invega

Plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) generalinis direktorius Dainius Vilčinskas teigiant, kad priemonei „Milijardas verslui“ jau gauta apie 40 paraiškų 1,3 mlrd. eurų sumai, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius pabrėžia, kad tai, jog vos per 10 dienų nuo starto buvo pateikta daugiau paraiškų finansavimui, nei priemonei skirta lėšų, rodo sudėtingą verslo prieigos prie kapitalo situaciją Lietuvoje.

Valstybės valdoma finansų bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) keičia pavadinimą į ILTE – „Investicijos Lietuvos ekonomikai“, antradienį pranešė bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. „Invega“ turės naują vardą, ir šios dienos viena svarbiausių žinių, kad nuo rudens „Invega“ keis savo vardą į ILTE – Investicijos Lietuvos ekonomikai“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė įmonės vadovas. Jis pabrėžė, kad didieji pokyčiai prasidės rudenį.

Nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) pusmečiui pratęsė laiką teikti paraiškas lengvatinėms paskoloms pagal priemonę „Alternatyva“. Jas bus galima teikti iki 2024 metų birželio pabaigos, pranešė „Invega“. Bendrovės atstovė Austėja Šutaitė BNS teigė, kad šiuo metu priemonei skirta 91 mln. eurų, o pratęsti terminą nuspręsta, nes liko pinigų, be to, yra tokio finansavimo poreikis.

Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) valdyboje dirbs narė Giedrė Gečiauskienė – ji bus atsakinga už klientų aptarnavimo ir finansavimo sprendimus. Tai jau penkta „Invegos“ valdybos narė.

Finansų įstaiga „SME Bank“ su valstybės garantija smulkiam ir vidutiniam verslui paskolins 83,3 mln. eurų – ji dėl to pasirašė sutartį su nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“).   „SME Bank“ priemonei skirta beveik 10 mln. eurų suma leis garantuoti 83,3 mln. eurų sandorių portfelį ir užtikrinti neapmokėtos paskolos finansavimą, pranešė bendrovė. Vienas klientas galės gauti paskolą su garantija iki 1,875 mln.

Lietuvės Emilės Radytės startuolis Samphire Neuroscience  pretenduoja pradėti revoliuciją moterų sveikatos srityje. Neuromokslininkė sukūrė smegenis stimuliuojantį lankelį, kuris pažabos menstruacijų skausmą ir priešmenstruacinius (PMS) simptomus, tokius kaip nerimas, nuotaikų kaita, irzlumas. Toks medicininis prietaisas bus pirmasis pasaulyje – inovatyvi, saugi, paremta klinikiniais tyrimais alternatyva vaistams nuo skausmo.

Iki šiol tik mažiau nei trečdalį paskolų nuo karo Ukrainoje nukentėjusiam verslui išdalijusi nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) lengvina paskolų sąlygas, pranešė „Invega“.  „Invegos“ Priemonių valdymo skyriaus projektų vadovė Aistė Masiulionienė teigia, kad paskolą apyvartinėms lėšoms ar investicijoms įmonės dabar galės gauti, jei jų eksporto į Ukrainą ar importo iš jos, taip pat iš Rusijos ar Baltarusijos dalis sudarys bent 15 proc.

Bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) 2022 metais daugiau kaip 4,6 tūkst. Lietuvos verslų skyrė beveik 270 mln. eurų finansavimą ir į verslus pritraukė beveik 262 mln. eurų privačių lėšų. Pasak „Invegos“ vadovo Kęstučio Motiejūno, iš viso per 2022 metus suteikta garantijų už daugiau nei 129 mln. eurų, išduota paskolų už daugiau nei 97,7 mln. eurų. Daugiau kaip 2,5 tūkst. įmonių neatlygintinai gavo kompensacijų už beveik 24,9 mln.

Bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) tapo vienintele valstybės finansų įstaiga, kuri teiks paramą verslui, įskaitant ir įmones, negaunančias bankų finansavimo. Vyriausybei trečiadienį pritarus baigtas dar vienas Nacionalinių plėtros įstaigų (NPĮ) konsolidavimo reformos etapas, pranešė Finansų ministerija.

Valstybės valdoma bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) garantuos 104 mln. eurų banko „Swedbank“ paskolų, skirtų smulkiajam ir vidutiniam verslui. Bendrovė su banku pasirašė sutartį, pagal kurią paskolos su garantija šalies įmonėms galės būti teikiamos ketverius metus, jas įmonės galės panaudoti apyvartinio kapitalo poreikiams, investicijoms į plėtrą, pranešė bankas.

Valstybinė verslo finansavimo agentūra „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) teiks paskolų garantijas Lietuvos mažoms ir vidutinėms įmonėms, perkančioms taivanietiškas prekes, o Taivano eksporto ir importo bankas („Eximbank“) garantuos iki 70 proc. paskolos sumos. Tai numato šių Lietuvos ir Taivano institucijų rugpjūčio 23 dieną pasirašytas susitarimas dėl paskolų garantijų, trečiadienį pranešė naujienų portalas „Taiwan Times“, remdamasi vietos Ekonomikos ministerija.

2022 m. birželio 30 d. Lietuva kartu su kitomis 22 šalių NATO sąjungininkėmis vykusiame Madrido viršūnių susitikime pasirašė NATO inovacijų fondo (NIF) įsipareigojimo laišką, kuriuo Lietuva pasižada dalyvauti fonde ir skirti finansinius įnašus, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl garantijų limito padidinimo bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondui. Finansų ministerija siūlo nustatyti naujus limitus 2022 metais, atsižvelgiant į padidintą institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitą nuo 426,06 mln. eurų iki 616,26 mln. eurų. Žemės ūkio paskolų garantijų fondui siūlomas limitas – 257,2 mln. eurų (anksčiau jis buvo 167 mln. eurų, 2021 metais – 153,6 mln.

Nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) primena, kad paraiškų kompensacijoms už su patalpų nuoma ir jų eksploatavimu susijusias išlaidas teikimą stabdys 2021 m. spalio 15 d. 23 val. 59 min. 59 sek.

Daugiau nei 100 įmonių pandemijos metu gavo paramą, tačiau ją išleido ne darbuotojų atlyginimams, o prabangių automobilių pirkimui. „Maserati“ ir „Lamborghini“ įsigiję verslininkai prašė valstybės paramos dėl pandemijos nuostolių ir ją gavo. Politikai tokį verslo elgesį vadina cinizmu ir tikisi, kad parama piktnaudžiavę ir už prabangias transporto priemones mokesčių nesumokėję verslininkai bus nubausti.

Finansų ministerija siūlo išplėsti milijardinio Pagalbos verslui fondo funkcijas, kad jo parama būtų teikiama ne tik vidutinėms ir didelėms įmonėms, o visoms nuo pandemijos nukentėjusioms ir likvidumo problemų turinčioms bendrovėms, negaunančioms jokios valstybės pagalbos.   Vyriausybė siūlymą svarstys trečiadienį.

Vienas didžiausių kelionių organizatorių Baltijos šalyse „Novaturas“ baigia atsiskaityti su keliautojais už pernai neįvykusias keliones – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje jau grąžinta per 9,3 mln. eurų, pranešė bendrovė.  Lietuvos keliautojams grąžinta 4 mln. eurų – 98 proc. visų klientų sumokėtų pinigų. Latvijoje ir Estijoje atsiskaitymai baigti – grąžinta atitinkamai 1,4 mln. ir 3,9 mln. eurų. Pasak bendrovės, kovo pradžioje pinigai pasieks paskutinius keliautojus.

Lietuvos verslo paramos agentūrai (LVPA) ir „Invegai“ kitos savaitės pradžioje planuojant pradėti priimti nuo krizės nukentėjusių įmonių paraiškas naujoms subsidijoms, Vyriausybė penktadienį posėdyje turėtų spręsti dėl 150 mln. eurų subsidijų mokėjimo tvarkos.  Trečiadienį šis klausimas nesvarstytas, nes dar nebuvo gautas Europos Komisijos (EK) suderinimas dėl pakoreguoto apyvartos kritimo termino.

Nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), ruošiasi verslui teikti naujas lengvatines tiesiogines COVID-19 paskolas. Teikiant iki 100 tūkst. Eur dydžio paskolas verslui apyvartinėms išlaidoms finansuoti pasitikėjimo principu bus vertinama paskolos gavėjo daugiau nei 30 proc. nukritusi apyvarta ir gebėjimas grąžinti paskolą. Naujajai paskolų priemonei iš valstybės biudžeto skirta 30 mln. Eur.

Kelionių organizatoriams bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikėjams gera žinia – iki 2021 m. gegužės 31 d. pratęstas terminas kreiptis į nacionalinę plėtros įstaigą „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) dėl paskolų pagal skatinamąją finansinę priemonę „Paskolos turizmo ir viešojo maitinimo paslaugų teikėjams“.  „2021 metus pradedame su gera žinia šiam skaudžiai nuo COVID-19 nukentėjusiam sektoriui – nuo 2020 metų liepos mėnesio įsigaliojusi paskolų turizmo ir viešojo maitinimo...

Lietuviškos aprangos gamintojai kaltina paramą skirstančią „Invegą“ diskriminacija – rūbų gamintojams, kurie nuomojasi parduotuves, valstybė atsisakė kompensuoti nuomos išlaidas. Tuo metu užsienyje pagamintos aprangos pardavėjai tokią kompensaciją gavo, rašo portalas 15min.lt. „Invegos“ teigimu, tokioms įmonėms parama nepriklauso, nes jie karantino metu veiklos nenutraukė, tačiau Vyriausybėje jau svarstomi pokyčiai.

Laukiant galimos antrosios koronaviruso CIVOD-19 krizės bangos baimių dėl vidaus vartojimui skirto verslo nėra daug, nes jos metu ketinama taikyti tik tikslines ribojančios priemones, tuo metu į eksportą nukreipta Lietuvos ekonomikos dalis kelia didesnį nerimą, tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius. „Situacija čia labiausiai priklausys nuo padėties, kokia susiklostys eksporto rinkose.

Įmonėms, kurių veikla dėl koronaviruso krizės buvo sustabdyta ar apribota, jau išmokėta iki šiol išmokėta beveik 5,6 mln. eurų nuomos subsidijų. Vien liepą išmokėta 3,97 mln. eurų, BNS informavo paramą administruojanti „Invega“. Per mėnesį „Invega“ gavo 2,1 tūkst. paraiškų. 183 paraiškos grąžintos tikslinti. Per mėnesį patvirtintos 907 paraiškos, pagal jas bus išmokėta 6,6 mln. eurų, o vidutinė vienos kompensacijos suma – apie  7,7 tūkst. eurų.

Valstybinis plėtros bankas ateityje kur kas geriau skirstytų paramą nei per koronaviruso krizę tai darė „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“), sako prezidento patarėjas.  Anot Simono Krėpštos, „Invega“ krizės pradžioje nebuvo pasiruošusi tokioms užduotims.  „Prezidentas ne kartą minėjo, seržantas negali per naktį pradėti vadovauti kariuomenei, taip pat ir „Invega“ yra kita institucija ir turėjusi kitus tikslus, per naktį turėjo būti vos ne epicentras pagalbos teikimo verslui.

Nuo karantino pradžios per nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) aministruojamas valstybės pagalbos priemones verslui paskirstyta daugiau kaip 210 mln. eurų. Didžiausia lėšų dalis panaudota per karantino metu pasiūlytas priemones: teikiant paskolas labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams – 116 mln. eurų, 25 mln.

Prasidėjus COVID-19 pandemijai, kai buvo įvestas karantinas ir Vyriausybei teko imtis priemonių gaivinant verslą ir ekonomiką, „Invega“ tapo vienu iš svarbiausių pagalbos verslui teikėjų. Šios užduoties ėmėmės įsitikinę, kad daugelis Lietuvos verslų patiria didesnius sunkumus negu mes patys. Tikėjimas, kad galime padėti, skatino nuolat tobulinti savo veiklos procesus, ieškoti vis labiau verslininkų lūkesčius atitinkančių sprendimų. Manau, kad jau turime kuo pasidžiaugti.

Šią savaitė Vyriausybės suformuotoje darbo grupėje, kuri skirta spręsti verslo finansavimo klausimus, buvo pasiūlyta idėja, kad reikia steigti fondą. Invegos valdomas fondas galėtų pritraukti iki 3 mlrd. eurų ir iš jo būtų finansuojamas įmonių akcijų ir obligacijų pirkimas, taip sprendžiant bendrovių mokumo problemas. Viskas iš pirmo žvilgsnio atrodo gerai – reikia pinigų, o jų mes turime. Bet šioje visas gerumas ir pasibaigia, nes realizacija yra nusikalstamai baisi.

Prasidėjus trečiai karantino savaitei, vis daugiau įmonių susiduria su sunkumais. Nors Vyriausybė ir ministerijos žadėjo darbuotojams ir verslui pagalbą, daug kas jos nebesulauks. Užimtumo tarnybos duomenimis, nuo kovo 16 d., kai buvo paskelbtas karantinas apie grupės darbuotojų atleidimą jau pranešė 7 įmonės. Kol kas daugiausia, net 370 darbuotojų, praneša atleisianti bendrovė „Getjet Airlines“. Užsakomųjų skrydžių, orlaivių nuomos paslaugas teikiančioje įmonėje buvo per 1,9 tūkst.

Sunkumų krizės laikotarpiu patiriančiam verslui valstybės valdoma įmonė „Invega“ užtikrins tris finansines priemones: paskolų „atostogas“, garantijas ir paskolas labiausiai nukentėjusioms įmonėms. Be to, valstybė dvigubai – nuo 500 mln. iki daugiau nei 1 mlrd. eurų – didina paramą nuo krizės nukentėjusiam verslui.

Lietuvio noras vystyti verslą Lietuvoje, o ne kaimyninėje Latvijoje, kur buvo pakviestas, atsirūgo. Užuot pirmas įkūręs Baltijos šalyse unikalią gamyklą, vyras sužinojo, kad būtent latviai konkurentus iš užsienio atsiviliojo šiems pasiūlę išskirtines sąlygas. Tuo metu lietuvis verslininkas priverstas minti teismų slenksčius ir jau dvejus metus negali atidaryti savo gamyklos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigta garantijų institucija UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) pranešė, kad kartu su privačių investuotojų grupe investuos į bendrovę, kuri gamina užkandžius.

Įmonių paskolas garantuojanti bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) skirs 16 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų iš dalies kompensuoti smulkių įmonių, paėmusių paskolas verslumui skatinti, darbuotojų atlyginimus. „Ši priemonė yra surišta su verslumo skatinimo paskolomis.

Lietuva jau dabar turėtų ruoštis Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos sumažėjimui po 2020 metų, teigia valstybės valdomo energetikos holdingo „Lietuvos energija“ vadovas. Pasak Daliaus Misiūno, reikėtų svarstyti apie specialų fondą, kurį sudarytų valstybės valdomų įmonių dividendai ir pajamos, gautos už parduotas valstybės valdomų įmonių akcijas.

Šilutiškė Renata Kislinkienė -31-erių metų sėkminga verslininkė ir dviejų vaikų mama. Dabar Renata sako turinti viską, ko nori, nors karjerą pradėjo ir parduotuvės kasoje. „Augau daugiavaikėje šeimoje ir visi mano poreikiai nebūdavo patenkinti. Kadangi būdavo nepriteklius, dar vaikystėje nusprendžiau, kad dirbsiu tai, ką noriu, dirbsiu daug ir turėsiu, ko norėsiu“, – kalbėjo Renata. Dar baigdama 12 klasių mergina pastojo, tad, pagimdžiusi vaikelį, po metų ėmė ieškotis darbo.

Toli gražu ne kiekviena įmonė ar verslininkas gali pasigirti pelnęs parodos-konkurso „Rinkis prekę lietuvišką” medalį. Juo labiau – įmonė, veiklą pradėjusi tik kiek daugiau negu prieš metus. Tačiau anykštėnams – 27-rių Domantui Makauskui ir keleriais metais vyresniam Deividui Diliui tai pavyko. Garbingą apdovanojimą UAB „2D Pack“ megztas lininis šalis garbingą apdovanojimą pelnė, kai įmonei buvo vos pusmetis.

Paulius Kisielius – vienas iš tų jaunosios kartos lietuvaičių, kurie paieškoję laimės užsienyje grįžo namo tvirtai žinodami, ko nori. Tik praėjusią vasarą grįžęs į gimtuosius Anykščius, jis tęsia studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete ir jau vadovauja nedidelei įmonei. „Visi mūsų gaminiai – kepsneliai, vyniotiniai, koldūnai – iš kalakutienos ir rankų darbo. Tai sveikai pagaminti produktai.

Jei kur nors pamatysite automobilius, ant kurių užrašyta „Kino kostiuminė“ ar „Kino grimas“, greičiausiai kur nors netoli filmuojamas naujas filmas ar reklama. O šie automobiliai, kuriuose tiesiog filmavimo aikštelėje tvarkomi aktorių drabužiai, kur jie gali patogiai persirengti ir kur dirba jų grimerės – vilniečių brolių Donato ir Martino Pirštelių verslas. „Mes pamatėme, kad Lietuvoje trūksta mobilių kostiuminių ir grimerinių, ir filmų kūrėjai jas dažnai samdo užsienyje.

Prieš pusantrų metų 28-rių kompiuterinės lingvistikos ir informacinių technologijų specialistė Ieva Guzė, išgirdusi, kad jauni žmonės, norintys pradėti savo verslą, gali gauti lengvatinę paskolą, nusprendė atidėti mokslininkės karjerą ir internete įkūrė drabužių išparduotuvę. „Pradėjau nuo didesnių dydžių drabužių, nes pati nešioju didesnio dydžio drabužius. Bet mano, jaunos moters, stilius skiriasi nuo vyresnio amžiaus Lietuvos moterų, o didelių dydžių drabužių dažniausiai reikia joms.

Prikelti seną pastatą naujam gyvenimui nepigu. Tai patyrė ir neseniai Kaune duris atvėrusios kavinės „Pirklio užeiga“ vadovas K. Žiaukas, verslą pradėję name, kuriame XIX a. buvo įsikūręs pirklys ir veikė nedidelė krautuvėlė. „Mes norėjome išsaugoti pastato savitumą, todėl teko nemažai padirbėti, kad atvertume sienas, perdengimus, skliautus. Tam reikėjo nemažai pinigų.

19-metis M. Šablinskas – vienas iš trijų įmonės, įsikūrusios Kauno pakraštyje, darbuotojų. Praėjusį pavasarį vidurinę mokyklą baigęs ir nusprendęs užsidirbti pinigų studijoms vaikinas prieš tris mėnesius tapo dviračiais prekiaujančios ir juos remontuojančios komandos nariu. „Šiuo metu mano bandomasis laikotarpis eina į pabaigą. Kadangi darbas man patinka, su kolektyvu sutariu gerai, aš tikiuosi, kad liksiu dirbti toliau.

Sporto klubas „Donny gym“ Raudondvaryje šalia Kauno duris atvėrė tik praėjusių metų spalį, o šiandien jo įkūrėjas D. Radavičius jau džiaugiasi pirmaisiais laimėjimais. „Spalį atidarėme klubą, kuriame buvo dvi salės, bet dabar jau įrengėme dar vieną – grupiniams užsiėmimams, kurių pageidauja lankytojai. O balandžio viduryje Lietuvos čempionate tarp 30-ies klubų užėmėme 7 vietą“, – pasakoja kultūristas, pats iškovojęs antrąją vietą.

Vos prieš pusmetį savo verslą – prekybą internetu pradėjęs Laimonas Zutkis jau planuoja plėtrą – netrukus Kaune duris atvers nauja parfumerijos ir dekoratyvinės kosmetikos parduotuvė. „Internete mes prekiaujame nuo spalio mėnesio, ir sparčiai augame. Kai pradės veikti ir įprasta parduotuvė, kurioje bus teikiamos ir visažisčių paslaugos, verslas augs dar sparčiau“, – sako jaunas vyras, dalį lėšų, reikalingų verslo pradžiai, pasiskolinęs su „Invegos“ garantija.

2013 m., skatinant jaunimo užimtumą, Lietuvoje atsirado nauja priemonė – „Parama pirmajam darbui“. Ji padrąsino įmonės samdyti tik ką studijas baigusius specialistus, kurie neturi profesinės patirties. Šia priemone besinaudojantiems darbdaviams net 12 mėnesių yra kompensuojama 23,3 proc. jaunam žmogui sumokėto atlyginimo. Po daugiau nei dvejų šios priemonės įgyvendinimo metų, daugelis konstatuoja, kad ji pasiteisino su kaupu.

Jau metai, kai kaunietis E. Lapinskas kas rytą atvažiuoja į Kaišiadoris – į savo įkurtą žvejybos ir medžioklės reikmenų parduotuvę. „Nuo mažų dienų žvejoju, esu užkietėjęs žvejys. Važiuoju į varžybas, domiuosi, ir tai mane motyvavo užpildyti nišą – pasiūlyti tas prekes, kurių Lietuvoje nebuvo“, – sako jis. Iš pradžių jis ketino kuo greičiau atiduoti daugiau kaip 14 tūkst. eurų lengvatinę paskolą, tačiau dabar jau neskuba.

Ar nuosavas verslas – tai tik nepasiekiama svajonė, jei neturi didelio pradinio kapitalo? Prieš pusantrų metų darbą pradėjusios reklamos, spaudos ir dizaino įmonės „Colorita“ savininkė ir vadovė – grafinio dizaino specialistė Rita Rimkevičienė, po studijų Vilniuje grįžusi į gimtąją Uteną, dirbo pagal specialybę vienoje įmonėje, bet nuolat svajojo apie savo verslą. „Pradėjusi ieškoti, kas mane galėtų paremti, iš kur galėčiau gauti lėšų, apsilankiau Utenos kredito unijoje.

Kodėl Tautvydas Bitinas, ne vienerius metus dirbęs restoranuose ir kavinėse, bei trys jo draugai nusprendė imtis verslo, spėlioti nereikia – paprasčiausiai nutarė, kad gana dirbti kitiems, metas dirbti sau. „Šiek tiek turėjome savo santaupų, bet be lengvatinės paskolos nebūtume išsivertę, nes pradėti savo verslą reikia nemažai lėšų. Ačiū Grigiškių kredito unijai, kuri patikėjo mūsų idėja.

Visas technikos mokslų daktaro, MB „Autorėjas“ savininko Ryčio Zautros gyvenimas susijęs su automobiliais. VGTU įgijęs automobilių transporto specialybę, o vėliau sėkmingai apsigynęs mokslų daktaro disertaciją, vyras idėją imtis savo verslo puoselėjo ne vienus metus. „Idėja gimė prieš 10 metų, o įmonė – visai neseniai. Norėjau sukurti tokio lygio įmonę, kuri galėtų tapti pasaulinio „Bosch“ autoservisų tinklo dalimi, todėl apie metus dirbome su jais, nes reikėjo įvykdyti daug reikalavimų.

„Nenorėjau vien studijuoti – norėjau ir mokytis, ir pats užsidirbti pinigų pragyvenimui“, – taip savo sprendimą pasirinkti tęstines studijas ir susirasti darbą aiškina Sergejus Gvildys, kurį sutikome naminiams gyvūnėliams skirtų prekių ir paslaugų salone. Vaikinas pasakoja iš pradžių ieškojęs darbo savarankiškai, tačiau paieškos buvo bevaisės.

S. Liukpetrytė – viena iš šešių biochemijos mokslus Vilniaus universitete prieš dvejus metus baigusių bendrakursių, dirbančių vienoje garsiausių tarptautinių kompanijų Lietuvoje „Thermo Fisher Scientific Baltics“. „Įpusėjus bakalauro studijoms atlikome laboratorinius darbus, ir tada pirmą kartą išbandėme šioje įmonėje pagamintus reagentus. Baigiamojo darbo eksperimentus taip pat atlikau čia.