informacinis karas

Rusijos deputatas Jevgenijus Fiodorovas kalbėdamas radijo stočiai „Govorit Moskva“ pareiškė, kad šalis „pasiruošusi branduoliniam karui, karui konvencinėmis priemonėmis pasiruošusi, o informaciniam – ne“. Jis taip pat pripažino, kad šį informacinį karą JAV Rusija jau pralaimėjo. „Mes visiškai nepasirengę informaciniam karui iš principo. Branduoliniam karui pasiruošę, antžeminiam karui pasiruošę, informaciniam – nepasiruošę.

Rusijos propagandos mašina prieš karą pūškavo taip smarkiai, kaip niekada anksčiau. Šiuo metu prieš Lietuvą kas mėnesį nukreipiama apie 400 melagienų, tačiau kartais įsijungia visas propagandistų choras, sako Auksė Ūsienė, kariuomenės propagandos ekspertė. Pasak jos, lietuviai Rusijos akyse „naciais“ virto gerokai anksčiau nei ukrainiečiai. Nors Lietuvoje uždrausti prorusiški televizijos kanalai, dalis gyventojų randa būdų, kaip nuskinti draudžiamą vaisių ir stebėti propagandistų turinį.

Ukrainiečiai puikiai kaunasi ir informacijos sklaidos fronte. Viešina okupantų nusikaltimus, sunaikintą rusų techniką, žuvusius bei paimtus į nelaisvę karius. Ir tai duoda vaisių – šių tėvai jungiasi prie protestų pačioje Rusijoje. O savo žmonių moralei palaikyti ukrainiečiai akcentuoja didvyrius. Vienas tokių, per dvidešimt rusų lėktuvų numušęs, jau legenda tapęs paslaptingasis pilotas pramintas Kijevo (Kijivo) vaiduokliu. „Šaunuolis, šaunuolis. Nagi, brangusis.

Didžiausia mėsos tiekimo įmonė pasaulyje patyrė galingą Rusijos programišių ataką. Dešimtis gamyklų visame pasaulyje turinti kompanija sako, kad dėl užkrėstų kompiuterinių sistemų teko stabdyti darbą, tad sutriko pasaulinis mėsos tiekimas. Baiminamasi, kad dėl to kai kuriose šalyse net gali pakilti mėsos kainos.

Balandį priešiškoje informacinėje aplinkoje Lietuva sulaukė daugiau dėmesio, pagrindiniu dezinformacijos taikiniu buvo šalies užsienio politika, sekmadienį pranešė Lietuvos kariuomenė. Per praėjusį mėnesį Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai iš viso nustatė 370 neigiamos informacinės veiklos atvejų.

Informacinė ataka prieš portalą tv3.lt, kai išplatinta melaginga informacija apie krašto apsaugos ministro seksualinę orientaciją – ne pirmas ir greičiausiai ne paskutinis žiniasklaidos priemonių puolimas. Kol ministerija tiria išpuolį, saugumo ekspertai įspėja, kad tokių atakų sulauksime ir daugiau, nes jos – repeticija prieš karą. Įsilaužus į naujienų portalą tv3.lt ketvirtadienio vakarą paskelbta išgalvota melaginga žinia apie krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį.

Socialiniuose tinkluose plintanti informacija ne visada būna naudinga ir draugiška. Pavyzdžiui, socialiniame tinkle „Facebook“ dalijamasi trumpu filmuku, pavadintu „Musulmonai imigrantai niokoja Kalėdinę eglutę Italijoje“ (Muslim Migrant destroy Christmas Tree in Italy). Jame, stebėjimo kameromis užfiksuota, kaip grupė tamsiai apsirengusių jaunuolių nuverčia ir niokoja Kalėdinę eglutę. „Facebook“ Widmax.

 Manau, kad mūsų visuomenei, kuri seniai nėra posovietinė, bet vis dar išgyvena tam tikrą virsmo etapą, trūksta to supratimo, kad sovietinė valdžia yra prisimintina už nusikalstamą veiklą prieš žmogaus sąmonę, „Žinių radijui“ sakė gynybos ir karo ekspertas Aleksandras Matonis.   „Baisiausia, ką sovietinė visuomenė padarė žmonėms – atėmė galimybę mąstyti savarankiškai“, - laidoje „Ačiū, kad atėjote“ kalbėjo A. Matonis.

Šiandien Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) posėdyje vyko diskusija „Visuomenės informavimo reguliavimo iššūkiai informacinio karo kontekste“. Diskusijos dalyviai atkreipė dėmesį į tai, kad šiandieninis reglamentavimas nebespėja su technologijų evoliucija, informacija žmones pasieka ne tik per televiziją, bet ir kitais įvairiais kanalais.

Lietuvos kariuomenės Strateginių komunikacijų departamento atstovas, viršila Tomas Čeponis kalbėdamas apie karą sako, kad žmonės dažnai klaidingai mano, kad karo tikslas - sunaikinti kuo daugiau priešų. Iš tiesų kiekvienas karas turi aiškius tikslus, pavyzdžiui, užgrobti tam tikrą teritoriją. Tačiau tikrai nėra tikslo toje naujoje teritorijoje kuo daugiau visko sunaikinti, nes vėliau teks patiems atstatyti.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį pareiškė, kad informacinio karo metu „demokratija negali būti skystablauzdė“, taip gindama Seimo atmestą pasiūlymą riboti rusiškos produkcijos kiekį televizijose. „Lietuva šiandien yra informacinio karo stovyje ir propagandos karo stovyje, todėl gintis privalome. Demokratija negali būti skystablauzdė, ji turi gebėti apsiginti“, - žurnalistams sakė prezidentė, aplankiusi Alytuje tarnaujančius karius.

Nors tikri šūviai aidi už tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos, Ukrainoje, tačiau šio karo aidai mūsų šalies kibernetinėje erdvėje skamba visu garsumu ir, deja, jie bus linkę tik stiprėti. Taip apie šalies kibernetinį saugumą sako KTU ekspertas profesorius Algimantas Venčkauskas.

Agnė Skamarakaitė, LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Rusijos pareiškimą, kad Baltijos valstybėse pažeidžiamos rusakalbių gyventojų teisės, galima pavadinti katilo kaitinimu, sako Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis. „Rusijos kaitinamas įtampų katilas nebūtinai gali būti vykdomas propagandiniais būdais. Tiesiog bet kurias grupes reikia kaitinti tam, kad kiltų sumaištis, riaušės. Nebūtinai tai daryti gali rusakalbiai – gali ir lietuviakalbiai.

„Naujoji Rusija užsiima ne tik nereikšminga dezinformacija, klastotėmis, melais, informacijos nutekinimu ir skaitmeninėmis diversijomis, paprastai priskiriamomis informaciniam karui. Ji iš naujo sugalvoja „tikrovę“, sukurdama masines haliucinacijas, kurios vėliau tampa politiniais veiksmais“, – savo straipsnyje žurnale „The Atlantic“ rašo apžvalgininkas Peteris Pomerancevas.

 Lietuvos kabelinės televizijos asociacija (LKTA) pareiškė esanti rimtai susirūpinusi dėl Lietuvos pozicijų informaciniame kare: prorusiški informacijos kanalai ir toliau gali nevaržomai skleisti Kremliaus propagandą, o neseniai žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija apie operatoriaus „Viasat“, kuris priklauso Švedijos žiniasklaidos grupei „MTG“ („Modern times group“), sąsajas su Kremliumi tik paryškino vangias Lietuvos pozicijas.

Gegužės 7-ąją, minint spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, apie žiniasklaidos perspektyvas atvirai kalba tinklaraštininkas, naujienų portalo Etaplius.lt nuomonių rubrikos, taiklių ironiškų pastebėjimų autorius, humanitarinių mokslų daktaras, docentas Vigmantas Butkus. Jis imasi televizijos ir spaudos ateities prognozių, išsako, ko pasigenda šiuolaikinėje žiniasklaidoje ir įvardija, koks turi būti tikras žurnalistas.

„Ukraina išlieka ne tik mūsų, bet ir viso pasaulio dėmesio centre. Bet tai yra ne Ukrainos kaltė. Pasaulis susiduria su krize, bet tai negali būti vadinamas Ukrainos krize“, – spaudos konferenciją Seime pradėjo Seimo Opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius. „Klaida yra vadinti šią krizę Ukrainos krize. Pasaulis kovoja su krize, kurią sukelia Vladimiro Putino režimas, agresyviojo putinizmo reiškinys ir putiniškojo šovinizmo Rusijoje plėtra, – sakė A. Kubilius.

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Informacinių operacijų karininkas Aurimas Navys mano, kad kiekvienas iš mūsų turi ginklą. Kokį? Atsakymas gali būti netikėtas. „Visi iš jūsų esate ginklo valdytojai, nes ginklas – tai informacija. Galiu pasakyti, kad karas jau vyksta, tik ne toks, kokį mes pratę įsivaizduoti. <...> Propaganda mūsų šalyje nori įtvirtinti savo galią, o mes turime turėti valios jai priešintis“, – penktadienį Seime dėstė A. Navys.

„Padėtis Rytų Europoje yra labai sudėtinga, – pokalbį pradėjo „The Economist“ redaktorius Edwardas Lucasas. – Lietuva privalo laukti, kol pabus Vakarai ir galės pritaikyti labai griežtas sankcijas Rusijai. Manau, kad kol kas Vakarai nerimtai žiūri į besiklostančią padėtį.“ Pasak jo, Europos valstybės vengia didelių kivirčų su Rusija. „Čia svarbiausią vaidmenį atlieka Vokietija, kuri nenori jokių konfliktų su Rusija.

Pastaruoju metu liejamos ašaros dėl ne pirmus metus pralaimimo, bet „tik dabar pastebėto“ informacinio karo su Kremliaus informaciniais skalikais iš dalies atrodo juokingai. „Prisiminė numiręs persti“, – pasakytų sveikos nuovokos ūkininkas.

Pastarųjų kelių mėnesių įvykiai Ukrainoje geriau nei bet kada atskleidė, kokia beatodairiška gali būti Kremliaus kontroliuojamų televizijų kanalų propaganda. Lietuvoje yra retransliuojami visi svarbiausi Rusijos televizijų kanalai – akivaizdžiai iškreipiantys realybę ir brukantys putinišką agitaciją. Lietuvos vartotojai už juos dar ir susimoka, mokėdami už kabelinių televizijų paslaugas.

„Augant ir aštrėjant krizei Ukrainoje galvojame, kokiais būdais galėtume padėti. Matėme medikų, psichologų misijas fiziškai ir dvasiškai traumuotiems Maidano kovotojams. Vyksta diplomatinės pagalbos veiksmai. Noriu pristatyti dar vieną iniciatyvą – programuotojų misiją“, – trečiadienį Seime vykusią spaudos konferenciją pradėjo konservatorius Mantas Adomėnas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas trečiadienį pareiškė, kad kartu su Rusijos ir Baltarusijos karinėmis pratybomis "Zapad 2013" vyko informacinis karas, o pačios pratybos buvo kus kas platesnio masto, nei skelbta oficialiai. Informacija apie pratybas komitetui buvo pateikta uždarame posėdyje. "Formaliai buvo skelbta, kad vyksta pratybos antiteroristinio pobūdžio, ir buvo leista dalyvauti mūsų atstovams, mes stebėjom tas pratybas.

Sirijos režimas vėl smogė. Šį sykį toli nuo Homso ar Alepo miestų, prieš du metus prasidėjusio pilietinio karo centrinio mūšio lauko, gatvių. Be to, šis smūgis apsiėjo ir be žmonių žūties. Basharo al Assado programišiams pavyko įvykdyti visą kelias savaites trukusią kibernetinių atakų seriją. Vasario 26 d. jie užgrobė agentūros AFP „Twitter“ paskyrą.

Neigti, kad kaimyninės valstybės nekelia grėsmės Baltijos šalims, stiprindamos savo propagandinį spaudimą, reiškia, nematyti realios situacijos ir užmerkti akis prieš naujai besiklostančią geopolitinę erdvę regione. Faktų, patvirtinančių, kad būtent Rusija ir toliau vykdo informacinį karą prieš „artimąjį užsienį“, daugiau negu reikia, bent jau pasklaidžius naujienų agentūros „Regnum“ pateikiamą informaciją.

Pasirodo, ir šiandien galima susidurti su atakomis prie mūsų šalies vertybes ir tapatumą. Žurnalistas, gynybos politikos ekspertas Aleksandras Matonis, dalyvavęs diskusijoje „Nacionalinio saugumo problemos“, kaip vieną svarbiausių saugumo problemų įvardijo informacinį karą, į kurį imperialistinė Rusija įpainiojo Lietuvą.

Prieš Graikiją kariaujamas informacinis karas ir sukurtas graikų, kaip tinginių bei išlaikytinių įvaizdis nėra teisingas, – tvirtino šios šalies profesinių sąjungų susivienijimo DEKA lyderis Nikolaos Kioutsoukis, kurį Balsas.lt kalbino Vilniuje surengtoje krikščioniškų Europos profsąjungų susivienijimo EZA ir Lietuvos darbo federacijos konferencijoje. –          Konferencijoje kalbama apie skurdo įveikimą.

Tamsiosios interneto jėgos nuolat bando formuoti lietuvių nuomonę tam tikrais klausimais. Pateikiame kariuomenės pavyzdį. Ne paslaptis, kad dauguma komentarų šalies naujienų portaluose minties grynuoliais nežiba. Ko tik ten nerasime: keiksmų, pašaipų, apkalbų, gandų ir tik krislą pagyrų. Dažnam komentuotojui erdvė po straipsniu – vieta nebaudžiamam išsilieti. Tačiau yra ir kita komentuotojų grupė, kuri savo komentarais siekia tikslingai formuoti nuomonę vienu ar kitu klausimu.

Nėra didesnių abejonių, kad Lietuva yra informacinio karo lauke. Šiai karo lauko situacijai – jos analizei ir konstatavimui – buvo skirta pirmoji straipsnio dalis. Tačiau po konstatavimo kyla klausimas: „Ką daryti?“ Klausimas, be jokių abejonių, vertas ne vieno žmogaus, o visos ekspertų grupės (think-tank) apmąstymo. Tačiau tam tikras gynybinės strategijos gaires galima būtų pateikti jau dabar.

Žinomas visuomenininkas, žmogaus teisių gynėjas Gintautas Bukauskas pastebi, kad Lietuva yra Rusijos informacinio karo lauke ir perspėja, kad viešojoje erdvėje įsitvirtina oficialūs Maskvos primetami stereotipai. – Daug metų dirbate su čečėnų pabėgėliais, netgi turėjote nemalonumų su uoliais Valstybės saugumo departamento antiteroristais. Populiarus klausimas Lietuvoje – kam jums tie čečėnai? – Geras klausimas. Prieš 20 metų tokio net nebūtų kilę.

Žiūrint į istorinę perspektyvą lengva pastebėti, kad aktyviau apie informacinius karus pradėta kalbėti maždaug prieš du dešimtmečius. Sunkiau pasakyti, kada informaciniai karai tapo akivaizdžia realybe, tačiau šiandien, ko gero, nėra pagrindo kvestionuoti informacinės agresijos realumo.

Prieš dvi savaites Lietuva gyveno liūdnos datos – masinių trėmimų į Sibirą pradžios septyniasdešimtmečio minėjimo nuotaikomis ir visos žinios apie trėmimus, iš kur jos bebūtų atėjusios, buvo priimamos atidžiau, jautriau. Tad sekmadienio, gegužės 19-osios pavakarę per Rusijos TV kanalą RTVi rodytoje laidoje „Savaitės briaunos“ („Grani nedeli“) kai kurios išsakytos mintys apie Baltijos valstybių gyventojų trėmimus 1941-aisiais papiktino, tikiuosi, ne tik mane.

Iki birželio 27 dienos pabaigos Baltarusija turi išmokėti savo skolas už gautą Rusijos elektros energiją. Priešingu atveju, Rusijos elektros energijos eksportuotoja „Inter RAO“ nutrauks tiekimą, praneša „BelaPan“. Birželio 17 d. Rusijos kompanijos vadovas Borisas Kovalčiukas perspėjo: jeigu mokėjimai už gautą Rusijos elektros energiją bus vilkinami, elektros energijos tiekimas Baltarusijai gali būti visiškai nutrauktas.

Minskas  tęsia informacinį karą su Maskva. Paskutinis jo „šūvis"  Baltarusijos eteryje pasirodęs siužetas apie Putino kelionę Tolimuose Rytuose už „Lada–Kalina" vairo, praneša newsru.com. Baltarusijos žurnalistai, aprašę Rusijos vyriausybės galvos kelionės ypatumus ir gerokai pakritikavę tenykštę valdžią,  padarė išvadą: „prie dviejų visiems žinomų Rusijos bėdų prisidėjo trečia– kvailiai kelyje.