J. Stoltenbergas

NATO privalo būti pasirengusi ilgai priešpriešai su Rusija, net ir po dabartinės krizės, kurią išprovokavo prezidento Vladimiro Putino prieš metus pradėta invazija į Ukrainą, naujienų agentūrai AFP sakė organizacijos vadovas Jensas Stoltenbergas. Rusijai užpuolus provakarietišką kaimynę, Europoje kilo jos pavojingiausia nuo Antrojo pasaulinio karo krizė, o NATO buvo priversta atlikti didžiausią nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo savo gynybos reviziją. „Prezidentas Putinas nori kitokios Europos.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pateikia naują Aljanso rytinio flango gynybos planą, nes yra pripažįstama, kad tiek karių, kiek yra dabar  – nepakanka, rašo  „Financial Times“. NATO generalinis sekretorius „Financial Times“ sakė, kad naujasis karinis planas, dėl kurio bus susitarta kasmetiniame aljanso lyderių susitikime šią savaitę, drastiškai pagerins Aljanso rytinių sienų gynybą, nukreipdamas dėmesį nuo bet kokios invazijos atgrasymo į visišką Aljanso gynybą.

Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės ketvirtadienį viršūnių susitikimuose Briuselyje didino spaudimą Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, perspėdamos Maskvą, jog kuo ilgiau tęsis karas, tuo brangiau jis jai kainuos. Vašingtonas pristatė naujas sankcijas Rusijos įstatymų leidėjams ir gynybos bendrovėms, taip pat aptarė Didžiojo septyneto (G-7) pastangas suspenduoti Rusijos narystę tarptautinėse organizacijose bei įšaldyti jos aukso rezervą.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pažadėjo asmeninį prioritetinį dėmesį Aljanso rytinio sparno stiprinimui, sako Lietuvos prezidentas. Po neeilinio NATO viršūnių susitikimo Briuselyje Gitanas Nausėda žurnalistams teigė, kad pavyko pasiekti įsipareigojimo, jog dar iki susitikimo Madride birželį bus imtasi žingsnių stiprinti NATO sienų apsaugą Rytų Europoje.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljansas didins savo apsaugos nuo cheminių ir branduolinių ginklų pajėgumus, augant susirūpinimui, kad Rusija gali panaudoti tokią ginkluotę Ukrainoje. Pasak J. Stoltenbergo, NATO lyderiai per Briuselyje vykusį viršūnių susitikimą sutarė siųsti Ukrainai įrangą, skirtą padėti šaliai apsisaugoti nuo potencialių cheminių atakų.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljansas stiprina savo pajėgų Rytų Europoje cheminę ir branduolinę apsaugą, tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje.

NATO šalių lyderiai ketvirtadienį pratęsė Aljanso vadovo Jenso Stoltenbergo įgaliojimus dar vieneriems metams, tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje. „Esu pagerbtas NATO valstybių ir vyriausybių vadovų sprendimo pratęsti mano, kaip generalinio sekretoriaus, kadenciją iki 2023 metų rugsėjo 30 dienos. Susidurdami su didžiausia saugumo krize per pastarąją kartą, esame vieningi, kad mūsų aljansas išliktų stiprus, o mūsų žmonės – saugūs“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė J. Stoltenbergas.

NATO lyderiai ketina susitarti dėl papildomos paramos Ukrainai dėl cheminių ir branduolinių grėsmių, šaliai kovojant su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, trečiadienį pranešė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.

Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad per viršūnių susitikimą NATO šalių lyderiai ketina susitarti dėl svarbių naujų karinių pajėgų dislokavimo rytiniame flange, reaguojant į Rusijos karą Ukrainoje. „Tikiuosi, kad lyderiai susitars stiprinti NATO pozicijas visose srityse ir gerokai padidins pajėgas rytinėje Aljanso dalyje, sausumoje, ore ir jūroje.

NATO perkelia savo darbuotojus iš Ukrainos sostinės Kijevo į Lvivą, esantį šalies vakaruose, ir į Belgijos sostinę Briuselį dėl jų saugumo, šeštadienį pranešė vienas Aljanso pareigūnas. „Mūsų personalo saugumas yra svarbiausias dalykas, todėl darbuotojai buvo perkelti į Lvivą ir Briuselį. NATO biurai Ukrainoje ir toliau veikia“, – naujienų agentūrai AFP sakė pareigūnas, nenurodydamas, kiek darbuotojų perkeliama. Ukraina nėra NATO narė, o Aljansas ten neturi jokių pajėgų.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį pasveikino Rusijos užuominas, kad jis pasirengusi diplomatinėmis priemonėmis spręsti krizę dėl Ukrainos, bet pabrėžė nematąs jokių ženklų, kad Maskva pradėtų atitraukti savo karius nuo kaimyninės šalies sienos. „Yra ženklų iš Maskvos, kad diplomatija turėtų būti tęsiama, tai suteikia pagrindo atsargiam optimizmui. Tačiau kol kas nepastebėjome jokių deeskalacijos ženklų vietoje“, – žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį įspėjo, kad iškilo reali naujo ginkluoto konflikto Europoje grėsmė, ir Aljansui, ir Rusijai didinant savo karių skaičių prie Ukrainos. Maskva prie Ukrainos sienos sutelkė per 100 tūkst. karių, o Vakarų lyderiai, baimindamiesi Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, bando derėtis su Rusija. Šią savaitę į Rumuniją atvyksta 1 tūkst. papildomų JAV karių, turinčių pastiprinti NATO rytinį sparną.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen aptarė su Ukraina susijusią padėtį. Pokalbio metu J. Stoltenbergas pažymėjo tolesnių NATO ir ES žingsnių koordinavimo svarbą. „Informavau Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen apie Rusijos pajėgų telkimą ir destabilizuojančius veiksmus prie Ukrainos.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pentadienį atmetė Rusijos reikalavimą, kad Vakarų šalys atšauktų savo kvietimą Ukrainai įstoti į Aljansą. „NATO ryšį su Ukraina spręs 30 NATO sąjungininkių ir Ukrainai – niekas kitas“, – J. Stoltenbergas pareiškė per bendra spaudos konferenciją su Vokietijos naujuoju kancleriu Olafu Scholzu.

NATO užsienio reikalų ministrai penktadienį surengs vaizdo konferenciją, kad aptartų Afganistane besivystančią padėtį ir žingsnius, kurių Aljansas galėtų imtis, informavo bloko vadovas Jensas Stoltenbergas. „Šį penktadienį, rugpjūčio 20 dieną, sušaukiau NATO užsienio reikalų ministrų nepaprastąjį virtualų susitikimą, kad būtų tęsiamas mūsų glaudus koordinavimas ir aptartas mūsų bendras požiūris dėl Afganistano“, – sakoma trečiadienį per „Twitter“ paskelbtoje J. Stoltenbergo žinutėje.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį pripažino, kad Aljansą nustebino itin staigi Talibano pergalė Afganistane, bet pridūrė, kad dėl šios „tragedijos“ tenka kaltinti šalies lyderius. „Galiausiai Afganistano politinė vadovybė nesugebėjo pasipriešinti Talibanui ir pasiekti taikų sprendinį, kurio itin troško afganistaniečiai, – kalbėjo jis. – Ši Afganistano vadovybės pergalė atvedė prie mūsų šiomis dienomis stebimos tragedijos.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį paragino Rusiją nesikišti į krizę Baltarusijoje, prezidentui Vladimirui Putinui pažadėjus karinę paramą sunkumus išgyvenančiam Baltarusijos lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai.  „Baltarusija yra suvereni ir nepriklausoma valstybė.

NATO vadovas šeštadienį atmetė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono raginimus surengti Europos „strateginį dialogą“ dėl Prancūzijos branduolinių ginklų vaidmens, pareiškęs, jog „išbandyta ir patikrinta“ atgrasymo priemonė jau yra įdiegta. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pažymėjo, kad Europa jau yra saugi po ilgą laiką egzistuojančiu ir efektyviu branduoliniu skėčiu, kurį užtikrina JAV ir Didžiosios Britanijos branduoliniai ginklai.

NATO nelaiko Rusijos priešu, bet atsakytų į puolimą prieš Lenkiją arba Baltijos šalis, antradienį paskelbtame interviu sakė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Šis interviu buvo paskelbtas Turkijai pagrasinus blokuoti naujus NATO planus dėl Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos – pavyzdžiui, potencialaus Rusijos puolimo atveju – jeigu galingosios Vakarų šalys nepripažins vienos kurdų kovotojų grupės teroristine organizacija.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sudrebino pasaulį, pareiškęs, kad NATO yra ištikusi „smegenų mirtis“. Jis skundėsi dėl nepakankamo Europos ir JAV planų koordinavimo, taip pat Aljanso narės Turkijos agresyvių veiksmų Sirijoje. „Tai, ką šiuo metu patiriame, yra NATO smegenų mirtis“, – E. Macronas sakė savaitraščiui „The Economist“.  „Nėra apskritai jokio koordinavimo priimant strateginius sprendimus tarp Jungtinių Valstijų ir NATO sąjungininkių. Jokio.

Rusijos Valstybės Dūmoje liepos 11-ąją vyko diskusija ir svarstymas, „kaip užtikrinti strateginį saugumą šalyje“. Jo metu pasigirdo siūlymų ir „griežtai perspėti Europą su JAV“, ir „nevengti smogti prevencinių smūgių“. Rusijos parlamente kalbėjęs akademikas Sergejus Rogovas aiškino, kad netrukus Rusija turės nuspręsti, kaip su Vakarais tartis dėl raketų dislokavimo. „Mūsų vertinimais, jau artimiausiais metais gali prasidėti naujos kartos amerikiečių raketų dislokavimas Rytų Europoje.

Rusija ir NATO nuolat kalba apie dialogo būtinybę. Tačiau kol kas tai daugiau tik žodžiai. Iš tiesų abi pusės keičiasi kaltinimais dėl agresyvių veiksmų, kurias vadina atsakomosiomis priemonėmis. NATO yra išgryninusi ir toliau tobulina visą priemonių kompleksą. Karinės pratybos šalia Rusijos sienų – tik viena iš šios strategijos dalių, rašoma BBC.

Su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu penktadienį kalbėjęs išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvai reikia daugiau oro gynybos pajėgumų. Būsimasis šalies vadovas ir NATO generalinis sekretorius kalbėjosi telefonu, BNS pranešė G. Nausėdos atstovas spaudai Aistis Zabarauskas. „Mes sakėme, kad oro gynyba yra svarbi ir mes norėtume jos daugiau“, – sakė A. Zabarauskas. Oro gynyba yra viena silpniausių Baltijos šalių vietų karine prasme.

Savo įkūrimo 70-metį minintis NATO ketvirtadienį paskelbė, jog imasi naujų veiksmų Rusijos agresijai atsverti, šiuo klausimu deklaruodamas vieningą poziciją, nors kitais klausimais tarp Aljanso šalių esama nesutarimų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė norintis, kad NATO šalys ir toliau didintų savo gynybos biudžetus. Jis pagyrė Aljanso sąjungininkes, kad pastaraisiais metais išaugo jų išlaidos gynybai. „Buvo padaryta didžiulė pažanga, ir NATO yra daug stipresnė“, – sakė D. Trumpas žurnalistams. Antradienį Baltuosiuose rūmuose lankėsi NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, o trečiadienį planuojama jo kalba JAV Kongrese.

Rusija per penktadienį vykusias derybas neparodė „jokių naujų ženklų“, kad norėtų išsaugoti svarbų Šaltojo karo laikų branduolinės ginkluotės kontrolės susitarimą, nurodė NATO vadovas Europoje augant nerimui dėl potencialių naujų ginklavimosi varžybų.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį vėl pareiškė, kad Rusija vis dar gali išsaugoti svarbų Šaltojo karo laikų nusiginklavimo sutartį, iš kurios neseniai pasitraukė Vašingtonas ir Maskva. „Rusija tebeturi šansą išsaugoti INF (Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų) sutartį, jei pradės visiškai ir patikimai laikytis“ šio dokumento nuostatų, socialiniame tinkle „Twitter“ parašė jis. Nepaisant to, pridūrė J. Stoltenbergas, Aljansas pasiruošęs ir kitiems scenarijams.

NATO būstinėje Briuselyje trečiadienį įvyko Makedonijos prisijungimo prie Aljanso protokolo pasirašymo ceremonija. NATO vardu dokumentą pasirašė 29 Aljanso narių nuolatiniai atstovai, o Makedonijai atstovavo šalies užsienio reikalų ministras Nikola Dimitrovas. Prieš ceremoniją NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas išreiškė viltį, kad Aljanso narės greitai ratifikuos stojimo protokolą.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad Rusija vis dar turi galimybę vėl laikytis Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF) nuostatų. „Svarbu tai, kad Rusija turi paskutinį šansą (laikytis INF)", – naujienų agentūrai DPA pareiškė J. Stoltenbergas, prognozuodamas šio Šaltojo karo laikų susitarimo ateitį. „Tuo atveju, jei Rusija vėl nesilaikys susitarimo, susidursime su didele problema“, – pažymėjo Aljanso vadovas.

Briuselyje viešintis ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pirmadienį paragino NATO stiprinti oro gynybos pajėgumus Baltijos jūros regione. Susitikęs su aljanso generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, premjeras dėkojo NATO, kad ši pastaraisiais metais ėmėsi stiprinti kolektyvinės gynybos pajėgumus, Lietuvai ir kitoms regiono šalims nerimaujant dėl Rusijos veiksmų.

NATO pradėjo didžiausias pastarųjų metų karines pratybas, kuriose dalyvauja 50 tūkst. karių iš 29 NATO valstybių, tačiau Rusiją labiau neramina kitų dviejų – ne aljanso narių Švedijos ir Suomijos – dalyvavimas pratybose. Aljansas pratybose išbandys 5-ojo straipsnio, kuris numato kolektyvinį atsaką į ginkluotą vienos iš narių puolimą, veikimą.

NATO neigia trečiadienį Rusijos žiniasklaidos išplatintą informaciją, esą Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas per susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu svarstė su juo klausimą dėl amerikiečių karinės bazės Lenkijoje. "Generalinis sekretorius aiškiai pasakė, kad šis klausimas jo susitikime su Rusijos užsienio reikalų ministru nesvarstytas", - pranešė NATO spaudos tarnyba. J. Stoltenbergas pabrėžė dialogo su Rusija svarbą, ypač esant rimtiems nesutarimams.

Estijos premjeras Juri Ratas ir NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį telefonu aptarė ankstesnę dieną Estijos oro erdvėje įvykusį incidentą, kai Ispanijos oro pajėgų naikintuvas „Eurofighter“ per klaidą paleido kovinę raketą. „Pasakiau NATO generaliniam sekretoriui, kad tai yra rimtas incidentas, ir kad mes, estai, suprantama, esame susirūpinę. Ačiū Dievui, kad, mūsų žiniomis, per incidentą niekas nenukentėjo“, – premjero žodžius citavo jo atstovai.

NATO vadovas sako, kad aljansas stiprins gebėjimus supaprastinti pajėgų judėjimą Europoje, bet papildomų dalinių Baltijos šalyse ir Lenkijoje neplanuoja. Tai generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė trečiadienį, Briuselyje prasidedant NATO viršūnių susitikimui. Per susitikimą NATO vadovai turėtų patvirtinti vadinamąją parengties iniciatyvą, kad iki 2020 metų NATO turėtų daugiau aukštos parengties pajėgų krizės atveju – 30 batalionų ant žemės, 30 oro eskadrilių ir 30 laivų per 30 dienų.

NATO imasi konkrečių veiksmų grėsmių, įskaitant ir Rusijos, atgrasymui. Aljanso viršūnių susitikime Briuselyje planuojamas patvirtintas naujas „keturių po trisdešimt“ planas, įgalinsiantis sąjungininkes greičiau reaguoti į galimą karinę agresiją. Baltijos šalių regiono saugumo ir gynybos problema išlieka vienu iš svarbiausių ir sudėtingiausių NATO šalių vadovų susitikimų klausimu.

NATO gresia didelė patikimumo krizė, galinti pasireikšti per šią savaitę bloko viršūnių susitikimą, bet ji kyla ne iš tradicinės Aljanso priešininkės Rusijos, o iš jo galingiausios narės vadovo – JAV prezidento Donaldo Trumpo.  Aljanso lyderiai susitikimas NATO būstinėje Briuselyje vyks likus kelioms dienoms iki D. Trumpo susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė esąs įsitikinęs, kad Aljanso narės per kitą mėnesį vyksiantį viršūnių susitikimą pademonstruos vienybę, nepaisant „svarbių skirtumų“ tarp Jungtinių Valstijų ir Europos šalių. JAV prezidentas Donaldas Trumpas  ne kartą yra sakęs, kad kitos Aljanso narės turėtų labiau prisidėti prie NATO biudžeto. Jungtinių Valstijų lyderis taip pat skundėsi, kad NATO teikia daugiau naudos Europai negu jo šaliai.

Visos NATO narės palaiko pastangas užkirsti kelią branduolinio ginklo atsiradimui Irane, tačiau joms taip pat susirūpinimą kelia šiitiškos respublikos raketų programa bei Teherano destabilizuojanti veikla regione, pareiškė Šiaurės Atlanto aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. „Visos Aljanso narės palaiko pastangas, kurių tikslas – garantuoti, kad Iranas niekada nesusikurs branduolinio ginklo.

NATO būstinėje Briuselyje penktadienį rengiamas Aljanso valstybių narių užsienio reikalų ministrų susitikimas. Ministrai turėtų aptarti priešpriešos su Rusija temą, taip pat Gruzijos, Makedonijos ir Ukrainos siekį prisijungti prie Šiaurės Atlanto aljanso. Be to, numatyta aptarti NATO misiją Afganistane, šios valstybės prezidento paskelbtos taikos derybų iniciatyvos perspektyvas, kitų regiono veikėjų vaidmenį siekiant taikos šalyje.

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May trečiadienį kreipėsi į parlamentarus, Maskvai iki Londono nustatyto termino nepaaiškinus, kaip Jungtinės Karalystės teritorijoje buvo apnuodytas buvęs rusų dvigubas agentas. Premjerė paskelbė apie 23 rusų diplomatų išsiuntimą, taip pat Londonas sušaukė JT Saugumo Tarybą neeiliniam susitikimui.

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May (Tereza Mei) trečiadienį kreipsis į parlamentarus, Maskvai iki Londono nustatyto termino nepaaiškinus, kaip Jungtinės Karalystės teritorijoje buvo apnuodytas buvęs rusų dvigubas agentas. 10 dienų po buvusio šnipo Sergejaus Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga ramiame Anglijos Siolsberio mieste santykiai tarp Britanijos ir Rusijos sparčiai blogėjo.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį pareiškė, kad Aljansas yra smarkiai susirūpinęs dėl išpuolio Didžiojoje Britanijoje prieš buvusį rusų dvigubą agentą, ir sakė palaikantis ryšį su Jungtinės Karalystės valdžia šiuo klausimu.. „JK – labai vertinama sąjungininkė, ir šis incidentas kelia didžiulį susirūpinimą NATO. NATO palaiko ryšį su JK valdžia šiuo klausimu“, – sakoma J. Stoltenbergo biuro paskelbtame pranešime.

Europa privalo būti pajėgi savarankiškai apsiginti, penktadienį pranešė Prancūzija ir Vokietija, pateikusios argumentų naujam Europos Sąjungos (ES) gynybos paktui, nepalankiai įvertintam Vašingtono. Įžanginėje kalboje Miuncheno saugumo konferencijoje gynybos ministrė Florence Parly (Florans Parli) su kolege iš Vokietijos Ursula von der Leyen (Ursula von der Lejen) teigė, kad ES planas NATO nekėlė jokios grėsmės.

NATO nesiims „veidrodinių“ priemonių atsakydama į Rusijos „Iskander“ kompleksų dislokavimą Kaliningrado srityje, tačiau imsis priemonių savigynai, pareiškė aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas. „Mes nesiimsime veidrodinio atsako priemonių dėl Rusijos veiksmų, tai yra tankais į tankus, raketa į raketą ar lėktuvu į lėktuvą. Tačiau mes tikrai pasirūpinsime tuo, kad turėtume efektyvaus sulaikymo ir savigynos galimybių“, – tikino J. Stoltenbergas interviu leidiniui RBK.

Atsižvelgiant į branduolines Šiaurės Korėjos ambicijas, islamistų ekstremizmą ir Rusijos karines svajones susigrąžinti sau buvusį statusą tarptautinėje politikoje, pasaulis šiandien pasiekė pavojingiausią tašką per paskutinius 30 metų, leidinyje „Newsweek“ cituojamas NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Buvęs Norvegijos premjeras leidiniui „Guardian“ pažymėjo, kad per savo 30 metų trunkančią politiko karjerą jis dar nebuvo susidūręs su pavojingesne situacija.

NATO karinis aljansas, kurio narė nuo 2004-ųjų yra ir Lietuva, paskelbė apie planus perkelti „šimtus tūkstančių karių“ į sustiprintą režimą, rašoma „The Times“. Leidinio kalbintas aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pažymėjo, kad tai yra rimčiausios priemonės, kurių jiems teko imtis nuo Šaltojo karo laikų. Pasak leidinio, NATO vadovybė yra suplanavusi parengti didelį kiekį pėstininkų, gebančių sulaikyti Rusijos agresiją.

Stengiantis sutrukdyti perversmui Turkijoje, nukauti 104 pučistai, pareiškė šeštadienį armijos vadas. „Mėginimas surengti perversmą žlugo“, – sakė per televiziją generolas Umitas Dundaras dar nurodė, kad „kankiniais krito“ 90 žmonių: 41 policininkas ir 47 civiliai, bei pridūrė, kad daugelis vadų buvo „nugabenti į nežinomas vietas“. Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, pasinaudojo socialiniu tinklu „Twitter“, kad paragintų žmones likti gatvėse, nes maištas vėl gali atgyti.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dalyvaudamas Dūmos posėdyje pareiškė, kad Rusija yra pasirengusi aptarti „lygios visiems kolektyvinės gynybos sistemos“ kūrimą. „Būtina sukurti neblokinę, lygią visoms valstybėms kolektyvinės gynybos sistemą. Rusija yra pasirengusi aptarti šį svarbiausią klausimą ir ne vieną sykį reiškė norą dialogui“, – teigė Rusijos prezidentas. Vakarų šalių karinis aljansas NATO šiais metais ėmėsi veiksmų, kuriais būtų galima išvengti galimos Rusijos agresijos.

Turkija neprašo stiprios karinės NATO pagalbos savo kampanijai prieš „Islamo valstybės“ grupuotę ir kurdų kovotojus, pareiškė Šiaurės Aljanso vadovas prieš skubiai šaukiamą posėdį, kuriame bus svarstoma ši kova. Jensas Stoltenbergas perspėjo Turkiją, kad jos vykdoma bombardavimų kampanija gali pakenkti pažangai, pasiektai pastaruoju laikotarpiu dėl taikos sutarties su kurdų sukilėliais.