irena veisaitė

Eidama 93-iuosius mirė intelektualė, teatrologė, literatūrologė, žmogaus teisių aktyvistė Irena Veisaitė. Tai BNS patvirtino jos bičiulis, buvęs jos studentas Marius Mikalajūnas. „Taip, galiu patvirtinti“, – BNS penktadienį sakė jis. Anot žiniasklaidos, I. Veisaitė sirgo koronavirusu.  „Tai buvo nuostabus, labai atidus ir smalsus žmogus, kuriam rūpėjo visa tai, kas vyksta pasaulyje, visa tai, kas vyksta Lietuvoje.

Valstybės dienos proga Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė įvairiais valstybiniais apdovanojimais apdovanojo medikus, psichologus, menininkus, istorikus, rezistentus, karius. Ordinai taip pat skirti Lietuvai nusipelniusiems užsienio piliečiams. „Tai viena iškiliausių ceremonijų pagerbiant žmones, kurių darbai, ryžtas, drąsa nelieka be pėdsakų. Jūsų dėka Lietuva nuėjo tokį valstybingumo kelią, šie laimėjimai geriausia pagarbos išraiška visiems“, – Prezidentūroje sakė D. Grybauskaitė.

Šiemet tarp Nacionalinių kultūros ir meno premijos laureatų nėra nė vienos moters. Tačiau, anot vienos iš Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos narių, teatrologės Irenos Veisaitės, šįkart nebuvo nė vienos premijos vertos moters. „Žinote, turiu pasakyti, kad kai aš vertinu arba galvoju apie laureatus, aš tikrai neskiriu jų pagal lytį, o pagal nuopelnus kultūrai ir menui. Mums pateiktame sąraše buvo ir keletas moterų, bet jos nepateko į išrinktųjų sąrašą.

Šiandien Vilniaus miesto mero pavaduotojas Gintautas Babravičius padėkojo už atliktą darbą įgyvendinant nacionalinę programą „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ VšĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ tarybai ir direktorei Elonai Bajorinienei.

24-osios Tarptautinės Jeruzalės knygų mugės, kuri prasidės vasario 15 dieną dėmesys bus nukreiptas į Lietuvą. Šiame nuo 1963 m. vykstančiame kasmetiniame renginyje, kuris sukviečia daugiau nei 1200 leidėjų iš 40 įvairių šalių, Lietuvos leidėjai dalyvauja trečią kartą. Šiais metais Lietuva pakviesta nacionaliniame stende ne tik pristatyti knygų kolekciją, bet ir supažindinti mugės lankytojus ir Izraelio publiką su Lietuvos kultūros kontekstu.

2008-ųjų Tolerancijos žmogaus titului nominuoti teisininkas Dainius Žalimas, bei trys buvę Laisvosios Europos radijo apžvalgininkai kultūrologas Laimantas Jonušys bei žurnalistai Mykolas Drunga ir Kęstutis Girnius. Nominaciją savo vardu skelbia Sugiharos fondo valdyba, atsižvelgdama į visuomeninės ekspertų komisijos siūlymus.

Praėjusią savaitę suformuota atnaujintos sudėties VšĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ taryba šiandien išrinko savo vadovybę. Tarybos pirmininku tapo kompozitorius Faustas Latėnas, tarybos pirmininko pavaduotoja išrinkta muzikologė Zita Kelmickaitė.

VšĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ taryba kreipėsi į šalies prezidentą, ministrą pirmininką, kultūros ministrą, Seimo Europos reikalų, Švietimo, mokslo ir kultūros, Biudžeto ir finansų komitetus bei Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo ir nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ stebėsenos komisiją su prašymu paaiškinti, koks bus tolesnis nacionalinės programos likimas.

„Sugiharos fondas“, kasmet skelbiantis Tolerancijos žmogų, šalia kitų pretendentų į šį titulą, svarstys ir anoniminio blogerio, parašiusio apie galimai diskriminacines priėmimo į tautinę žydų mokyklą taisykles, kandidatūrą. Tai BNS ketvirtadienį sakė fondo vykdantysis direktorius Simonas Dovidavičius. Siūlymai „Zeppelinus“ slapyvardžiu pasivadinusiam blogeriui suteikti Tolerancijos žmogaus titulą fondą pasiekė savaitės pradžioje elektroniniu paštu.

Šiandien garsūs rašytojai, aktoriai, filosofai, politikai, signatarai, pirmosios Vyriausybės ministrai ir kiti visuomenės veikėjai atviru laišku kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos tarybą (LRT) ragindami įpareigoti LRT administraciją atnaujinti Dariaus Kuolio tiesiogiai vedamas laidas Lietuvos radijuje ir televizijoje.

Vyriausybė penktadienį patvirtino naują Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos sudėtį. Vyriausybei anksčiau pakeitus premijų skyrimo nuostatus, nuo 15 iki 11 sumažintas jas skiriančios komisijos narių skaičius.

Viešosios įstaigos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS) steigėjai ir darbuotojai svaidosi kaltinimais. Nesutariama, ar teisingai ir atsakingai buvo panaudotos valstybės lėšos. Oficialiai dar nepatvirtinus Kultūros ministerijos auditorių kritiškų išvadų dėl finansinės tvarkos viešojoje įstaigoje „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“, dar vieną auditą inicijuoja sostinės savivaldybė. Kultūros ministerija ir Vilniaus savivaldybė yra viešosios įstaigos steigėjos.

Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centro pradėtas leisti metraštis „Lietuvos teatras“ yra novatoriškas projektas, šiuolaikinio teatro refleksijas perteikiantis skaitmeninėse laikmenose. Pirmajame metraštyje pristatomi reikšmingiausi 2006-2007 m. sezono dramos, muzikinio ir šokio teatro įvykiai. Pateikiamos filmuotos spektaklių ištraukos, „gyvi“ Lietuvos ir užsienio teatro praktikų ir teoretikų komentarai, taip pat apibendrinta kritinė spektaklio recepcija.

Kovo 11 dieną įvykusios neonacių eitynės Vilniuje ne tik eilinį kartą išniekino Lietuvos valstybės atkūrimo ir nepriklausomybės šventę (eilinį, nes žinovai tvirtina, jog tokios eitynės vyksta kasmet kovo 11 dieną), bet ir atvėrė didelę ir slegiančią mūsų politinio elito problemą. Tai nereagavimas į suniekintą bendrapiliečių rusų ir žydų orumą.

Praėjusių metų Tolerancijos žmogumi tapo dainininkė Jurga Šeduikytė.Apdovanojimo ceremonija šeštadienį vyko Vytauto Didžiojo universitete Kaune. Septintą kartą teikiamam titului nominuoti J.Šeduikytė, smuikininkas Martynas Švėgžda von Bekkeris ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinio darbo instituto dekanas profesorius Jonas Ruškus.

Piliečių Santalka ir kultūros žmonės šiandien atviru laišku kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą Algimantą Valantiną ir paragino jį remiantis Baudžiamojo kodekso 313 straipsniu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viešai paskleistų melagingų prasimanymų, kuriais siekta nulemti žmonių panieką ir pakirsti pagarbą žuvusio pulkininko ir diplomato Vytauto Pociūno atminimui. Pasak laiško autorių, tvirtą pagrindą tokiam tyrimui pradėti duoda du į viešumą iškilę faktai.

Piliečių Santalka ir kultūros žmonės šiandien atviru laišku kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą Algimantą Valantiną ir paragino jį remiantis Baudžiamojo kodekso 313 straipsniu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viešai paskleistų melagingų prasimanymų, kuriais siekta nulemti žmonių panieką ir pakirsti pagarbą žuvusio pulkininko ir diplomato Vytauto Pociūno atminimui.Pasak laiško autorių, tvirtą pagrindą tokiam tyrimui pradėti duoda du į viešumą iškilę faktai.

Rusijoje priiminėjamas įstatymas, draudžiantis visuomeninių organizacijų finansavimą iš užsienio. Lietuvoje jau kone mėnuo visuomenė gąsdinama antivalstybine George‘o Soroso remiamu organizacijų veikla. Apie tai, kam naudingas "Soroso skandalas" ir kokių padarinių jis turės Lietuvos politiniame gyvenime, "Omni.lt" klausia Pilietinės visuomenės instituto direktoriaus Dariaus Kuolio.

Daug šansų, išbandymų, iššūkių likimas suteikia Dariui Kuoliui. Visos jo užimtos pareigos liudija apie dalyvavimą prie pačių ištakų - pirmas Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos kultūros ir švietimo ministras, įtakingas naujai įkurto Atviros Lietuvos fondo žmogus, vienas svarbiausių Prezidento V.Adamkaus pirmos kadencijos patarėjų, dabar vėl netikėtas posūkis - D.Kuolys tapo naujai įkurto Pilietinės visuomenės instituto direktoriumi.

Šiemet “Sugiharos fondas - diplomatai už gyvybę” paskelbs 2003 metų Tolerancijos žmogų. Kas jis - sužinosime paskutinį sausio mėnesio šeštadienį. “Sugiharos fondas - diplomatai už gyvybę” įsikurtas 1999 metais Lietuvos ir Belgijos piliečių - mokslo ir verslo žmonių - iniciatyva.

Rugsėjo 13 d. 17 val. “Vytauto Valiušio keramikos muziejuje” Leliūnuose (Utenos raj.) atidaroma dailininko ir žurnalisto Vaidoto Žuko glazūruotos keramikos paroda – šamotiniai reljefai, įspaudai ir vazos – 130 paskutiniais metais sukurtų darbų. Įvyks V. Žuko susitikimas su visuomene. Prof. Irena Veisaitė rašė: ”Mane tikrai sujaudino V. Žuko keramika.

Šių metų septintasis Nidoje rengiamas didžiojo rašytojo humanisto Thomo Manno (Tomo Mano) festivalis per šio literato ir mąstytojo kūrybą muzikos, literatūros ir dailės kalba bandys pažvelgti į kultūrinę ir egzistencinę pokario Europos situaciją, apčiuopti to laiko bei dabarties keliamų klausimų paraleles.

Naujos sudėties kultūros politikos formavimo, jos įgyvendinimo bei finansavimo klausimus sprendžiančios Lietuvos kultūros ir meno tarybos (LKMT) pirmininku antrai kadencijai išrinktas Rašytojų sąjungos narys Valentinas Sventickas. Kaip pranešė Kultūros ministerija, pirmadienį pirmą kartą posėdžiavusi LKMT išsirinko pirmininką, jo pavaduotoją - naująją Tarybos narę Jolitą Jablonskienę bei numatė būsimus darbus. Nauja LKMT sudėtis patvirtinta šių metų gegužės mėnesį.

Kultūros ministrės Romos Dovydėnienės įsakymu patvirtinta nauja Lietuvos kultūros ir meno tarybos sudėtis. Nuo šiol dvejus metus Tarybą sudarys: Arūnas Bėkšta - Valstybinės paminklosaugos komisijos narys; Romualdas Budrys - Lietuvos dailės muziejaus direktorius; Vladas Bulavas - Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos direktorius; Zbignevas Ibelgauptas - pianistas; Lolita Jablonskienė - dailėtyrininkė; Vaclovas Krutinis - Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkas; Jadvyga Lisevičiūtė - Lie...

Prieš metus ir keletą mėnesių žmonės, susispietę apie Sugiharos fondą –Diplomatai už gyvybę, pasiryžo pilietiniam veiksmui, kurio tikslas buvo atkreipti visuomenės dėmesį į totalitarizmo, radikalizmo, tamsios ksenofobijos ir antisemitizmo, nepakantumo kitaminčiams apraiškas Lietuvoje.

Kandidatėmis į 2002 metų Tolerancijos žmogus titulą paskelbtos per Kinijos vadovo vizitą Vilniuje pilietinį ryžtą parodžiusi rašytoja Jurga Ivanauskaitė ir profesorė Irena Veisaitė už pasisakymus apie lietuvių ir žydų dialogą. Kaip praneša titulą skiriantis "Sugiharos fondas - diplomatai už gyvybę", 2002 metų Tolerancijos žmogus bus paskelbtas šeštadienį (01.25) Kaune, Vytauto Didžiojo universitete.

Šeštadienį (01.25) Kaune “Sugiharos fondas - Diplomatai už gyvybę“ paskelbs 2002 metų Tolerancijos žmogų. Šis titulas kasmet skiriamas Lietuvos piliečiui, savo veiksmais, viešu pavyzdžiu ar atviru žodžiu stojusiam prieš ksenofobijos bei antisemitizmo, kitaminčių, kitatikių bei kitataučių persekiojimą, pasisakiusiam prieš radikalizmo apraiškas politiniame-visuomeniniame Lietuvos gyvenime.