išieškojimas

Šią savaitę įsigaliojo nauja tvarka antstoliams, turinti sumažinti išieškojimo išlaidas. Pataisas inicijavusi Teisingumo ministerija teigia, kad išieškojimo procesas atpigs ir bus skaidresnis. Anot ministerijos pranešimo, su nauja tvarka atsisakyta papildomų vykdymo išlaidų, todėl antstoliai nebegalės piktnaudžiauti ir atlikti perteklinius ir ekonomiškai nepagrįstus vykdymo veiksmus. Maksimalus vykdymo išlaidų dydis proceso šalims bus žinomas iš anksto.

Seimas svarstys siūlymą, kad iš tyčiniais veiksmais žalą padariusių pareigūnų būtų galima išieškoti visus nuostolius. Antradienį po pateikimo parlamentas pritarė tokioms Teisingumo ministerijos (TM) parengtoms pataisoms. Jas toliau svarstys Seimo komitetai. Pagal pataisas, teismo priteistą žalą už neteisėtus tyčinius pareigūnų veiksmus atlyginusios valdžios institucijos visas išmokėtas sumas galės išieškoti regreso tvarka iš kaltų asmenų.

Kilus ažiotažui dėl masinių įspėjimų apie nesumokėtą privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokestį, „Sodros“ vadovas Mindaugas Sinkevičius sako, kad mėnesį bus laukiama reikiamų dokumentų arba įmokų, tik tuomet bus pradėtas skolų išieškojimas. Anot M.Sinkevičiaus, „Sodra“ sausio pabaigoje informavo 20 tūkst. žmonių, kad nesumokėjus jų susikaupusių 11-12 mėnesių skolų už privalomąjį sveikatos draudimą, įsiskolinimas bus išieškotas. „Kol neįvertinsime visų 20 tūkst.

Valstybės kontrolė teigia, kad per 2013–2015 metus kitų asmenų padarytai žalai atlyginti valstybė išmokėjo beveik 51 mln. eurų, o regreso teise išieškota suma per tą laikotarpį siekia vos 1,6 mln. eurų. „Auditas parodė, kad sunkumų susigrąžinant lėšas kyla ne tik dėl sudėtingo ir brangaus regreso teisės įgyvendinimo proceso, bet ir dėl institucijų per mažai aktyvių veiksmų“, - teigia Valstybės kontrolė.

 Per 2013 m. išieškota 372,9 mln. litų skolų, kas yra 150,6 mln. litų, arba beveik 60 proc., daugiau nei per 2012 metus. Advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ vadovaujantis teisininkas, advokatas Marius Inta nurodė, kad skolų išieškojimo gerėjimą nulėmė ekonominiu sunkmečiu išmoktos pamokos.

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis patvirtino naujas Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas, kurios nustato naują ir supaprastintą iki 200 litų dydžio skolų išieškojimo procesą, ženkliai sumažinantį vykdymo išlaidas išieškant mažas skolas iš dešimčių tūkstančių Lietuvos gyventojų.

Teismai užversti bankroto bylomis – vien per devynias balandžio dienas įmonėms inicijuojama 90 bankrotų. Toks būdas, suvešėjus neatsiskaitymo kultūrai, gali tapti arba gelbėjimosi šiaudu, arba atsigręžti bumerangu, rašo „Verslo žinios“. Štai penktadienį Šiaulių apygardos teisme bus nagrinėjamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Ropokalnis“, Šeduvoje veikiančiai mėsos perdirbimo įmonei.

Siūloma numatyti didesnę neišieškomą pinigų sumą tiems skolininkams, kurie išlaiko nepilnamečius vaikus. Tai numatančias Civilinio proceso kodekso (CPK) pataisas Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narė Agnė Zuokienė.

Generalinei prokuratūrai ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai pateikti pirmieji du ieškiniai pradėti baudžiamąjį procesą dėl „Lietuvos banko“ patikrinimo metu nustatytų galimų „Snoro“ vadovų, valdybos narių, pagrindinių akcininkų ir kitų asmenų galimai padarytų pažeidimų. Ieškinius pateikę fiziniai asmenys prašo juos pripažinti nukentėjusiaisiais civiliniais ieškovais ir atlyginti žalą, kuri bendrai siekia beveik 1,5 mln. litų.

Susidūrusiesiems su antstoliais geriau iš karto atiduoti paskutinius grašius ir gyventi vien duona su vandeniu, net numojus ranka į mirtiną ligą, nei susitarus skolą grąžinti dalimis. Kiek kainuoja tokios derybos, vėžiu serganti panevėžietė sužinojo praėjus lygiai metams nuo paskutinės įmokos antstolei Valentinai Žydelienei.