iškastinis kuras

Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių lyderiai penktadienį po šią savaitę Vašingtone vykusių derybų patvirtino savo įsipareigojimą atsisakyti iškastinio kuro energetikos sistemose, teigiama ministrų pareiškime. Pareiškime prisimenami pernai Dubajuje vykusiame COP28 aukščiausiojo lygio susitikime prisiimti įsipareigojimai.

Naujoje Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaitoje teigiama, kad tik keturios pramonės šakos Europos regione kasmet sukelia 2,7 mln. mirčių. Svarbioje ataskaitoje teigiama, kad tabako, itin apdoroto maisto (UPF), iškastinio kuro ir alkoholio pramonės šakos „visiškai arba iš dalies atsakingos“ už beveik ketvirtadalį visų mirčių regione, skelbia portalas „Euronews“. „Keturios pramonės šakos kasdien mūsų regione nužudo mažiausiai 7 tūkst. žmonių.

Trečiadienį šalys priėmė pirmąjį Jungtinių Tautų susitarimą dėl klimato kaitos, kuriuo pasaulis raginamas atsitraukti nuo iškastinio kuro. „Turime pagrindą įgyvendinti permainingus pokyčius“, – sakė COP28 pirmininkas Sultanas al Jaberas Dubajuje vykusiame JT aukščiausiojo lygio susitikime dėl klimato kaitos prieš bendru sutarimu priimant susitarimą.

Europos Sąjungos klimato reikalų vadovas pirmadienį išreiškė nusivylimą dėl Dubajuje vykstančiame aukščiausiojo lygio susitikime klimato klausimais COP28 pasiūlyto susitarimo projekto, kuriame nebuvo raginama palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro.

Naujame susitarimo dėl klimato projekte, kurį pirmadienį pasiūlė Jungtinių Tautų deryboms COP28 pirmininkaujantys Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), raginama mažinti iškastinio kuro gavybą ir vartojimą, tačiau jame nebeminimas „laipsniškas atsisakymas“. Tekstas, kurį parengė COP28 pirmininkas, JAE nacionalinės naftos milžinės ANDOC generalinis direktorius Sultanas Al Jaberas (Sultanas Džaberas), buvo paskelbtas kasmetinės konferencijos klimato klausimais, šiemet surengtos Dubajuje, paskutinės&nbs...

Pagrindinių iškastinį kurą naudojančių šalių planai plėsti naftos, dujų ir anglies gavybą nulemtų pasaulio temperatūros padidėjimą, gerokai viršijantį Paryžiaus susitarime numatytą 1,5 Celsijaus laipsnio ribą, trečiadienį įspėjo Jungtinės Tautos. Šį mėnesį vyksiančioje Klimato kaitos konferencijoje (COP28) iškastinio kuro ateitis taps vienu svarbiausių klausimų. Konferencijos tikslas gus išsaugoti sutartas pasaulio temperatūros ribas.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Aplinkos ministerijos iniciatyvai nuo 2026 metų gegužės uždrausti deginti kietąjį iškastinį kurą – akmens anglį, lignitą, durpes, išskyrus atvejus, kai toks kuras yra technologijos dalis pramoninėse krosnyse. Pakeitimams dar turės pritarti Seimas.

Aplinkos ministerijai siūlant palaipsniui didinti degalų, ypač dyzelino, akcizą, ministras Simonas Gentvilas sako, kad tai yra nuosekli valstybės politika atsisakyti iškastinio kuro. Verslo atstovai sako, kad ekonominiu požiūriu dabar nėra geras laikas didinti akcizus, be to, visi naujesni automobiliai – tiek benzininiai, tiek dyzeliniai – yra vienodai taršūs. „Jei palyginsime 2008 metų kainas, tai šiandien švieslentėje yra panašios kainos, kaip prieš 15 metų.

Neseniai Europos Parlamentas patvirtino anglies dioksido (CO2) emisijų mažinimo tikslus, numatančius, kad iki 2035 m. visoje bendrijoje, o taip pat ir Lietuvoje, būtų uždrausta pardavinėti šias dujas išmetančius naujus benzininius ir dyzelinius automobilius. Mažėjant jų skaičiui keistis turės ir degalinės. Degalinių tinklų atstovai paatviravo, kaip vertina tokį Europos Sąjungos (ES) sprendimą ir kaip jų verslas atrodys ateityje.

Vienuolika Europos Sąjungos (ES) valstybių narių antradienį pažadėjo „stiprinti bendradarbiavimą“ branduolinės energijos srityje – pasak jų, tai padės Europai atsisakyti daug anglies dioksido išskiriančio iškastinio kuro. Bulgarija, Kroatija, Čekija, Suomija, Prancūzija, Vengrija, Nyderlandai, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija susitarė „remti naujus projektus“ be jau esamų atominių elektrinių, sakoma pareiškime, paskelbtame per ES energetikos ministrų susitikimą Stokholme.

Pirkėjams skubant apsirūpinti atsargomis prieš įsigaliojant Europos Sąjungos draudimui importuoti rusiškus naftos produktus, gruodį Europos šalys importavo precedento neturintį dyzelinio kuro kiekį. Remiantis rinkos duomenų bendrovės „Refinitiv“ analize, kuria įmonė pasidalino su „Politico“, dyzelino importas į Europą gruodį išaugo iki rekordinių 8,2 mln. tonų.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) per antrą kvietimą sulaukė daugiau kaip 2 tūkst. gyventojų paraiškų iškastinį kurą naudojančių katilų keitimui į šilumos siurblius ar biokuro katilus. Parama sieks 6,64 mln. eurų, nors šiam kvietimui buvo skirta 15 mln. eurų, penktadienį nurodė APVA.  Taršius katilus į efektyvesnius šildymo įrenginius šiais metais iš viso jau panoro pasikeisti 5 tūkst. šalies gyventojų.

Pasaulinė anglies dioksido emisija, išsiskyrusi iš deginamo iškastinio kuro, šiais metais padidės vos 1 proc., nepaisant susirūpinimo, kad dėl energijos krizės šalys gali sulėtinti perėjimą prie atsinaujinančių energijos šaltinių, trečiadienį pareiškė Tarptautinė energetikos agentūra (TEA).  Organizacija prognozuoja, kad 2022 metais anglies dioksido emisija sieks 33,8 mlrd. tonų, arba daugiau nei 300 mln. tonų daugiau nei 2021-aisiais. Visgi šis padidėjimas bus daug mažesnis nei 2 mlrd.

Pasaulio bankas nuo Paryžiaus klimato susitarimo sudarymo skyrė 14,8 mlrd. JAV dolerių iškastinio kuro projektams finansuoti visame pasaulyje, sakoma ketvirtadienį paskelbtoje ataskaitoje.  Nors bankas 2018 metais pažadėjo nutraukti naftos ir dujų gavybos finansavimą, o tiesioginis finansavimas sumažėjo, į šį žingsnį nebuvo įtrauktas netiesioginis finansavimas, teigiama NVO koalicijos „The Big Shift Global“ parengtoje ataskaitoje.

Aplinkos ministerijai pasiūlius nuo 2025 metų atsisakyti šildymui naudojamo kietojo iškastinio kuro, šio tikslo pasiekti padėtų Lietuvoje uždrausta prekyba anglimis ir durpėmis, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.  „Kaip kaliošų negalima deginti arba impregnuotos medienos deginti, nes tai yra kancerogenai, taip ir su kietu išgautu kuru, bet iš esmės bus draudimas parduoti šalyje anglį ir durpes deginimui“, – trečiadienį Vilniuje žurnalistams sakė S. Gentvilas.

Nuo 2025 Lietuvoje siūloma drausti naudoti kietąjį iškastinį kurą – akmens anglį, lignitą, durpes. Draudimas apimtų visas kuro deginimo paskirtis: šilumos gamybą, maisto ir karšto vandens ruošimą, nurodoma įstatymo projekte, kurį derinimui pateikė Aplinkos ministerija.

Sudeginus pasaulines išžvalgytas iškastinio kuro atsargas, išsiskirtų 3,5 trln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų – septynis kartus daugiau nei likęs anglies dioksido biudžetas, apskaičiuotas taip, kad visuotinis klimato atšilimas būtų apribotas iki 1,5 laipsnio, rodo pirmadienį paskelbta pirmoji vieša angliavandenilių atsargų ataskaita.

Apie 200 sveikatos apsaugos organizacijų ir daugiau kaip 1,4 tūkst. sveikatos priežiūros specialistų trečiadienį paragino vyriausybes parengti teisišką privalomą tarptautinę sutartį, kuris leistų laipsniškai atsisakyti iškastinio kuro, jų teigimų, keliančio „rimtą ir nuolat didėjančią grėsmę žmonių sveikatai“. Šiam tikslui laiško autoriai siūlo sudaryti „iškastinio kuro neplatinimo sutartį“. Toks dokumentas galėtų būti panašus į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tabako kontrolės pagrindų k...

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ragina Lietuvą sumažinti subsidijas iškastinio kuro vartojimui ir įvesti anglies dvideginio mokestį, siekiant žalesnės ekonomikos. „Reikėtų sugriežtinti šią politiką – sumažinti subsidijas iškastinio kuro vartojimui“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje pirmadienį sakė organizacijos generalinis sekretorius Angelis Gurria.

Pasaulis turėtų liautis naudojęs iškastinį kurą iki šio šimtmečio pabaigos, pirmadienį paskelbė Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai, iškeldami ambicingą, bet tolimą tikslą prieš vėliau šiais metais vyksiančią pasaulinę konferenciją dėl klimato pokyčių. Septynių turtingųjų demokratinių šalių lyderiai taip pat perspėjo Rusiją, kad sankcijos, paskelbtos Maskvai dėl jos veiksmų Ukrainos atžvilgiu, liks galioti, kol bus išpildytos visos paliaubų Rytų Ukrainoje sąlygos.

Jungtinėse Valstijose kilusi skalūnų dujų revoliucija verčia viso pasaulio iškastinio kuro gamintojus susimąstyti – negi atėjo laikas, kuomet JAV sugebės savarankiškai apsirūpinti reikiamais ištekliais, rašo businessinsider.com. Statistika rodo, kad vykstantys procesai smarkiai purto nusistovėjusią energijos šaltinių rinką. Pernai Jungtinės Valstijos patyrė didžiausią augimą naftos ir dujų gamyboje.

Nepaisant augančio žaliųjų alternatyvų tradiciniam kurui pasirinkimo, panašu, kad tradiciniu kuru varomi automobiliai artimiausioje ateityje vis dar neturės atitikmenų, rašo BBC. Per ilgus metus specialistas Stevenas Ashley klausimą dėl alternatyvų tradiciniam kurui uždavė technikos ekspertams, verslininkams, geriausiems inžinieriams, mokslininkams ir ekonomistams, kariūnams ir politiniams lyderiams. Reikia pripažinti, daugelis dabartinių ekspertų yra šališki, nes turi ekonominių interesų.