įstatymo pataisos

Antradienį parlamentarai pradėjo svarstyti dalį Rinkimų kodekso pataisų, parengtų po savivaldos rinkimų. Jomis siūloma nustatyti prievolę kandidatams deklaruoti buvusią narystę Komunistų partijoje, perskaičiuoti balsus ir daugiamandatėje apygardoje, įpareigoti Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) narius gauti leidimą dirbti slapta informacija. Šiems ir kitiems Rinkimų kodekso pakeitimams antradienį pritarta po pateikimo. Toliau juos svarstys parlamentiniai komitetai.

Seime kelią skinasi idėja viešojo maitinimo vietose uždrausti neatlygintinai dalyti vienkartinius indus – tai reikštų, jog nuo kitų metų užsukus į degalinę ar kavinę, už vienkartinį puodelį teks susimokėti arba kavą piltis į atsineštą. Tokias pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas Seimas šią savaitę priėmė svarstyti: už tai pasisakė 49 parlamentarai, prieš – vienas, balsuodami susilaikė 14. Toliau Seime pakeitimai bus svarstomi birželio 20-ąją.

Tokio nesusipratimo dar nebuvo. Nuo šiandien įsigalioja Lygių galimybių įstatymo pataisos, o šiandien, aiškinant, kas keičiasi, pateiktas pavyzdys su automobilių stovėjimo aikštele. Esą diskriminacija yra ir tuomet, jei darbuotojas vietą automobiliui gautų tik todėl, kad turi vaikų. Tai sukėlė pasipiktinimų bangą, tad galiausiai toks pavyzdys buvo pašalintas.

Seimas ketvirtadienį pritarė siūlymui tėvams, dirbantiems viešajame sektoriuje, sutrumpinti darbo savaitę iki keturių dienų. Vis dėlto, kai kurių parlamentarų teigimu, šios pataisos, kurios leis tėvams lengviau derinti darbą ir įsipareigojimus šeimai, nesąžiningos privačiame sektoriuje dirbančių tėvų atžvilgiu, todėl mano, kad šį principą reiktų taikyti visoms šeimoms.

Seime – nauji siūlymai griauti medžioklės tvarką. Medžiotojai sunerimo, kad Lietuvoje medžioklė taps turtingų žemvaldžių privilegija ir nekontroliuojamomis žvėrių žudynėmis dėl pinigų. Tokie įtarimai medžiotojų būrelių nariams kilo dėl liberalo Eugenijaus Gentvilo parengtų Medžioklės įstatymo pataisų. Seimūnas ragina smulkinti medžioklės plotus, o jų šeimininkais galės tapti užsienio piliečiai ir įmonės. Seimūnas įrodinėja, esą mėgina išspręsti medžiotojų ir žemės savininkų barnius.

Seimas svarstys, ar įpareigoti savivaldybes savo interneto svetainėse pateikti kuo daugiau informacijos apie teikiamas socialines paslaugas.  Tai numato Socialinių paslaugų įstatymo pataisos.  Siūloma paviešinti ne tik visas veikiančias socialinių paslaugų įstaigas, bet ir jų paslaugas, kainas ir vietų skaičių, jų vadovai privalėtų tobulinti savo profesinę kompetenciją, kasmet būtų įvertinama jų profesinė veikla.

Ir vėl keičiami teisės aktai greituoju būdu, pažeidžiant teisėkūrą. Valdžia kalba apie tai, kad gyventojai turi mokėti mokesčius pagal teisės aktus, tačiau pati nesilaiko nustatytos tvarkos dėl įstatymo keitimo. Manau, šešėlis tikrai sumažėtų be jokių bauginimo akcijų, jei mes matytume Seime skaidrumo ir atsakingo profesionalumo pavyzdį.

Abortas Lietuvoje – legali procedūra, atliekama ligoninėse ar privačiose klinikose. Tačiau lenkų frakcija siūlo abortą draudžiančio įstatymo pataisas. Jos atimtų iš moters teisę pačiai pasirinkti – gimdyti kūdikį ar ne. Kritikai sako, jog abortų skaičius šalyje ir taip mažėja, be taikomo draudimo. Tačiau pagalbos tinklas krizinį nėštumą išgyvenančioms šeimoms turi būti plečiamas. Šiuo metu įstatymo pataisos jau svarstomos Seimo Žmogaus teisių komitete, o vėliau bus teikiamos svarstyti Seimui.

Seimas ketvirtadienį palengvino sąlygas trečiųjų šalių piliečiams gauti leidimą gyventi ir įsidarbinti Lietuvoje. Dalis parlamentarų nuogąstavo, kad pataisos atvers kelius Lietuvoje kurtis „bet kam“. Už užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimus balsavo 72 Seimo nariai, keturi buvo prieš, 24 susilaikė. Numatyta, kad gyventi Lietuvoje norintys užsieniečiai savo darbuotojams mokėtų ne mažesnį nei du vidutiniai darbo užmokesčiai atlyginimą.

Seimas priėmė atnaujintą Mokėjimų įstatymą, kuris turėtų atpiginti bankų ir kitų kredito įstaigų pagrindinių paslaugų įkainius. Įstatyme įtvirtinamas mokėjimo paslaugų "krepšelis", kurio maksimalią kainą nustatys Lietuvos bankas. Už naujos redakcijos Mokėjimų įstatymą ketvirtadienį balsavo 72 Seimo nariai, balsuojančių prieš nebuvo, susilaikė 11 parlamentarų. "Pakeistas Mokėjimų įstatymas leis Lietuvos gyventojams pigiau naudotis būtiniausiomis mokėjimo paslaugomis.

Kol visų akys buvo nukreiptos į naujojo Darbo kodekso priėmimo procesą, Seimas per kelias minutes ypatingos skubos tvarka beveik vienbalsiai priėmė įstatymo pataisas, kurios iš esmės leido žvalgybos institucijoms sekti savo šalies piliečius be teismo leidimo. Pataisų iniciatoriai tikina, jog tai padės išvengti užkirsti kelią tokioms grėsmės kaip terorizmas, tuo metu Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas atkerta, jog tokie pakeitimai – kelias totalitarinės valstybės link.

  Ypatingos skubos tvarka praėjusį ketvirtadienį Seimo priimtos minimalią pieno supirkimo kainą įteisinusios pataisos turi grįžti į plenarinių posėdžių salę ir už jas turi būti balsuojama iš naujo, trečiadienį nutarė Seimo etikos ir procedūrų komisija.   Etikos sargai nustatė, kad balsuojant dėl pataisų buvo pažeista procedūra - prieš galutinį balsavimą nepadaryta trijų valandų pertrauka, kurios reikalauja Seimo statutas.

Seimas sugriežtino reikalavimus žemės ūkio kooperatyvams - taip siekiama, kad nebūtų kuriami fiktyvūs kooperatyvai, norintys gauti Europos Sąjungos paramą. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė teigia, kad jos užkirstų kelią kooperatyvais pripažinti tuos, kurie su žemės ūkiu „neturi nieko bendra“. Už Kooperatinių bendrovių įstatymo pataisas balsavo 67 Seimo nariai, o susilaikė trys. Pataisos reikalauja, kad daugiau kaip 50 proc.

Baudų dėl „šeimos niekinimo“ iniciatorius „tvarkietis“ Petras Gražulis sako sieksiantis balsavimo Seime, tačiau turi mažai vilčių, kad projektas būtų priimtas. „Jau šitoje kadencijoje, aš manau, bus sunkiai priimtas šis įstatymas. O visgi matome, kokios tendencijos Lietuvoje, kad liberalioji diktatūra, liberalizmas populiarėja, ir jei ateis daug liberalų į Seimą, šis įstatymas nebus priimtas“, - pirmadienį spaudos konferencijoje Seime sakė P.Gražulis.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Valstybės paramos būstui įgyti ar išsinuomoti įstatymo pataisas. Jomis numatomos priemonės spręsti nepasiturinčių gyventojų ir jaunų šeimų apsirūpinimo būstu problemas, nustatyta daugiau paramos formų norintiems išsinuomoti ar įsigyti būstą. Socialinio būsto eilėse šiuo metu laukia daugiau kaip 30 tūkstančių Lietuvos šeimų. Tačiau kasmet aprūpinama vos 3-4,5 procento laukiančiųjų.

Giedrė Baltrušytė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Gegužę, Seimui priėmus įstatymo pataisas, išsiplėtė ratas valstybinėje tarnyboje dirbančių žmonių, kurių privačių interesų deklaracijų duomenys privalo būti skelbiami viešai. Per du mėnesius komisija taip ir nesugebėjo deklaracijų viešinti, aiškindama tokį neveiklumą techninėmis problemomis.

Šiandien Vyriausybės posėdyje pritarta Teisingumo ministerijos parengtoms Viešojo administravimo įstatymo pataisoms, leisiančioms naikinti biurokratines kliūtis aiškiau reglamentuojant poveikio priemonių (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, piniginė bauda, draudimas užsiimti tam tikra veikla ar teikti paslaugas ir kt.) ūkio subjektams taikymo procesą.

Konservatorius Kęstutis Masiulis siūlo 25 proc. sumažinti neapmokestinamo nekilnojamojo turto (NT) vertę. Parlamentaras Seime užregistravo Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis siūlo nuo 2015 metų apmokestinti NT tada, kai jo vertė viršys 750 tūkst. litų. Dabar NT mokestis skaičiuojamas, kai turto vertė viršija milijoną litų. Pataisas K.Masiulis siūlo, nes, anot jo, dabar Lietuvoje per mažai apmokestinamas NT ir tai pripažįsta vietos ir užsienio finansų ekspertai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo pataisas, kad specialistai vienai kultūros, švietimo ar kitokiai biudžetinei įstaigai galėtų vadovauti ne daugiau kaip aštuonerius metus.

2013 m. birželio 28 d. įsigaliojo Profesinių sąjungų įstatymo pataisos, leidžiančios į profesines sąjungas jungtis visiems asmenims (net ir neturintiems darbo santykių), suteikiančios teisę šakinėms profesinėms sąjungoms veikti įmonėse per savo padalinius bei garantuojančios profesinių sąjungų atstovaujamojo organo nariams po 60 darbo valandų per metus skirti profesinių sąjungų veiklai, neprarandant darbo užmokesčio.

Seime parengtos įstatymo pataisos, kuriomis siūloma siaurinti teisėjų imunitetą. Siekiama, kad taikyti pirminius kriminalinės žvalgybos veiksmus teisėjų atžvilgiu būtų galima be generalinio prokuroro sutikimo, rašo dienraštis "Lietuvos žinios". Dabar galiojančiame Teismų įstatyme pradėti naudoti bet kokius kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, pavyzdžiui, apklausą, prieš teisėją galima tik gavus generalinio prokuroro sutikimą.

Aurelija Malakauskaitė, LRT Televizijos Naujienų tarnyba, LRT.lt Šilumos atpiginti nesugebančių savivaldybių šilumos ūkiai ateityje gali pereiti valstybės žinion – taip tobulindami vyriausybės parengtą šilumos ūkio pertvarkos projektą pasiūlė parlamentarai. Premjeras Algirdas Butkevičius tikina, kad tai bus tik kraštutinė galimybė investicijoms į į šilumos ūkį paspartinti. Seimo opozicija piktinasi pernelyg skubiai keičiamais įstatymais, savivaldybių asociacija abejoja ir jų veiksmingumu.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Seimas priėmė įstatymo pataisas, įteisinančias papildomus saugiklius, kad pirmumo teisė įsigyti žemę būtų suteikta ją dirbantiems asmenims, o ne įsigyjantiems perparduoti. Užkirsta galimybė verslininkams įsigyti ir valdyti didesnius nei 500 hektarų žemės plotus, informuoja LRT televizijos naujienų tarnyba.

Generalinis prokuroras Darius Valys teigia, kad parlamentarai yra dezinformuojami siekiant jo atleidimo. „Daromi tam tikri žygiai per komitetus, frakcijas ir, mano nuomone, dezinformuojami Seimo nariai, siekiant mano atleidimo“, – antradienį po susitikimo su Liberalų sąjūdžio ir Socialdemokratų partijos frakcijomis žurnalistams sakė D.Valys. Paprašytas įvardyti, kas skleidžia tą dezinformaciją, generalinis prokuroras to nepadarė ir tvirtino, kad jo oponentai viešai žinomi.

Trečiadienio posėdyje Seime parlamentarai po pateikimo pritarė įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo“ ir „Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų ir tvarkos“ pataisoms, kurios numato, kad piliečiams, kelerius metus laukusiems, kol už negrąžinamą nekilnojamąjį turtą bus kompensuota vertybiniais popieriais (akcijomis) bus kompensuojama pinigais.

Ką darytumėte, jeigu užuot grąžinę pasiskolintą televizorių, jums grąžintų tik jo pultelį? Sakote, neįmanoma, bet į teismą dėl to kažin ar kreiptumėtės. O jeigu tai gerokai daugiau negu televizorius, o jus apgautų valstybė? Jeigu tai, ką ji ruošia, pasak teisininkų, gali prieštarauti ir Konstitucijai, ir Europos Žmogaus Teisių Konvencijai? Tuomet bent jau dalis piliečių tikrai rastų kelią į teismą. Ir atrodo, kad mūsų šalies valdžia žūtbūt siekia, kad teismai būtų dar labiau užversti darbu.

Darbo kodekso pataisos, kuriomis Vyriausybė siekė įteisini darbo santykių liberalizavimą, nepaisydama, kad daliai siūlymų nepritarė Trišalė taryba ir priešinosi profesinės sąjungos, įstrigo. Parlamentarai nusprendė atidėti  pataisų svarstymą, o profsąjungos penktadienį paskelbė atšaukiančios šeštadienį, birželio 30 d., numatytas protesto akcijas. Seimo narys socialdemokratas Vytenis Andriukaitis portalui Balsas.

Seimas vakar po pateikimo pritarė įstatymo pataisoms, pagal kurias į valstybės paramą, siekiant didesnio pastatų energetinio efektyvumo, galėtų pretenduoti ne tik daugiabučių namų, bet ir individualių gyvenamųjų namų savininkai. „Jei pasisakome už tai, kad individualių gyvenamųjų namų šeimininkai nebeturėtų likti užribyje, jeigu manome, kad jie privalo turėti tokias pat teises kaip ir daugiabučiuose namuose gyvenantys žmonės – įstatymą būtina priimti kuo greičiau.

Seimas po pateikimo pritarė Kainų įstatymo pataisų projektui,  siūlančiam įmonėms, prekiaujančioms maisto produktais, uždrausti imti bet kokį kitą mokestį ir reikalauti kitų finansinių įsipareigojimų už vidaus rinkoje realizuojamus maisto produktus, išskyrus prekybinį antkainį, kuris didmeninėje prekyboje negalėtų būti didesnis nei 25 procentai nuo iš gamintojo įsigyto produkto kainos, o mažmeninėje prekyboje negalėtų būti didesnis nei 50 procentų nuo iš gamintojo įsigyto produkto kainos.

Seimas pradėjo svarstyti siūlymą sumažinti akcizą benzinui. Pagal „tvarkiečių“ siūlomą įstatymo pataisą, bešviniam benzinui būtų nustatytas 1240 litų už 1000 litrų produkto akcizo tarifas. Antradienį už tokią Seimo nario Dailio Alfonso Barakausko pateiktą įstatymo pataisą po pateikimo balsavo 44 Seimo nariai, prieš buvo 12, susilaikė 23 parlamentarai. Toliau šį projektą Seimas ketina svarstyti birželio 7 d. Parlamentarai taip pat paprašė Vyriausybės išvados.

Seimo nariai Dailis Alfonsas Barakauskas ir Valentinas Mazuronis siūlo sumažinti akcizą benzinui. Pagal jų siūlomą įstatymo pataisą, bešviniam benzinui būtų nustatytas 1240 litų už 1000 litrų produkto akcizo tarifas. „Ši įstatymo pataisa turės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai, sumažės benzino pirkimas kaimyninėse valstybėse, sumažės kontrabanda per Lietuvos sieną. Dėl sumažėjusios benzino kainos padidės benzino pirkimas ir apyvarta Lietuvoje.

Mažėja algos visų gydymo įstaigų vadovams. Anksčiau net ir kai kuriuose mažuose miesteliuose 10 tūkstančių litų uždirbdavę direktoriai nuo šių metų gaus 30–40 proc. mažesnius atlyginimus. Direktoriai lieja nepasitenkinimą, kad dabar net gydytojų algos didesnės už jų. Bet jiems atkertama, kad pasipiktinimas – nepagrįstas, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Šiemet sulaukę pirmųjų algų ligoninių ir poliklinikų vadovai perdaug nenudžiugo.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pasirašiusi Akcinių bendrovių įstatymo pataisas, tikisi, kad jos užkirs kelią vengti mokesčių piktnaudžiaujant metinėmis išmokomis (tantjemomis) bei užtikrins sąžiningą pelno padalijimą tarp stambiųjų ir smulkiųjų įmonės akcininkų. „Būtina panaikinti įstatymo spragas galimam mokesčių vengimui bei pažaboti stambių akcininkų piktnaudžiavimą skirstant pelną.

Antradienį Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė Pensijų sistemos reformos įstatymo pataisas, kuriomis nustatyta, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. kaupiamosios pensijų įmokos tarifas bus 1,5 proc., 2013 metais – 2,5 proc. dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Už šiuos teisės akto pakeitimus balsavo 69 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė du parlamentarai. Pensijų įmokos dydis 2004 m. buvo 2,5 proc., 2005 m. – 3,5 proc., 2006 m. – 4,5 per.

55-iems Seimo nariams, kurie nepritarė alkoholio reklamos draudimui, ketvirtadienį buvo įteiktos dovanos – vardiniai alaus buteliai. Ant kiekvieno jų – parlamentarų nuotraukos ir specialūs pavadinimai:  „Mazuronio kartusis“, „Alfonso nefiltruotas“ ar „Šedžiaus jaunikių“. Tiesa, buteliai tušti, o juos įteikę jaunieji konservatoriai tikino, jog alaus patys neišgėrė.

Darbdavį ar jo įgaliotą asmenį, nelegaliai įdarbinusį nelegaliai esantį trečiųjų šalių nepilnametį pilietį, arba ypač išnaudojamo darbo sąlygomis nelegaliai įdarbinusį nelegaliai esantį trečiųjų šalių pilietį, siūloma bausti bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai numatyta teisingumo viceministro Tomo Vaitkevičiaus Seimui antradienį pristatytame Baudžiamojo kodekso pataisų projekte, kuriam po pateikimo pritarė 80, susilaikė 2 Seimo nariai.

Parlamentarų grupė „Už piliečių talką kuriant Lietuvą be korupcijos" įregistravo Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektą, kuris turėtų sumažinti piktnaudžiavimų galimybę vykdant pirkimus neskelbiamų derybų būdu. Pagal dabartinius įstatymus yra sudarytos prielaidos neskelbiamų derybų būdu papildyti sutartį su konkursą laimėjusia įmone papildomai perkant darbus ar paslaugas, kurios neviršija 50 procentų pagrindinės sutarties vertės.

Reaguodama į Prezidentės metiniame pranešime išsakytą kritiką įstatymų leidybai, Seimo Pirmininkė Irena Degutienė sako, kad įstatymų leidybos grandinėje, kai ateina įstatymų projektai, trūksta skaidrumo. Pasak parlamento vadovės, taip yra, nes pagal šiuo metu galiojančius juridinės technikos normas įstatymus pasirašo ministras, tačiau ne jis rengia įstatymo projektą. „Tą įstatymo projektą rengia specialistai, bet jie lyg ir lieka visi šešėlyje, jų nematai.

Seimo narys Valdemaras Valkiūnas įregistravo įstatymo pataisą, kuria siekiama Alkoholio kontrolės įstatyme reglamentuoti ant alkoholinių gėrimų etikečių ir pakuočių įspėjamąjį tekstą arba ženklus apie šių gėrimų žalingą poveikį sveikatai bei įpareigoti nurodyti alkoholinių gėrimų kaloringumą.

Seimo nariai Vytenis Povilas Andriukaitis, Algirdas Sysas, Julius Sabatauskas ir Rima Baškienė kreipėsi į Lietuvos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašydami vetuoti Seimo priimtas Miškų įstatymo pataisas. „Mums kelia didelį susirūpinimą tai, kad įstatyme yra įteisinama galimybė bendraturčių privačią miško valdą atidalinti. Tai gali turėti didelių neigiamų pasekmių.

Judėjimas „Už gamtą“, dėl Miškų įstatymo pataisų Lietuvių tautos kultūrinis ir dvasinis paveldas yra glaudžiai susijęs su gamta. Neatsitiktinai Lietuvos kelias į laisvę 1988 – siais prasidėjo galingu gamtosauginiu sąjūdžiu. Išlikęs gamtos paveldas yra pagrindinis ir didžiausias Lietuvos valstybės turtas, teikiantis dvasinę atgaivą ir materialinę naudą Lietuvos žmonėms.

Seimas priėmė daug diskusijų kėlusį, vos ne korupciniu ar atskirų klanų interesams tarnaujančiu įvardintą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą. Jo skaidrumu abejojantys parlamentarai tikisi, kad įstatymą dar vetuos Prezidentė ir jis bus taisomas, praneša LTV „Panorama“. Suvaržymai hidroenergetikai ir žalia šviesa vėjo jėgainėms. Taip naująjį įstatymą apibūdina jo krikštatėvis – Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas.

Vaikus auginantiems tėvams pašalpa nebus mažinama dėl atlygio, jei darbas pagal autorinę sutartį buvo atliktas iki atostogų. Tai numatyta trečiadienį Seime priimtoms Ligos ir motinystės įstatymo pataisoms.

Aukščiausioje automagistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda vietoje, prie aukuro žuvusiems Lietuvos keliuose, uždegtos 263 žvakutės. Jos turėtų priminti apie beprasmes šių metų žūtis keliuose. Tuo metu Seime įstrigusios įstatymo pataisos, leisiančios gerinti eismo saugumą. Eilės nesulaukia pataisos, kurios numatytų operatyvesnį baudų surinkimą iš vairuotojų, viršijusių greitį, kai tai užfiksuoja stacionarūs greičio matuokliai.

Nuo lapkričio pirmos dienos Rusijoje įsigaliojo daug diskusijų sukėlę įstatymų pakeitimai. Skeptikai tvirtina, kad šios šalies milicijos kelių inspektoriams dabar gali prasidėti nesibaigianti „šventė“. Dabar Rusijoje nustatant vairuotojų girtumą užteks tik alkotesterių parodymų.