intelektas

Jau netrukus populiariausi socialiniai tinklai pasaulyje pasikeis – „Facebook“, „Instagram“ ir „Messenger“ papildys dirbtinio intelekto pokalbių robotai. Nauja funkcija leis bendrauti su daugiau kaip 30 skirtingų robotų asmenybių ir reikiamą informaciją padės atrasti dar lengviau, greičiau ir žaismingiau. Visgi šis atnaujinimas technologijų gigantei „Meta“, tikėtina, leis kaupti dar daugiau ir tikslesnių duomenų apie kiekvieną iš daugiau kaip pusketvirto milijardo vartotojų.

Krepšininkai dažnai sulaukia klausimo „ką veiktum, jei ne krepšinis?“. Taigi, pasitelkus dirbtinio intelekto (DI) analitines galimybes, paprašėme „Betsafe-LKL“ žaidėjams pritaikyti alternatyvias profesijas, kurios labiausiai tiktų atsižvelgiant į jų sugebėjimus krepšinio aikštelėje. Štai kokie buvo DI pasiūylmai: Donatas Sabeckis – virtuvės šefas. Pasak dirbtinio intelekto, vikrumu ir perdavimų tikslumu aikštėje garsėjantis Donatas Sabeckis būtų puikus virtuvės šefas.

Mūsų vyzdžiai – gilūs juodi taškai akies centre – reaguoja į daug daugiau nei tik šviesą. Jie gali išreikšti mūsų susijaudinimą, atskleisti nuovargį, ir gal net parodyti, ar meluojame. Remiantis nauju tyrimu, egzistuoja ryšys tarp mūsų vyzdžių ir pažintinių mūsų gebėjimų. Manoma, kad kuo didesnis vyzdys, tuo aštresnis protas. Daugybė naujausių tyrimų nustatė tam tikrą ryšį tarp vyzdžio dydžio ir tam tikrų pažinimo įgūdžių.

Sako – sutinka pagal rūbą, o išlydi pagal protą. Dar girdėjau, kad protingų nemėgsta, su jais liūdna. Jie tiek daug žino, kad priverčia šalia esančius jaustis nepatogiai. Aukštas intelektas turi ir savų privalumų, ir trūkumų. Viena vertus, jūs – talentingas ir protingas, kita vertus – kuo protingesnis esate, tuo mažiau mėgstate „paprastų” žmonių draugiją. Tai kaip neperlenkti lazdos ir netapti nemėgstamu „žiniuku“? Yra labai daug žmonių, kurie mėgsta žinoti.

Masačusetso technologijos instituto (MIT) mokslininkų komanda sukūrė psichopatinį dirbtinį intelektą, naudodamasi socialiniame tinkle „Reddit“ patalpintomis nuotraukų antraštėmis. Ir jie jį pavadino Normanu pagal Alfredo Hitchcocko Normaną Batesą.

Dar prieš gerą tūkstantmetį mokslininkai pastebėjo keistą koreliaciją: ateistai dažniau būna protingesni už religingus žmones, rašoma „Livescience“. Nėra aišku, kas lemia šią tendenciją, tačiau naują tyrimą atlikę mokslininkai turi savo hipotezę. Jų manymu, religija yra instinktas, o žmonės, galintys nugalėti savo instinktus, yra protingesni už tuos, kurie jais vadovaujasi.

Nėra paprasto būdo įvertinti šuns intelektą. Kaip 90-aisiais rašė psichologas Stanley Corenas, yra adaptyvusis intelektas (t.y. dalykų išsiaiškinimas), darbinis intelektas (t.y. įsakymų vykdymas) ir instinktyvus intelektas (t.y. įgimtas talentas). Taip pat egzistuoja erdvinis intelektas, kinestetinis intelektas, tarpasmeninis intelektas ir dar daugiau.

Tikriausiai nemažai žmonių jau seniai tai įtarė, bet pagaliau yra patvirtinimas: atliktas tyrimas parodė, kad žemesnis intelektas yra susijęs su nusistatymu prieš tos pačios lyties poras. Kvinslando universiteto Australijoje tyrėjai ištyrė ryšį tarp intelekto ir požiūrio į tos pačios lyties poras, ir taip papildė ankstesnius tyrimus, kurie parodė sąsają tarp žemo IQ ir priešiškų pažiūrų palaikymo, pavyzdžiui, homofobijos ir rasizmo.

Kognityvaus mąstymo testas yra laikomas trumpiausiu intelekto koeficiento (IQ) testu. Pasirodo, užtenka vos trijų klausimų, kad būtų galima atskirti Einšteinus nuo šio pasaulio homerių simpsonų. Tačiau atsakyti į klausimus geba retas. Testas, sukurtas psichologo Shane‘o Fredericko Prinstono universitete 2005 m., yra skirtas patikrinti, ar žmogus geba ignoruoti instinktyvius, iš karto į galvą šaunančius atsakymus ir pagalvoti lėčiau bei racionaliau.

Žmonių intelekto klausimas yra apipintas daugybe mitų, kurie dažnai klaidina ir yra itin įsišakniję visuomenėje. Pavyzdžiui, aukštas intelektas dažnai yra siejamas su žmogaus sėkme gyvenime, tačiau taip nėra. Kaip ir nėra teisingi teiginiai, kad intelektas yra priklausomas nuo žmogaus lyties.

Labai žmogiška lyginti save su bendraamžiais, o tai ypač išryškėja kalbant apie intelektą. Portalas iflscience.com pateikia 10 dažnų savybių, kuriomis pasižymi protingi žmonės. Kurios iš jų apibūdina jus? Sunku nukreipti Jūsų dėmesį Lengvai dėmesį sukoncentruoti galintys žmonės pasižymi aukštesniu intelektu, rodo 2013 metais atliktas tyrimas.

Ar žinojote, kad itin aukšto intelekto žmonės dažnai nemano, kad yra būtent tokie? Suvokdami neaprėpiamą informacijos pasaulį, jie supranta, kad jų žinios ir galimybės yra ribotos. Tuo tarpu mokslininkai išskiria 8 bruožus, kurie padeda atpažinti labai protingus žmones. Iš karto būtina pasakyti, kad protingi žmonės pasižymi kur kas didesniu savybių sąrašu. Tiesiog šie 8 bruožai tarp jų yra beveik visada.

Nuolatinis sėdėjimas darbe ar namie prie televizoriaus mažina jūsų intelektą, nustatė mokslininkai. Tyrėjai pastebėjo, kad žmonėms, kurie propaguoja sėslų gyvenimo būdą, formuojasi mažesnis smegenų regionai, atsakingi už atminties formavimą, rašo portalas dailymail.com. Kalifornijos universiteto Los Andžele (JAV) mokslininkų tyrimas papildė sąrašą blogybių, kurios gresia ilgai sėdintiems. Iki šiol šiame sąraše atsidūrė – širdies ligos, diabetas, įvairios vėžio rūšys ir ankstyva mirtis.

Pajėgiausioje planetos krepšinio lygoje yra žaidėjų, padedančių ir besirūpinančių juos supančia visuomene, bet ir tokių, kurie varo savo aplinką savo neadekvačiais veiksmais į neviltį. Pateikiame penkiolika NBA žaidėjų, kurių nebūtų lygoje, jei būtų įvestas privalomas minimalus intelekto (IQ) minimumas. JaVale‘as McGee Šis krepšininkas tikriausiai vienintelis vertas būti panašaus sąrašo viršūnėje. J. McGee fiziniai duomenys tobuli, jis galėtų būti elito krepšininkas.

Šio testo autorius – žymus britų psichologas Pipas Wilsonas. Testas buvo sukurtas mokiniams, siekiant išsiaiškinti, kokie vaikams buvo pirmieji metai mokykloje. Tačiau vėliau pasirodė, kad šis testas aktualus ir suaugusiesiems. Jis padeda žmogui nustatyti savo tikrąją ir trokštamą emocinę būseną ir geriau suvokti savo padėtį bendruomenėje. Įdėmiai apžiūrėkite visus šio paveiksliuko veikėjus ir išsirinkite tą, kuris jums atrodo artimiausias.

Ar pagalvojote, kokios protingos galvos slepiasi po kvailų personažų, vaidintų žinomuose filmuose ar serialuose, kaukėmis? Ar žinojote, jog dalis kino ir muzikos žvaigždžių yra sėkmingi verslininkai ir investuotojai? Ar kada būtumėte pagalvoję, kad šie žmonės turi tokį aukštą intelektą?  Aukštas intelektas – tai stebuklinga duotybė, kuri leidžia žmonėms gyvenime užsiimti įvairiausiomis veiklomis ir daugelyje jų garantuoja sėkmę.

Tikriausiai visiems yra tekę girdėti apie klasikinės muzikos įtaką sveikatai, o, aišku, didžiausios sveikatos linkime savo vaikams. Tad ar tikrai ji gali padėti jūsų atžalai? Girdėti savo mamos balsą negimęs kūdikis pradeda 23-ąją nėštumo savaitę, todėl jau tada klasikinę muziką geba išgirsti ir negimęs vaikutis, bet ar tai gali ką nors nulemti nėra aišku. Tuo tarpu įrodyta, jog vyresnio amžiaus vaikams gali pasireikšti mokslininkų atrastas, tačiau dar skeptiškai vertinamas Mocarto efektas.

Nustebsite sužinoję, kad prieš tapdami kino žvaigždėmis jūsų mylimi aktoriai studijavo prestižiniuose universitetuose. Susipažinkite su intelektualiausiomis Holivudo žvaigždėmis.  Ashtonas Kutcheris Stipendiją universitete Kutcheris prarado tada, kai naktį įsilaužė į mokslo įstaigą.

Amerikietis Virgilas Griffithas atliko tyrimą, kuriame, vertindamas amerikiečių studentų klausomą muziką, nustatė, kaip ji susijusi su jų klausytojų intelektu. Atliktą tyrimą pavadinęs „Musicthatmakesyoudumb“ (liet. „Muzika, kuri padaro jus kvailiais“) vyrukas pateikė išvadas – intelektualūs klausytojai prijautė grupėms „U2“, „Radiohead“, „Snow Patrol“, „Red Hot Chili Peppers“, atlikėjams Bobui Dylanui, Norah Jones.

XX a. mes darėmės vis protingesni ir protingesni, bet dabar esama ženklų, kad IQ tokiose šalyse, kaip Jungtinė Karalystė ir Australija ėmė mažėti Danijoje kiekvienas 18 metų sulaukęs vyras privalo atlikti karinę prievolę. Dabar pašaukiama vos keletas tūkstančių, tačiau visi patikrinami ir be viso kito, turi atlikti IQ testą. Nuo šeštojo dešimtmečio tebenaudojamas tas pats testas.

Daugybė mokslininkų jau ne vieną dešimtį ar šimtą metų tiria žmogaus kūną, tačiau neatsakytų klausimų vis dar gausu. Tiesa, paprastiems mirtingiesiems žadą kartais atima ne tik žinios apie naują atradimą, bet ir apie seniai jau mokslininkų nebestebinantį faktą. Kad tokių situacijų būtų kuo mažiau, siūlome pasidomėti playbuzz.com parengtu faktų sąrašu apie žmogaus kūną. 1. Per gyvenimą mūsų burnoje išsiskiria apytiksliai 23,75 tūkst. litrų seilių.

Graži moteris turi daugiau galimybių suvilioti vyrą. Tačiau mokslininkų tvirtinimu, protingos moterys–išradingesnės lovoje ir labai gerai supranta vyrų troškimus. Britų specialistai apklausė 2000 moterų dvynių, kurioms 18 - 83 metų, norėdami išsiaiškinti, ar daro įtakos moterų intelektas ir emocijos jų seksualiniam gyvenimui. Paaiškėjo, kad labiau ekspresyvios ir protingos moterys du kartus dažniau patiria orgazmą.

Vaida Ražaitytė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Nors naujosios technologijos mums teikia žinių iš viso pasaulio, tyrimai rodo, kad išskirtiniu intelektu pasižymime ne mes, o neraštingos gentys, sako Oslo universiteto socialinės antropologijos profesorius Thomas Hyllandas Eriksenas. „Kolegos nustatė, kad intelektualiausi jų sutikti žmonės gyveno Naujojoje Gvinėjoje ir priklausė vietinėms gentims.

Nuo pat civilizacijos aušros iki šių dienų žmoniją lydi muzikos garsai – ar tai būtų pirmykštis būgnas, ar akustinė gitara. Atsakymus į klausimus, kodėl mums reikia muzikos, kodėl jaučiame poreikį muzikuoti, žino Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Rytis Ambrazevičius ir folkroko grupės „Atalyja“ muzikantas, dėstantis muzikos psichologiją, sakoma KTU pranešime.

Visi norime būti protingi, turėti gerą atmintį. Bet ką daryti, kad galva dirbtų geriau? Vieni teigia, kad smegenys yra tarsi raumuo, kurį galima treniruoti. Kitų manymu, galimybės lavinti smegenis yra ribotos. O kaip yra iš tiesų? Daugeliui žmonių kelia siaubą mintis, kad metams bėgant protas silps, juos baugina galimybė susirgti senatvine silpnaprotyste.

Pakelkite savo IQ, pagerinkite atmintį, koncentraciją ir bendrą smegenų pajėgumą Norite padidinti savo smegenis? To pasiekti nepadės pasyvi veikla, kaip, pavyzdžiui, televizoriaus žiūrėjimas. Gal išgirsite vieną kitą įdomų faktą, jei rinksitės švietėjiškas programas, tačiau taip padidinsite savo smegenų pajėgumą ne labiau nei užsiauginsite raumenis žiūrėdami sunkiąją atletiką. Apie tai jau ne kartą buvo kalbėta. Nors techniškai smegenys nėra raumuo, jos funkcionuoja panašiai kaip raumuo.

Edinburgo universiteto (Škotija) Genetikos ir molekulinės medicinos instituto mokslininkai pranešė aptikę koreliaciją tarp su augimu ir intelektu susijusių genų. Statistiniai duomenys rodo, kad aukštaūgių žmonių intelektas dažniau būna didesnis už vidutinį. Genetinių intelekto šaknų paieškos yra svarbi mokslinė problema, ir kartais šioje tyrimų srityje aptinkami įdomūs dėsningumai. Antai Edinburgo universiteto mokslininkai tyrė 6 815 giminystės ryšiais nesusijusių žmonių DNR.

Alexas Tayloras, mokslininkas, tyrinėjantis laukinius paukščius, sukūrė 8 žingsnių galvosūkį, kurį pavyko išspręsti varnai, vardu 007. Ši užduotis, kurią paukštis sugebėjo įveikti, apibūdinama kaip „viena iš sudėtingiausių užduočių, sukurtų gyvūnams“. Šis galvosūkis nėra pirmasis, kuriuo buvo išbandoma varnų išmintis. Šie paukščiai pasižymi puikia atmintimi, jie geba atskirti žmonių veidus ir žino, kokių vietų reikėtų vengti, siekiant apsisaugoti nuo pavojų, rašo Huffingtonpost.com.

Istorija kupina įtakingų genijų, kurie sugebėjo pakeisti pasaulį. Tokios asmenybės kaip Sokratas, Leonardo Da Vinci, Isaacas Newtonas ir Albertas Einsteinas turėjo novatoriškų idėjų, kurios gyvuoja iki šiol. Portalas „Super Scholar“ nusprendė atrinkti 30 protingiausių dabar gyvenančių žmonių – akademikų su įspūdingais gyvenimo pasiekimais, buvusių vunderkindų, žmonių su didžiausiais intelekto koeficientais ir jaunų intelektualų, kuriems dar priešakyje visas gyvenimas.

Istorija kupina įtakingų genijų, kurie sugebėjo pakeisti pasaulį. Tokios asmenybės kaip Sokratas, Leonardo Da Vinci, Isaacas Newtonas ir Albertas Einsteinas turėjo novatoriškų idėjų, kurios gyvuoja iki šiol. Portalas „Super Scholar“ nusprendė atrinkti 30 protingiausių dabar gyvenančių žmonių – akademikų su įspūdingais gyvenimo pasiekimais, buvusių vunderkindų, žmonių su didžiausiais intelekto koeficientais ir jaunų intelektualų, kuriems dar priešakyje visas gyvenimas.

Istorija kupina įtakingų genijų, kurie sugebėjo pakeisti pasaulį. Tokios asmenybės kaip Sokratas, Leonardo Da Vinci, Isaacas Newtonas ir Albertas Einsteinas turėjo novatoriškų idėjų, kurios gyvuoja iki šiol. Portalas „Super Scholar“ nusprendė atrinkti 30 protingiausių dabar gyvenančių žmonių – akademikų, kurių gyvenimo pasiekimai įspūdingi, buvusių vunderkindų, žmonių, kurių didžiausias intelekto koeficientas, jaunų intelektualų, kuriems dar priešakyje visas gyvenimas.

Agnė Kairiūnaitė, LRT „Klasikos“ laida „Manasis aš“, LRT.lt Turime keistą situaciją: viena vertus, didėjantis vartojimas mus prikausto ir paverčia jo įkaitais, kita vertus, be didėjančio vartojimo neturėtume geresnio gyvenimo. Taip teigia sociologas Vylius Leonavičius. Anot jo, vakarietiška civilizacija savo bazinius poreikius jau seniai patenkino, ir vartojimas šiandien tampa būdu save išreikšti.

Mokslininkų tyrimai parodė, kad varnos – labai intelektualūs paukščiai, galintys ne tik prisiminti žmonių veidus, bet ir slėpti savo maistą tam, kad jo nepaimtų kiti. Anksčiau manyta, kad varnos maistą slepia dėl streso. Pasirodo, jos tai daro todėl, kad galvoja, jog jį kas nors gali pavogti.

Grožis gali papirkti jus, vyrai, tačiau smegenys iš tiesų atneš daugiau malonumo lovoje. Moterys, apdovanotos „emociniu intelektu“ – gebėjimu reikšti jausmus bei „skaityti“ kitų – mėgaujasi geresniu seksualiniu gyvenimu, rašo suaugusiems.lt. Atvirai reiškiančios jausmus moterys patiria du kartus daugiau orgazmų nei slopinančiosios. 40 proc. moterų teigia negalinčios nuoširdžiai mėgautis seksu, patirti tikro malonumo. Jausmingumas – užuomina į problemos sprendimą.

Ar tiesa, kad jūsų šuo galvoja tik apie maistą, miegą ir kačių vaikymąsi? Ar tiesa, kad jūsų merginos katinas yra nusistatęs prieš jus? Ar tiesa, kad karvės – viso labo vaikščiojantys mėsainiai, o balandžiai pretenduoja į viešpatavimą pasaulyje? Portalas „Science Alert“ bando atsakyti į klausimą, iš ko susideda mūsų suvokimas apie gyvūnų intelektą? Tai, kokį mes turime požiūrį į skirtingas gyvūnų rūšis, neretai priklauso nuo mūsų kultūrinių ir asmeninių išankstinių nuostatų.

Daugiausia su pieno ir jūros produktais gaunamas jodas yra itin svarbus mikroelementas skydliaukei sintetinant hormonus, kurie turi tiesioginės įtakos vaisiaus smegenų formavimuisi. Net ir nedidelis jodo trūkumas besilaukiant kūdikio vėliau silpnina vaikų intelektą, nustatė Jungtinės Karalystės mokslininkai. Pasaulyje ryškus jodo trūkumas yra pagrindinė smegenų pažeidimų, kurių galima išvengti, priežastis, tačiau nedidelio jodo nepakankamumo poveikis iki šiol nebuvo ištirtas.

Visuomenėje sklando nuomonė, jog vyrai nemėgsta protingų moterų, bijodami atsidurti jų „šešėlyje“, tačiau kai jų akiratyje pasirodo moteris dideliu biustu, vyriška auditorija nuščiūva... Amerikiečių sociologė Ivon Rosdeil visada manė, jog tame yra kur kas daugiau prasmės, tad pradėjo tyrinėti ryšį tarp moteriško biusto dydžio ir IQ (intelekto koeficiento). Mokslininkė ištyrė 1200 moterų.

Gėda prisipažinti, bet žiūriu televizorių dažniau nei skaitau knygas. Guodžiuosi tik tuo, kad nesu vienas toks Lietuvoje. Pykstu ant savęs ir viso pasaulio, kiek lietuviški televizijos kanalai (nors juos žiūriu tikrai labai retai) stengiasi užpilti šiukšlių man ant galvos. Save laikau jau suaugusiu, todėl moku atskirti pelus nuo grūdų, tačiau lietuvišką televiziją žiūrintiems vaikams tai padaryti beveik neįmanoma misija.

Kiekvienai epochai būdingas savitas vaikų idealų formavimo braižas. Lietuvoje sovietai buvo išstūmę religiją bei tautiškumą, o dabar konkuruoja konservatyvumas ir „postmoderniųjų pilietininkų“ vertybės. Vaikų auklėjimo ir idealų formavimas, kaip ilgalaikius padarinius sukelianti sritis, visuomet buvo svarbi. „Balsas.lt savaitė“ nutarė apžvelgti, kaip asmenybės buvo formuojamos sovietiniais laikais ir kokiu keliu žengia šių dienų ateities lyderius ugdyti siekianti švietimo sistema.

Ar galima pasiekti to, kad vaikas būtų protingesnis? O gal kokį intelektą jis paveldėjo, su tokiu jam teks ir gyventi? Ar tiesa, kad ankstyvame amžiuje paskatinus vaiko loginį vystymąsi, toliau jam viskas eisis savaime? O kada tai daryti per vėlu? Šia tema yra daug mitų, ginčų, nuomonių. Taigi, ką rodo moksliniai tyrimai, kaip mitus apie intelektualų auginimą vertina specialistai... Vunderkindė Nika Turbina pradėjo kurti eilėraščius, kai jai buvo vos ketveri.

Kas penktas britas apsimeta mėgstantis operą, per atostogas atsiverčia knygas bei nešioja akinius be dioptrijų, rodo tyrimas. Vyrai savo draugams protingo žmogaus įspūdį demonstruoja dvigubai dažniau nei moterys. Dažniausiai tai daroma cituodami Shakespeare`ą ir apsimesdami, jog džiazas yra mėgstama muzika. Kas penktas apklaustasis nurodo, kad kitus sužavėti bando apsimesdamas labiau išsilavinusiu nei iš tiesų yra.

Tėvai nori turėti sumanius vaikus, šeimininkai – gudrius augintinius. Intelektas apima daugybę įvairių aspektų. Žmogaus intelektą galime skirstyti į verbalinius gebėjimus, skaičiavimo gebėjimus, loginį mąstymą, atmintį ir taip toliau. Šunų intelektas taip pat „keliagubas“ ir priklauso nuo keturkojo veislės, skelbia psychologytoday.com. Instinktyvusis intelektas Pavyzdžiui, aviganiai buvo užveisti tam, kad ganytų gyvulius.

Agnė Kairiūnaitė, LRT Klasikos laida „Manasis aš“, LRT.lt Sociologas: emigrantai tik iš pradžių linkę „nurašyti“ Lietuvą Paprastai emigrantai pirmaisiais metais labiau linkę nuvertinti Lietuvą, bet, pagyvenus užsienyje porą trejetą metų ar ilgiau, grįžta noras išsaugoti tėvynę ir tautinį tapatumą, pastebi grįžtamąją emigraciją tyrinėjantis sociologas Liutauras Labanauskas.

Žmonių protai stulbinančiai varijuoja. Kodėl evoliucija mūsų visų nepadarė genijais ir kodėl netgi turintys aukštą IQ, elgiasi kaip puspročiai? „Žemė turi ribas, bet žmonių kvailumas – beribis,“ rašė Gustave'as Flaubertas. Jis vos neišsikraustė iš proto dėl šio fakto. Spalvingi ir nežaboti pasisakymai apie kvailai savimi patenkintus jo aplinkos žmones užpildė daug jo laiškų, skirtų Louise Colet, prancūzų poetei, įkvėpusiai jo novelę Madame Bovary.

Dvylikametė pribloškė savo tėvus atlikusi intelekto koeficiento testą ir surinkusi daugiau taškų nei Albertas Einsteinas ar Stephenas Hawkingas. Neha Ramu surinko maksimalų taškų skaičių – 162. Intelekto koeficientas tokių asmenybių kaip Stephenas Hawkingas ar Billas Gatesas yra 160. Nors Albertas Einsteinas nėra atlikęs nė vieno tokio testo, yra manoma, kad jo intelekto koeficientas taip pat yra 160. N. Ramu šeima iš Indijos į Didžiąją Britaniją persikėlė tuomet, kai mergaitei sukako7-eri.

Mano vaikas – genijus. Tą galėtų pasakyti kiekviena mama, nes jai išties taip ir atrodo. Vis dėlto kiekvienai jų vertėtų pasitikrinti, kiek šiame teiginyje objektyvios tiesos. Kokie požymiai iš tikrųjų rodo, kad jūsų vaiko gabumai neeiliniai? 1. Platus interesų spektras. Gabūs vaikai dažniausiai domisi labai įvairiomis temomis. Jų interesų spektras gali greitai kisti.

Šį vakarą intelektualiniame BTV žaidime „Taip.Ne“ – gražuolių antplūdis. A.Valinskas trinsis akis, negalėdamas patikėti, kokias aštraus proto išraiškas vaizduos grupės „Kitokios“ narės – Indrė Burlinskaitė ir Renata Klimaitytė. Pirmiausia merginos laidos vedėjui, šmaikščiajam Arūnui Valinskui, turės prisipažinti, kokios spalvos, iš tikrųjų, yra jų plaukai.

„Ar mes tampame per daug priklausomi nuo technologijų ir kas atsitiktų, jei staiga jas iš mūsų kas atimtų“, – klausia rašytojas ir technologijų teoretikas Tomas Chatfieldas. Anot jo, vienas iš „Google“ vadovų išsakė ypač taiklią mintį. „Dabar žmonės yra 20 intelekto koeficiento taškų protingesni dėka „Google“ paieškos ir žemėlapių įrankų. „Šio nuopelno jie neskiria mums, tačiau nieko tokio; žmonės mano, kad yra protingesni, nes gali pasitikėti šiais įrankiais“, - sakė Michealas Jonesas.

Latvijos bendrovė „M.A.R.I.D.I.“ pranešė sukūrusi intelektualių gebėjimų treniravimo internetu sistemą. Projekto kūrime dalyvavo žinomi ekspertai, psichologijos mokslų daktarai, sakoma bendrovės pranešime. „BrainPlus“ užsiėmimų sistema yra internetinių užduočių kompleksas, susidedantis iš daugiau kaip 700 užduočių lygių. Pasak sistemos kūrėjų, užduočių ir lygių kiekis ateityje bus nuolat didinamas.