javapjūtė

Šiemet permainingi orai gąsdino ūkininkus. Tačiau javapjūtė jau eina į pabaigą ir ūkininkai džiaugiasi, kad derlius šiemet bus geresnis negu tikėjosi. Visgi jis toks pat geras ir kitose šalyse, tad tenka konkuruoti eksporto rinkoje. Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidentas Jonas Talmantas teigia, kad javapjūtė nesibaigė, todėl skaičiuoti derlių dar per anksti.

Įsibėgėjanti javapjūtė verčia raitotis rankoves ir Ugniagesius. Mat pastaruoju metu ėmė daugėti gaisrų laukuose: užsidega kombainai, o nuo jų įsiliepsnoja ir javų laukai. Vien praėjęs savaitgalis paženklintas penkiais liepsnojusiais kombainais. Priežastys, pasak specialistų, kasmet tos pačios – dažnai medžiodami šiltas ir sausas dienas, ūkininkai pamiršta apžiūrėti, ar į laukus išrieda saugia technika, dažnas išvažiuoja be gesintuvo ar kitų nuo ugnies apsaugančių priemonių.

Lietuvoje baigiantis javapjūtei, paskutinius grūdų plotus nukulti trukdo lietus. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, jog dar nenukulta nemažai pasėlių. „Javapjūtė dar neužbaigta. Nemažai pasėlių dar nenukulta. Orai nepalankūs - vis palyja, nors pastarosiomis dienomis ne taip stipriai. Dirvos šlapios, o technikai sunku įvažiuoti“, - BNS kalbėjo A.Macijauskas. Anot jo, jau gali būti nukulta daugiau nei 80 proc. grūdų ir rapsų ploto.

Lietuvoje praėjusį savaitgalį į laukus išvažiavo ūkininkų kombainai ir prasidėjo javapjūtė. Šiemet dėl šalto ir lietingo pavasario ji vėluoja maždaug savaitę. „Javapjūtė prasidėjo savaitgalį. Žieminiai miežiai buvo kuliami intensyviai ir pradėta kulti žieminius rapsus. Pirmadienio dienos orai javapjūtę sustabdė ir neaišku, kokiam laikotarpiui. Visa savaitės pradžia numatyta lietinga, tad kombainai stovės. Išlindus saulei ir sušilus orui vėl kombainai pajudės.

 Salomėja Pranaitienė, Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nuėmus tris ketvirtadalius javų, jau aišku, kad grūdų derlius bus didesnis už vidutinį. Dėl drėgnų orų ir sukauptų grūdų atsargų perpildyti elevatoriai stabdo javapjūtę, ypač vargsta smulkieji ūkininkai. Supirkėjai guodžia, kad po kelių savaičių pajudėjus grūdų eksportui, sandėliai patuštės. Kelių kilometrų eilės prie „Kretingos grūdų“ elevatoriaus.

 Po Žolinės šventės, kai javapjūtės darbai jau nudirbti, pats laikas įvertinti, kas ir kaip mūsų laukuose augo ir derėjo. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pažymi, kad šiemet užaugo didesnis grūdinių augalų derlius negu pernai. „Tai yra gera naujiena visai Lietuvos žemės ir maisto ūkio ekonomikai ir patiems javų augintojams.

 Lietuvoje jau įsibėgėja javapjūtė. Atrodė, kad dėl lietingo pavasario ir vėsios vasaros pradžios derliaus nuėmimas vėluos, tačiau karšti orai neleido išsipildyti šioms prognozėms. Į aruodus jau supilti pirmieji šiųmečio derliaus žieminiai miežiai, baigiami doroti gerai išdžiūvę žieminiai rapsai, į grūdų priėmimo punktus vežami žieminiai kviečiai. Preliminariais duomenims, nuimta jau apie ketvirtadalis derliaus.

Šiais metais kiek anksčiau nei įprasta prasidėjusi javapjūtė įgauna pagreitį. Ūkininkai jau nuėmė arba baigia nuimti žieminių rapsų derlių ir jau po savaitės kombainai ruošiasi šturmuoti kviečių laukus. Baiminasi stichijos Žemdirbiai sako, kad pastarosios kultūros šiemet neblogai užderėjo, svarbu, kad joms iki nuėmimo nepakenktų stichijos: škvalas, kruša, didžiulis užsitęsęs karštis.

Ukraina iki šio mėnesio prikūlė 32,9 mln. tonų bendro svorio grūdų - 27,1 proc. daugiau nei prieš metus, pranešė nacionalinė statistikos žinyba. Saulėgrąžų derlius 66,3 proc. solidesnis - 1,154 mln. tonų, tuo tarpu cukrinių runkelių - 32,3 proc. kuklesnis - 16,1 tūkst. tonų. Bulvių derlius padidėjo 4 proc. iki 14,84 mln. tonų, daržovių - sumažėjo 2,1 proc. iki 4,74 mln. tonų. Ukraina tikisi šiemet prikulti 58 mln. tonų grūdų - ketvirtadaliu daugiau nei pernai.

Inga SMALSKIENĖ Baigiantis javapjūtei žemdirbiai vis dar neranda tinkamų žodžių šiems metams apibūdinti. Gamta lyg ir neskriaudė labai, derlius užderėjo neblogas, orai jam nuimti irgi pasitaikė neprasti. Tačiau ūkininkams nuotaiką gadina, palyginti su praėjusiais metais, smarkiai kritusios grūdų supirkimo kainos. Laukia geresnių laikų Panevėžio rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, javapjūtė eina į pabaigą. Žemdirbiai sako, kad derlius kiekybės atžvilgiu bus panašus kaip pernai.

Šiemet prasidėjus javapjūtei sudegė jau trylika kombainų. Pranešama, kad dega seni, dar sovietiniai laikais pagaminti kombainai “Dniepr”, “Niva” , ‘Kolos”, “Don” bei tie, kuri pirkti iš Vokietijos gerokai padėvėti. Ugnis jau padarė didelių nuostolių ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms. Ugniagesiai pastebi, kad daugelio tokių gaisrų galima būtų išvengti prieš išvykstant į laukus kombainai bei kita žemės ūkio technika būtų tinkamai paruošta.

Regina MUSNECKIENĖ Šią savaitę gamta nešykštėjo saulės ir karščio. O ūkininkų laukuose nuo aušros iki sutemos dirbo kombainai. Kol neužklupo lietūs ir škvalai, ūkininkai skubėjo sudoroti šių metų derlių. Kulti iki paryčių Ketvirtadienio vidurdienis. Pavažiavus kelis kilometrus už Maneikių gyvenvietės plyti didžiuliai ūkininkų laukai. Čia dirba net keli kombainai. Palaukiame kol apsuks ratą didžiulis raudonas laukų milžinas. Kombainas grįžta kelio pusėn. Jo bunkeris prisipildė grūdų.

Laukuose – javapjūtė. Burzgia nauji ir dar tarybinius laukus menantys įvairaus dydžio kombainai. Jie suka ratus dideliuose laukuose bei prie sodybų esančiuose sklypuose. Šiaulių rajono žemdirbiai naudojasi saulėtomis dienomis. Skuba, nes negali žinoti, kada dangus ims niaukstytis. Radę laiko, internete stebi sinoptikų prognozes. Ankstyvąjį rapsą kai kurie ūkininkai pradėjo pjauti prieš porą savaičių. Jis iš išmirkusių, iššalusių lauko vietų parsivežamas piktžolėtas, ne itin sausas.

Vitalija Dovydėnienė Pastarosiomis dienomis vis daugiau ūkininkų praranda kantrybę ir pasirašo grūdų pardavimo sutartis baimindamiesi, kad kainos gali dar labiau nukristi. Grūdų augintojai galutinį pelną skaičiuoja ištuštėjus aruodams, tačiau jau dabar akivaizdu, kad šįmet ūkininkai uždirbs mažiau nei pernai, nes ir derlius prastesnis, ir supirkimo kainos mažesnės.

Šalies laukuose prasidėjus javapjūtei pirmieji grūdai jau byra į aruodus. Prognozuojama, kad supirkimo kainos šiemet bus mažesnės, o pasakyti, koks bus derlius, dar sunkoka. Pamažu įsibėgėja Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus vadovas Vygantas Keturakis sako, kad dabar daugiausia kuliami rapsai ir žieminiai miežiai. „Pernykščio rekordo bent rapsai nepasiekė. Javai dar bręsta“, – teigė jis.

Per tris rugpjūčio savaites iš augintojų supirkta 650,0 tūkst. t grūdų arba, palyginti su 2011-ųjų tuo pačiu laikotarpiu, 2,4 karto daugiau. Daugiausia - 515,6 tūkst. t, arba 79,3 proc. - supirkta kviečių. Rapsų per tris rugpjūčio savaites supirkta 128 tūkst. t, arba beveik dešimteriopai daugiau nei pernai (13,8 tūkst. t). Kviečių supirkta beveik tris kartus mažiau (175,3 tūkst. t), tačiau I klasės kviečių buvo superkama santykinai daugiau negu žemesniųjų rūšių.

Permainingi orai ne tik stabdo javapjūtės darbus, bet ir blogina grūdų kokybę. Pasak supirkėjų, kol kas iš į elevatorius ir supirkimo punktus pristatytų kviečių tik maždaug ketvirtadalis atitinka aukščiausius maistinių grūdų reikalavimus. Kuo ilgiau tęsis lietingi orai, tuo bus daugiau pašarinių grūdų. Šią vasarą trūksta saulės, lyja, tad grūdai smulkesni nei pernai. Daug kur, persipildžius sandėliams, sausi grūdai pilami po atviru dangumi, taip dar labiau prastėja jų kokybė.

Specialistai sako, kad prastos kokybės degalų tiekėjus reikėtų bausti labai griežtai, nes jų veiklą, ypač per javapjūtę, galima pavadinti net ekonomine diversija. Pasiūlymas pigiau įsigyti žymėto dyzelino iš karto atkreiptų daugelio ūkininkų dėmesį. Kur? Kiek? Perku! O kokia jo kokybė? Šiuolaikinės sudėtingos žemės ūkio technikos specialistai ūkininkams primena, kad sutaupius keliolika litų už degalus galima prarasti tūkstančius litų technikos remontui.

Geras šių metų grūdų derlius paukštininkystės ūkių nedžiugina. Europos Komisijai nustačius griežtus reikalavimus, kiaušinių kaina šoktelėjo į kai kuriems vartotojams nepasiekiamas aukštumas, todėl paukštininkai nerimaudami stebi naują išbandymą – aukštas grūdų supirkimo kainas – ir svarsto išlikimo galimybes.

Ūkininkai skundžiasi, jog javapjūtė šiemet bus sunki, jeigu taip reikės „gaudyti“ tinkamus orus po pusdienį. Lyja kone kasdien, grūdai negali pradžiūti. Be to, rytais būna didelė rasa. Todėl javapjūtė negali prasidėti visu pajėgumu. Dėl kaitros ir lietaus prastėja grūdų kokybė. Grūdui bręstant oro temperatūra buvo per aukšta, o drėgmės buvo per daug. Dažni smarkūs lietūs kelia ir kitą problemą – dalis javų išguldyta.

Lietuvoje prasidėjo didžioji javapjūtė. Į aruodus keliauja pirmasis šių metų grūdinių kultūrų derlius. Vasaros pradžioje buvo prognozuojamas rekordinis derlingumas. Nuogąstauta, ar bus kur dėti šiųmetinį derlių, viltasi, kad pagaliau nors šiek tiek papilnės gamtos nelepinamų žemdirbių kišenės. Deja, ne visoms šioms viltims lemta išsipildyti. Ir vėl suprastėję orai kiša koją javų augintojams.

Ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių laukuose jau kurį laiką ūžia kombainai. Jei gamta bus gailestinga, planuojamas geras ir kokybiškas derlius. Tačiau tikroji padėtis paaiškės kiek vėliau šią savaitę, kai pradės plaukti didesnis nukultų grūdų kiekis. Pastarosiomis dienomis ūkininkams kaip niekada rūpi orai – prasidėjo javapjūtė ir pirmieji grūdai jau iškeliavo pas perdirbėjus.

Dėl lietingo pavasario bei vėsios vasaros pradžios svarbiausių grūdinių kultūrų branda vėluoja 7–10 dienų. Tiek laiko užsitęsė ir pasėlių priežiūros darbai. Atrodė, kad derliaus nuėmimas taip pat vėluos. Tačiau karšti orai daug ką pakeitė. Svarbus pjūties laikas Siekiant pagerinti grūdų kokybę per lapus buvo tręšiami žieminiai kviečiai, tačiau jau prasidėjo ir į pabaigą eina žieminių rapsų pjūtis. Jie per savaitę išdžiūvo dėl karšto oro ir labai mažos santykinės drėgmės.

Lietuvos grūdų augintojai sako, kad dėl šiltų orų sparčiau auga javai. Esą dėl to teks juos anksčiau pjauti, tačiau derlius gausus nebus. Ankstyvą pjūtį prognozuoja ir rapsų augintojai. Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Romas Majauskas sako, kad Lietuvoje auginamos šiaurietiškam klimatui pritaikytos javų ir rapsų veislės tokiu oru keičia savo augimo tempus. „Šitas klimatas – toks tropinis, nebūdingas Lietuvai. Dabar pastebime, kad pradėjo labai greitai bręsti rapsai.