija praneš pirmadienį per numatytą posėdį.

Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmadienį ketina skelbti nuosprendį byloje, kurioje aukšto rango policijos pareigūnai kaltinami netinkamu pareigų atlikimu, reaguojant į nužudymus Kaune. Penki asmenys kaltinami netinkamu pareigų atlikimu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir dokumento suklastojimu.

 Yra tokia kategorija nusikaltėlių, vadinamųjų kalėjimo kamščių, kurių jokios auklėjimo ar elgesio keitimo programos neveikia. Įkalinimo įstaigų pareigūnų pastangos padėti jiems grįžti į normalų gyvenimą – beviltiškos. Nesutramdomas vagišius Tokie „kalėjimo kamščiai“ vos išėję į laisvę, vėl įvykdo nusikaltimą. Arba nusikalsta tiesiog įkalinimo įstaigoje.

Vilniaus apygardos teismas nagrinėja baudžiamąją bylą, kurioje Raimundas Ivanauskas ir jo sugyventinė Eglė Barauskaitė kaltinami kurstę Drąsių Kedį nužudyti teisėją Joną Furmanavičių ir Violetą Naruševičienę. Į Vilniaus apygardos teismą atvykęs kaltinamasis Raimundas Ivanauskas skundėsi pablogėjusia sveikata, teigė, kad per apklausas patyrė sveikatos sutrikimų po to, kai tardymo izoliatoriuje buvo pavaišintas kava.

Taip duodamas išskirtinį interviu „Balsas.lt savaitei“ kalbėjo net 25 metus sovietinėje, paskui ir nepriklausomos Lietuvos kriminalinėje policijoje išdirbęs, tačiau šiandien teisiamųjų suole atsidūręs Visvaldas Račkauskas. Buvęs generalinio komisaro pavaduotojas V. Račkauskas įtaria, kad kaltinamuoju policininku, esą neužkirtusiu kelio, kaip įtariama, Drąsiaus Kedžio surengtoms žudynėms Kaune 2009-ųjų spalio 5 dieną, jis buvo paverstas sąmoningai.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, kuris nagrinėja baudžiamąją bylą dėl galbūt netinkamai atliktų Policijos departamento pareigūnų pareigų atlikimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumento suklastojimo reaguojant į įvykius Kaune, kai buvo nužudyti teisėjas Jonas Furmanavičius ir Laimutės Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė, liudytojais ketina apklausti poligrafo specialistą, policijos imuniteto pareigūną ir žurnalistę Laimą Lavastę.

„Info TV“ pranešė, kad pedofilijos byloje išteisinto Andriaus Ūso žmona Goda Ūsienė ir nušauto teisėjo Jono Furmanavičiaus artimieji ketina paduoti Neringą Venckienę į teismą dėl šmeižto. Informavusi apie šį sprendimą G. Ūsienė nepaminėjo, kokio žalos atlyginimo sieks. Pasak jos, jau ruošiami dokumnetai ir buv siekiama, kad N. Venckienė sulauktų atpildo. Panašiai kalbėjo ir Kauno apygardos teismo teisėjo Jono Furmanavičiaus artimieji.

 „Važiuojant apsižvalgyti teisėjo Jono Furmanavičiaus nužudymo vietoje Kaune, pakeliui su kolega Algimantu Kliunka (tuometiniu Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus (ONKTS) vadovu, - red. past.) aptarėme, kad tai galėjo padaryti ne tik Drąsius Kedys, bet ir Daktarų gauja, kurios nusikaltimus anksčiau yra tyręs nušautas teisėjas”, - taip pirmadienį Vilniaus apylinkės teisme kalbėjo tuometinis generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis.

Šešėlinio pasaulio veikėjai ne kartą taikėsi į didžiąją politiką. Jei patiems nepavykdavo, deleguodavo savo atžalas. Atrodo, kad smarkiai įsuktas ir keletą gyvybių pasiglemžęs Kauno pedofilijos skandalas blėsta. Akivaizdžiai mažėja ir žmonių, trokštančių išsiaiškinti tikrąją šios plačiausiai pastarojo meto žiniasklaidoje nušviestos istorijos tiesą.

Ilgus metus su kriminaliniais nusikaltėliais kovoję garsūs Lietuvos policijos pareigūnai dabar patys yra priverti minti teismo slenksčius. Prieš metus plačiai nuskambėję slapto informatoriaus Mindaugo Žalimo pasisakymai, kurie aukštiems pareigūnams kainavo ne tik postus, bet ir suteršė visos šalies policijos vardą, bus nagrinėjami Vilniaus 1-ajame apylinkės teisme.

Kauno miesto gyventojai R. I. ir E. B. įtariami kurstymu padaryti labai sunkią nusikalstamą veiką – padėti Drąsiui Kedžiui 2009 m. rudenį nužudyti teisėją Joną Furmanavičių, D. Kedžio sugyventinės Laimutės Stankūnaitės seserį Violetą Naruševičienę, L. Stankūnaitę ir Andrių Ūsą. Šie asmenys įtariami ir tuo, kad duodami patarimus, teikdami priemones ir iš anksto pažadėdami paslėpti nusikaltėlį, padėjo D. Kedžiui rengtis nužudyti ir nužudant du asmenis.

Generalinė prokuratūra Vilniaus m. 1 apylinkės teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl Lietuvos kriminalinės policijos pareigūnų veiksmų tiriant teisėjo Jono Furmanavičiaus ir buvusios Drąsiaus Kedžio sugyventinės Laimutės Stankūnaitės sesers Violetos Naruševičienės nužudymą.

Vilniaus 2-asis apylinkės teismas tęsė Kauno pedofilijos bylos nagrinėjimą, kurioje Andrius Ūsas kaltinamas mažametės tvirkinimu, apklausti Laimutės Stankūnaitės tėvai – Tatjana ir ir Stasys Stankūnai. Gydytoją onkologę Laimą Bloznelytę, vienoje TV laidoje pasakojusią intymias detales apie A. Ūsą, nutarta apklausti kitą savaitę, nes ji į teismą neatvyko. (Papildyta 13:14 val.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras, papildomai atlikęs ikiteisminio tyrimo veiksmus, priėmė procesinį sprendimą – ikiteisminį tyrimą dėl Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės nužudymo bei rengimosi nužudyti Andrių Ūsą, taip pat dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu bei šaudmenimis įtariamojo Drąsiaus Kedžio atžvilgiu nutraukti jam mirus.

Rusijoje sutriuškinta pedofilų organizacija „Feliks“: suimtas pavojingų maniakų vadeiva. Programišiai padėjo Rusijos policijos darbuotojams aptikti šimto itin pavojingų maniakų pogrindį. Leidinys „Komsomolskaya pravda“ (KP) korespondentai paskelbė, kad Maskvoje sulaikytas Rusijos pedofilų vadeiva. Jis sukūrė konspiracinę organizaciją, kuri vadinosi „Feliks“, jos nariai užsiėmė vaikų tvirkinimu Rusijoje ir NVS šalyse.

Generalinė prokuratūra paskelbė, kad jau yra baigtas tyrimas dėl aukštų Policijos departamento pareigūnų veiksmų, kai slaptasis liudytojas Mindaugas Žalimas tariamai pranešė apie Drąsiaus Kedžio rengiamus nusikaltimus.

Šalies teisėsaugos nesugebėjimas įvykdyti teismo sprendimo ir grąžinti mergaitę Laimutei Stankūnaitei Lietuvai gresia Europos Žmogaus Teisių Teismo sankcijomis. Klonio gatvėje Garliavoje netyla maldos ir žmonės nepraranda vilties, kad antstolė Sonata Vaicekauskienė su policija neišsiveš teisėjos Neringos Venckienės globojamos mergaitės.

Vadinamoji pedofilijos byla neabejotinai tapo vienu ryškiausių visuomenės vienijimosi ir teisėsaugos bejėgiškumo pavyzdžių Lietuvoje. 2006-aisias Garliavoje prasidėję teisminiai procesai dėl Laimutės Stankūnaitės ir Drąsiaus Kedžio dukros globos tęsiasi iki šių dienų, o pati situacija, kai už vaiko interesus atsakingos institucijos tik skėsčioja rankomis, jau tampo sunkiai išnarpliojama.

Vos prasidėjus teismo posėdžiui, teisėjų kolegijos pirmininkui Audriui Cininui kilo klausimas dėl Neringos Venckienės vyro Aido Venckaus dalyvavimo procese bei posėdžių viešumo. Ketvirtadienį Vilniaus miesto antrosios apylinkės teismas pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje Andrius Ūsas kaltinamas mažametės tvirkinimu ir seksualiniu prievartavimu.

Kurį laiką vienas didžiausių Lietuvos teismų – Kauno apygardos teismas – vis buvo minimas žiniasklaidoje dėl nesibaigiančių skandalų: teisėjas Jonas Furmanavičius buvo apkaltintas pedofilija ir nušautas, teisėja Neringa Venckienė pati teismuose ieško pagalbos, teisėjas Arvydas Stankus klastojo kolegų parašus, galiausiai atsistatydino teismo pirmininkas Albertas Milinis.

Lietuvos politikai, drąsiai diskutuojantys apie žmogaus teisių klausimus Baltarusijoje, nutarė nesigilinti į aštuonmetės mergaitės dramą Seime nepanorėta kalbėti ne tik apie tai, kaip susiklosto situacija, kai aštuonmetį vaiką antstolė atvyksta konfiskuoti nelyginant skolininko taburetę ar automobilį. O juk šis epizodas – tik daug platesnio masto pūlinio viršūnėlė.

Generalinė prokuratūra teigia, kad nėra teisinių galimybių Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės nužudymų bylą perduoti teismui. Generalinė prokuratūra aukštesniojo teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo nutartį, kuria buvo konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas dėl J. Furmanavičiaus ir V. Naruševičienės nužudymų buvo nutrauktas nepagrįstai, teigiama Generalinės prokuratūros pranešime.

„Ginti. Saugoti. Padėti“, – tokie žodžiai įrašyti Policijos departamento nuostatuose. Jais turėtų vadovautis visi policininkai. Vis dėlto Kauno pedofilijos skandalas parodė, kad yra atvirkščiai, o policijos darbu nepatenkinta nei viena, nei kita pusė.

Dar prieš pasirodant eteryje nemažai šurmulio sukėlusi LNK televizijos laida „Abipus sienos“ antradienį paviešino interviu su slaptu liudytoju pedofilijos byloje, kuris, saugumo sumetimais, buvo pristatytas išgalvotu Tomo vardu. Slaptasis liudytojas pasakojo, kad prieš įvykstant visą Lietuvą sukrėtusioms teisėjo Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės žmogžudystėms, stengėsi įspėti teisėsaugos institucijas apie Drąsiaus Kedžio planus.

Saulėlydžio komisijos atlikta ataskaita parodė, kad vos 11 proc. visų šalies valdininkų iki šiol be naudos kasmet iššvaistydavo beveik milijardą litų. Vyriausybinė Saulėlydžio komisija vakar pasigyrė, kad per dvejus metus mažinant valdininkų armijos gretas sutaupyta net 882 mln. litų. Saulėlydininkai konstatavo, kad tokią pinigų sumą galima surinkti nieko netaupant – nuo 2008 metų Lietuvoje tereikėjo panaikinti 129 įstaigas, pavaldžias Vyriausybei.

Generalinėje prokuratūroje pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl Policijos departamento veiksmų tiriant teisėjų Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės nužudymą, jau sulaikyti du asmenys. Abu jie yra Drąsiau Kedžio bendrininkai. Baudžiamojo persekiojimo departamento viršininko pavaduotojas Žydrūnas Radišauksas sakė, jog lapkričio ketvirtą dieną Generalinė prokuratūra pradėjo du ikiteisminius tyrimus.

Policijos departamento pareigūnai konkretesnių detalių apie galimą piktnaudžiavimo ir tarnybos pareigų neatlikimą, nesuteikiant prokurorams visos turimos informacijos apie asmenis, galinčius duoti parodymus dėl teisėjo Jono Furmanavičiaus ir buvusios Drąsiaus Kedžio sugyventinės sesers Violetos Naruševičienės nužudymo aplinkybių, neteikia. Policijos pareigūnai patvirtino, kad kol kas neįvardijamas asmuo kreipėsi į pareigūnus su informacija apie D. Kedžio bylos detales.

Policijos detektyvai tikina, jog incidentas, susijęs su liudytojų slėpimu, yra gerai suplanuota Generalinės prokuratūros provokacija. Pareigūnai stebisi, jog šis įvykis iškilo į viešumą ir netgi buvo paskelbtas žiniakslaidoje. Anot jų, bruzdėjimas prasidėjo prieš kelias savaites – tapo žinoma, jog vienos TV laidos vadovas susitiko su liudytoju, kurį neva slėpė Kriminalinės policijos biuras. „Tai gerai surengta provokacija.

Vilnietis Marius Kuprevičius mano, kad nužudytam Vaidui Miliniui mesti įtarimai dėl Drąsiaus Kedžio dukters tvirkinimo yra laužti iš piršto, o šmeižikų ir žudikų reikia ieškoti tarp aktyviausių kovotojų su pedofilais. M. Kuprevičiaus vardas Lietuvoje daugeliui siejasi su aktyvaus, tačiau dabar iš viešumos pasitraukusio D. Kedžio dukrelės gynėjo įvaizdžiu.

Kas ir kodėl praėjusių metų spalio 5-ąją sušaudė Joną Furmanavičių ir Violetą Naruševičienę? Kas jie – nusikaltimo užsakovai, žudikui įpiršę mintį atsikratyti ne tik tų, kurie kelia jam galvos skausmą, bet ir principingo teisėjo. Apie tai – speciali LNK „Abipus sienos“ laida šį antradienį.

„Akistata“ nusprendė trumpai surašyti visą šią istoriją, trukusią ištisus metus. Istorijos, kuri virto kruvinomis skerdynėmis, pradžia galima laikyti 2006-uosius. Tais metais, nebeapsikentusi konfliktų su sugyventiniu Drąsiumi Kedžiu, jo namus paliko Laima Stankūnaitė. Paliko ne viena – kartu pasiėmė metų ir 2 mėnesių dukrelę. Į pagalbą – politikas L. Stankūnaitė apsigyveno pas seserį Violetą Naruševičienę.

Specialių poreikių ponios ir ponai. Artėjanti prie 60-mečio valdžios ponia už paslaugą pareikalauja nepilnamečio jaunuolio. Netradicinės seksualinės orientacijos teisėjas pageidaudavo už paslaugas intymumo su mergaitėmis ir berniukais. Su tais, kurie specialių poreikių neturėjo, buvo atsiskaitoma pinigais arba brangenybėmis. Tokį Kauno elito vaizdą piešia Lukiškių kalinys, gerai laikinosios sostinės iškrypėlių terpę pažinęs Vladas Beleckas.

Iš dangaus spalio lietumi byrančias ašaras pakeitė gruodžio šerkšno tyla. Teisėjo Jono Furmanavičiaus balsą į praeitį skandinantis laikas nenustoja tekėti, atnešdamas ir didžiąsias metų šventes. Pirmos šventos Kalėdos be jo - brolio, sūnaus, dėdės ar tiesiog gero draugo. Pirma Kūčių vakarienė, kai tėviškės sodyboje Stakliškėse, kaip kasmet, susirinkus visai šeimai, ant stalo gulės nepaliesta jam skirta plotkelė. Už ką - vienintelis klausimas.

Kauno apygardos prokuratūra neigia spaudoje pasirodžiusią informaciją, kad tęsiant ikiteisminį tyrimą dėl Kauno apygardos teisėjo Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės nužudymų kratos buvo atliktos ir Rusijoje. Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro, šią savaitę Kaune ir kituose Lietuvos rajonuose buvo atlikta daugiau nei 20 kratų bei kitų operatyvinių veiksmų.

Teisėjas Jonas Furmanavičius ir verslininkas Andrius Ūsas – tie, kurie skraido į Tailandą kur po 50 dolerių perka vaikus... Tokius kaltinimus Drąsius Kedys ir jo aplinka svaidė ir prieš nuaidint šūviams Kaune, ir dar daugiau – po dvigubos žmogžudystės. Suprantama – jeigu pasitvirtintų, kad vyrai iš tiesų vyko į „pedofilų rojumi“ vadinamas šalis, tai būtų galima laikyti rimtu argumentu, kad D. Kedžio įtarimai dėl pedofilijos – pagrįsti.

Žudynės Kaune, tiesioginiai bei netiesioginiai perspėjimai dar keliems žmonėms, kad šie būsią pašalinti...Ar galėjo šiandieninę situaciją nujausti Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė, prieš pustrečių metų pirmą kartą susitikusi su Drąsiumi Kedžiu? Su ašaromis akyse, moteris neslėps: tai, kas vyksta, sunku atlaikyti net ir stipriausiems, net ir daugiausiai mačiusiems. „Ar einu gatve, ar vaikštau Seime, aš nebenoriu pakelti akių.

Penktadienį posėdžiavusi Teisėjų taryba nutarė iš Nacionalinės teismų administracijos internetinio tinklalapio skubos tvarka pašalino teisėjų nuotraukas. Šį sprendimą paskatino priimti pedofilijos skandalas Kaune, kurio pasekoje nuo žudiko kulkos krito Kauno apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius.