iždas

Ketvirtadienį pradės veikti valstybės iždo sistema, skirta centralizuotam valstybės pinigų laikymui, valdymui bei mokėjimams. Sąskaitos valstybės ižde bus atidaromos pamažu, prie naujausios sistemos visos biudžetinės ir viešosios įstaigos pereis iki 2028 metų, pranešė Finansų ministerija.

JK iždo kancleris Jeremy Huntas penktadienį pabrėžė, kad konservatorių vyriausybės prioritetas yra kova su didele infliacija – net ir nuosmukio sąskaita.  Britams susidūrus su pragyvenimo išlaidų krize, ministras pirmininkas Rishi Sunakas pažadėjo infliaciją JK šiais metais sumažinti perpus, nors daug kas priklauso nuo centrinio banko politikos ir padėties rinkose.

Karališkosios šeimos iždo prižiūrėtojai atskleidė, kiek pinigų buvo išleista karalienės Elžbietos II valstybinėms laidotuvėms ir šarvojimui, vykusiems rugsėjo mėnesį.  Apskaičiuota, kad per 10 dienų trukusį nacionalinį gedulą po karalienės mirties rugsėjo 9 dieną, kuris baigėsi valstybinės velionės laidotuvėmis rugsėjo 19-ąją, buvo išleista 161,7 mln. svarų sterlingų (daugiau nei 186 mln. eurų).  Velionės monarchės gyvybė užgeso Balmoralo pilyje, jos mylimiausioje vietoje Škotijoje.

Biudžetinės įstaigos, dalis viešųjų ir kitų įstaigų jau šią vasarą galės naudotis Vieninga iždo sąskaitos informacine sistema (VIKSVA) – jų sąskaitos bus atidarytos valstybės ižde. Iki 2028 metų jame sąskaitas turės visos biudžetinės ir viešosios įstaigos. Vyriausybė trečiadienį patvirtino įstaigų, kurių lėšos perkeliamos į sąskaitas valstybės ižde, sąrašą ir šių lėšų perkėlimo grafiką.

Recesija Jungtinėse Valstijose „nėra neišvengiama“, pareiškė šalies iždo sekretorė Janet Yellen ir pridūrė mananti, kad didžiausia pasaulio ekonomika, siekianti sumažinti infliaciją, eina teisingu keliu. JAV centrinis bankas šiemet ėmėsi ryžtingų veiksmų, siekdamas atvėsinti paklausą, tačiau šis uždavinys nėra paprastas – viena vertus, reikia mažinti vartotojų kainas, o kita vertus, tokiais veiksmais neišprovokuoti ekonomikos nuosmukio.

JAV iždo sekretorė Janet Yellen antradienį paragino Amerikos sąjungininkus sparčiau išmokėti lėšas Ukrainai. „Raginame savo partnerius ir sąjungininkus prisidėti prie mūsų ir sparčiai išmokėti savo jau pažadėtas lėšas Ukrainai, taip pat... daryti daugiau“, – sakė J. Yellen, priėmusi Ukrainos finansų ministrą Serhijų Marčenką.

JAV iždas ketvirtadienį paskelbė naujas taisykles, pagal kurias bus reikalaujama, jog šalyje verslą vykdančios įmonės atskleistų savininkų informacija, taip siekiant užkirsti kelią korupcijai, pinigų plovimui ir mokesčių slėpimui, vykdomiems per fiktyvias įmones.  Šių griežtesnių reikalavimų taikinyje atsidurs ir Rusijos oligarchų remiamos įmonėms, mėginančios išvengti sankcijų, įvestų dėl invazijos į Ukrainą, sakoma Iždo pranešime.

Pradedama kurti 5 mln. eurų vertės vieningos iždo sąskaitos informacinė sistema – joje bus centralizuotai administruojamos biudžetinių ir viešųjų įstaigų sąskaitos, pranešė Finansų ministerija. Sistemos kūrimo ir diegimo darbus atlieka bendrovė „Forbis“, planuojama, kad pirmosios įstaigos ja galės naudotis nuo 2023-iųjų vidurio. Skaičiuojama, kad sistema padės sutaupyti apie 2,6 mln. eurų.

Biudžetinės įstaigos savo mokėjimus atliks naudojantis ne komercinių, o centrinio banko paslaugomis.     Seime ketvirtadienį priėmė tokias Valstybės iždo įstatymo pataisas, sukursiančias naują valstybės iždo bendrosios bei biudžetinių įstaigų sąskaitų sąskaitos valdymo sistemą. Už balsavo 104 Seimo nariai, o susilaikė 21 parlamentaras. Visos biudžetinės įstaigos prie naujos tvarkos pereitų iki 2028 metų.

Seimas svarstys Vyriausybės siūlymą sukurti naują valstybės iždo bendrosios sąskaitos valdymo sistemą – tokiu būdu visos valstybės biudžeto lėšos būtų valdomos centralizuotai ir efektyviai.  Seimas antradienį po pateikimo pritarė tai numatančiai naujai Valstybės iždo įstatymo redakcijai ir susijusių įstatymų pataisoms: už balsavo 61, prieš – 4, susilaikė 48 parlamentarai. Pagrindiniu šių klausimų svarstyme paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas.

Naujasis Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas trečiadienį paskyrė buvusį vidaus reikalų sekretorių Sajidą Javidą pakeisti atsistatydinusį iždo kanclerį Philipą Hammondą, sakoma vyriausybės pranešime apie pirmąjį naujojo kabineto paskyrimą. Buvęs bankininkas S. Javidas, pakistaniečių imigrantų sūnus, varžėsi dėl premjero posto, bet galiausiai parėmė B. Johnsoną, kai nesugebėjo užsitikrinti savosios Konservatorių partijos narių pakankamo palaikymo.

Naujasis JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas (Stivenas Mnučinas) pareiškė, kad Jungtinių Valstijų sankcijos, paskelbtos Rusijai dėl jos vaidmens Ukrainos krizėje ir dėl numanomo kišimosi į Amerikos rinkimų procesą, lieka galioti. „Veikiančios sankcijų programos lieka galioti“, – pareiškė jis žurnalistams per Baltųjų rūmų spaudos konferenciją, paklaustas apie sankcijų politiką Rusijos atžvilgiu. S.Mnuchinas teigė, kad sankcijos yra „labai svarbi“ Iždo departamento darbo dalis.

Jungtinės Valstijos iki kovo pradžios pristigs lėšų savo finansiniams įsipareigojimams vykdyti, jeigu Kongresas nepadidins valstybės skolinimosi ribos, ketvirtadienį pranešė iždo sekretorius Jacobas Lew (Džeikobas Liu). Laiške Kongresui J.Lew ragina įstatymų leidėjus imtis „skubių veiksmų“, kad dar kartą būtų padidinta skolinimosi riba.

Dėl 150 litų kilstelėtos minimalios mėnesio algos (MMA) vasarį jau pradėjo strigti įmonių mokėjimai Sodrai. Padidinimas itin paveikė šakas, kur mokami maži atlyginimai ir darbo apmokėjimas sudaro didelę sąnaudų dalį. Kai kuriose šių šakų trumpalaikės skolos per mėnesį šoktelėjo dešimtimis procentų. Į ūgtelėjusį MMA labiausiai sureagavo vidutinio dydžio įmonės.

Šiandien dar nėra žinoma, kiek žlugusiame Ūkio banke buvo draustų ir nedraustų valstybinių lėšų, kadangi vis dar vyksta blogosios ir gerosios dalių atskyrimo darbai. Taip šiandien žiniasklaidai teigė finansų ministras Rimantas Šadžius. „Viskas skaičiuojama litais ir centais, perduodamas turtas, tačiau šis procesas turėtų baigtis artimiausiomis dienomis.

Neabejojama, kad nuo sausio 1-osios įsigaliojusiame Žemės mokesčio įstatyme žiojinčios spragos sukels sąmyšį ne tik tarp mokesčių mokėtojų, bet ir savivaldybių ižduose. Žemės savininkų ir investuotojų kritikos neišgirdo nei senoji, nei naujoji valdžia - įstatymas įsigaliojo taip ir nepakeitus specialistų ryškiai pažymėtų vietų, rašo "Lietuvos žinios". Pagal naująją tvarką nustatyti žemės mokesčio tarifą 0,01-4 proc. nuo vidutinės žemės rinkos vertės privalo savivaldybės.

Trečiadienį Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje, visuomenei pristatoma istoriko prof. Antano Tylos studija apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) iždą. Knyga „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždas: XVI amžiaus antroji pusė - XVII amžiaus vidurys“ - tai pirmoji studija, skirta LDK mokesčių sistemos raidai, lėšų panaudojimo ir iždo formavimo analizei bei reikšmei, įgyvendinant valstybės programas.

JAV valstybės skola perkopė 16 trln. JAV dolerių ribą, o tai reiškia, kad kiekvieno JAV piliečio, įskaitant ir naujagimius, skola siekia 50 tūkst. 909 dolerius, rodo JAV Iždo departamento duomenys. Kaip informuoja rbc, kiekvienas mokesčių mokėtojas skolingas Jungtinių Valstijų kreditoriams 140 tūkst. dolerių. JAV gyventojų surašymo biuro duomenimis, šiuo metu gyvena kiek daugiau nei 314 mln. piliečių, iš kurių 114 mln. žmonių – mokesčių mokėtojai. JAV biudžeto deficitas sudaro 12 trln.

Antradienį Ispanija rinkoje sėkmingai pasiskolino 2,5 mlrd. eurų, informuoja AP. Ispanijos iždas antradienį pardavė trijų mėnesių trukmės iždo vekselių už 1,4 mlrd. eurų. Vidutinis pelningumas sumažėjo nuo 1,7 proc., nustatytų per paskutinį tokios pat trukmės skolos vertybinių popierių aukcioną, vykusį gruodžio 20 dieną, iki 1,3 proc. Iždas taip pat pardavė šešių mėnesių trukmės iždo vekselių už 1,1 mlrd. eurų, o jų pelningumas sumažėjo nuo 2,4 iki 1,8 proc.

„Formulės-1“ komercijos vadovas Bernie Ecclestone'as pareiškė, kad Bahreino Didžiojo Prizo atšaukimas 2011 metais neturės įtakos čempionato finansinei padėčiai, nes Bahreino lenktynių organizatoriai vis tiek sumokėjo pinigus, numatytus pagal sutartį. Nežiūrint į tai, kad sklido gandai, jog 25 mln. JAV dolerių bus grąžinti Bahreino Didžiojo Prizo organizatoriams, pinigai liko „Formulės-1“ ižde. „Nemanau, kad šiais metais mums sumažės apyvarta.

Įvairūs pastarojo meto ekonominio ir politinio turinio signalai verčia sunerimti dėl tolesnės didžiausia pasaulio ekonomika laikomų JAV ekonominės plėtros. Vienas iš šiame kontekste svarbių indikatorių, sulaukęs didelio tarptautinės bendruomenės dėmesio, – gerokai užtrukęs šalies ekonomikos gelbėjimo klausimo sprendimas.

Rugpjūčio 2 d. vakare, likus suskaičiuotoms valandoms iki galimo šalies bankroto, JAV prezidentas Obama pagaliau pasirašė įstatymą, laikinai išsprendusį skolos limito pakėlimo krizę. Įstatyme numatyta skolos limitą pakelti iki $16,4 trilijono, taip pat numatytas mechanizmas, kaip per artimiausią dešimtmetį sutaupyti kelis trilijonus dolerių. Visą praeitą mėnesį pasaulio dėmesį buvo prikaustęs JAV Kongrese ir Baltuosiuose rūmuose įsiliepsnojęs karas dėl šalies finansinės ateities.

Investuojas Warrenas Buffetas tikina, kad JAV skolinimosi reitingas vis dar AAA ir ,,Standard & Poor's" sprendimas jį sumažinti jo neprivers persigalvoti, rašo CNBC. ,,Tai gali pakeisti tik mano nuomonę apie S&P„, - sakė jis. W. Buffetas valdo nemažą dalį kitos reitingų agentūros ,,Moody's“ akcijų. W. Buffetas savo žodžius grindžia veiksmais: birželio pabaigoje jo valdomas fondas ,,Berkshire Hathaway" buvo investavęs 40 mlrd. JAV dolerių į JAV iždo obligacijas.

Viena stambiausių reitingų agentūrų „Standard & Poor's“ pirmą kartą sumažino Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) skolinimosi reitingą, skelbia BBC. Agentūra sumažino ilgalaikį JAV reitingą AAA per vieną laiptelį iki AA+, suteikdama šaliai neigiamą perspektyvą dėl biudžeto deficito problemų. „S&P“ teigimu, antradienį JAV Kongrese priimto deficito mažinimo plano nepakanka. Vašingtonas keletą mėnesių buvo paralyžiuotas nesutarimų dėl įstatymo, leisiančio kelti šalies skolinimosi ribą.

JAV prezidentas Barackas Obama perspėjo, kad jeigu šalies Kongresas nepadidins JAV skolos limito, šalį gali ištikti dar viena recesija, rašo „telegraph.co.uk“. Atsakydamas į klausimus per socialinį tinklą „Twitter“ B. Obama sakė, kad jeigu 14,29 trln. JAV dolerių skolos „lubos“ nebus padidintos, šalį „gali ištikti nauja recesija arba dar blogesnės pasekmės“. „Neturėtume neatsakingai žiūrėti į skolos limitą. Jeigu jis nebus padidintas, Iždas nebegalės padengti mūsų skolų.

Finansų ministerijos duomenimis, per penkis šių metų mėnesius į valstybės biudžetą pajamų iš mokesčių gauta 5 mlrd. 870,2 mln. litų - t. y. 847,1 mln. litų, arba 16,9 proc. daugiau, palyginti su 2010 metų tuo pačiu laikotarpiu. Kitos pajamos sudarė 543,1 mln. litų. Kartu su kitomis nemokestinėmis pajamomis iš viso per 2011 metų penkis mėnesius į valstybės biudžetą surinkta 6 mlrd. 413,7 mln. litų pajamų - t. y. beveik 521,1 mln. litų, arba 8,8 proc.

Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos socialistinis „Saulės miestas“ griūna. Kitaip ir negalėjo būti. Buvęs tarybinio ūkio direktorius, pagarsėjęs tuo, jog traktoristus auklėjo kumščiais, bandė pritaikyti šį modelį visai valstybei. Baltarusija, kaip socialistinis tarybinis ūkis, galėjo gyvuoti tik iki tam tikros ribos. Ši riba atėjo dabar. Parduotuvės iššluotos, nacionalinė valiuta devalvuota, iždas tuščias.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės iždo atsargų sunkmečiui įstatymo koncepciją neliks galimybių šias atsargas išleisti politinio ciklo (priešrinkiminėms) priemonėms ir bus užkirstas kelias skaudžioms iš tokios politikos kylančioms porinkiminėms pasekmėms šalies ūkiui: infliacijai, nedarbo didėjimui, didelėms palūkanoms, skolos didėjimui, mokesčių didinimo ateityje rizikai.

Rusijos mafijos iždininku vadinamas veikėjas be kliūčių patenka į Lietuvą, nors nepageidaujamu asmeniu jis yra paskelbtas kaimyninėse Latvijoje ir Lenkijoje bei kai kuriose kitose ES šalyse. Šių metų pradžioje į Lietuvos nepageidaujamų asmenų sąrašą buvo įtraukti 2 432 ne ES šalių piliečiai, įtariami teroristine veikla, priklausymu nusikaltėlių struktūroms bei šnipinėjimu ir kitokia valstybės saugumui kenkiančia veikla.

Baltarusija, ilgą laiką save vaizdavusi atsparia pasaulinei krizei, vis dėlto, tiesa, kiek pavėluotai, neria į jos akivarą. Žinoma, tai vyksta planinei centralizuotai ekonomikai būdingu stiliumi: brangsta būtiniausi produktai ir prekės, trūksta užsienio valiutos, krinta pragyvenimo lygis. Minskas karštligiškai ieško kreditorių ir todėl priverstas kreiptis pagalbos ir į Maskvą, ir į Vakarus. Kaip rašo Rusijos laikraštis „Viedomosti“, iki šiol Baltarusijoje valstybė kontroliuoja 75–80 proc.