inga žilienė

Po Lietuvą savaitės pradžioje siaubusios audros elektros tiekimo dar neatstačius apie 30 tūkst. namų ūkių, iki ketvirtadienio vakaro šį skaičių planuojama sumažinti iki 10 tūkst., sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. Situaciją šalyje dėl audros šalinimo padarinių viceministrė pristatė Mišrios Seimo frakcijos ketvirtadienį organizuotame susitikime.

Atsinaujinančių išteklių energetikos bendrijų (AIEB) ir piliečių energetikos bendrijų (PEB) steigimas padės mažinti energetinę nelygybę, nes gyventojai reikiama elektros energija apsirūpins savo bendruomenėse, teigia Energijos ministerija.

Artimiausiu metu gyventojai vėl galės gauti paramą iškastinio kuro katilų pakeitimui. Paaiškinama, kas galės pasinaudoti tokia galimybe ir gauti iki 3,5 tūkst. eurų.   Energetikos ministerijos atstovai teigia, kad iškastinio kuro katilų pakeitimui numatyta skirti papildomus 4 mln. eurų Europos Sąjungos fondų investicijų. „Gyventojų tarpe neefektyvių katilų keitimo priemonė populiari ne tik dėl skiriamos paramos.

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija pirmadienį pritarė, jog elektros kaupimo įrenginius turintiems vadinamiesiems aktyviesiems vartotojams nebūtų taikomi dvigubi tinklo, elektros persiuntimo bei vadinamosios atliekinės elektros saugojimo mokesčiai. Už Europos Sąjungos (ES) elektros energijos vidaus rinkos taisyklių perkėlimą į šalies įstatymus įtvirtinančias Elektros energetikos įstatymo pataisas komisijos nariai balsavo bendru sutarimu.

Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad pagrindiniam šalies įstatymui prieštarauja  Vyriausybės nutarimas, kuriuo su tam tikrais apribojimais pritarta tolesnei komercinių saulės parkų plėtrai viršijus 2 GW ribą, nutarimą dar šiemet ketinama perkelti į įstatymą, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė.

Elektrai rinkoje pingant, prezidentūra ir vyriausybė elektros tiekėjus ragina mažinti elektros kainas, kad gyventojai pagaliau pajustų rinkos liberalizavimo naudą. Nors ir vangiai, elektros tiekėjai priversti mažinti savo viršpelnius. Šiuo metu jie jau siūlo tokius planus, kurie leis vyriausybei net nebemokėti gyventojams kompensacijų. Tiesa, kad taip nutiktų, aktyvūs turi būti ir patys gyventojai – turi patys nutraukti senas brangias sutartis ir pasirašyti naujas.

Krentant didmeninėms elektros kainoms nepriklausomi tiekėjai raginami kuo greičiau reaguoti į pokyčius biržoje, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. Ji taip pat siūlo gyventojams peržiūrėti sutartis su tiekėjais ir esant poreikiui pasirinkti kitą elektrą tiekiančią įmonę. Be to, I. Žilienė pranešė, kad šį pusmetį nustatyta kompensacijų už elektrą tvarka nebus keičiama, tačiau antrąjį pusmetį ją ketinama keisti.

Nuo šio mėnesio pagal europinį nurodymą Lietuva turi pradėti taupyti elektrą ir jos sudeginti bent dešimtadaliu mažiau. Vyriausybė ragina taupyti visus – gyventojus, verslą ir biudžetines įstaigas. Vyriausybė viliasi, kad pabrangus elektrai gyventojai ir verslas taupys patys be papildomų raginimų.

Europos Sąjungai ieškant sprendimų, kaip sumažinti aukštas dujų bei elektros kainas ir Briuselyje svarstant įvesti 220 eurų už magavatvalandę (MWh) viršutinę dujų kainos ribą tokios lubos yra per aukštos, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė.  „220 (eurų už MWh – BNS) kaina yra per aukšta, palyginti su kainomis 2020 metais.

Dėl silpno vėjo ir elektrinių remontų Suomijoje ir Estijoje vėl brangsta elektra. O stiprėjant šalčiams energetikos ministras Dainius Kreivys perspėja, kad netrukus ji gali dar labiau pabrangti. Jis pripažįsta, kad su Švedija sunkiai sekasi derėtis dėl viršpelnių grąžinimo Lietuvai už vartotojų nupirktą brangią elektrą. Na, o „Ignitis“ vadovams jau Seime tenka aiškintis dėl vienašališkai keičiamų sutarčių su klientais ir tarifų didinimo.

Energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad derybos su Švedija dėl pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis dar tebevyksta. Lietuva iš Švedijos importuoja daugiausia elektros.  Pasak jos, kitą savaitę planuojamas Lietuvos atstovų susitikimas su Švedijos vyriausybės atstovais.  „Derybos su Švedija šiuo metu tebevyksta.

Vyriausybei paskelbus energijos taupymo vajų aiškėja, kad paspausti valdininkai darbe sutaupė vidutiniškai apie 20 proc. elektros, o dideles patalpas turinčios įstaigos – net pusę elektros. Visgi yra ir tokių, kurios elektros šiemet sudegino daugiau nei pernai – tokioms įstaigoms gresia patikrinimai. Ragindama energiją dar labiau taupytų ir verslas, Vyriausybė patvirtino elektros tarifų verslui kompensavimo tvarką. Šiaulių savivaldybėje – griežtas energijos taupymo režimas.

Energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad aukštų energijos kainų šokas po truputį slopsta ir kainos stabilizuojasi. „Gera žinia yra ta, kad gamtinių dujų saugyklos Europos Sąjungos valstybėse jau pasiekė 96 proc. užpildymo lygį ir tas šokas, kuris buvo vasarą, rugpjūtį, rugsėjį, kai buvo aukštos energijos kainos gamtinių dujų rinkose, jau šiek tiek slopsta“, – Trišalės tarybos posėdyje antradienį sakė viceministrė.

Dvi vėjo jėgaines pasistatę Aukštaitijos verslininkai atėjus elektros brangymečiui liko nusivylę. Tam išleidusi du milijonus eurų, bendrovė skundžiasi, kad dėl biurokratinių kliūčių dabar nebegali pati naudoti savo pagamintos pigios elektros. Įmonė savo pagamintą elektrą priversta parduoti į rinką pigiai, o pirkti iš elektros tiekėjo sau jau keturis kartus brangiau.

Vyriausybė pateikė planą, kaip gelbės gyventojus nuo milžiniškų sąskaitų: dar du šildymo sezonus siūlo taikyti nulinį pridėtinės vertės mokestį centralizuotam šildymui, taip pat žada, kad kompensacijas už šildymą gaus didesnė dalis gyventojų nei anksčiau.

Vyriausybė trečiadienį pritarė energijos taupymo planui. Visgi ministerijos ruošia dar vieną planą, kuriame bus numatyta kaip taupysime kurą artimiausiais metais. Vyriausybė trečiadienį pritarė Energetikos ministerijos parengtam energijos taupymo planui.

Energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad rinkose augant gamtinių dujų ir elektros kainoms, nuo kitų metų sausio didės ir visuomeninė elektros kaina. Ji aktuali maždaug 400 tūkst. vartotojų – jiems visuomeninis tiekėjas „Ignitis“ elektrą tieks iki šių metų pabaigos, tačiau trečiasis liberalizavimo etapas bus atidėtas metams ar daugiau, – iki jo pabaigos.

Energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad Lietuva su Europos Komisija (EK) jau ne kartą bandė aptarti elektros biržos „NordPool“ kainų nustatymo algoritmo keitimą, tačiau palaikymo nesulaukė.  „Energetikos ministerija ne kartą susitikimuose su EK kėlėme šį klausimą, ar nereikėtų peržiūrėti biržų veikimo ir algoritmo principų. Matome, kad dujomis varomi generatoriai formuoja kainą. Ar tai teisinga? Šiuos klausimus kėlėme EK.

Energetikos ministrui pranešus, kad rugsėjį visuomenei bus pristatytas elektros taupymo planas, energetikos viceministrė Inga Žilienė teigia, kad iš esmės tai bus gyventojų švietimo kampanija. „Mes planuojame rugsėjį paleisti plačią viešinimo, edukacijos, gyventojų informavimo kampaniją, nes yra paprastų patarimų, kaip pakeitus įpročius galima sutaupyti“, – trečiadienį lrt radijui sakė I. Žilienė.

Pasaulio rinkose smarkiai išaugus energetinių išteklių kainoms, Energetikos ministerija sako kartu su rinkos dalyviais svarstanti, ar dar kartą atidėti elektros rinkos liberalizavimo antrąjį etapą.  „Dėl tolimesnių etapų atidėjimo ar nukėlimo sprendimai bus priimti tada, kai turėsime galutinę informaciją, koks galimas kainų augimas ir koks bus visuomeninio tarifo lygmuo. (...) Žiūrėsime, ką siūlo nepriklausomi tiekėjai.

Dalis nepriklausomų Kauno šilumos gamintojų sako nebegalintys išgyventi. Jų teigimu, tai lemia reguliavimo spragos ir didžiulė konkurencija.  Seimo Ekonomikos komitetas šią savaitę turėtų pasiūlyti, kaip spręsti problemą. Tarp siūlymų – šilumos aukcionų tvarkos keitimas. Seimo narys, buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas teigia, kad mieste šilumos gamybos situacija yra netipiška.

Siekiant labiau ginti vartotojų teises ir atpiginti jiems elektrą Energetikos ministerija siūlo įteisinti kintamosios elektros kainos sutartį arba vadinamąjį dinaminį tarifą. Jis leistų naudoti pigesnę nakties elektrą namų šildymui.   „Viena iš tarifo dalių būtų susieta su elektros biržos kainomis“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete sakė viceministrė Inga Žilienė.

Atsisakant monopolinių elektros energijos tiekimo sąlygų ir kainų reguliavimo, kiekvienas Lietuvos gyventojas netrukus galės rinktis jam tinkamą elektros tiekėją. Iki 2023 m. įvyksiantis pokytis bus naudingas kiekvienam elektros vartotojui, tik jis spręs iš ko ir už kokią kainą pirkti elektrą savo namams. Tad verta aptarti, kas sudarys elektros kainą, kokia ji bus, atsisakius monopolinių elektros tiekimo sąlygų.

Lietuvos elektros energetikos 2020-ųjų darbotvarkėje vienas svarbiausių projektų bus tinklų sinchronizavimas su Europa, be to, vis daugiau pastangų bus kreipiama į vietinės gamybos plėtrą.  BNS kalbinti politikos formuotojai ir ekspertai teigia, kad elektros rinkoje šiais metais sunku tikėtis kainų mažėjimo. Iš dalies amortizuoti tokias tendencijas jie siūlo didinant gaminančių vartotojų skaičių bei visiškai liberalizuojant tiekimo rinką.  „Harmony Link“ – projektas Nr.

Gamtinės dujos buitiniams vartotojams nuo sausio brangs 7 centais už kubą, arba 12-18 procentų. Kainų komisija penktadienį patvirtino bendrovės „Lietuvos energijos tiekimas“ (LET) pateiktus dujų tarifus, galiosiančius nuo sausio 1 dienos. Pirmos grupės vartotojams, kurie dujas naudoja tik maistui paminti ir per metus jų sunaudoja ne daugiau kaip 300 kubų, kaina didės 11,9 proc.

Premjeras Saulius Skvernelis dar kartą pareiškė, kad Vyriausybė svarsto įvairias priemones suvaldyti biokuro, o kartu – ir šilumos kainų augimą. Pasak jo, Valstybinių miškų urėdijai nurodyta padidinti biokuro žaliavos pasiūlą. „Mato Vyriausybė (galimybes mažinti šilumos kainas – BNS) ir mažins. Valstybinių miškų urėdija dalyvaus intervencijoje, jeigu reikės tiekti tiek biokurą, tiek ir tas bioatliekas, kurios lieka nuo miško kirtimo.

Didžiosioms šalies savivaldybėms netrukus ketinant apsispręsti dėl šildymo sezono pradžios, verslas ir institucijos įspėja, kad šildymo kainos turėtų šoktelti, mat šiemet ženkliai brango ir dar brangs vienas svarbiausių šildymo kurų – biokuras. Seimo Energetikos komisija antradienį posėdyje aptarė padėtį biokuro rinkoje ir šilumos kainas 2018–2019 metų šildymo sezonui.

Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma buvusi šilumos gamintoja „Vilniaus energija“ kol kas išvengė 19 mln. eurų baudos, o su ja susijusi Estijoje registruota biokuro tiekėja „First Opportunity“ (buvusi „Bionovus“) – 3,529 mln. eurų baudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį panaikino Konkurencijos tarybos 2015 metų gruodžio 2 dienos sprendimą skirti įmonėms baudas ir nurodė tarybai atlikti papildomą tyrimą.

Kainų komisija trečiadienį vienbalsiai pritarė naujai šilumos supirkimo tvarkai, bet kiek pavėlino jos įsigaliojimo datą. Nauja tvarka, kuria siekiama užtikrinti didesnę konkurenciją šilumos gamybos sektoriuje, įsigalios nuo kitų metų sausio mėnesio. Tik nesutariama, kainos mažės nuo to vartotojams, ar didės.  „Šilumos supirkimas pagal naują tvarką jau vyks nuo sausio 1 dienos, aukcionai turės būti organizuojami 2018 metų gruodžio mėnesį“, – teigė komisijos pirmininkė Inga Žilienė.

Kainų komisijai patvirtinus mažesnę paramą „Lietuvos energijos gamybos“ (LEG) valdomai Lietuvos elektrinei už strateginį rezervą 2018 metais, LEG teigia iš šios paslaugos patirsianti nuostolių. Nuomonės dėl mažesnės paramos išsiskyrė ir Kainų komisijoje – sprendimas dėl finansavimo priimtas vieno balso persvara, o kai kurie analitikai pažymi, kad energetikos sektoriuje reikėtų vengti į trumpą laikotarpį orientuotų sprendimų.

Iš Vilniaus šilumos ūkio netrukus pasitrauksiant Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomai „Vilniaus energijai“, šiluma mieste pabrangs penktadaliu ir kainuos maždaug tiek pat, kiek pernai lapkritį.

Kainų komisijai paskelbus, jog Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma „Vilniaus energija“ 2012-2014 metais nepagrįstai gautą 24,3 mln. eurų viršpelnį privalo grąžinti vartotojams, maždaug penktadaliu sumažinant šilumos kainas, Vilniaus savivaldybės taryba trečiadienį tvirtins mažesnes kainos dedamąsias, kurios įsigaliotų nuo gruodžio 1 dienos.

Vartotojai iš Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomos „Vilniaus energijos“ 24,3 mln. eurų permokos per vieną šildymo sezoną neatgaus, net ir sumažinus šilumos kainą penktadaliu. Vilniaus savivaldybės tarybos narys Arvydas Sekmokas teigia, kad neatgautus pinigus bus siekiama atsiimti tiesiogiai iš įmonės, ne per šildymo tarifą. Kainų komisija nusprendė, kad „Vilniaus energija“ į šilumos tarifą įtraukė 24,3 mln. eurų nepagrįstų sąnaudų, todėl penktadienį planuoja nustatyti 23,2 proc.

Penktadienį turėtų paaiškėti, kaip Vilniaus vartotojams bus grąžinti 24 mln. eurų jų „Vilniaus energijai“ ankstesniais metais permokėtų lėšų. Kol kas aišku tik tiek, kad kaina nuo gruodžio turėtų sumažėti apie 20 proc. Kainų komisijos, kuri sprendimo dėl bazinių šilumos kainų projektą paskelbs penktadienį, o jį priims kitą savaitę, atstovė sako, jog svarstomi du scenarijai, kurių kol kas nedetalizuoja.

„Vilniaus energijai“ ir „Litesko“ pateikus gyventojams didesnes sąskaitas už gyvatuką, Kainų komisija pareiškė, kad sąskaitos – neteisėtos. Ilgai aiškinusis, šiandien Komisija priėmė nuosprendį – sąskaitos už gyvatuką pateiktos neteisėtai ir turi būti anuliuotos. Po 3 valandas trukusio posėdžio, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) vienbalsiu nutarimu nusprendė, kad „Litesko“ ir „Vilniaus energija“ iki spalio 10 dienos turi perskaičiuoti gyventojams sąskaitas.

Mes esame atlikę skaičiavimus ir, priėmus pajėgumų modelį, naudą turėtų tie miestai, kuriuose šilumos tiekėjai degina dujas. Tai jiems šildymo kaina kažkiek tai sumažėtų, nes sumažėtų sąnaudų dalis, kuri tektų jiems, „Žinių radijui“ sakė Kainų komisijos pirmininkė Inga Žilienė. „Sumažėtų kelias procentais, nes čia reiktų lyginti atskiras savivaldybes.

Kainų komisijos vadovė pripažįsta, kad reguliuojant energetikos sektorių šiemet vyksta daug pokyčių, tačiau kol kas neatskleidžia, kaip tai gali paveikti vartotojus. Pasak Ingos Žilienės, kitų metų elektros ir dujų kainas bus galima prognozuoti nebent po mėnesio. „Prie šito klausimo galėtume grįžti po kokio mėnesio, kai turėsime ir naftos produktų kainas, ir valiutų svyravimus, tuomet galėsime detaliau pasakyti. Šiuo metu vyksta skirstymo ir perdavimo kainų skaičiavimas.

Kainų komisija ketina griežčiau kontroliuoti šilumos tiekimo įmones, sako komisijos pirmininkė. Inga Žilienė teigia, jog komisija šiemet atliks „Vilniaus energijos“ bei „Prienų energijos“, kurių parduodama šiluma yra viena brangiausių Lietuvoje, veiklos auditą. „Vienas iš pagrindinių prioritetų yra šilumos sektorių reguliavimo ir priežiūros kontrolės stiprinimas. Kadangi keletą metų ši sritis buvo apleista, tai matau vieną iš pagrindinių sričių - stiprinti įmonių kontrolę.

Biokuro kainoms krentant į, ekspertų žodžiais, sunkiai suvokiamas žemumas, vilniečiams kovo mėnesį, palyginus su vasariu, net 6,6 proc. pabrango šiluma, kaip skelbiama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) kovo mėnesio šilumos kainų Lietuvoje statistikoje. Komisijos pirmininkė Inga Žilienė „Žinių radijui“ sakė, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios didėjo šilumos kaina – tai didesnė šilumos tiekėjo įsigytų dujų ir biokuro kaina.

Seimas ketvirtadienį atleido Kainų komisijos vadovę Dianą Korsakaitę. Kitų metų sausį baigiantis jos penkerių metų kadencijai, D.Korsakaitę atleisti pasiūlė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Už Seimo nutarimą balsavo 69 Seimo nariai, prieš - 13, o susilaikė 9 parlamentarai. Naująja Kainų komisijos vadove Seimas patvirtino Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) vadovo pavaduotoją Ingą Žilienę.