jokūbas fišas

Norint ne tik jaustis gerai, bet ir atrodyti sveikai, reikia įdėti pastangų. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ apie tai kalba gydytojas neurologas, knygos „Aštrus protas sveikame kūne“ autorius Jokūbas Fišas. Jis vardija, kad yra keli esminiai dalykai, kuriuos žmonės turėtų daryti. Pirmiausia, labai svarbu nepersivalgyti, antra – skirti pakankamai laiko fiziniam aktyvumui.

Norint ne tik jaustis gerai, bet ir atrodyti sveikai, reikia įdėti pastangų. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ apie judėjimo naudą žmogaus organizmui kalba gydytojas neurologas, knygos „Aštrus protas sveikame kūne“ autorius Jokūbas Fišas.    „Sveikatos DNR“ laidos vedėjai paklausus, kiek laiko per dieną žmogus turėtų būti aktyvus, J. Fišas atsako, kad reikėtų judėti daugiau nei 150 minučių per savaitę.

Norint ne tik jaustis gerai, bet ir atrodyti sveikai, reikia įdėti pastangų. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ apie tai kalba gydytojas neurologas, knygos „Aštrus protas sveikame kūne“ autorius Jokūbas Fišas. Jis vardija, kad yra keli esminiai dalykai, kuriuos žmonės turėtų daryti. Pirmiausia, labai svarbu nepersivalgyti, antra – skirti pakankamai laiko fiziniam aktyvumui.

Visi bent kartą esame girdėję apie mistinius „jaunystės eliksyrus“, tačiau žmogaus senėjimo procesuose nėra jokios magijos – vien mokslas. „WoW University“ kurse „Naujas sveikatos kodas“ subūrė profesionalių gydytojų, mokslininkų komandą ir duos patarimus, ką kiekvienas mūsų galime padaryti kasdien, kad sentume lėčiau. Ką jie pataria norintiems sulėtinti senėjimo procesus? Tarptautinius apdovanojimus pelnęs neuromokslininkas dr.

„Galima sirgti, bet jokiu būdu negalima jaustis ligoniu“, – kalbėdamas apie tai, kas lemia senėjimą ir ilgaamžiškumą, ryškiomis raidėmis įrašyti siūlo garsus gydytojas neurologas dr. Jokūbas Fišas. Jo teigimu, būtų klaidinga manyti, kad dėl to, kaip greitai senėjame, kalčiausi genai. Pasirodo, net 60 proc. tai priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo. Gydytojo pastebėjimu, apskritai atsakyti į klausimą, kada prasideda senėjimas, nėra taip paprasta.

Almą Adamkienę ištiko insultas, ji atsidūrė Santaros klinikose. Buvusiai pirmajai šalies poniai medikai sėkmingai atliko operaciją ir atkūrė kraujotaką. Pasak medikų, ponios Almos būklė sunki, bet stabili. TV3 Žinios penktadienį popiet susisiekė ir su prezidentu Valdu Adamkumi. Jis patikino, kad ryte bendravo su gydytojais. Jie sakė, jog ponios Almos būklė išlieka rimta, tačiau požymių, kad sveikata pablogėtų, esą nemato.

Vilnietė Lina jau daugiau nei mėnesį kankinasi dėl akies tiko. Pasakoja, kad vos tik susiduria su stresine situacija, iškart pajunta, kad ima trūkčioti viena akis.  Iki tol jokiomis ligomis nesiskundusi, dabar vilnietė nežino, ką daryti ir kas gresia nereaguojant į šią problemą.

Vos tenka įvesti ar atšaukti vasaros laiką, pasipila diskusijos dėl tiek dėl laiko sukiojimo poveikio sveikatai, tiek apskritai šio dalyko reikalingumo. Nors pasigirsta nemažai įspėjimų, kaip tai žaloja sveikatą, poveikį jai dramatizuoti linkę ne visi gydytojai. Kalbėdamas apie biologinį šio klausimo aspektą gydytojas neurologas dr. Jokūbas Fišas tvirtino, kad nuogąstavimai ir susirūpinimas čia yra kiek perdėti.

Norint kuo ilgiau išlaikyti sveiką protą, daug kas priklauso nuo mūsų pačių, tvirtina neurologas Jokūbas Fišas. Jis pažymi, kad be kasdien būtinų laikytis smegenims draugiškų įpročių neabejotinai vienas reikšmingiausių vaidmenų tenka gebėjimui išlaikyti optimistišką požiūrį.

Su miego sutrikimais ir dažniausia, bei ko gero, labiausiai varginančia sutrikimo forma-nemiga bent kartą gyvenime susiduria kiekvienas žmogus. Pablogėjus užmigimui, dažnai prasibundant , jaučiantis nepailsėjus po miego, dažnai griebiamasi pagalbinių priemonių iš kurių populiariausia-valerijonas. Gydytojas neurologas Jokūbas Fišas naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kaip valerijonas veikia miegą ir ar jo vartojimas gali sukelti neigiamų pasekmių žmogaus organizmui.

Kiekvienais metais gegužės 17-tą dieną visame pasaulyje yra minima hipertenzijos diena. Tai liga, kuomet kraujospūdis padidėja ir peržengia saugias ribas. Neretai arterinė hipertenzija yra vadinama civilizacijos liga, nes net kas 4-5 suaugusio žmogaus kraujospūdis yra per aukštas. Būtent dėl to gydytojai skambina pavojaus varpais, mat šios ligos simptomai ilgai yra nejaučiami, o negydoma liga pažeidžia arterijas ir gyvybiškai svarbius organus.

Mūsų organizme gyvena net keli kilogramai mikroorganizmų. Dauguma jų atlieka mums naudingą darbą, bet ne visi. Anot žinomo neurologo, medicinos mokslų daktaro Jokūbo Fišo, su blogaisiais mikroorganizmais kovoti žmogui labai padeda vitaminas C. Plačiau apie tai jis papasakojo laidoje „Būk sveikas“. „Tie gerieji mikroorganizmai yra mūsų pagalbininkai, jie yra mes patys, mūsų alterego.

Migrena – gali griauti gyvenimą ir tai nėra vien tik vaizdingas posakis. Migrenos sukeltas galvos skausmas gali būti toks stiprus, kad gali kelti pykinimą. Diana (vardas pakeistas, tikrasis vardas redakcijai žinomas) dėl migrenos buvo priversta pakeisti darbą, atsisakyti karjeros galimybių ir išsigelbėjimo ieškoti persikeliant gyventi toliau nuo sostinės triukšmo.

Nematoma gija skiria išsiblaškymą nuo ankstyvųjų atminties sutrikimų. Jei žmogui vis sunkiau prisiminti, susiorientuoti laike ir erdvėje, būtina stiprinti galvos smegenų kraujotaką. Gydytojas neurologas Jokūbas Fišas tikino, kad be geros kraujotakos nėra geros atminties ir to, kas žmogų daro žmogumi. Galvos smegenys – tai centras, kurio struktūra ir veikla yra unikali.

Vis daugiau lietuvių kamuoja miego sutrikimai. Kaip juos atpažinti ir kada jau derėtų kreiptis į gydytojus, išvysite reportaže. Prastai išsimiegoję irzlūs, mažiau darbingi ir dirglūs būna ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Skaičiuojama, kad dėl didelio streso lygio su miego sutrikimais susiduria apie 60 procentų lietuvių. „Tarkim, jeigu negali užmigti per 30 minučių, jau yra sutrikimas. Tiesioginiai miego sutrikimai, jeigu atsibunda labai dažnai ir ilgai negali užmigti.

„Prieš verslo kelionę dėl skaudančio pilvo užsukau į ligoninę Klaipėdoje paprašyti vaistų ir ten... numiriau“, – pasakojo 42 metų Aleksas Andreičiukas. Jaunam vyrui buvo nustatytas kasos uždegimas – pankreatitas. Ruošiantis operacijai Aleksą ištiko klinikinė mirtis. Beveik 4 minutes jo organizmas nerodė jokių gyvybės ženklų: vyras prarado sąmonę, nekvėpavo, širdis nustojo varinėti kraują.

Pašaukti gelbėti žmogaus gyvybę medikai jauną moterį pasmerkė lėtai agonijai. Vos kvėpuojančiai pacientei vieta reanimacijos skyriuje atsirado tik įsikišus „Respublikai”. Deja, per vėlai. Pirmadienio vakare Šalčininkų ligoninėje mirė 21 m. Dana Jankelevič, 5 mėnesius išbuvusi komos būklės, į kurią pateko po toje pat gydymo įstaigoje atliktos cezario pjūvio operacijos.

Pašaukti gelbėti žmogaus gyvybę medikai jauną moterį pasmerkė lėtai agonijai. Vos kvėpuojančiai pacientei vieta reanimacijos skyriuje atsirado tik įsikišus „Respublikai“. Deja, per vėlai. Pirmadienio vakare Šalčininkų ligoninėje mirė 21 m. Dana Jankelevič, 5 mėnesius išbuvusi komos būklės, į kurią pateko po toje pat gydymo įstaigoje atliktos cezario pjūvio operacijos.

Česlovas Žebrauskas buvo baleto solistas.  Vėliau  – rūbininkas poliklinikoje netoli Halės turgaus.  Šokėjų karjera trumpa, o prisidurti keletą litų prie pensijos norisi.  Labai nekūrybiškas darbas.   Paniuręs rūbininkas tūno kamputyje ir atžagariomis rankomis mėto paltus dar labiau paniurusioms moteriškėms.  Baisu.  Kam taip liūdnai pradėti tekstą apie tokį gražų dalyką – kūrybą? O buvo visai ne taip.