indrė genytė
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „indrė genytė“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „indrė genytė“.
Ekonomistai: sankcijos baltarusiškoms trąšoms turės neigiamą poveikį kainoms
Baltarusijos tranzito netekimas Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) reikšmingos įtakos neturės, tačiau išsibalansavus trąšų rinkai, gali pasijausti trumpalaikis maisto kainų augimas, sako ekonomistai.
„INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė tvirtina, kad bendras Baltarusijos vaidmuo Lietuvos ekonomikoje per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo, o tranzito praradimo įtaka bus gana nereikšminga.
Ekonomistai įvertino norą reguliuoti kainas: išvysime tuščias lentynas kaip sovietmečiu
Rinkoje pastebint dalies prekių brangimą, Teisingumo ministerija prašo Seimo leisti Vyriausybei reguliuoti prekių ir paslaugų kainas. Vyriausybė teigia, kad šis įrankis galėtų padėti pažaboti nesąžiningus apsaugos priemonių perpardavinėtojus, šalyje plintant koronavirusui. Tačiau ekonomistai įspėja, kad kainų reguliavimas gali turėti skausmingų pasekmių – vartotojai parduotuvėse išvys tuščias lentynas, nes ims mažėti prekių pasiūla.
Ekonomistai: Lietuvos BVP šiemet smuks mažiau nei per 2009-ųjų krizę
Lietuvos ekonomika dėl koronaviruso sukeltos krizės šiemet smuks mažiau nei per 2009-ųjų krizę, kai bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 15 proc., mano dauguma BNS apklaustų ekonomikos ekspertų.
Didžioji dalis jų įsitikinę, kad šalis šiemet geriau pasiruošusi krizei nei prieš dešimtmetį, todėl bus atsparesnė, tačiau tuo pat metu perspėja, kad pandemijai užsitęsus, scenarijus gali smarkiai pablogėti.
Verslininkai apie norą didinti minimalią algą: bedarbių tik daugės
Lietuva savo darbuotojams moka vieną didžiausių minimalių atlyginimų Rytų Europoje, tačiau nei ekonomistai, nei smulkieji verslininkai neskuba tuo džiaugtis. Ekspertai ir verslininkai įspėja, kad bet koks minimalaus uždarbio didinimas sunkina galimybę smulkiesiems verslininkams klestėti ir verčia juos bankrutuoti. Taip pat smulkiųjų verslininkų ir ekonomistų nedžiugina kalbos apie galimybę Europos Sąjungoje vienodinti ar kitaip keisti minimalų atlyginimą.
Pensijos kitąmet: pensininkai gali neskubėti džiaugtis jų augimu
Seimas ir prezidentas džiaugiasi, kad kitąmet keliasdešimčia eurų ūgtels vidutinė pensija, tačiau ekonomistai skurstantiems pensininkams siūlo neskubėti džiaugtis, mat čia pat išaugs ir skurdo rizikos riba. Tai reiškia, kad daugumos pensininkų piniginės pasunkės vos vienu kitu euru. Ekonomistai lėšų kelti pensijas siūlo ieškoti ne didinant mokesčius, o efektyviau valdant valstybės aparatą ir apkuopiant, pavyzdžiui, viešuosius pirkimus.
Neraminantys ženklai: kitąmet gyvensime ne taip gerai
Statistikos departamentui paskelbus, jog Lietuvos BVP trečiąjį šių metų ketvirtį augo 3,6 proc., analitikai teigia, jog šalies ekonomika išlaikė stabilų plėtros tempą. Tačiau, anot jų, ūkio augimas praranda pagreitį ir paskutinį metų ketvirtį bei kitąmet tokios plėtros tikėtis neverta.
„BVP augimo tempas yra tik nežymiai vangesnis nei pirmąjį pusmetį.
Ar Vilniaus ir Kauno miestams reikia prisijungti savo rajonus?
Netylant diskusijoms, ar Kauno miestas ir Kauno rajonas gali susijungti, penktadienį kviečiame žiūrėti pokalbį naujienų portale tv3.lt: ar Vilniaus ir Kauno miestams reikia prisijungti savo rajonus?
Kiek anksčiau tv3.lt viešėjusi Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad Kauno miesto noras atsignybti dalį sėkmingiausių Kauno rajono seniūnijų – tikrai neeilinis reiškinys Lietuvos administraciniame žemėlapyje.
Sulaužius pažadą dėl algų, kitąmet tūkstančiai darbuotojų gaus mažiau
Nepraėjus nė metams po pastarosios mokesčių reformos, valdantieji, regis, visiškai pamiršo gyventojams duotus pažadus. Dėl pasikeitusių planų dirbančiųjų algos į rankas didės kur kas mažiau nei žadėjo premjeras ir finansų ministras. Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) – tai mėnesinė arba metinė pajamų suma, nuo kurios neskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (GPM). Šiuo metu NPD yra 300 eurų per mėnesį.
Iš Anglijos grįžę lietuviai mina darbo biržos slenkstį: be 1 tūkst. eurų nedirba
Šiuo metu Jungtinėje Karalystėje gyvenantys lietuviai susiduria su iššūkiais – jiems ramybės neduoda migloti „Brexit“ procesai, kurie, neaišku kaip paveiks jų ateitį ir gyvenimą jau namais tapusioje šalyje. Išeiviams, kurie ketina arba jau sugrįžo į Lietuvą, kylą įvairių gyvenimo ir darbo sunkumų. Todėl tv3.lt pasidomėjo, kiek lietuvaičių jau yra sugrįžusių į Lietuvą po 2016 m. paskelbto „Brexit“ referendumo ir kaip jiems sekasi įsitvirtinti pritapti svetima tapusioje tėvynėje.
„Luminor“ palieka vyriausioji analitikė
Vieną didžiausių šalies bankų „Luminor“ palieka vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė – penktadienis yra paskutinė jos darbo diena, pranešė bankas. „Bankas keičia struktūrą ir buvo nuspręsta pasilikti po vieną ekonomistą kiekvienoje iš Baltijos šalių, tai kadangi mes buvome dviese, buvo nuspręsta tiesiog vieno atsisakyti“, – BNS komentavo I. Genytė-Pikčienė. Ji sakė jau vertinanti naujus darbo pasiūlymus.
REKLAMA
REKLAMA
Lietuviams kabina Europos išlaidūnų etiketę
Lietuvos gyventojai išlaidauja kur kas labiau nei kaimynai latviai, estai ar lenkai, nors anot statistikos, uždirba mažiau. Maža to, tautiečiai per metus esą jau gali sau leisti tiek pat kiek ir vidutinis Europos Sąjungos gyventojas. Ekonomistai čia įžvelgia ir gerąją, ir blogąją puses. Prie bendrijos vidurkio artėjantys tautiečiai uždirba daugiau, tačiau ir kuo toliau, tuo mažiau taupo. Kartu su Kipro gyventojais esame prasčiausiai taupantys visoje ES.
Lietuvą kitąmet talžys kylanti audra pasaulio ekonomikoje
Išorinės aplinkos nelepinamai Lietuvos ekonomikai „Luminor“ ekonomistai 2019 m. prognozuoja 2,7 proc. augimą. Nuo spartesnio tempo augimo Lietuvos BVP sulaikys pasaulinėje makroekonomikoje vis labiau stiprėjančios seisminio aktyvumo zonos, teigia ekonomikos prognozes ateinantiems metams ketvirtadienį pristatę minėto banko ekonomistai.
Nauji metai pienininkams nežada nieko gero
Lietuvos pienininkų nelengva situacija susiklostė dėl struktūrinių sektoriaus problemų ir kitąmet optimistinių prognozių šiai sričiai ekspertai neturi. Dalies jų teigimu, pieno ūkių šalyje ilgainiui mažės, rašo „Verslo žinios“. Banko „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė teigia negalinti pasidalyti jokiais optimistiniais artimos ateities scenarijais.
Ragina per daug nesitikėti: net ir sumažinus PVM tarifą, vėliau kainos didėtų
Valdantiesiems ruošiantis pažaboti augančias kainas, vėl svarstoma apie lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio tarifo taikymą maisto produktams. Daugumoje Europos Sąjungos šalių tai įprasta praktika, tačiau Lietuvoje šios priemonės veiksmingumu abejojama. Nors bet kokie ankstesni siūlymai taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) maisto produktams buvo atmesti, dabar „valstiečiai“ patys ieškodami būdų suvaldyti kainų augimą, gręžiasi link senų idėjų.
Išrinko brangiausius bei pigiausius miestus: reitinge vietą skyrė ir Vilniui
Darbuotojų mobilumas su metais tik didėja. Kur išvykti renkamasi ne tik pagal gero darbo galimybes, bet ir pagal tai, kokios būsto, produktų ir paslaugų kainos ten atvykus laukia. Amerikiečių konsultacijų kompanija „Mercer“ kasmet paskelbia daugiau nei 200 miestų reitingą, kuriame jie išrikiuojami nuo brangiausio iki pigiausio (pragyvenimo prasme). Šiemet įvertini 209 miestai pagal sudarytą krepšelį, kuriame daugiau nei 200 prekių ir paslaugų.
Lietuva – tarp lyderių Europos Sąjungoje: darbo jėga brangsta sparčiai
Lietuvoje ne tik kainos auga ganėtinai sparčiai palyginus su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, bet ir darbo jėga. Ekonomistė tikina, kad ir toliau algų kilimas Lietuvoje lenks daugelį ES šalių. Eurostato duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį valandiniai darbo kaštai per metus euro zonoje vidutiniškai didėjo 2 proc., o ES – 3,1 proc. Augimą labiausiai lėmė paslaugų, statybos ir pramonės sektoriai. Labiausiai valandiniai darbo kaštai padidėjo Rumunijoje (12,7 proc.), Latvijoje (11,2 proc.
Įvardijo Lietuvos miestą, kuriame vidutinė alga – mažiausia
Lietuvoje ir toliau auga atlyginimų skirtumai tarp savivaldybių. Miestuose, kuriuose už darbą mokama dosniausiai, algos auga greičiausiai, o merdintys rajonų atlyginimai vystosi lėčiausiai. Ekonomistų ir verslininkų, tokia situacija nestebina. Esą dalis šalies savivaldybių per mažai stengiasi pritraukti investicijas, todėl daliai didelių miestų ir toliau prognozuojamas nesustabdomas nykimas.
Keičiasi atlyginimų tendencijos: lietuviai tampa turtingesni?
Atlyginimų augimą tikrai pajunta ne visi, tačiau iš naujausių duomenų matyti, kad uždirbančiųjų daugiau skaičius auga. „Sodros“ duomenimis, kovo mėnesį daugėjo visų, uždirbančiųjų nuo 501 eurų (bruto) per mėnesį ir daugiau, skaičius. Palyginus su vasariu matyti, kad daugėjo net ir didžiausias pajamas gaunančiųjų skaičius. O gaunančių mažiau nei minimali mėnesio alga (MMA) ar uždirbančiųjų iki 500 eurų per mėnesį skaičius susitraukė.
Įvertino darbo vietos kainą Europos šalyse: Lietuvai – prizinė vieta nuo galo
Valandinė darbo vieta Lietuvoje daugiau nei 5 kartus pigesnė nei Danijoje. Ir nors ekspertai pabrėžia, kad po truputį Lietuva keičia savo veidą, kol kas vis dar esame treti nuo galo pagal darbdavių išlaidų darbuotojams dydį. Eurostatas skelbia, kad 2017 metais vidutinės valandinės darbo sąnaudos Europos Sąjungoje (ES) siekė 26,8 Eur. Tačiau po šiuo vidurkiu slepiasi didžiulė atskirtis tarp Vakarų ir Rytų šalių.
Vasarį kainoms mažėjus, kovą jos vėl didėja
Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad kovo mėnesį kainos Lietuvoje padidėjo 0,4 proc. Pasak ekonomistės, tai lėmė sezoniniai veiksniai. Štai vasarį buvo fiksuota 0,1 proc. kainų mažėjimas. „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė tv3.lt komentuoja, kad tam įtaką turėjo žiemos sezono avalynės bei aprangos išpardavimas. Būtent mėnesinę infliaciją paprastai ir lemia sezoniniai veiksniai.
Ekonomistai: Lietuvos situacija geriausia per visą 10-metį
Po poros vangesnių metų Lietuvos ekonomika vėl demonstruoja gerą sportinę formą ir stiprų imunitetą. Viso to receptas – griežta viešojo ir privataus sektoriaus finansinė disciplina ir subalansuota plėtra, kurią lemia visos kertinės ekonomikos augimo kolonos: infliacijos išbandymams atsispyręs namų ūkių vartojimas, Vakarų ir Rytų rinkų atsigavimą išnaudoję eksportuotojai bei sparčiau nei įprasta augę investicijos, teigia „Luminor“ banko analitikai.
Algos Lietuvoje: kiek uždirba daugiau nei 3 tūkst. eurų per mėnesį?
Lietuvoje itin ryškūs netolygumai žvelgiant į algų pasiskirstymą. Uždirbančiųjų žemas pajamas dalis itin didelė, viduriniosios klasės beveik nėra, o uždirbančiųjų daug dalis mažoka. Netolygumus parodo ir toks paradoksas: daugiausia darbuotojų uždirbančią minimalią algą yra mažmeninėje prekyboje, tačiau čia ir daugiausia darbuotojų, kurie uždirba itin daug.
Lietuvių išlaidavimas: kuo taip skiriamės nuo Vakarų?
Pažvelgus, kaip savo pinigus leidžia lietuviai ir kaip kitų Europos šalių gyventojai, iš karto matyti pagrindinis skirtumas – didžiausia dalis lietuvių pinigų nugula į prekybininkų kišenes. Eurostatas pateikia duomenis, kaip namų ūkiai kiekvienoje Europos Sąjungos šalyje paskirsto savo išlaidas. Pagal tai matyti, kad Lietuvoje namų ūkis net 20,6 proc. skiria maisto produktams. Esame pirmi. O Europo Sąjungos vidurkis viso labo 11,1 proc.
Geros žinios Lietuvai iš užsienio investuotojų: aiškėja, kas juos traukia
Lietuvai pastaraisiais metais jaučiant padidėjusį užsienio investuotojų susidomėjimą, analitikai ir valdžios atstovai tikisi, kad jų entuziazmas neišblės ir šiemet, o investicijų tempas nesustos. Ūkio ministras viliasi, kad be naujų investicijų, 2018 metais kai kurie jau Lietuvoje dirbantys verslininkai plėsis. „Investuotojų forumo“ vadovė mano, kad per pastaruosius metus į Lietuvą įžengę garsūs pasauliniai žaidėjai pritrauks dar daugiau naujų investuotojų.
Pasaulio pabaiga Lietuvai 2000-aisiais neatėjo, bet ar neateis ji 2020-aisiais?
Skeptikai Lietuvai eilinę pasaulio pabaigą prognozuoja po 2020-ųjų, kai baigsis ES parama. Kad šis scenarijus neišsipildytų, būtina ruoštis jau dabar, sako banko „Luminor“ analitikai. Tačiau trumpojo laikotarpio situacija yra visai nebloga, o 2017-uosius apskritai bus galima vadinti spartaus ekonomikos augimo metais. Deja, įsisenėjusios sisteminės problemos ir nejudančios reformos aptemdo vidutinio laikotarpio perspektyvas.
Nuo kitų metų „vaiko pinigai“ bus mokami visiems
Nuo Naujųjų metų valdantieji visoms vaikus auginančioms šeimoms skirs 30 eurų paramą nepriklausomai nuo šeimos pajamų. Tiesa, tokiu atveju naikinama mokesčių lengvata dirbantiems tėvams. Ekonomistai baiminasi, kad naujoji sistema išaugins išlaikytinių kartą. Seimas antradienį priėmė Išmokų vaikams įstatymą. Balsavo 96 Seimo nariai.
Ar įmanoma Lietuvoje susirasti darbą už daugiau nei 1200 eurų?
Jeigu sumanytumėte ieškoti darbo ir nueitumėte peržiūrinėti skelbimus į Lietuvos darbo biržos puslapį, gali būti, kad priimtumėte sprendimą išvykti. Kodėl? Todėl, kad dauguma darbo skelbimų, kuriuose nurodomas atlyginimas didesnis nei 1200 eurų, mokamas užsienyje. Ar slaugytojo, ar sunkvežimio vairuotojo, ar sandėlio darbuotojo, ar valytojo darbo ieškantiesiems viena garantuota – susiviliojus darbo skelbimu už didelę sumą nepamirškite pasižiūrėti, kur darbo vieta.
Minimalios algos kėlimo paradoksas: atlyginimai paaugs net ir didesnes algas uždirbantiems?
Trišalė taryba jau svarsto Vyriausybės pasiūlymą nuo kitų metų minimalią mėnesio algą (MMA) didinti 20 eurų iki 400 Eur. Tačiau ką tai reiškia didesnes pajamas uždirbantiesiems? Ekonomistai prabyla apie kainų augimo ir darbo užmokesčio spiralę, kuri nėra laimę ir sėkmę nešantis ženklas. Anksčiau vertinant bendrą šalies atlyginimų augimą būdavo nurodyta, kad didelę įtaką padarė augantis minimalus atlyginimas.
Lietuvos ekonomika gyvena geresnius laikus, o Lietuvos žmonės?
Viešojoje erdvėje kilo nemaža diskusija, jei Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) auga, ar naudą pajaučia patys žmonės? Ekonomistai tikina, jog ekonomikos augimas palietė didžiąją dalį gyventojų teigiamai, nes mažiau uždirbančiųjų mažėja. Gerėja gyvenimas Lietuvoje, ar ne? Šis klausimas keliamas nuolatos, kartais įžiebdamas didesnes diskusijas.
Paskelbė, kaip liepą Lietuvoje keitėsi kainos
Lietuvoje kainos vis nesustoja augti, o naujausiais duomenimis, infliacija pralenkėme ne tik kitas Europos šalis, bet ir Baltijos šalis. Analitikė mano, kad toks kainų augimas darosi nebe sveikas ir siūlo mažiau vartoti. Tuo tarpu Lietuvos bankas mano, kad jau kitąmet kainos taip nebeaugs. 2017 m. liepos mėn., palyginti su birželio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,3 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas.
5 metus besitęsianti problema: darbo užmokesčio atotrūkis tik auga
Skirtumus darbo užmokestyje galima pastebėti ne tik tarp Lietuvos regionų, tačiau ir vyrų bei moterų algalapiuose. Ekspertai sako, kad tai lemia ne nusistatymas prieš moteris, tačiau susiklostę struktūriniai dalykai. Lietuvos statistikos departamentas nurodo, kad moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonių, 2016 m. sudarė 13,4 proc. ir, palyginti su 2015 m., padidėjo 0,4 procentinio punkto.
Kainas Lietuvoje augins ir toliau brangstančios paslaugos
Pasaulio finansų rinkose pradėjusios kilti žaliavų kainos byloja apie pasibaigusį defliacijos laikotarpį, sako vieno didžiausių komercinių bankų DNB analitikai. Anot jų, pasaulinės tendencijos persikelia ir į Lietuvą, kur pagrindiniu infliacijos varikliu šiemet išliks brangstančios paslaugos. „Pasaulio finansų rinkose defliacijos etapas jau praėjo ir kainos atsispyrė nuo dugno - reikšmingai atsitiesė energetikos kainos, industrinių metalų kainos ir maisto kainos.
Statistika skelbia apie sparčiai kilusius atlyginimus, tačiau ar tai pajautė visi Lietuvos gyventojai?
Neretai pateikiama statistika apie sparčiai kilusius atlyginimus palydima Lietuvos gyventojų klausimu: „O tai kam ta alga pakilo?“. Ekonomistai patvirtina, taip, algų augimą galėjo pajusti ne visi, bet, vis dėlto, didžioji dalis Lietuvos gyventojų.
Lietuvos pramonininkų pažadai: kur atlyginimus kelti nusiteikę labiausiai?
Darbo rinkoje įtampa nenuslūgsta. Emigracijai nemažėjant Lietuvos įmonių vadovai perspėja, kad jau dabar susiduria su darbuotojų trūkumu, o ateityje tai stabdys įmonės plėtrą. Tiesa, tuo pačiu kai kurie spręsdami šią problemą ruošiasi kelti atlyginimus. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) kas ketvirtį atlieka ir pristato aukščiausio lygio 120 Lietuvos įmonių vadovų nuomonių ir prognozių apklausos analizę – Pramonės lūkesčių indeksą. Iš rezultatų matyti, kad 57 proc.
Ar Baltijos tigrai bunda?
Pertekliniai arba subalansuoti biudžetai, auganti ekonomika, atlyginimai, kainos – ar tai reiškia, kad Baltijos šalys, kadaise vadintos Baltijos tigrais, vėl pramerkia akis? Lietuva, Latvija ir Estija Baltijos tigrų vardą buvo pelniusios iki 2006 m., kuomet itin sparčiai augo ekonomika. Tačiau jau kurį laiką šis tigras miega. Dabar Eurostat statiska rodo vieną po kito gerėjančius rodiklius. Pavyzdžiui, tiek Lietuva, tiek Estija turėjo perteklinį (+0,3 proc.
Lietuvos ekonomikos augimas naujose aukštumose: kas laukia ateityje?
4,1 proc. – tiek, remiantis Statistikos departamento duomenimis, augo Lietuvos ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį. Tai yra sparčiausias ekonomikos augimo tempas per pastaruosius trejus metus. Pagal šį rodiklį Lietuva ne tik tampa vienvalde lydere Baltijos šalyse, bet ir viena iš greičiausiai augančių ekonomikų visoje Europos Sąjungoje. Metų pradžioje susidarė sąlygos Lietuvos ūkiui šiemet augti sparčiau nei pernai, o teigiamam gamybos atotrūkiui pamažu didėti.
Lietuvos savivaldybės, kurios net raudonuoja nuo bedarbių skaičiaus
Bedarbių skaičius Lietuvoje nuosekliai mažėja ir tuo galima pasidžiaugti. Tačiau ne į visų savivaldybių kiemus ši šventė atėjo. Kai kur vis dar išlieka didžiulės problemos. Lietuvos darbo birža fiksuoja, kad per mėnesį nedirbančiųjų Lietuvoje sumažėjo 8,1 tūkst. – balandžio 1 d. šalyje buvo 148,6 tūkst. bedarbių, tai yra 8,3 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Tačiau pateiktame žemėlapyje lengvai galima pastebėti, kurios savivaldybės raudonuoja dėl itin didelio nedarbo.
Didžioji Britanija griebėsi viešumo, o Islandija įstatymų: ar verta susimąstyti ir Lietuvai?
Viena po kitos šalys imasi naujų priemonių mažinant atlyginimų skirtumą tarp vyrų ir moterų. Analitikai teigia, kad šios problemos būta ir Lietuvoje. Tad, kuris kelias būtų tinkamas Lietuvai? Naujausia Eurostato statistika parodo 2015 m. duomenis, kuriais remiantis matyti, kad vidutiniškai Europos Sąjungoje tarp vyrų ir moterų atlyginimų yra 16,3 proc. skirtumas. Lietuvoje šis rodiklis 2015 m. siekė 14,2 proc. Tuo tarpu didžiausė nelygybė užfiksuota Estijoje – 26,9 proc.
Ar augančios kainos privers pradėti taupymo sezoną?
Vidaus vartojimas – vienas pagrindinių šalies variklių. Tačiau nebe taip sparčiai augantys atlyginimai ir smarkiai augančios kainos po truputį ekonomikos veidą gali ir pakeisti. Vyriausiojo „Nordea“ ekonomisto Žygimanto Maurico duomenimis, Lietuvos namų ūkių vartojimas praeitais metais buvo sparčiausias Visoje Europoje. Jis siekė 4,7 proc., tačiau šių metų prognozėmis augimas teturėtų būti 3–4 proc.
Naftos kainoms toliau krentant, degalų kainos taip pat mažėja
Naftos kainoms pasaulio rinkose nukritus iki žemiausios ribos per 11 metų, degalų kainos mažmeninėje rinkoje taip pat mažėja. Pasak Naftos prekybos įmonių asociacijos prezidentės Daivos Jokšienės, degalų kainos rinkoje mažėja jau kurį laiką ir artimiausiu metu jos neturėtų didėti. DNB banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė sako, jog naftos kaina pasaulyje neturėtų augti dėl perteklinės pasiūlos.
Kas daro įtaką kainų pokyčiams?
Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumas buvo sumanytas siekiant apsaugoti vartotojus. Memorandumą pasirašę verslininkai oficialiai pasižada nesinaudoti euro įvedimu kaip pretekstu kelti prekių ir paslaugų kainas.
„Siekdama stiprinti pasitikėjimą tarp gyventojų ir verslo (vartotojų ir pardavėjų ar paslaugų teikėjų), valstybė kviečia verslą prisijungti prie sąžiningo kainų perskaičiavimo iniciatyvos ir pasirašyti Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą.
G. Nausėda apie situaciją pasienyje su Rusija: pildysis šiek tiek blogesnis variantas
Užsitęsus griežtai lietuviško transporto patikrai Rusijos pasienyje, Lietuvos transporto sektorius patirtų didelių nuostolių, kurie gali gana smarkiai paveikti visą šalies ekonomiką, teigia ekonomistai. „Vežėjai buvo tas sektorius, kuris iš pradžių buvo labiausiai pažeidžiamas dėl Rusijos sankcijų, tačiau matėme, kad pastaruoju metu jie buvo pakankamai prisitaikę prie pasikeitusios situacijos.
DNB analitikai: Lietuvos ūkio laukia tvarumo išbandymas kliūčių ruože
Nepaisant Rusijos embargo ir sudėtingos padėties svarbiausiose eksporto rinkose, 2014-aisiais Lietuvos ekonomikos augimas bus vienas sparčiausių tarp Europos Sąjungos šalių. Prognozuojama, kad Lietuvos realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) 2014 metais augs 2,8 proc., kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje ūkio plėtra šiemet bus lėtesnė – atitinkamai 2,4 proc. ir 1,7 proc.
Lietuvos agroversle rekordų derlius išsemtas
Siekiant ilgalaikio konkurencinio pranašumo šalies ir užsienio rinkose Lietuvos agroverslui būtina didinti veiklos našumą bei investicijų efektyvumą, teigia DNB analitikai. „Paskutinieji keleri metai Lietuvos agroverslo sektoriui buvo kaip niekada sėkmingi – palankios oro sąlygos lėmė gerą derlių, o tai užtikrino solidžias pajamas.
DNB analitikai: agroverslui teks išmokti konkuruoti lėtesnės ūkio plėtros sąlygomis
Pastaruoju metu dėl palankios situacijos pagrindinėse eksporto rinkose ir aukštų produkcijos kainų Lietuvos žemės ūkio ir pramonės sektoriui teko vieno iš pagrindinių ekonomikos variklių vaidmuo. Tačiau DNB analitikų teigimu, atsirado grėsmių tiek šalies viduje, tiek pagrindinėse maisto sektoriaus eksporto rinkose, prie kurių šiai ūkio veiklai teks prisitaikyti.
Daugiau nei pusė gyventojų praėjusį mėnesį nesutaupė
Nors trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų sako, kad per pastarąjį mėnesį jų šeimos pajamos nesumažėjo, tik mažiau nei pusė visų respondentų atidėjo pinigų santaupoms ar pasirengimui „juodai dienai“, tam skirdami vidutiniškai dešimtadalį uždirbtų lėšų. Artimiausioje ateityje dauguma gyventojų ketina taupyti mažindami išlaidas pramogoms, maistui, aprangai ir avalynei, rodo gyventojų finansinės elgsenos tyrimas – DnB NORD barometras.
Rugsėjį metinė infliacija neaugo ar net sumažėjo
Taip mano „Respublikos“ infliacijos orakulai:
Violeta Klyvienė, vyresnioji „Danske Bank“ analitikė
Padidėjusios energijos kainos metinę infliaciją vėl kilstelės
11,1 %
„Danske“ banko prognozėmis, rugsėjis visose trijose Baltijos šalyse pasižymės kaip infliacijos kreivės krypties žemyn mėnuo. Pagrindiniu infliacijos varikliu pastaruosius metus (maždaug nuo 2007 m. vidurio) šiose valstybėse buvo naftos ir maisto produktų kainų augimas.
Griūtis pasaulyje – virpesiai Dzūkijoje
Svajones įsigyti naują butą ar namą, pakeisti savo automobilį naujesniu ar atostogas su visa šeima prie jūros šiltuose kraštuose gali tekti atidėti porai metų, nes visą pasaulį ėmė kaustyti sąstingis. Ekonomistai sako, kad aukštyn ir žemyn banguojanti ekonomika neria žemyn, tačiau guodžia, kad po 2-3 metų sugrįš geri laikai.
Atpigusio dolerio vilionės
Pastarųjų mėnesių įvykiai tebekausto pasaulio finansų rinkų dalyvių dėmesį ties Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, kuriose vasaros pabaigoje įsisuko blogų paskolų verpetas. Šio regiono investicinės bankininkystės gigantai vienas po kito skelbia milijoninius nuostolius, o minorinę gaidą įgavusio akcijų kainų kadrilio baiminasi vis daugiau investuotojų.
Pastarieji ieško saugių užutėkių savo lėšoms ir tuo veja pirminių išteklių kainas aukštyn.