jaunoji lietuva

Lietuvos šeimų sąjūdis svarsto ne kurti naują partiją, o į rinkimus eiti su Stanislovo Buškevičiaus vadovaujama Jaunąja Lietuva. „Šiuo metu šnekam su Jaunąja Lietuva, o ateitis parodys. Kada bus rezultatai, tada informuosim“, – BNS šią savaitę sakė Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius.

Partija „Jaunoji Lietuva“ kandidatu į Vilniaus merus ketvirtadienį pranešė kelianti Ramojaus Girinsko kandidatūrą. Anot partijos pranešimo, „Jaunosios Lietuvos“ kandidatų sąrašą Vilniuje į savivaldos rinkimus ves jos pirmininkas, buvęs Kauno vicemeras ir buvęs parlamentaras Stanislovas Buškevičius.

Artėjantys Seimo rinkimai dalį politikų, o ypač mažesnes politines jėgas, skatina burtis į koalicijas ir vienytis dėl įvairių priežasčių. Vieni ieško sąjungininkų bendriems tikslams, kiti bet kokia kaina nori įsitaisyti valdžioje. Vis dėlto politologai atkreipia dėmesį, kad kartais bandymas rinkimuose suburti koaliciją politikams gali atsisukti kitu galu ir uždaryti duris į Seimą.

Kandidatas į prezidentus Seimo narys Mindaugas Puidokas teigia planuojantis kurti naują politinę jėgą. „Man rinkimai, kaip jauniausiam visų laikų Lietuvos kandidatui į prezidentus, rimtos politinės karjeros pradžia ir ketinu dirbti toliau, nuosekliai kurti stiprią vertybinę politinę jėgą, kuri atstovautų tradicinėms vertybėms“, – LRT televizijai sekmadienį sakė M. Puidokas.

Teisingumo ministerija, gavusi Seimo narių Audroniaus Ažubalio ir Lauryno Kasčiūno prašymą išsiaiškinti faktinį politinės partijos Rusų aljansas narių skaičių, atkreipia piliečių dėmesį, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi galimybę pasitikrinti, ar jis priklauso politinei partijai. „Kiekvienas Lietuvos pilietis gali pasitikrinti, kokiai politinei partijai jis priklauso, ar jo asmens duomenimis nepasinaudota neteisėtai,“ – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Istorija apie per pamoką masturbuotis mokinantį mokytoją, kaimyną Achmedą, kuris lieps susisprogdinti prie Seimo, siūlymas iš Lietuvos išvežti pederastus – tokiais pareiškimais socialinėje erdvėje rinkėjų dėmesį bando atkreipti kandidatas į Seimą, tautininkas Marius Kundrotas. ,,Atsibudo kartą Lietuvis, žiūri – anūkas grįžęs iš mokyklos verkia. Ašaros teka per kaštoninius skruostus, juodi garbanoti plaukai suvelti. - Kas nutiko, Matumba? - klausia Lietuvis.

 Tautininkų Sąjungos ir „Jaunosios Lietuvos“ susijungimas neturės jokios naudos šioms partijoms, nes jos yra per silpnos, jų vadovai neturi reikiamų organizacinių sugebėjimų, o partijos nesugeba laikytis tvirtos pozicijos. Taip teigia apžvalgininkas Giedrius Kiaulakis. „Mano manymu, jie [Tautininkų Sąjunga ir „Jaunoji Lietuva“ – LRT.lt] nelabai gali ką pasiekti tokiais parlamentiniais būdais, nes per pastaruosius 20 metų nieko taip ir nepasiekė.

Ideologiškai artimos, bet iki šiol atskirai veikusios „Jaunoji Lietuva“ ir Tautininkų Sąjunga ketina jungtis. Jos skelbia, kad suderino partijų jungimosi grafiką ir šių metų vasarą susijungs į vientisą politinę jėgą. „Šiandien pasirašome Lietuvos patriotinių jėgų jungimosi deklaraciją. Drauge kviečiame jungtis visas patriotines partijas ir atskirus patriotus. Esame atviri bendradarbiavimui Lietuvos labui“, - rašoma Tautininkų Sąjungos pranešime spaudai.

Šeštadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) ir apygardų rinkimų komisijoms pradėjus registruoti paraiškas savivaldos rinkimams, dokumentus jau pateikė trys partijos ir vienas visuomeninis rinkimų komitetas. Iš ryto VRK pareiškinius dokumentus pateikė Liberalų sąjūdis, Lietuvos socialdemokratų partija ir Darbo partija. Dar laukiama Rusų sąjungos, Tautininkų sąjungos ir partijos „Jaunoji Lietuva“ atstovų.

Darbo partija kol kas išlaiko lyderio poziciją preliminariame Seimo rinkimų rezultatų sąraše, tačiau atotrūkis tarp jos ir Socialdemokratų partijos sparčiai mažėja. Darbiečių „kraitis“ Vyriausiąją rinkimų komisiją pasiekus rezultatams iš 1533 rinkimų apylinkių, yra 21,98 proc. rinkėjų balsų. Socialdemokratų - 19,34 proc. Tretieji sąraše - Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, sulaukę 13,37 proc. balsavusių rinkėjų palaikymo. Partija Tvarka ir teisingumas uždirbo 8,24 proc.

Lažybų pasiūla Lietuvoje neapsiriboja vien statymais sporto srityje, žmonės turi galimybę spėti, kas laimės rinkimus į Seimą. Lažybų bendrovės „Top Sport“ tarpininkai geriausiai vertina Lietuvos socialdemokratų (LSDP) ir Darbo partijos (DP) galimybes Seimo rinkimuose. LSDP koeficientas lygus 1,25, vadinasi, pastatęs 1 Lt, žmogus turi galimybę laimėti 1,25 Lt.

Rinkimuose į naują Seimą dalyvausiančios partijos ir koalicijos atstovai antradienį per Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) surengtą burtų traukimo ceremoniją išsitraukė rinkimų numerius. Pirmasis numeris atiteko Liberalų sąjūdžiui. Šios partijos atstovai plojimais apdovanojo tokį, jų vertinimu, sėkmingą Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio pasirinkimą.

Antradienio popietę Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse, prie paminklo S. Dariui ir S. Girėnui, rengiama atminimo valanda, skirta paminėti vieno įsimintiniausių įvykių Lietuvos istorijoje – skrydžio per Atlanto vandenyną – 79–ųjų metinių sukaktį. 1933–iųjų vasarą Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenę lietuvių pilotai Steponas Darius ir Stasys Girėnas pasiryžo įgyvendinti tiems laikams labai sunkų žygį – dviese lėktuvu įveikti Atlanto vandenyną. Planavo be sustojimo nuskristi 7186 km.

Jeigu rinkimai į Seimą būtų vykę kovo pabaigoje, labiausiai jų rezultatais galėtų džiaugtis dvi opozicinės partijos – „darbiečiai“ ir socialdemokratai. Per paskutinį mėnesį Darbo partijos palaikymas padidėjo 6 procentiniais punktais. Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu kovo 26–balandžio 3 dienomis atliktos apklausos duomenimis, jei kovo pabaigoje būtų vykę rinkimai, už Darbo partiją būtų balsavę 22 proc.

Teisingumo ministerijai iš 40 Lietuvoje registruotų politinių partijų savo narių sąrašus iki kovo 1 d. pateikė ir rudenį vyksiančiuose rinkimuose dalyvauti teisę turės 28. Tai padaryti politinės partijos privalėjo pagal Politinių partijų įstatymą. To nepadariusios partijos neteko ne tik teisės dalyvauti rinkimuose, tačiau ir pretenduoti į valstybės finansavimą.

Jeigu Seimo rinkimai būtų vykę sausio mėnesį ir juose būtų dalyvavę visi rinkimų teisę turintys Lietuvos piliečiai, didžiausios sėkmės būtų sulaukusios dabar opozicijoje esančios partijos – socialdemokratų, „darbiečių“ ir „tvarkiečių“. Daugiausiai rinkėjų būtų balsavę už Lietuvos socialdemokratų partiją. Ją, viešosios nuomonės apklausos duomenimis, būtų parėmę 20 proc. apklaustų gyventojų. Už Darbo partiją būtų balsavę 18 proc. respondentų.

Iki Seimo rinkimų lieka mažiau nei metai. Apžvalgininkai spėlioja, ar atsiras nauja jėga, kuri vėl pasiskelbs kaip alternatyva „sistemai“ ir pažadės išgelbėti tautą. Jauno, gražaus, energingo, nesusitepusio ir nenusibodusio kovotojo, kuris nušluos netinkamą sistemą ir išgelbės tautą, įvaizdį Lietuvoje jau yra susikūrę ir Artūras Paulauskas, ir Viktoras Uspaskichas, ir Rolandas Paksas, ir Arūnas Valinskas.

,,Galime visus užtikrinti, kad Juodojo drakono metais Kauno miesto savivaldybės valdančiojoje koalicijoje vyraus stabilumas“, – penktadienį spaudos konferencijoje patikino Kauno meras Andrius Kupčinskas. Taip laikinosios sostinės vadovas sureagavo į kai kurios žiniasklaidos paskleistus gandus, kad socialdemokratai ketina trauktis iš miesto savivaldybės tarybos valdančiosios daugumos, o Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionys demokratai jau derasi su judėjimo ,,Vieningas Kaunas“ atstovais.

Vasario mėnesį Kauno miesto taryba ketina tvirtinti 2012 metų savivaldybės biudžeto pajamų planą – pagrindinį dokumentą, pagal kurį savivaldybė rikiuos savo darbus. Kauno mero Andriaus Kupčinsko teigimu, pagrindas šiemetiniams planams įgyvendinti bus bendri tikslai, siekiai ir politinis sutarimas. „Galime visus užtikrinti, kad Juodojo drakono metais Kauno miesto savivaldybės valdančiojoje koalicijoje vyraus stabilumas. Vasario mėnesį bus tvirtinamas miesto biudžetas.

Jeigu rytoj vyktų Seimo rinkimai, daugiau nei penktadalis potencialių rinkėjų neatliktų savo pilietinės pareigos. Jie paprasčiausiai nedalyvautų parlamento rinkimuose arba gadintų balsavimo lapus, nes nėra apsisprendę, kurią partiją palaikytų. Tokius viešosios nuomonės tyrimo rezultatus pateikia rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“, lapkričio mėnesį naujienų agentūros ELTA užsakymu klaususi respondentų, už kurią partiją jie balsuotų, jei rytoj vyktų Seimo rinkimai.

Kas valdys Kauną: į mero kėdę 36 metų Andrių Kupčinską pasodinę konservatoriai ar visų postų atsisakęs, bet gausybę interesų energetikos ūkyje turintis miesto liberalcentristų lyderis Arvydas Garbaravičius? Meru vakar vėl tapęs A.Kupčinskas vieną sąskaitą jau apmokėjo – mainais už paramą naujajai koalicijai vicemero poste teko palikti partijos „Jaunoji Lietuva" vadą Stanislovą Buškevičių. Savivaldybėje juokaujama, kad šis politikas Kauno vicemeru dirbs iki gyvos galvos.

Jeigu Seimo rinkimai būtų vykę vasaros pabaigoje, sėkmės būtų sulaukusios keturios politinės partijos - Socialdemokratų, Darbo, Tvarkos ir teisingumo bei konservatoriai su krikščionimis demokratais. Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu rugpjūčio 24-31 dienomis atliktos apklausos duomenimis, jeigu rinkimuose dalyvautų visi tokią teisę turintys Lietuvos piliečiai, daugiausiai jų balsuotų už Lietuvos socialdemokratų partiją - 17 proc.

Nors Kauno miesto tarybos opozicija perspėjo valdančiąją koaliciją dėl galimo interesų konflikto, ketvirtadienį miesto tarybos posėdyje buvo sudaryta pretendentų į viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės (vyriausiojo gydytojo) pareigas konkurso komisija. Jos vadovu tampa savivaldybės administracijos direktorius socialdemokratas Antanas Navakauskas, o direktoriaus pavaduotojas „Jaunosios Lietuvos“ atstovas Raimundas Miladauskas patvirtintas komisijos pirmininko pavaduotoju.

Neatgavęs sąmonės po staigios ligos mirė vienas iš keturių partijos „Jaunoji Lietuva“ atstovų, neseniai išrinktų į Kauno miesto savivaldybės tarybą, – vasario pradžioje 42–ąjį gimtadienį šventęs Audrius Skimborauskas. Jis nebuvo naujokas nei politikoje, nei savivaldybėje. Kelerius metus kaip tarybos narys dirbo ar vadovavo įvairiems jos komitetams, buvo ir partijos „Jaunoji Lietuva“ skyriaus pirmininkas.

Kai kurie garbaus amžiaus kandidatai į Kupiškio rajono tarybą tik dabar sužinojo, kad yra partijos „Jaunoji Lietuva" nariai. Kas už juos užpildė ir pasirašė dokumentus, aiškinasi Vyriausioji rinkimų komisija. Tuo metu partijos „Jaunoji Lietuva“ pirmininkas išsižada savo partijos narių Kupiškyje. 75-erių kupiškietė nustebo sužinojusi, kad partijos „Jaunoji Lietuva“ sąraše kandidatuoja į rajono tarybą. Paskutiniąja sąraše įrašyta moteris su skundu ją išbraukti atskubėjo į rinkimų komisiją.

Portalas „Balsas.lt“ pradeda seriją nemokamų debatų tarp kandidatų, kurie siekia patekti į Vilniaus miesto tarybą. Laikykime tai parama Vyriausiajai rinkimų komisijai ir pačiai valstybei, kurios pareiškė neturinčios tam lėšų. Šįkart eteryje „Jaunosios Lietuvos“ ir Krikščionių partijos sąrašų lyderiai. Kartu informuojame žiūrovus ir skaitytojus, kad kandidatus nėra taip paprasta prisikviesti.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasklidus informacijai apie  kandidatų į Vilniaus miesto tarybą Ričardo Čekučio ir Dariaus Varanavičiaus politinį persekiojimą, norime išreikšti visokeriopą palaikymą šiems “Jaunosios Lietuvos" sostinės kandidatų sąrašo nr. 12 nariams.

Liberalai į ministrų kabinetą pasiuntė savo geriausias pajėgas, krikščionys demokratai - atsitiktinius asmenis ir mėgėjus vaikščioti su deglais . Nors 15-oji  Lietuvos Respublikos Vyriausybė užsibrėžė didelius darbus, tačiau įtakingiausia Seimo jėga - Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) - į ministrų postus, pagal koalicijos sutartį atitekusius krikščionims demokratams, nesugebėjo atrinkti žinomų savo partijos narių ir garsių asmenybių.

Ties krize atsidūrusį šalies eksportą gali išgelbėti inovacijų eksportas, teigia būsimasis ūkio ministras Dainius Kreivys. Anot jo, vienas iš jo vadovaujamos ministerijos tikslų bus bandyti eksporto struktūrą gerinti „pritraukiant kuo daugiau inovacinio eksporto“. „Tuos dalykus reikia iš esmės peržiūrėti, surasti naujų proveržio krypčių inovacijose“, - antradienį žurnalistams teigė D. Kreivys, kuris dalyvavo po centro-dešinės koalicijos atstovų ir būsimų svarbiausių ministerijų vadovų pasitar...

Ūkio ministru naujoje Vyriausybėje turėtų tapti 38 metų ekonomikos analitikas, bendrovės „Baldenis“ valdybos pirmininkas konservatorius Dainius Kreivys. Energetikos ministerijos vadovo postas numatomas bendrovės „DocLogix“ vadovui Arvydui Sekmokui, kuris 1991-1992 metais buvo ekonomikos viceministru.

68 vienmandatėse rinkimų apygardose baigėsi Seimo rinkimų pakartotinis balsavimas, o rinkimų komisijos pradeda skaičiuoti balsus, skelbia lrt.lt. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, iki 19 val. prie balsadėžių atėjo 27,56 proc. rinkėjų. VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas prognozuoja, kad bendras rinkėjų aktyvumas antrajame rinkimų ture sieks apie 32 proc. Iki 14 val. balsavo 17,75 proc. rinkėjų, o tai beveik 7 proc. punktais mažiau nei per pirmąjį rinkimų turą. Iki 10 val.

Sekmadienį vykstančiame Seimo rinkimų pakartotiniame balsavime rinkėjai dalyvauja kiek aktyviau nei prieš dvi savaites vykusiame pirmajame ture. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK)duomenimis, iki 10 val. savo valią jau pareiškė 5,26 proc. rinkėjų. Dar maždaug 4 proc. rinkėjų rinkimuose balsavo iš anksto. Anot VRK pirmininko Zenono Vaigausko, visos rinkimų apylinkės darbą pradėjo laiku, balsavimas vyksta sklandžiai, o rimtesnių pažeidimų kol kas neužfiksuota.

Pateikus balsavimo duomenis iš visų – 2034 apylinkių, daugiausiai balsų surinko Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai (19,58 proc.) ir gavo 17 mandatų Seime. Antrojoje vietoje liko Tautos prisikėlimo partija, surinkusi 15,13 proc. balsų (13 mandatų), trečiojoje –  „Tvarka ir teisingumas“ – 12,72 proc. (11 mandatų). Socialdemokratai, surinkę 11,74 proc. balsų (11 mandatų), liko ketvirti, o koalicija „Darbo partija + jaunimas“, gavusi 9,03 proc.

Keturi politikai vienmandatėse rinkimų apygardose į Seimą išrinkti jau pirmajame rinkimų ture. Baigus skaičiuoti balsus 13-oje vienmandačių rinkimų apygardų paaiškėjo, kad socialdemokratams Zigmantui Balčyčiui (Šilalės-Šilutės apygarda) ir Algirdui Butkevičiui (Vilkaviškio apygarda) antrajame rinkimų ture varžytis nebereikės – savo vienmandatėse rinkimų apygardose jie surinko daugiau nei 50 proc. rinkėjų balsų.

Seimo rinkimuose daugiausia balsų turėtų gauti opozicinės Darbo partija ir partija „Tvarka ir teisingumas“. Penktadalis šalies gyventojų teigia rinkimuose nedalyvausiantys. Tai rodo naujienų agentūros BNS užsakymu bendrovės RAIT atlikta apklausa. Į klausimą „Už kurią partiją balsuotumėte Seimo rinkimuose, jei jie vyktų ateinantį savaitgalį?“, 21,1 proc. respondentų atsakė, jog rinkimuose nedalyvautų/nebalsuotų. Tarp tų, kurie ketina balsuoti, 10,5 proc.

Neparlamentinės ir neįtakingos partijos „Jaunoji Lietuva“ ir „Lietuvos kelias“ kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamos „apginti viešąjį interesą dėl komunalinių atliekų deginimo gamyklos statymo Gariūnuose“ bei prašo iškelti baudžiamąją bylą aplinkos ministrui Artūrui Paulauskui.

Likus trims savaitėms iki Seimo rinkimų, Lietuvos rinkėjai labiausiai palankūs opozicinių Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatams. Kaip rodo viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Vilmorus“ apklausa, daugiamandatėje apygardoje konservatoriai gali tikėtis gauti 12,4 proc. balsų, „tvarkiečiai“ - 11,4 proc. Trečioje vietoje esančią irgi opozicinę Darbo partiją palaikytų 8,7 proc. respondentų.

Prezidentas Valdas Adamkus vėl nustebino. Iš tarptautinės politikos platybių jis praėjusią savaitę sugrįžo į Lietuvą ir ėmėsi vidaus politikos. Pirmiausia, prezidentas pagaliau labai aiškiai išdėstė, ką jis galvoja apie dabartinės valdančiosios koalicijos rengiamą referendumą dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo. Populizmas ir rinkėjų mulkinimas – tokia buvo šalies vadovo nuomonė. Ačiū jam už tai. Ačiū, kad išdrįso, ir ačiū, kad pats nepasidavė populizmui.

Rinkimuose dalyvaujančių partijų vedlių turtas svyruoja nuo dešimčių milijonų iki vos kelių tūkstančių. Turtingiausias - beveik 48 mln. litų valdantis finansinėmis machinacijomis įtariamas Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaskichas. Tuo metu socialdemokratų vadovas premjeras Gediminas Kirkilas dar neseniai su žmona turėjęs ne vienos įmonės akcijas, dabar nurodo turįs tik butą daugiabučiame name ir apie 140 tūkst. litų piniginių lėšų.

Beveik trys šimtai teisės aktų projektų, numatytų paskutinės sesijos programoje, daugeliui parlamentarų atrodo nerimtai. Abejojama, ar iki kadencijos pabaigos pavyks įveikti bent trečdalį įsipareigojimų. Sugiedoję valstybės himną Seimo nariai vakar pradėjo paskutinę maždaug dviejų mėnesių rudens sesiją. Tiesioginius darbus Seime apriboję iki minimumo - posėdžiaus tik kartą per savaitę - parlamentarai neslepia visas jėgas skirsiantys rinkimų kampanijai.

Seimo rinkimuose dalyvaujančios partijos trečiadienį traukdamos burtus pasidalijo kandidatų sąrašų numerius. Šie numeriai bus įrašyti rinkimų biuletenyje. Pirmasis numeris teko valdančiajai Socialdemokratų partijai. Paskutinį – šešioliktą – numerį ištraukė Socialdemokratų sąjunga. Nelaimingu skaičiumi laikomas – tryliktas numeris – atiteko partijai „Tvarka ir teisingumas“. Laimingasis – septintas – Pilietinės demokratijos partijai.

Politinių partijų suformuotų kandidatų sąrašų atstovai trečiadienį išsitraukė burtus, kurie lėmė, kokia eilės tvarka jie bus surikiuoti rinkimų biuletenyje. Socialliberalų kandidato chirurgo Dainio Pavalkio ranka lėmė, kad Naujosios sąjungos sąrašas bus pažymėtas šeštuoju numeriu. Ištrauktas numeris idealiai atitinka mūsų veiklos strategiją – esame politinė jėga, kuri dirba, kuri daro darbus ir priverčia suktis visą valdžios mechanizmą.

Seimo rinkimuose, kurie įvyks spalio 12 d., dalyvaus 21-os partijos kandidatai, o oficialus koalicinis sąrašas bus vienas. Galutiniai kandidatų sąrašai bus paskelbti visuomenei po poros dienų. Kaip portalą „Balsas.lt“ informavo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas, rinkimuose grumsis tik viena oficiali koalicija - „Darbo partija + jaunimas“. Jos lyderiai – Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas ir Leiboristų partijos vadovas Viktoras Fiodorovas.

Po keturių dienų bus tiksliai įvardyti visi, kurie rungsis dėl tautos išrinktųjų kėdės. Penktadienį prasidės paskutinis rinkimų į Seimą etapas - aktyvioji agitacijos kampanija.

Šiemet Seimo rinkimuose ketina varžytis 22 Lietuvos politinės partijos. Tiek jų pateikė narių sąrašus Teisingumo ministerijai. Sąrašus buvo galima teikti iki ketvirtadienio vakaro. Juos gavusi Teisingumo ministerija patikrins, ar konkrečioje partijoje yra bent tūkstantis narių, kaip to reikalauja įstatymas, ir apie tai informuos Vyriausiąją rinkimų komisiją.

Darbo partija trečią mėnesį iš eilės lyderiauja Lietuvos partijų populiarumo reitinge. BNS užsakymu gegužės 9-16 dienomis bendrovės RAIT atlikta apklausa rodo, jog Seimo rinkimams vykstant artimiausią savaitgalį už opozicinius "darbiečius" balsuotų 11,4 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų, prieš mėnesį tokių buvo 9,7 proc. Į antrą vietą iš ketvirtos per mėnesį pakilo valdantieji socialdemokratai, už kuriuos balsuotų 8,2 proc. respondentų, (prieš mėnesį - 5,9 proc.

Darbo partija, kaip ir prieš mėnesį, tebėra populiariausia, tačiau jai į nugarą alsuoja konservatoriai ir socialdemokratai, atsiliekantys nuo lyderės mažiau nei vienu procentiniu punktu. Jei Seimo rinkimai Lietuvoje vyktų artimiausią savaitgalį, už opozicinius populistus „darbiečius“ balsuotų 8,1 proc. apklaustų Lietuvos gyvetojų. Prieš mėnesį tokių buvo 10,8 proc. Dešinioji opozicinė Tėvynės sąjunga pakilo į antrą vietą su 7,6 proc. paramos (prieš mėnesį 7,4 proc.

Jei Seimo rinkimai Lietuvoje vyktų artimiausią savaitgalį, daugiausiai rinkėjų balsų pelnytų opoziciniai populistai - Darbo partija ir įkandin jos žengianti partija „Tvarka ir teisingumas“. Kaip rodo BNS užsakymu RAIT atlikta apklausa, „darbiečius“ palaikytų 10,8 proc. rinkėjų, jų populiarumas per mėnesį pakilo 1,4 procentinio punkto. Nedaug nuo jų atsilieka partija „Tvarka ir teisingumas“ bei socialdemokratai, kurie surinktų po 8,1 proc. balsų.

Virtualioje erdvėje pernelyg drąsiai besijaučiantiems komentatoriams už chuliganišką elgesį gali skaudžiai atsirūgti. „Kauno dienos“ kalbintas prokuroras teigė, jog teisėsaugos institucijos dėl amoralių komentarų ar grasinimų internete pradeda vis daugiau tyrimų. Nuo gąsdinimų iki šmeižto Retas naujienų portalas internete pastaruoju metu apsieina be skaitytojų komentarų. Tai tarsi tampa interaktyviu bendravimu, reiškiant savo nuomonę vienu ar kitu jiems rūpimu klausimu.