janina lapinskaitė

Snieguolė Dovidavičienė, LRT televizijos laida „Stilius“, LRT.lt Pasitelkus dvasinę jogą neretai tenka sau įsakyti – pasižadu jaustis laiminga, neslepia režisierė Janina Lapinskaitė. Tačiau praėjus kuriam laikui laimė išblėsta, nes užsiprogramuoti būti laimingu, anot dokumentinių filmų kūrėjos, neįmanoma. O laimingiausia režisierė sako buvusi jaunystėje, kuomet dirbo televizijoje. „Esu tokio amžiaus, kai atsikėlus ryte ne visada būna gera taip, kaip norėtųsi.

„Skalvijos“ kino akademijos (SKA) prie „Skalvijos“ kino centro studentai, vos prieš kelias dienas grįžę iš vasaros kino stovyklos Nidoje, dienas-naktis leidžia montažinėje. Netrukus „Skalvijos“ kino ekrane jie pristatys savo sukurtus trumpametražius filmus. Rugpjūčio 20 d., 17 val., „Skalvijoje“ rengiama atvirų durų diena, kurios metu kinu besidomintys vyresnių klasių moksleiviai ne tik išvys bendraamžių sukurtus trumpametražius filmus, bet ir galės pabendrauti su Akademijos dėstytojais.

Geriausiu 2011 metų lietuvišku filmu pripažintas režisieriaus Algimanto Puipos filmas „Miegančiųjų drugelių tvirtovė“ bus rodomas Islandijos sostinėje Reikjavike ir Norvegijos miestuose Bergene bei Stavangeryje. Filmo seansai Skandinavijos miestuose vyks gegužės 30 dieną ir birželio 2-3 dienomis.

Visą savaitę sostinėje trukęs septintasis Tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“ pirmą kartą paskelbė Metų kino moters apdovanojimo laimėtoją ir tradiciškai išrinko geriausią konkursinės programos filmą. Į Metų kino moters apdovanojimą pretendavo penkios, su kino pasauliu susijusios moterys: kinotyrininkė dr. Renata Šukaitytė, režisierė Giedrė Žickytė, kino prodiuserė Rasa Miškinytė, režisierė Janina Lapinskaitė ir vykdančioji prodiuserė Lineta Mišeikytė.

Kai iš filmo sužinau ką nors nauja apie save ar pasaulį, sakau, kad tai – geras filmas. Algimanto Puipos „Miegančių drugelių tvirtovė“ nesužavėjo nei melodramatišku, moteriškų medijų pamėgtu siužetu, nei antipatiškais, lėkštais personažais, nei lietuviškos metafizikos vaizdais. Ko gero, sunkiai net atsakyčiau į klausimą, apie ką filmas.

Naujas režisieriaus Algimanto Puipos filmas „Miegančių drugelių tvirtovė“, sukurtas pagal to paties pavadinimo Jurgos Ivanauskaitės romaną, praeitą savaitgalį į Lietuvos kino teatrus sukvietė daugiausia – net 9000 – žiūrovų. Solidžiai startavusi drama sulaukė puikių atsiliepimų, o sausio 13-15 d. turą po Lietuvą surengusius filmo autorius pasitiko sausakimšos salės. Atsižvelgdami į žiūrovų pageidavimus pristatyti filmą ir Vilniaus publikai, rytoj, sausio 18 d., 19.15 val.

Ketvirtadienį, sausio 12 d. viename iš sostinės kino teatrų įvyko naujausio Algimantos Puipos filmo „Miegančių drugelių tvirtovė“ žiniasklaidai skirta pirmoji peržiūra. Pagal to paties pavadinimo rašytojos Jurgo Ivanauskaitės romaną sukurtoje juostoje pasakojama apie kritines situacijas išgyvenančios moters susiduriančios priglaudžiančios tris buvusias prostitutes gyvenimo permainas. Po filmo peržiūros surengtoje spaudos konferencijoje pats A. Puipa nebuvo linkęs daugžodžiauti.

Iki režisieriaus Algimanto Puipos filmo „Miegančių drugelių tvirtovė“, sukurto pagal to paties pavadinimo Jurgos Ivanauskaitės romaną, premjeros beliko dvi dienos. Sausio 13 d. filmas bus pradėtas rodyti septyniuose miestuose esančiuose vienuolikoje kino teatrų. Tą pačią dieną filmo kūrėjai pradės turą po Lietuvą, kurio metu savo naujausią kūrinį pristatys penkių Lietuvos miestų žiūrovams. Filmas „Miegančių drugelių tvirtovė“ pasakoja apie Moniką, gyvenimo kryžkelėje atsidūrusią moterį.

BTV laidoje „Gyvenimo spalvos“ komunikacijos specialistė, politologė Dainida Valsiūnaitė perspėja: nuo vyrų priklausančios moterys sunyksta kaip asmenybės. Kas nulėmė tokį jos požiūrį? D. Valsiūnaitę galima būtų pavadinti mitų apie blondines, o ir šiaip moteris, griovėja. Ji įsitikinusi, kad moteriai negalima priklausyti nuo vyro. Antraip sunyksi kaip asmenybė. Tokia teorija.

Šiandien prasideda naujausio A. Puipos filmo „Miegančių drugelių tvirtovė“ premjerai skirta „Tūkstančio drugelių“ akcija, kurios misija – kūryba išreikšti nepritarimą smurtui prieš moterį, žmogaus pažeminimui, išnaudojimui bei socialinei nelygybei. Apie šias skaudžias problemas patyrusių moterų likimus pasakojantis filmas tik dėl sėkmingai susiklosčiusio jo paties likimo jau kitą savaitę pasieks kino ekranus. „Filmas buvo kuriamas per krizę.

Ketvirtadienį, lapkričio 10 d. viename iš sostinės kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ įvyko devintojo tarptautinio kino festivalio „Scanorama“ atidarymas. Atidarymo šventę, kurioje dalyvavo gausus politikų, užsienio ambasadorių, kino industrijos atstovų vainikavo danų režisieriaus Larso von Triero dramos „Melancholija“ premjera.

Rugsėjo 8 d. Vilniuje esančiame Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje (Vilniaus g. 41) atidaroma autorinė iškilaus lietuvių kino režisieriaus Algimanto Puipos tapybos darbų paroda „Susapnuoti peizažai“, kurioje bus pristatyta daugiau nei 50 A. Puipos sukurtų paveikslų. „Tapyti pradėjau neseniai. Pernai metais nutapiau savo žmonos Janinos Lapinskaitės aktą ir per Jonines jai padovanojau. Jai patiko. Man irgi. Taip viskas ir prasidėjo.

Filmo „Miegančių drugelių tvirtovė“, sukurto pagal to paties pavadinimo Jurgos Ivanauskaitės romaną, nacionalinė premjera įvyks 2012 m. sausio 13 d. Filmo kūrėjai ir platintojai jau dabar intensyviai ruošiasi šiam reikšmingam lietuviško kino įvykiui. Filmo premjera vainikuos Lietuvos kultūrai svarbių sukakčių metus – netrukus maestro Algimantas Puipa švęs savo 60-ąjį jubiliejų, o lapkričio mėnesį minėsime vienos iš populiariausių Lietuvos rašytojų Jurgos Ivanauskaitės 50-ąsias gimimo metines.

Melagių ir juokų dieną reikia būti atsargiam žiūrint televizorių. Sunku atskirti, kur reporteriai pokštauja, o kur sako tiesą. Originalius pokštus apie pramogų pasaulį balandžio 1‒ąją pastaruoju metu pakeitė melagingi reportažai apie nelaimes, tragedijas ir kitus neigiamus įvykius. Ar pasikeitė humoro supratimas? Ar lietuvių humoro jausmas tampa vis žiauresnis? Apie humoro sampratą ir apie tai, kaip juokų dieną meluoja televizijos, „TV publika“  teiravosi režisierės Janinos Lapinskaitės.

Šeštasis tarptautinis moterų kino festivalis „Šeršėliafam“ leis žiūrovams pro rakto skylutę pažvelgti į naujausią režisieriaus Algimanto Puipos darbą – Jurgos Ivanauskaitės romano „Miegančių drugelių tvirtovė“ ekranizaciją.

Ketvirtadienį, vasario 24 dieną Vilniaus senamiestyje įvyko moterų kino festivalio „Šeršėliafam“ programos pristatymas. Didesnis nei praėjusiais metais festivalis žada žiūrovams ne tik daugiau rinktinių kino juostų, bet ir kultūros bei meno renginių. Kovo 3 ‒ 13 d. Vilniuje kino centruose „Pasaka“ ir „Skalvija“ iš viso bus parodyti 35 iš įvairių pasaulio šalių atvežti filmai.

Europos kultūros sostinėje Vilniuje startavęs pirmasis Europos meno mokyklų absolventų festivalis „Neu/Now Vilnius‘09“ pasiekė finišo tiesiąją. 245 Lietuvos, Europos Sąjungos valstybių, Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino, Šveicarijos ir Turkijos jaunųjų menininkų darbai perkelti į virtualiąją erdvę – unikalią naujausių meno tendencijų vitriną.

Visų jaunųjų kino mylėtojų džiaugsmui nuo rudens prasidės naujos kino studijos „Skalvijos“ kino centre, A. Goštauto g. 2/15 Vilniuje. Visiems jau seniai girdėta bei pažįstama „Skalvijos“ kino akademija atvers duris vyresniųjų klasių moksleivių (14–18 m. amžiaus) ir padės jauniesiems kino kūrėjams atrasti bei gilintis į kino meno subtilybes.

Lietuvos Metų Moterimi išrinkta eurokomisarė ir pretendentė į kandidatus prezidento rinkimuose Dalia Grybauskaitė. Ji nugalėjo teatro režisierę Dalią Ibelhauptaitę ir Lietuvos nuolatinę atstovę prie UNESCO ambasadorę Iną Marčiulionytę. Tiesioginės TV3 transliacijos metu paaiškėjo ir kitų nominacijų laureatės: „Metų atradimas“ - klasikinės muzikos atlikėja, mecosopranas Liora Grodnikaitė.

Europarlamentarė Margarita Starkevičiūtė, 1996-aisiais pripažinta Metų moterimi, atsiribojo nuo šiemet nacionaliniu tapusio projekto „Lietuvos metų moteris 2008“ (LMM). „Atsiriboju nuo bet kokių sąsajų su Nacionalinio projekto renginio organizavimu, plėtojimu, pateikimu ir sklaida visuomenėje.

Vakar sostinės kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ rodyta dokumentinio filmo „Istoriją kuriame kartu“ premjera. Mažiau nei valandos trukmės juostoje pasakojama apie tautinių mažumų sambūvį Lietuvos istorijos verpetuose.

Gruzijos sostinėje Tbilisyje vykusiame tarptautiniame studentų kino festivalyje „Amirani“ apdovanojimą pelnė debiutuojanti lietuvių režisierė Jūratė Samulionlytė. Festivalio žiūri, kurioje dirbo tokie režisieriai, kaip Otaras Joseliani, Merabas Kokochašvili, Rezo Esadze, Leonidas Gaidai, Ahmetas Grata ir Janina Lapinskaitė, lietuvei už trumpametražį filmą „Nerutina“ skyrė specialų apdovanojimą, pranešė Kultūros ministerija.

Žinoma Lietuvos kino režisierė Janina Lapinskaitė Romoje dalyvaus tarptautiniame seminare „Įvairiapusis moters vaidmuo Europoje“, skaitys pranešimą. Nuo vasario 27 iki kovo 1 dienos vyksiančio renginio tikslas – panagrinėti įvairius vaidmenis, kurių tenka imtis moterims šiandieninėje Europos kultūroje.Į seminarą Romos literatūros namuose kviečiamos žinomos Europos mokslininkės, rašytojos, režisierės, aktorės ir žurnalistės.

Kovo 7-14 d. „Skalvijos“ kino centre vyks trečiasis Tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“. Festivalio atidaryme numatyta lietuviška premjera – naujasis režisierės Janinos Lapinskaitės dokumentinis filmas „Šokanti ant stogų“.„Moteris ir jos kūnas, kūno tobulumas ir dvasinė disharmonija, siekiamybė ir tikrovė... Apie tai noriu kalbėti savo naujame filme.

Žurnalas "Moteris" jau 16-ąjį kartą paskelbė Metų Moterį. 2007-ųjų Metų Moters titulas skirtas 27-erių metų dainininkei Jurgai Šeduikytei."Įvardyti vieną priežastį, kodėl šis apdovanojimas skirtas Jurgai – reikštų įsprausti ją į rėmus. O ji – daugialypė asmenybė ir jos kūrybinė veikla bei pilietinė pozicija, manau, yra labai gerai visiems matoma. Pirmiausia ji patraukė mūsų žvilgsnį tuo, jog nepasiduoda pigiai popscenos srovei, nesirenka lengviausio kūrybinio kelio.

Gruodžio 1 d. 16 val. kultūros centre „Ramybė“ (Vytauto d. 35, Palanga) svečiuosis kinematografinė režisierių šeima – Janina Lapinskaitė ir Algimantas Puipa. Bus parodytas naujausias A.Puipos filmas „Nuodėmės užkalbėjimas“. Gruodžio 2 d. 16 val. bus rodomi du J. Lapinskaitės filmai – „Našlių pakrantė“ ir „Stiklo šalis“. „Ramybėje“ bus rodoma ir daugiau šių režisierių filmų, žadama pranešime spaudai.Janina ir Algimantas kuria skirtingų žanrų filmus.

Žurnalas "MOTERIS" jau 15-ąjį kartą skelbia Metų Moterį – charizmatišką, kūrybingą, visuomenine veikla gerai žinomą asmenybę.2006-ųjų Metų Moters titulą pelniusi rašytoja, Nacionalinės premijos laureatė Jurga Ivanauskaitė sako: "Kartais atrodo, kad 2006-ieji man buvo tarsi dar vienas, magaryčių dovanotas gyvenimas, per kurį patyriau ir suvokiau daugiau nei per ligi tol įveiktą, išbaigtą ir užbaigtą 44-erių metų periodą.

Šiuo metu Janina Lapinskaitė – vieną iš žymiausių kino kūrėjų Lietuvoje, pripažinta tiek tarptautiniuose, tiek šalyje vykusiuose festivaliuose. Už kino filmą „Stiklo šalis“, Lapinskaitė Indijoje vykusiame tarptautiniame Tamil Nadu festivalyje pelnė geriausios režisūros apdovanojimą, o Permėje vykusiame tarptautiniame dokumentinių filmų festivalyje – „Sidabrinį Nanuką“ už filmą „Venecijaus gyvenimas ir Cezario mirtis“. Vienas iš naujausių režisierės filmų „Našlių pakrantė“, pirmą kartą parodyta...

Tuo metu, kai Lietuvos kultūros ministrė piešia šalies kultūrinę ideologiją pagal vieno gėrimo reklamą ir sako, kad “Įvaizdis - niekas. Troškulys - viskas” (http://www.omni.lt/?i$9359_70693$z_141425), jos įkurta antrinė kompanija “Lietuvos institutas” tvirtina visiškai atvirkščiai. Tai dar kartą buvo patvirtinta Vilniaus rotušėje surengtame vakarėlyje.

Kovo pradžioje dešimtmetį švęsianti Lietuvos muzikos akademijos (LMA) Kino ir televizijos katedra pristatys savo istoriją ir ateities perspektyvas. Vienintelės Lietuvoje įvairius kino ir televizijos specialistus ruošiančios aukštosios mokyklos dešimtmečio proga "Skalvijos" kino centre dvi dienas - kovo 3 ir 4-ąją bus rodomos katedros absolventų filmų programos. Pirmąją dieną bus demonstruojami 1991-1997 metų, antrąją - 1995-2002 metų katedros auklėtinių darbai.

Kultūros ministerija, kitaip nei dienraščio “Lietuvos rytas” rubrikos “Laiko ženklais” autoriai, įsitikinusi, kad valstybės skiriamos stipendijos menininkams yra vienas iš veiksmingų būdų skatinti įvairiapusiškus kultūros procesus, jų sklaidą ir inicijuoti originalius jos projektus.