jėgainė

Lietuviai vis dažniau ieško išskirtinių patirčių ir renkasi įdomias ekskursijas, o ypatingo dėmesio sulaukia apsilankymai industriniuose objektuose. Kaunas pirmą kartą atvėrė Petrašiūnų elektrinės duris gyventojams ir sulaukė anšlago. Bilietų į ekskursijas neliko per parą. Būrys kauniečių keliauja žvilgtelėti ten, kur prašalaičiai įprastai nepatenka – į Petrašiūnų elektrinę gyventojai taip įleidžiami pirmą kartą.

Užsienio kapitalo energetikos bendrovės „Gren“ valdoma termofikacinė elektrinė „Gren Klaipėda“ (buvusi „Fortum Klaipėda“) po remonto atnaujino veiklą. Šiluma į Klaipėdą pradėta tiekti liepos 20-ąją, tą pačią dieną pradėtas deginti ir kietas kuras, pranešė įmonė. Jėgainė kasmetiniam remontui sustabdyta birželio 4 dieną, jo metu buvo valomi, inspektuojami ir remontuojami įrenginiai, atliekami patobulinimai.

Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) praneša, kad birželio 9 d. 6 val. ryto prasideda biokuro jėgainės bandymai, kurių metu bus atliekama VKJ biokuro jėgainės vamzdynų prapūtimo procedūra. Tuo metu tikėtinas didesnis nei įprasta triukšmo lygis. Procedūros metu iš triukšmo slopintuvo bus išleidžiamas vandens garas, kuris pakils į 20 metrų aukštį arba aukščiau.

Estijos aplinkosaugos investicijų centras (KIK) pirmadienį pateikė Vartotojų apsaugos ir techninės priežiūros tarnybai (TTJA) paraišką leisti Estijos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje statyti Estijos ir Latvijos vėjo jėgainių parką, įgyvendinant „Elwind“ projektą, pranešė KIK. Priėmusi paraišką TTJA inicijuos projekto poveikio aplinkai vertinimą, būtiną jo vizijai parengti.

Permės (Rusija) šiluminės jėgainės teritorijoje kilo gaisras, skelbiama „Readovka“. Priežastys kol kas neaiškios, tačiau vietos gyventojų demonstruojami vaizdo įrašai rodo virš elektrinės kylančius juodus dūmų debesis. Permės jėgainėje (TEC-9) gaisras kilo lapkričio 30-osios rytą. „Readovka“ kalbinti vietos gyventojai skelbia, kad „kažkas dega ant vieno iš cechų stogo“. Neoficialiais duomenimis, buvo evakuota 500 darbuotojų.

Vilniaus taryba trečiadienį ketina svarstyti rezoliuciją, kuria raginama kuo greičiau užbaigti Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybas bei siūloma svarstyti galimybę ją perduoti savivaldybei.  Dokumente teigiama, kad dėl Prancūzijos koncerno „Veolia“, 2002-2017 metais nuomojusio sostinės šilumos ūkį, antrinės bendrovės „Vilniaus energija“ ir „Ignitis grupės“ laiku nevykdytų įsipareigojimų šalčiausiais šildymo sezono mėnesiais apie 55 proc.

Dėl išaugusių dujų kainų gamybą sumažinusi Jonavos azotinių trąšų gamintoja „Achema“ lapkritį planuoja dirbti panašiu pajėgumu, kaip ir spalio mėnesį, – veiks vienas iš dviejų amoniako gamybos cechų, bet veiklą atnaujins salietros cechas. Be to, bus stabdoma kogeneracinė jėgainė.  Į prastovas ir toliau bus išleista apie 60 darbuotojų, teigia bendrovės profesinės sąjungos pirmininkė.

„Ignitis grupės“ statomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro deginimo įrenginiai, kurių statyba vėluoja dėl didžiausios Lenkijos katilų gamybos bendrovės „Rafako“ restruktūrizavimo, padės veikti 2022 metų pabaigoje, žada energetikos ministras.  „Kitų metų gale turėtų kogeneracinė pasileisti. Apie tai esu informuotas“, – trečiadienį Seimo „darbiečių“ frakcijoje pranešė Dainius Kreivys.   Vėluojant jėgainės biokuro bloko statybai, Vilniuje dabar apie 40 proc.

Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) sausio pabaigoje į elektros perdavimo tinklą patiekė pirmąją iš atliekų pagamintą elektrą, praneša projektą įgyvendinanti valstybės valdoma „Ignitis grupė“.  „Pirmoji elektros energijos gamyba žymi ypač svarbų projekto etapą, kuomet statomas energetikos objektas iš katilinės tampa elektrine ir viename technologiniame procese gaminama ne tik šiluma, bet ir elektros energija“, – pranešime sakė laikinasis VKJ vadovas, finansų ir administravimo direktorius A...

Lietuvai planuojant statyti pirmąjį vėjo jėgainių parką Baltijos jūroje, energetikos viceministrė sako, kad projektą norima įgyvendinti kuo greičiau. Daiva Garbaliauskaitė sako, kad pirmąjį parko statybos aukcioną numatoma surengti 2023-iaisiais, kaip ir planuota.  „Noriu nuraminti, kad tie terminai tikrai maksimaliai bus išlaikomi ir mūsų tikslas yra kuo greičiau susidėlioti ir pasižiūrėti galbūt netgi, kur galima būtų paspartinti šito jūrinio vėjo projekto vystymą.

Baigiamos statyti Vilniaus kogeneracinės jėgainės rangovai teigia negalintys tęsti statybų, nes nuo vasaros pradžios nesulaukia pinigų, o nepasiekus sutarimo žada kreiptis į teismus.  Šešios Lietuvos įmonės – „Tilsta“, „Montuotojas“, „Axis Tech“, „Kaefer“, „Ulava“ ir „Elektrėnų energetikos remontas“ – pranešė pasirašiusios memorandumą, kad bendromis jėgomis sieks apmokėjimo už jau atliktus darbus.

Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje (VKJ) pradedami karštieji bandymai. Jų metu bus tikrinama, ar sistemos yra paruoštos gaminti šilumą ir elektrą, praneša projektą įgyvendinanti valstybės valdoma „Ignitis grupė“.  Technologinės įrangos bandymai pirmiausia pradėti atliekas naudosiančiame katile, o bandymams šiuo metu naudojamos tik gamtinės dujos. Toks statybų etapas dar vadinamas „pirmąja liepsna“. Vėliau, suderinus technologinius procesus, bus atvežtos pirmosios atliekos.

Leidus naudoti valstybės valdomos „Ignitis grupės“ baigiamą statyti  350 mln. eurų vertės Vilniaus kogeneracinę jėgainę, jos bandymus numatoma pradėti vasaros viduryje, o komercinę veiklą – metų pabaigoje. Aplinkos apsaugos agentūra pranešė bendrovei Vilniaus kogeneracinė jėgainė antradienį išdavusi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą. Tai reiškia, kad jėgainė atitinka Lietuvos ir Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimus.

Nors Kauno kogeneracinėje jėgainėje (KKJ) ėmus deginti atliekas, pro kaminą virstantis baltas dūmelis Ramučių gyventojams nosių neriečia, atsirado kita problema. Iš jėgainės pro gyvenvietę važiuojantis sunkiasvoris transportas, anot žmonių, teršia aplinką – baiminamasi, kad praėjus šiukšles deginti visu pajėgumu, situacija dar pablogės. KKJ atstovai teigia dedantys visas pastangas, kad vairuotojai judėtų numatytu maršrutu, rašoma portale kaunas.kasvyksta.lt.

Kauno rajone šią savaitę pradedami Lietuvos „Ignitis grupės“ kartu su Suomijos energetikos koncerno „Fortum Heat“ pastatytos kogeneracinės jėgainės bandymai. Komercinę veiklą jėgainė turėtų pradėti kitų metų pirmąjį pusmetį.  „Ignitis grupė“ įspėja, kad bandymų metu iš jėgainės teritorijos gali sklisti neįprasti garsai, jie primins ypač garsų šniokštimą, taip pat bus matomi baltų dūmų ratilai.

Sekmadienį Londono centre esančioje modernaus meno galerijoje iš didelio aukščio, kaip spėjama, tyčia, išmestas mažas vaikas. Nelaimė įvyko apie 14.45 val. „TATE Modern“ centre, esančioje ant Temzės upės kranto, priešais Šv. Pauliaus katedra. Teigiama, kad iš 10 aukšte esančios apžvalgos platformos išmestas 6 metų berniukas, kuris nukrito ant stogo ties 5 aukštu. Vaikas išgyveno, sraigtasparniu nugabentas į ligoninę, jo būklė stabilizuota, tačiau išlieka kritinė.

Nepriklausomas elektros energijos tiekėjas „Elektrum Lietuva“ skelbia apie naują veiklos kryptį. Nuo gegužės kompanija pirmoji tarp nepriklausomų tiekėjų suteikia galimybių visiems įsirengti saulės jėgaines be jokio rūpinimosi sudėtingu procesu.

Keturiuose kontroliniuose punktuose Černobylio jėgainės zonoje vasario 18-23 dienomis ore buvo užfiksuota nedidelė radioaktyviojo jodo-131 koncentracija, trečiadienį pranešė Ukrainos valstybinė branduolinio reguliavimo inspekcija. „Tam tikras radionuklido jodo-131 kiekis yra aukščiau matavimo prietaisų aptinkamo minimalaus lygio, bet tokios koncentracijos nekelia pavojaus žmogaus ir aplinkos saugumui“, – sakoma inspekcijos spaudos tarnybos pranešime.

Aplinkos ministerija nepritaria Seimo narių grupės siūlymui atliekų deginimo jėgaines statyti toliau nuo gyvenamųjų vietovių, nes, anot ministerijos, tai stabdytų šimtų milijonų eurų vertės jėgainių Kaune ir Vilniuje projektus. Vyriausybė dėl šio klausimo ketina apsispręsti trečiadienį.

  Vilniuje pradedama statyti 350 mln. eurų vertės kogeneracinė jėgainė. Energetikos grupės „Lietuvos energija“ ir Europos Sąjungos lėšomis statomą atliekas ir biokurą deginsiančią jėgainę tikimasi pastatyti iki 2019 metų pabaigos. Tai didžiausias energetikos projektas, šiuo metu įgyvendinamas Lietuvoje.   „Tai nauja elektrinė, kuri atidaro naują puslapį energetikos ir Vilniaus istorijoje.

Jei Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės išvys dienos šviesą, planuojama, kad vilniečiai ir kauniečiai per porą metų sulauks reikšmingai mažesnių šildymo bei atliekų tvarkymo kainų. Seimo Energetikos komisijos posėdyje „Lietuvos energijos“ atstovas pristatė numatomus Vilniaus ir Kauno kogeneracinių elektrinių rezultatus.

Specialistų klaidos kartais kainuoja tikrai brangiai. Štai Britanijoje bangos į krantą išplovė norvegų į Alžyrą gabentą ištisą vamzdyną. Kiek geriau sekasi inžinieriams Kinijoje. Jų sukūrė vienintelę tokią saulės energijos jėgainę. Tai ne į krantą išplauta jūrų pabaisa, bet vienas iš 12-kos gigantiškų plastikinių vamzdžių, kuriuos pametė juos gabenęs norvegų laivas. Juos į krantą bangos išplovė Norfolko grafystėje, rytinėje Anglijos dalyje.

Japonijos Fukušimos atominėje jėgainėje vieno iš cunamio pažeistų reaktorių aušinimas buvo laikinai nutrūkęs, kai vienas darbininkas patikrinimo metu, eidamas pro siaurą praėjimą tarp valdymo pultų, netyčia užkliudė jungiklį ir išjungė siurblių sistemą. Jėgainės operatorė „Tokyo Electric Power Co.“ (TEPCO) pranešė, kad 3-čiasis reaktorius – vienas iš trijų, pažeistų per 2011 metų žemės drebėjimą ir katastrofinį cunamį – nebuvo aušinamas apie valandą, kol įsijungė atsarginė sistema.

Užsiimant žemės ūkio veikla, neišvengiamai lieka organinės kilmės atliekų: augalų liekanų, gyvulių ir paukščių mėšlo. Visa tai pūva ir išskiria metano ir anglies dvideginio dujas – skaičiuojama, kad žemės ūkio biodujos sudaro apie 10 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Šios dujos gali būti ir naudingos – įsirengus biodujų jėgainę, jas galima paversti ne tik šilumos ir elektros energijos šaltiniu, bet ir ūkyje vertingomis trąšomis.

Europos Sąjungos (ES) tyrėjai iki šių metų vasaros ketina parengti pasiūlymus, kaip geriausiai sinchronizuoti Baltijos šalių ir Vakarų Europos elektros tinklus, sako Lietuvoje viešintis Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotojas Marošas Šefčovičius, atsakingas už energetikos sąjungą.

Gruodžio 31 dieną bus sustabdyta Vilniaus trečioji termofikacinė elektrinė – didžiausia kogeneracinė elektrinė Lietuvoje, kartu gaminanti elektros energiją ir šilumą. 603 MW instaliuotos šilumos galios ir 360 MW elektros galios jėgainė veikė nuo 1983 metų. Vilniaus trečiosios termofikacinės elektrinės (TE-3) stabdymą numatoma pradėti vidurdienį, visiškai sustabdyti – iki vidurnakčio.

 Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui nebereikės, kai Vilniuje ir Kaune bus įgyvendinti kogeneracinių jėgainių projektai ir bus renovuoti gyvenamieji namai.

  Mattia Binotto teigimu, jau naujojo sezono pradžioje specialistams iš Maranello pavyko pasiekti esminės pažangos modernizuojant itališką jėgos agregatą ir šio sezono pabaigoje jie tikisi pavyti „Mercedes“ komandą, rašo F-1.lt. - Silpnąja praėjusiųjų metų „Ferrari“ mašinos puse buvo laikyta jos jėgainė – daug kas sako, jog ji buvo per sunki ir jai trūko galios.

LRT radijo laida „Aktualijų studija“, LRT.lt Puse visos Lietuvai reikalingos elektros energijos per porą metų galima aprūpinti iš atsinaujinančių išteklių, LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ sakė Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius. Savo ruožtu Seimo Aplinkos komiteto pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas teigia, kad turėtume būti realistai ir dar bent penketą metų nesitikėti iš atsinaujinančių išteklių išgauti daugiau nei 23 proc.

Lidija Jankauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Mažeikių gyventojai priešinasi biodujų jėgainės statybai šalia miesto. Vokietijos verslininkai ramina, esą jėgainė bus nepavojinga, nes joje gamins dujas iš gyvulininkystės atliekų. Tačiau poveikio aplinkai studija dar tik rengiama, ir galutinį sprendimą rajono valdžia dėl statybų priims tik sulaukusi ekspertų išvadų ir gyventojų pritarimo.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme atmestas valstybės pažadais patikėjusio ir apgauto saulės jėgainės savininko skundas. Bylą nagrinėjęs teismas mano, jog verslininkas veikia savo rizika ir turi tikėtis, kad valstybė išsižadės savo įsipareigojimų, net jeigu tie įsipareigojimai numatyti įstatyme - atmestą skundą pakomentavo Advokatų profesinės bendrijos ADLEX teisininkas Mantas Gerdauskis.

Iš saulės jėgainių parko pavogtos saulės baterijos. Vagystė įvykdyta Vilniaus rajone, Lukšinės kaime. Pastebėta, kad iš saulės jėgainių parko pavogti 93 saulės moduliai ir 7 inverteriai.  Nuostolis siekia 150 tūkstančių litų.

Njukastle pristatyta bandomoji jėgainė, kuri paverčia CO2 emisijas į plytas ir šaligatvių plyteles, rašo abc.net.au. Mineralinės karbonizacijos technologija kopijuoja procesus, kurie vyksta natūraliai atmosferoje. Njukastlio universitetas, chemijos įmonė „Orica“ ir kompanija „GreenMag Group“ praleido šešis metus tyrinėdami, kaip saugiai surinkti ir perdirbti anglies dvideginio dujas. Per ateinančius keturis metus jėgainės bandymams bus išleista 9 milijonų JAV dolerių.

Trečiadienį 10 valandą ryto prie Baltarusijos ambasados buvo surengtas trumpas piketas ir susitikimas su Baltarusijos antibranduolinio judėjimo koordinatore Tatjana Novikova. Susirinkusieji priminė Baltarusijai, kad šalis pažeidė Jungtinių Tautų konvenciją dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (ESPO konvencija). Taip pat buvo reikalaujama nutraukti Astravo atominės jėgainės projekto statybas, išreikštas nepritarimas dėl projekto kritikų persekiojimo.

  Giedrius Vitkauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Tikimasi, kad netrukus bus atnaujintas finansavimas vienam iš svarbiausių uždaromos Ignalinos atominės elektrinės projektų – panaudoto branduolinio kuro saugyklos statybai. Europos sąjungos (ES) donorai teigiamai įvertino Lietuvos ir Rusijos kapitalo Vokietijos bendrovės „Nucem technologies“ derybų pažangą, tačiau kol kas neatnaujino finansavimo.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Kogeneracinę elektrinę prie Kauno planuojantys statyti verslininkai gyventojams pristato poveikio aplinkai vertinimą. Kelios bendruomenės teismo prašo panaikinti jėgainės plėtros planą – žmonės baiminasi oro taršos. Specialistai ramina – to nebus. Jei „Fortum heat Lietuva“ kogeneracinę elektrinę pastatytų Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, ją nuo Amalių skirtų du kilometrai, skaičiuoja vietos gyventojai.

Vandenynų srovės yra visus kontinentus supantis, kiaurą parą 365 dienas per metus veikiantis gėris. Kodėl jo neišnaudojus kaip alternatyvaus energijos šaltinio? Juk saulės, vėjo, bangų ir kt. energijos šaltiniai yra nepastovūs, o vandenyno srovės cirkuliuoja nuolatos. Bendrovė „Triton Submarines“ planuoja konstruoti vandenyno srovių jėgainę „Aqua Turbine“, kuri elektros energiją gamintų 30-60 metrų gylyje.

Kompanija „SheerWind Inc.“, įsikūrusi JAV, Minesotoje, paskelbė pranešimą, kad jos sukurta vėjo jėgainė gali gaminti net šešis kartus daugiau energijos nei įprastinės vėjo turbinos. Pagrindinė naujovė – piltuvo formos angos, pagreitinančios oro srautą ir nukreipiančios jį į turbiną. Vėjas, einantis per vis siaurėjantį kanalą, greitėja, ir pasiekia ant žemės stovinčią turbiną su generatoriumi.

Klaipėdoje šią savaitę pilnu pajėgumu pradeda veikti pirmoji Baltijos šalyse jėgainė, šilumą ir elektros energiją gaminsianti iš deginamų atliekų bei biokuro. Gaisro prevencijai užtikrinti elektrinėje buvo pasitelktos pačios pažangiausios technologijos – šilumą fiksuojančios infraraudonųjų spindulių vaizdo kameros.

Vilmantė Lokcikaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Tarptautinė atominės energetikos agentūra paragino bendrovę, valdančią avarijos ištiktą Japonijos Fukušimos branduolinę jėgainę, gerinti svarbiausių sistemų būklę. Jėgainėje kartojasi radioaktyvių medžiagų nuotėkiai, dingsta elektra. Agentūros atstovai teigia, kad Fukušimos branduolinei jėgainei uždaryti prireiks mažiausiai 40-ies metų.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Metų pradžioje Klaipėdos pakraštyje pradėjo veikti pirmoji Baltijos šalyse termofikacinė jėgainė, deginanti komunalines atliekas ir gaminanti šilumos bei elektros energiją. Gyventojai netrukus aplinkosaugininkams pasiskundė dėl galimai padidėjusios oro taršos. Šie, ištyrę mėginius, konstatuoja jokios taršos nenustatę.

Technologijų ir inovacijų bendrovė „Siemens“ potvynių ir atoslūgių jėgainėje ketina pritaikyti naujus konstrukcinius sprendimus. Jie padidins jėgainės našumą ir sumažins elektros gamybos kaštus, sakoma bendrovės pranešime. Nuo 2015 m. naujos kartos jėgainė „SeaGen-S“, gamindama aplinkai draugišką elektrą, aptarnaus apie 10 tūkst. namų ūkių. Tai rodo šiuo metu atliekami potvynių ir atoslūgių jėgainės technologijų kūrimo darbai.

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis ketvirtadienio vakarą Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ teigė, kad diskusijos dėl to, ar pagrįstai Kainų komisija kone perpus nurėžė saulės energijos supirkimo kainas, yra bereikšmės. Pasak jo, saulės energetika valstybės apskritai neturėtų būti remiama. „Lietuva prisidariusi daug tokių problemų pati, kurias dabar herojiškai sprendžia.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Klaipėdoje pradeda veikti pirmoji Baltijos šalyse termofikacinė jėgainė, deginsianti komunalines atliekas ir gaminsianti šilumos bei elektros energiją. Bandomuoju režimu įmonė dirba vos kelias savaites, tačiau aplinkosaugininkai jau gavo gyventojų skundą dėl galimos padidėjusios oro taršos. Termofikacinė jėgainė už beveik 450 mln. lt iškilo uostamiesčio pakraštyje.

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusios bendrovės "Fortum Klaipėda" termofikacinė jėgainė antradienį pradėjo pirmuosius bandymus gaminti šilumą deginant biokurą. Šiuos bandymus pradėti leido sausio 14 d. gautas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimas. Išbandžius jėgainę biokuru bus pereita prie paskutinio bandymo etapo, kuriame kaip kuras bus naudojamos komunalinės ir pramoninės atliekos iš Klaipėdos regiono.

 Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas šiandien susitiko su kompanijų „Fortum Heat Lietuva“ ir „Sweco“ atstovais, kurie pristatė savo planus apie investicijas į 60 MW šilumos ir 30 MW elektros gamybos jėgainę, kuri šilumą ir elektrą gamintų naudojant biokurą ir atliekas. Šiuo metu kompanijos svarsto įvairias alternatyvas ir ieško geriausios vietos projektui įgyvendinti. Investicijos į šį projektą gali siekti nuo 500 iki 700 mln. Lt.

Lietuvos energija, AB ir AB „Kauno energija“ vadovai šiandien pasirašė memorandumą dėl šalių ketinimų vystant Petrašiūnų kogeneracinės jėgainės statybos projektą. Memorandumas pasirašytas atsižvelgiant į Kauno mieste nuolat augančias centralizuotai tiekiamos šilumos kainas bei įvertinant iki šio memorandumo pasirašymo atliktus darbus.

„Audi“ svarsto galimybę parengti serijinei gamybai superautomobilį su dyzelinį variklį turinčia hibridine jėgaine. Modelis būtų galingesnis, greitesni ir brangesni nei R8 ir varžytųsi su tokiais automobiliais kaip „McLaren P1“, „Porsche 918 Spyder“ ir būsima „Ferrari Enzo“ pamaina. Naujasis vokiečių superautomobilis galėtų būti pavadintas R10 ir greičiausiai paveldėtų dalį mazgų iš šių metų 24 val. Le Mano lenktynes laimėjusio „R18 e-tron“ bolido.

Galbūt japonų automobilių gamintojui „Honda“ reikalai nesiklosto taip sėkmingai kaip vienam iš pagrindinių konkurentų „Toyota“, kuri šių metų gegužės mėnesį užfiksavo 4 mln. viso pasaulio parduotų hibridinių modelių, kalbant apie šią sritį jį visgi derėtų gerbti. Šiandien „Honda“ atstovai pranešė, kad bendri hibridinių automobilių pardavimai 2012 m. rugsėjo pabaigoje perkopė vieną mln.