įsivaikinimas

„Tėvai paprastai“ tinklalaidės vedėjas, trijų vaikų tėtis Simonas Urbonas, daugiavaikė mama Eglė Vaitkevičienė ir psichologė, įvaikinimo ir globos specialistė Rugilė Ladauskienė susitiko pasikalbėti apie įvaikinimą ir globą. Kaip Globėja Eglė Vaitkevičienė: „Meilė yra linkusi daugintis“ „Labai panikavau, kai pastojau antrą kartą, kad niekaip negalėsiu mylėti šio vaiko, nes pirmą myliu taip, kad neįmanoma daugiau.

„Tėvai paprastai“ tinklalaidės vedėjas, trijų vaikų tėtis Simonas Urbonas, daugiavaikė mama Eglė Vaitkevičienė ir psichologė, įvaikinimo ir globos specialistė Rugilė Ladauskienė susitiko pasikalbėti apie įvaikinimą ir globą. Kodėl nereikia slėpti nuo vaikų, kad jie yra įvaikinti? Penkiolikos vaikų globėja Eglė Vaitkevičienė teigia, kad kiekvienas vaikas turi teisę žinoti savo kilmę ir šaknis. „Jei slepiame nuo vaiko tiesą, sukeliame mitą, kad įvaikinimas ir globa yra blogai“, – sako moteris.

„Tėvai paprastai“ tinklalaidės vedėjas, trijų vaikų tėtis Simonas Urbonas, daugiavaikė mama Eglė Vaitkevičienė ir psichologė, įvaikinimo ir globos specialistė Rugilė Ladauskienė susitiko pasikalbėti apie įvaikinimą ir globą. Kaip Eglei kilo mintis įsivaikinti? Paklausta, kaip tapo penkiolikos vaikų globėja, Eglė Vaitkevičienė sako, jog taip tiesiog atsitiko. Susipažinimas, vėliau skambučiai, o tada – lyg „sniego kamuolys nuo kalno“, – teigia pašnekovė.

„Tėvų darželis“ ir naujienų portalas tv3.lt pristato jau septintąjį tinklalaidės „Tėvai paprastai“ epizodą. Šįkart tinklalaidės vedėjas, trijų vaikų tėtis Simonas Urbonas, daugiavaikė mama Eglė Vaitkevičienė ir psichologė, įvaikinimo ir globos specialistė Rugilė Ladauskienė susitiko pasikalbėti apie įvaikinimą ir globą. Jautrioje ir labai aktualioje diskusijoje atsakyta į visus pagrindinius su įvaikinimu ir globa susijusius klausimus.

Iki to laiko, kol tarp Lietuvos ir Lenkijos gyvenusios poros namuose sukrykštė dvi mažylės, jie nuėjo ilgą išbandymų kelią. Būta ir liūdesio, ir pykčio, bet niekada neišblėso viltis, kad išsipildys taip trokštama tėvystė.   Neringa ir Tadas (vardai pakeisti) augina aštuonerių ir dvylikos metų dukras. Įvaikintas mergaites įtėviai vadina savo vaikais.

Vos Europos Sąjunga paskelbė, kad visa jos erdvė – LGBT laisvės zona, Lenkija dar aštriau kirto savo homoseksualiems piliečiams. Pareikšdama, kad šalyje gyvenančioms homoseksualioms poroms uždrausta įsivaikinti vaikus. Šį įstatymą priiėmė likus vos kelioms valandoms iki Europai paskelbiant, kad Sąjunga – laisva zona LGBT bendruomenei. Dar visai neseniai Lenkijos gatvėse virė aistros – LGBT bendruomenė ir moterys ėjo į gatves kovoti už savo teises. Panašu, kad situacija kaista toliau.

Viskas, ko reikia vaikui, – tai aplinka, kuri atitiktų jo poreikius, ir saugumas. Pasaulyje daug vaikų, kurie nei vieno, nei kito neturi. Dėl kažkokių priežasčių šie vaikai buvo palikti. Bet yra žmonių, kurie suteikia šansą turėti kitokį, kupiną meilės gyvenimą.  Susipažinkime su Agne ir Žilvinu – tėvais, kurie į savo namus pasinešė vos trijų mėnesių laimę – unikalų vaiką, vardu Unė. Kaip jie priėmė sprendimą įsivaikinti ir kaip sekėsi įveikti įvaikinimo procesus, papasakos patys.

Savo namų duris trims be tėvų globos likusiems broliukams atvėręs vilnietis Marius prisipažįsta – abu su žmona vos spėja suktis. Iššūkių ir pradžioje, ir dabar netrūksta. Tačiau visus sunkumus atperka galimybė gyventi prasmingą gyvenimą, tobulėti visomis prasmėmis. Vaikų auginimo iššūkiai, pasak Mariaus, padeda stiprėti ir santykiams šeimoje. Skaitykite pokalbį su žurnalistu, tekstų rašytoju Mariumi Kuitniausku.

Laidoje „TV Pagalba“ parodyta šeimos istorija palies ne vieną žmogų, kuris kada nors gyvenime yra svarstęs apie įsivaikinimą ir tapimą oficialiais globėjais. Liverta pasakoja, kad ją iš vaikų namų Emilijos ir Antano šeima pasiėmė, kai jai buvo penkeri metukai. Į vaikų namus mergina pateko kartu su savo kita sese ir broliu. Iš vaikystės ji prisimena tai, kad tekdavo po kiemą lakstyti basomis kojomis ir prašyti maisto iš kaimynų. Visgi vėliau mergina jautėsi nemylima ir globėjų šeimoje.

Gyvenime yra daugybė dalykų, kurių negalime pakeisti: bet visuomet yra galimybė pakeisti savo požiūrį. Net kai kalbame apie didžiausią, brangiausią mūsų turtą – vaikus, kurie, deja, vis dar patenka į vaikų namus.

Prieš ketverius metus prasidėjusi vaikų namų pertvarka iš esmės pakeitė sistemą, galiojusią kone pusšimtį metų. Dideli vaikų namai palaipsniui uždaryti, vaikučius prižiūri artimieji, laikini globotojai, globėjai arba jie įvaikinami. Kiti gi, kol kas neradusieji šeimos, arba jau patys netrukus žengsiantys savarankiško gyvenimo link – kur gyvena jie? Visko gali būti, kad gretimame name, šalia Jūsų.

Amerikos pilietė ir įvaikintos mergaitės iš Nigerijos motina Lynsey Elston teigia, kad baiminasi, jog dukra niekada negalės tapti pilnaverte piliete. Viskas dėl to, kad JAV įtraukė draudimą keliauti į Nigeriją. Moteris teigia, kad siekia dukrai lygių teisių, tačiau baiminasi baisiausio. Nigerijos vyriausybė sukūrė komitetą, kuris spręs problemas dėl draudimo lankytis Amerikoje jų piliečiams. Nigerija pateko tarp kitų šešių šalių.

Ar žinote, kad šiuo metu Lietuvos globos įstaigose yra 1900 vaikų? O ar žinote, kiek jų kas metai įvaikiname mes, lietuviai? Vos 100... Kokios tokio vangaus mūsų elgesio priežastys?  Ir kas paskatintų įsivaikinti mažylį? Pasiklausykite sostinės gyventojų nuomonės.

Šio mėnesio rubrikoje kalbame apie aukščiausią vaikų globos formą: įvaikinimą. Kas gali tapti įtėviais, kokie reikalavimai jiems keliami? Kokias teises įgyja įdukra ar įsūnis, sulaukę pilnametystės? Ar užsieniečiai vis dar aktyviai domisi lietuvių vaikučiais ir kodėl mes, lietuviai, taip nedrąsiai ryžtamės suteikti vaikams galimybę augti pilnavertėje šeimoje? Atsakymai į rūpimus klausimus – reportaže!  ...

Savo vaikus išauginę ir į gyvenimą išleidę vyras su žmona širdyje pajautė tuštumą, todėl nutarė įsivaikinti ne vieną, o net penkis vaikus. „TV Pagalbos“ studijoje įvyko jaudinantis susitikimas – čia vienas kitiems į akis žvelgė motina, praradusi vaikus, ir moteris, kuri tapo jiems mama.  „Tai buvo daugiau žmonos sumanymas. Prieš keletą metų mūsų vaikai užaugo, turi savo šeimas, emigravo. Likome dviese, tušti namai, todėl nutarėme tapti budinčiais globėjais.

Savanoriu su specialiųjų poreikių vaikais nuo 14 metų dirbęs vyras papasakojo, kaip džiaugiasi įsivaikinęs mergaitę, kurios dėl jos sveikatos būklės nenorėjo niekas, rašoma dailymail.co.uk. Luca Trapanese (41) iš Neapolio, Italijos, savo dukrą Albą įsivaikino, kai jai tebuvo 13 dienų – judviejų gyvenimu jis dalinasi instagrame ir turi tūkstančius sekėjų. Albos mama ją atidavė įvaikinti, kadangi mergaitė serga Dauno sindromu – jos atsisakė ir kitos 20 šeimų, prieš ją įsivaikinant Lucai.

Praėjusį mėnesį gvildenome laikinos globos temą, kuomet vaikas į laikinų globėjų šeimą patenka iki kol namuose pagerės situacija ir jis vėl galės gyventi kartu su biologiniais tėvais. Šį kartą tema dar gilesnė: nuolatinė globa arba įsivaikinimas.

Viena Didžiojoje Britanijoje gyvenanti pora yra kaltinama užsakius savo įsivaikinto 11-mečio sūnaus žmogžudystę, kad galėtų gauti už tai draudimo pinigus.  11-metis Gopalas Sejani 2017-aisiais buvo pagrobtas dviejų motociklais atvažiavusių vyrų, subadytas peiliu ir paliktas Gudžarato apylinkėse.  55-erių Arti Dhir ir 30-metis Kavalas Raijada, tuo metu kaip tik įsivaikino berniuką, buvo apdraudę jį sumai, atitinkančiai daugiau nei 170 tūkst.

Vaikas ir jo auginimas yra didžiulė atsakomybė, kuri gąsdina daugelį. O ką jau kalbėti apie atvejus, kai tėvai susiduria su rimtomis vaikų ligomis. Tačiau Priscilla Morse ir jos vyras Davidas yra pavyzdys, kad nieko nėra neįmanomo esant dideliam norui ir pasiryžimui. Šeima tapo pavyzdžiu visam pasauliui po to, kai įsivaikino du vaikus – Dauno sindromą turinčią mergaitę iš Rusijos ir Bulgarijoje mirti paliktą berniuką.

Praėjusiais metais 84 Lietuvos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvoje, šeimų (sutuoktinių porų) įvaikino 92 tėvų globos netekusius vaikus – 47 mergaites ir 45 berniukus. Iš jų 67 vaikai turėjo įvairių sveikatos sutrikimų. Paminėtina, jog 1 įvaikintas vaikas buvo paliktas „Gyvybės langelyje“, o 5 – gydymo įstaigose.

Kauniečių Midos ir Rolando šeima rodos niekuo neišsiskiria iš kitų. Sėkminga teisininkų karjera, dvidešimtis sūnus Povilas ir šalia bėgiojančios devynmetės dvynukės. Tačiau tik artimi poros draugai galėtų pasakyti, kad būtent šios jauniausios šeimos narės yra įvaikintos. Nors šiomis dienomis Lietuvoje globėjų ir įtėvių skaičius pastebimai didėja, namų ir savo tėvų kiekvieną dieną laukia vis dar apie trys tūkstančiai vaikų.

Daugelis žmonių, užauginę savo vaikus, dažniausiai pasirenka savo laiką skirti seniai pamirštiems pomėgiams, nenuveiktiems darbams ar senų svajonių įgyvendinimui. Tačiau Aušra (vardas pakeistas) kartu su savo vyru nusprendė savo laiką ir sveikatą paskirti kilnesniam tikslui – dar vieno vaiko įsivaikinimui. Porai mintis įsivaikinti vaikų namų globotinį kilo prieš aštuonerius metus. Tuomet Aušra su vyru, dukra ir sūnumi kiekvienais metais važiuodavo į vaikų gerovės centrą.

Seimas ketvirtadienį su tam tikrais pakeitimais priėmė prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama paskatinti šeimas įsivaikinti globos namuose augančius vaikus. Šalies vadovė siūlė įtėvius išleisti dvejų metų vaiko priežiūros atostogų, nepriklausomai nuo įsivaikinamo vaiko amžiaus, gaunant vaiko priežiūros išmokas tokiomis pat sąlygomis kaip ir gimus vaikui.

Vyriausybė iš esmės pritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės pataisoms dėl papildomų priemonių vaikų saugumui užtikrinti, tačiau pateikė pastabų dėl kliūčių įsivaikinti teistiems asmenims, taip pat pirmenybės įsivaikinti, kai norinčių yra ne vienas. Pavyzdžiui, pagal ministrų kabineto trečiadienį patvirtintą išvadą, siūloma švelniau nei numatė prezidentės teiktos pataisos reguliuoti teistų asmenų teisę įsivaikinti.

Kaulai ir odai. Taip atrodė specialiųjų poreikių berniukas prieš globėjams pasiimant jį iš Bulgarijos vaikų namų. Būdamas aštuonerių, tik dabar vaikas pradeda kalbėti, o naujausia jo nuotrauka atskleidžia – mylinčioje šeimoje viskas yra įmanoma. Nanizmu sergantis Ryanas 7 metų svėrė tik 3,63 kg. Pamačiusi vaiko nuotrauką, kur jis atrodė tarsi skeletas, amerikietei Priscillai Morse plyšo širdis. Ji sėdo į lėktuvą ir keliavo per pusę pasaulio, kad galėtų šį vaiką įsivaikinti, rašo dailymail.co.

Europos Žmogaus Teisių Teismas antradienį nusprendė, kad Rusijos vykdoma politika neleisti amerikiečiams įsivaikinti našlaičiais tapusių rusų vaikų vien dėl jų tautybės yra diskriminacinė. Teismas nurodė Maskvai apmokėti nuostolius, kuriuos patyrė ieškinį teismui pateikę 45 amerikiečiai, 2010–2012 metais norėję įsivaikinti 27 rusų tautybės vaikus. Dauguma tų vaikų turėjo rimtų sveikatos problemų, įskaitant Downo (Dauno) sindromą ar vystymosi sutrikimus.

„Šiandien Lietuvoje vis dažniau įsivaikinama ir į tai žiūrima palankiau“, – pastebi su įvaikinimo procedūromis dirbantys specialistai. Anksčiau įvaikinimo procesai būdavo įslaptinti, o šiandien apie tai daug kalbama viešai, spaudoje dalinamasi gerosiomis patirtimis. Tai žmones skatina padėti namų ir šeimos netekusiems vaikams bei tuo pačiu neįkainojamu džiaugsmu praturtinti savo gyvenimą.

Alytaus rajone, Nemunaičio seniūnijoje gyvenančios Rositos Sušinskaitės namuose – dar metukų nesulaukusios  mergytės krykštavimas.  Netrukus penkiasdešimtmetį švęsianti moteris globoti kūdikį pasiėmė iš Alytaus apskrities kūdikių namų, mat mergytė yra šiuo metu jos globojamo berniuko sesutė. Moteris tikėjosi, nes taip buvo žadėta, kad jai prie valstybės skiriamų 190 eurų papildomai iš Alytaus rajono biudžeto bus mokami 300 eurų kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės.

JAV, Ilinojaus valstijoje gyvenanti Misty Nicole Knight įamžino akimirką, kurioje – bene mieliausios trys šeimyninės minutės su puse, kokias teko matyti. Jauną merginą užauginusio vyro, ši paprašė tapti teisėtu jos tėvu. Ryanui, kuris, kaip tikima, kartą buvo vedęs Misty mamą, ji įteikė raudoną dėžę. O čia jis rado šūsnį dovanų. Pirmoji jį nudžiuginusi – kombinezonas. „Vilkėsiu tai šįvakar“, – džiugesio nevaldė vyrukas.

Pasaulio šalių sąrašą, kuriose vienos lyties poroms galima įsivaikinti, papildė dar viena – Kolumbija. Tašką diskusijose – ar gali vienos lyties tėvai tinkamai auginti vaikus, padėjo šalies Konstitucinis teismas. „Žmogaus seksualinė orientacija arba lytis savaime nenurodo, kad žmogui trūksta moralės, fizinių ar protinių sugebėjimų, kad įvaikintų vaiką“, - tvirtai pareiškė Konstitucinio teismo pirmininkė Maria Victoria Calle. Kitas argumentas – vaiko teisė turėti šeimą.

 Seimas pradėjo svarstyti socialinės apsaugos ir darbo viceministro Algirdo Šešelgio pristatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama užkirsti kelią seksualiniams nusikaltimams prieš vaikus.

Parlamente – siūlymas uždrausti vienalytėms poroms įsivaikinti vaikus. Jo autorius „tvarkietis“ Petras Gražulis įsitikinęs, jog Lietuva turi apsaugoti savo vaikus nuo homoseksualų. Seimo nario kolegos abejoja tokia iniciatyva. Tuo metu Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai pažymi, kad seksualinė orientacija nėra svarbiausias veiksnys, lemiantis leidimą auginti vaikus.

„Tikiuosi Jūsų pagalbos išjudinti 3 metų mergytės globos klausimą iš biurokratinių gniaužtų“, „Puikiai žinome, kokio masto tai yra problema, kiek daug vaikų laukia naujų tėvų ir kiek jų niekada negaus. Tikėjomės greito proceso, pokalbių, vertinimų ir apsilankymų vaikų namuose, tačiau gavome nusivylimą“, štai tokius laiškus iš žmonių, susidūrusių su įvaikinimo ar globos procedūromis, gauna Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas.

„Prieš hormonų terapiją svėriau 48 kilogramus, o mano ūgis – 177 centimetrų. Neturėjau nei užpakalio, nei „papų“. Po hormonų terapijos priaugau 16 kilogramų. Tada mano svoris buvo 64 kilogramai, vėliau pradėjau sportuoti, idealiausias mano svoris yra 58 kilogramai“, - savo kilogramų aritmetika su portalu tv3.lt dalinosi modelis Agness Landau. „O dabar vėl esu priaugusi svorio, nes neturiu laiko sportui. Milane tikrai nebuvo tam laiko. Juk ten tiesiog neįmanoma nevalgyti picos, makaronų ir ledų.

Kol Lietuvoje svarstoma ir aršiai diskutuojama dėl partnerystės įstatymo, kuris suteiktų galimybę tiek heteroseksualiems, tiek homoseksualiems žmonėms sudaryti registruotą partnerystę, – 18-oje ES šalių šis įstatymas jau priimtas, o 16-oje iš jų vienos lyties poroms leidžiama įsivaikinti.

 Žmogaus teisių gynėjai Lietuvoje yra konstatavę, kad seksualinės mažumos patenka tarp labiausiai diskriminuojamų socialinių grupių. Prieš maždaug tris savaites dėl seksualinių mažumų diskriminacijos Lietuva buvo kritikuojama Europos Parlamente Briuselyje. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad buvo mėginimų taisyti padėtį ir įrodyti, kad esame kitoje vertybių skalėje nei yra, tarkime, Rusija, kurioje įteisinti seksualines mažumas diskriminuojantys įstatymai.

 Prezidentė sako, kad likimo nuskriaustus vaikus globojantys lietuviai turėtų gauti dvigubai daugiau pinigų nei dabar. Esą tik taip mažėtų vaikų namuose kone įkalintų vaikų. Tačiau aiškėja, kad potencialūs globėjai savivaldybėse ar globos namuose net gąsdinami ir atkalbinėjami imti vaikus, kad tik jie liktų institucijose, ir toliau veiktų brangiai kainuojanti biurokratinė mašina.

Ketvirtadienį Seimas priėmė Darbo kodekso 180 straipsnio pataisas (projektas Nr. XIIP-820(2), nustatydamas, kad per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo pagal šeimos pasirinkimą įmotei ar įtėviui, išskyrus atvejus, kai įvaikintas sutuoktinio vaikas arba įmotei (įtėviui) tam pačiam vaikui prižiūrėti jau buvo suteiktos atostogos pagal šio straipsnio 1 dalį, suteikiamos 3 mėnesių atostogos vaikui prižiūrėti.

Gėjų kova už savo teises prilygintina ankstesnei moterų kovai už teisę balsuoti, teigia politologė, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko Gedimino Kirkilo padėjėja Morta Vidūnaitė ir pabrėžia, kad tai tik asmeninė jos nuomonė. – Kodėl dalyvausite gėjų eitynėse ir kodėl dalyvavote praėjusį kartą – 2010 metais? – Manau, kad gėjai Lietuvoje yra priversti slapstytis, negali laisvai kvėpuoti.

Vyriausybei siūloma nepritarti Seime svarstomoms pataisoms, kuriomis į teisės aktus būtų įrašytas draudimas įsivaikinti homoseksualiems asmenims. Tokį nutarimo projektą dėl Vyriausybės išvados atitinkamiems Civilinio kodekso ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų pataisų projektams parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ Vaikai, auginami dviejų mamų ar sūpuojami dviejų tėčių, realybė ir Lietuvoje. Kol tradicinės šeimos gynėjai iki užkimimo protestuoja prieš tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimą, gėjai ir lesbietės tyliai augina savo atžalas ir nė nesitiki per savo gyvenimą dar suspėti pagyventi homoseksualams tolerantiškoje Lietuvoje. Panevėžys gėjams per mažas Pastarojo visuotinio gyventojų surašymo duomenys skelbia, kad mūsų šalyje gyvena 24 homoseksualų poros.

Vilmantė Lokcikaitė, LRT televizijos laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt Rusijos parlamentas sugriežtino įsivaikinimo galimybes užsieniečiams. Priimtas įstatymas, kuriuo homoseksualų poroms ir nesusituokusiems užsieniečiams draudžiama įsivaikinti rusų vaikus. Rusijos parlamentas antruoju svarstymu priėmė įstatymą, draudžiantį užsieniečių homoseksualų poroms ir nesusituokusiems asmenims įsivaikinti rusų vaikus. Nuo šiol tai padaryti galės tik tradicinėse šeimose gyvenantys įtėviai.

Pasitaiko, kad žmogus gyvenime ko nors labai nori. Pavyzdžiui, naujutėlaičio automobilio „Ferrari“. Arba pabuvoti kosmose. Kartu, atsitik tu man taip, jis yra „kitoks“ dar ir ta prasme, kad visiškai negali dirbti – jam tai būtų emocinė kančia. Tiesiog toks yra, ir viskas. Silpnesnioji mažuma, kuri... nori.

Mažamečiams neleidžiama susitikti su tėvais, kalbėtis telefonu. Į Vilniaus apygardos prokuratūrą kreipėsi grupė tėvų, kurie tikino, kad dar pernai Lietuvai bendradarbiaujant su Lenkijos fondu „Širdis vaikams“ į vasaros mokyklą buvo išsiųsti penki penkerių–septynerių metų vaikai. Mažamečiams išvykus neva tik vasarai, ten jiems buvo surastos naujos šeimos, o su tikraisiais tėvais pas notarus Lietuvoje netrukus sutarta, kad lenkai jais rūpinsis iki pilnametystės.

Grupė Seimo narių siekia įstatymu užkirsti kelią homoseksualams globoti ar įsivaikinti vaikus. Aštuoniolika parlamentarų įregistravo Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, kuriomis būtų numatyta, kad "kiekvienas vaikas turi prigimtinę teisę į tėvą ir motiną, kylančią iš lyčių skirtingumo bei motinystės ir tėvystės tarpusavio papildomumo". Projektu siūloma, kad sprendžiant su vaiko įvaikinimu ar globa susijusius klausimus prioritetas turi būti teikiamas vaiko poreikiui turėti abiejų ly...

  Prancūzijos aukštieji parlamento rūmai penktadienį balsavo už įstatymą, kuriuo tos pačios lyties asmenų poroms suteikiama teisė tuoktis, nors šis projektas šalyje išprovokavo didelius konservatorių ir religinių grupių protestus.   Senato balsavimas keliant rankas įvyko po kelias dienas trukusių intensyvių debatų. Senatoriai trečiadienį 179 balsais prieš 157 pritarė itin svarbiam pirmajam šio įstatymo straipsniui, suteikiančiam teisę tuoktis ir įsivaikinti tos pačios lyties asmenims.

Asta VOLKOVAITĖ Vis daugiau vaikų lieka augti globos namuose. Graudi statistika byloja, kad daugėja tėvų, nebesiekiančių susigrąžinti savo vaikų iš laikinos valstybės globos glėbio. Iš šeimos lizdo atžalas lengva ranka išmeta jau ir motinos.

Nuo 2015-ųjų Šiaulių miesto savivaldybės globos namų vaikai kraustysis į kotedžus. Jie, įsitikinęs Globos namų vadovas Rimantas Žąsinas, auklėtiniams sukurs šiltą namų aplinką. Vaikų globos namuose užaugusių žinomų šiauliečių Janinos Ališauskienės ir Irenos Karvelienės teigimu, valdiški namai gali atstoti šeimą, tačiau reikalingos pertvarkos. Jų nuomone, vien kotedžai namų neatstos, ne mažiau svarbi žmonių šiluma. Kad tai išties svarbu, patvirtino ir skandalas Ventos vaikų globos namuose.

Rusijos ombudsmenas vaikų teisių klausimais ketvirtadienį patikino Rusijoje norinčius įsivaikinti amerikiečius, kad jiems bus leista vaikus išsivežti į JAV, pranešė AP. Tačiau kai kurie amerikiečiai, kuriems teismas jau leido Rusijoje įsivaikinti vaikus, teigia patekę į neaiškią teisinę padėtį. Gruodžio mėnesį Rusijos parlamentas skubiai priėmė įstatymą amerikiečiams įsivaikinti vaikus iš Rusijos.