igoris sečinas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas puikiai žino, kad trapi JAV naftos gavybos pramonė pastatyta ant kalno skolų. Taigi, kai Saudo Arabija nusprendė užtvindyti rinką žaliavinės naftos pertekliumi, Kremliaus šeimininkas ėmėsi atsakomųjų priemonių. Kaip rašo CNN, Putino tikslas yra atsikovoti rinkos dalį, 2018 m. prarastą JAV skalūnų naftos kompanijoms, kurių augimas buvo paremtas didžiuliu skolinimusi.

Rusija visada noriai pasisavindavo nuopelnus. Ir net verslininkai, kurie skirtingai nuo politikų pasižymėdavo daug rečiau, laikas nuo laiko „nusipelnydavo“ kokio nors apdovanojimo.

Šių metų sausį, netrukus po to kai Donaldas Trumpas buvo prisaikdintas JAV prezidentu, pradėjo skambėti iškart keli Senato darbiniai telefonai. JAV Senato darbuotojams buvo pranešta, kad Baltieji Rūmai ruošia prezidento įsaką dėl kai kurių sankcijų, 2014-aisiais įvestų Rusijai dėl jos karo Ukrainoje, atšaukimo. „Mes buvome pasibaisėję.

Ekspertai iš „Peterburgo politika“ fondo, kuriam vadovauja daugelį metų cituojamiausiu Rusijos politologu vadinamas Michailas Vinogradovas, sudarė Rusijos viešų asmenų, kurie galėtų teoriškai būti svarstomi kaip Vladimiro Putino įpėdiniai, sąrašą. Sąraše nėra stipriausio dabartinės Rusijos opozicijos kandidato, kuriam Kremlius uždraudė dalyvauti artėjančiuose rinkimuose.

Buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Schroderio paskyrimas į „Rosneft“ direktorių tarybą pačioje Vokietijoje yra pristatomas kaip „darbas privačiame ekonomikos sektoriuje“. Tačiau su privačiu sektoriumi „Rosneft“ turi tiek pat bendra, kiek ir su medkirčio darbu – abu jie savaip dirba energetikos srityje. Skirtumas tik tas, kad „Rosneft“ yra didžiausias vertybinių popierių biržoje įregistruotas naftos koncernas. Rusijos valdžiai priklauso 50 proc.

Kitais metais vyksiančių prezidento rinkimų Rusijoje, arba kaip jie patys juokais vadina „Vladimiro Putino rinkimų“, esminis klausimas – ar kandidatuos pats Vladimiras Putinas jau ketvirtajai kadencijai. Dabartinės aplinkybės rodo, kad jam pasirinkus kandidatuoti, sutrukdyti galėtų tik jo paties administracijos daromos politinės klaidos.

Saudo Arabijos ir Rusijos nuomonės skiriasi praktiškai visais klausimais, įskaitant net ir karo Sirijoje klausimą, politiką Irano atžvilgiu ir ryšius su Vašingtonu.

Kremlius gali pasinaudoti Venesuelos nemokumu tam, kad perimtų didžiausios JAV veikiančios užsienio naftos perdirbimo bendrovės kontrolę, rašoma „The Wall Street Journal“. Jeigu Venesuelos valstybė ar valstybinė naftos bendrovė „Petroleos de Venezuela SA“ (PdVSA) bus paskelbtos nemokiomis, tai reikš jų skolų įsipareigojimų nevykdymą.

Didžiausia pasaulyje „juodojo aukso“ tiekėja Saudo Arabija planuoja 2016 metais ženkliai padidinti gavybą ir sustiprinti pozicija tarptautinėje naftos rinkoje, pareiškė valstybinės „Saudi Arabian Oil Co.“ („Saudi Aramco“) vadovas Aminas Nasseras. Tuo pat metu Rusija paskelbė, kad naftos eksportuotojų kartelis OPEC nebeteko savo galios. Pasak jo, naftos gavyba vien tik iš „Shaybah“ telkinio artimiausiomis savaitėmis bus padidinta trečdaliu iki 1 mln. barelių per parą.

Europos naftos perdirbimo bendrovės sumažino Rusijos naftos įsigijimo kiekį, vietoje jos perkasi į aktyvią eksporto šalių kovą už rinkos dalį įsitraukusios Saudo Arabijos žaliavas. Prekeiviai tikina, kad saudiečių nafta pigesnė, o Maskva Rijadą kaltina dempingavimu, rašoma rbc.ru.

Karinis Rusijos kišimasis į konfliktus Sirijoje ir Ukraine įpareigoja JAV ir jos europiečius sąjungininkus sugrąžinti Kremlių ant žemės ir priversti jį pripažinti, kad tokios avantiūros negalima palaikyti amžinai, rašoma „Newsweek“. Rusija paprasčiausiai tam neturi nei pinigų, nei žmonių resursų, įskaitant žemas pasaulines naftos kainas ir žemą gimstamumo lygį. Ji atsidurtų dar didesnėje izoliacijoje, jeigu ir toliau palaikys B. al Assado režimą, bei separatistus Donbase.

„Populiariausio Rusijoje socialinio tinklo įkūrėjas „Mashable“ papasakojo, kaip nusprendė bėgti iš savo gimtosios Maskvos po to, kai Kremliui lojalūs asmenys atėmė iš jo verslo kontrolę“, – rašoma „The Business Insider“. Pavelas Durovas, „Vkontakte“ įkūrėjas, susilaukė Rusijos federalinio saugumo tarnybos (FST) dėmesio, „kai socialiniame tinkle pradėjo atsirasti politinio protesto žinutės“. „Kai P. Durovas atsisakė uždaryti aktyvisto Aleksejaus Navalno paskyrą, FSB pareigūnai su automatais atėjo...

„Bloomberg“ šaltiniai patvirtino praėjusią savaitę rbc.ru redakcijos paviešintą „viešai žinomą tiesą“, kad Jekaterina Tichonova ne tik yra Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino duktė, bet ir vadovauja Maskvos valstybinio universiteto Nacionalinio intelektinio rezervo centrui, yra šio universiteto garbės tarybos narė. Be to, ji dar ir šokėja – dalyvavo tarptautiniuose akrobatinio rokenrolo konkursuose.

Praėjusį ketvirtadienį, lapkričio 27 dieną, įvyko eilinis Naftą eksportuojančių šalių organizacijai (OPEC) priklausančių valstybių susirinkimas. OPEC viršūnių susitikimas buvo iš anksto suplanuotas, su šių dienų geopolitiniais įvykiais jis nesusijęs. Tačiau šį susitikimą rinkos dalyviai dar prieš jam prasidedant vadino galbūt pačiu svarbiausiu per pastaruosius 10–15 metų.

Maskvos teismas ketvirtadienį nurodė nacionalizuoti areštuoto oligarcho turimas naftos firmos „Bashneft“ akcijas, dėl to kyla nerimo, jog tai gali būti valstybės diriguojamo turto užgrobimo ženklas. Maskvos arbitražinis teismas pareikalavo sugrąžinti valstybei milijardieriaus Vladimiro Jevtušenkovo holdingo firmos „Sistema“ turimas naftos bendrovės „Bashneft“ akcijas.

Kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šią savaitę aidint fanfaroms Kremliuje ir skambant pasipiktinimo balsams Vakaruose dėjo parašą po sutartimi dėl Krymo aneksavimo, vienas artimiausių jo patikėtinių skubėjo į Aziją stiprinti ryšių su Maskvos rytinėmis sąjungininkėmis.

Michailas Chodorkovskis kažkada turėjo daugiamilijardinį turtą, paskui daugiau kaip dešimtmetį praleido Rusijos kalėjimuose, o dabar jau kaip laisvas žmogus emigracijoje turi rasti sau naują vaidmenį. Netikėtas M.Chodorkovskio paleidimas ir pervežimas į Vokietiją po Rusijos prezidento Vladimiro Putino malonės, yra naujausias posūkis nepaprastame staiga visų turtų netekusio žmogaus, kuris kažkada buvo vadinamas alternatyviu Rusijos lyderiu, gyvenime.

2013 metų galingiausiu pasaulio žmogumi "Forbes" išrinko Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kuris aplenkė iš pirmos vietos 2012 metais į antrą nukritusį JAV prezidentą Baracką Obamą (Baraką Obamą). Tai savo svetainėje praneša Forbes.com, pateikdamas tradicinį Galingiausių žmonių pasaulyje sąrašą, kuris sudarinėjamas kasmet ir į kurį patenka išties pasaulį valdantys valstybių vadovai, finansininkai, filantropai ir verslininkai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį septynis buvusius ministrus paskyrė savo patarėjais. Tokiu sprendimu tikimasi susilpninti ministro pirmininko Dmitrijus Medvedevo naująją vyriausybę ir valdžią perleisti Kremliui. V. Putinas praėjus dienai po vyriausybės sudėties paskelbimo patvirtino savo sąjungininką Sergejų Ivanovą administracijos vadovu, o Nikolajus Patruševas liko Saugumo tarybos sekretoriumi.

Žurnalui „Forbes“ paskelbus įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą, tuo pačiu metu leidinio ekspertas Maksimas Kašulinskis išrinko ir 7 įtakingiausius veikėjus Rusijoje. Kaip ir dera, pirmojoje vietoje atsidūrė premjeras Vladimiras Putinas, kuris bendrame galingiausių pasaulio asmenybių sąraše užėmė 3 vietą. 32 proc. Rusijos žmonių vis dar mano, kad reali galia yra būtent V. Putino rankose, tuo tarpu vos 9 proc. teigia, kad galingiausias šalies žmogus yra prezidentas Dmitrijus Medvedevas.

Ekonominė politika, krizė ir antikrizinės priemonės, parama vietos pramonei Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja ekonomiką pradėsiant atsigauti 2010 metų pirmą pusmetį, tačiau, pasak jo vadovo Dominiko Stross-Kano, blogiausias krizės laikotarpis dar gali būti nepraėjęs. Vyriausybės prezidiumo posėdžio metu finansų ministras Aleksejus Kudrinas pareiškė, kad kalbėti apie krizės pabaigą dar ankstoka, ir nors yra pozityvių signalų, antikrizinių priemonių atšaukti dar negalima.

Rusija per artimiausius 3 metus neturi jokių planų sumažinti naftos gavybą ar eksportą, trečiadienį pareiškė šalies pirmasis vicepremjeras Igoris Sečinas. Už degalų ir energetikos sektorių atsakingas vicepremjeras pabrėžė, kad po 3 metų naftos gamybos tempai priklausys nuo investicijų į naujų telkinių paiešką ir vystymą. Priminsime, kad praėjusį gruodį Rusijos valdžia buvo pareiškusi, kad dėl situacijos pasaulio rinkose šalies naftos kompanijos eksportuos 16 mln.

Naftos kainą būtų galima vadinti pagrįsta, jei barelis šios žaliavos kainuotų 75 dolerius, penktadienį pareiškė pirmasis Rusijos vicepremjeras Igoris Sečinas. Jis pridūrė, kad Rusija gali mažinti naftos gavybą, jei ir toliau tęsis paskolų krizė. „Mums reikia, kad kaina siektų bent 75 dolerius už barelį“ - Sankt Peterburge vykstančiame Tarptautiniame ekonomikos forume kalbėjo I. Sečinas.

Rusijos dienraštis „Novaja Gazeta“ šią savaitę paskelbė sensacingą naujieną apie tai, kad balandžio 13 dieną buvo pagrobtas Rusijos naftos kompanijos „Rosneft“ viceprezidento Michailo Stravskio sūnus. Kai kuriais duomenimis, pagrobėjai reikalauja 50 mln. eurų išpirkos, tuo tarpu kiti šaltiniai teigia, kad grobikai jokių reikalavimų nepateikė.

Rusijos vicepremjeras Igoris Sečinas atmetė Europos energetinius planus ir įspėjo Europą, jog ji turės problemų ne tik dėl dujų, rašo Rusijos laikraštis "Kommersant". Ateinančią žiemą Rytų Europoje gali kilti nauja energetinė krizė, beje, ne tik dėl dujų, bet ir dėl naftos, praėjusią savaitę įvykusiame susitikime su Europos Sąjungos (ES) energetikos komisaru Andriu Piebalgu pareiškė Rusijos vicepremjeras I. Sečinas.

Nesutarimai aukščiausiuose valdžios sluoksniuose pradėjo prasiskverbti į išorę Apie nesutarimus aukščiausiuose valdžios sluoksniuose dėl šalyje vykdomos politikos iki paskutinio momento buvo nepriimta kalbėti iš aukštų tribūnų ar dienos naujienų televizijos laidose.

Praėjusį savaitgalį dėmesį atkreipė du svarbūs ekonomikos įvykiai: Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių finansų ministrų ir centrinių bankų vadovų susitikimas netoli Londono ir Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) konferencija Vienoje. Nei vienas, nei kitas susitikimas netapo ženkliu postūmiu lipant iš pasaulinės krizės duobės. Analitikus ypač nuvylė deklaratyvūs G-20 ministrų priimti sprendimai ir vos dviejų puslapių komunikatas.

Rusiškos dujos pasiekė ir Pirėnų pusiasalį. Tokią išvadą būtų galima daryti po neseniai pasibaigusio oficialaus Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo vizito Ispanijoje. Prieš metus išrinktas Rusijos prezidentu, kovo pradžioje D. Medvedevas pradėjo savo pirmąjį oficialų vizitą Europos Sąjungos šalyse.

Tokią išvadą būtų galima daryti po neseniai pasibaigusio oficialaus Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo vizito Ispanijoje. Prieš metus išrinktas Rusijos prezidentu, kovo pradžioje D. Medvedevas pradėjo savo pirmąjį oficialų vizitą Europos Sąjungos šalyse.

Buvęs naftos koncerno „Yukos“ savininkas Michailas Chodorkovskis bei koncerno „Menatep“ vadovas Platonas Lebedevas antradienį buvo pristatyti į Maskvos teismą, kur nagrinėjama dar viena jiems iškelta baudžiamoji byla. Pranešama, kad į teismo salę vedamas M. Chodorkovskis šaukė „Gėda!“. Prie teismo susirinkę M. Chodorkovskio rėmėjai metė jam kelis gvazdikus. Skelbiama, kad prie teismo salės budi apie 300 milicininkų.

Buvusiam turtingiausiam Rusijos žmogui Michailui Chodorkovskiui, kuris Sibire atlieka 8 metų įkalinimo bausmę, pateikti nauji kaltinimai dėl pinigų iššvaistymo ir grobstymo. Skelbiama, kad naujos bylos nagrinėjimas bus pradėtas kovo 3 dieną. Rusijos naujienų agentūros skelbia, kad M. Chodorkovskis bei jo kolega Platonas Lebedevas yra kaltinami iššvaistę beveik 1 trilijoną rublių (27,5 mlrd. dolerių). N. Chodorkovskio areštas 2003 metais.

Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodė kaip ir anksčiau. Protestuotojai susirinko į „nesankcionuotą“ demonstraciją, o riaušių milicija kaip ir visados bandė jėga susidoroti ir suimti aktyvistus. Tačiau gruodį Rusijos Tolimųjų Rytų mieste Vladivostoke vykę protestai dėl itin nepopuliaraus valdžios sprendimo didinti mokesčius importuojamiems automobiliams panašūs į ankstesnius buvo tik iš pažiūros. Verta pastebėti ir esminius skirtumus.

Dabar didžiausio Rusijos turtuolio Vladimiro Jevtušenkovo rūpestis - sumažinti šalies priklausomybę nuo žaliavų eksporto. Jo antrinė firma „Sitronics“ gamina šiuolaikinius puslaidininkius. „Jos atsisakysiu tik blogiausiu atveju“, - kalba V.Jevtušenkovas. Magnatas nenorėtų, kad jo bendrovė taptų didžiausios pasaulio valstybės ekonomikos stabdžiu po 10 euforiškų metų, kai gamyba augo mažiausiai po 7 proc. per metus. Tačiau dabar jai gresia bankrotas.

Rusija pirmadienį į Briuselį išsiuntė savo delegaciją, kuri tarsis dėl dujų tranzito Europai per Ukrainos teritoriją atnaujinimo. Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ pareiškė, kad Ukraina pasirašė naują susitarimą dėl Europos Sąjungos stebėtojų atvykimo. Teigiama, kad Ukraina atsisakė papildomos deklaracijos, kuriai itin priešinosi Kremlius. Laisvosios Europos radijas praneša, kad į Briuselį išvyko „Gazprom“ vadovas Aleksejus Milleris bei Igoris Sečinas.

Naftos kartelis OPEC per aukščiausio lygio susitikimą Orane (Alžyras) naftos gavybą nuo sausio 1 dienos nutarė sumažinti maždaug 2 mln. barelių per dieną. Bendras gavybos sumažinimas bus 2,2 mln. barelių, o tai sudaro 2,5–3 proc. visos pasaulio naftos gavybos. Taip tikimasi pažaboti naftos kainų nuosmukį – nuo 147 JAV dolerių už barelį liepą iki 44 dolerių dabar. Laikraštis „The Financial Times“ rašo, kad, rugsėjį ją sumažinus 2 mln. barelių, nuo Naujųjų metų jos gavyba iš viso kris 4,2 mln.

Rusija norėtų gauti nuolatinės stebėtojos statusą Naftą eksportuojančių šalių organizacijoje (OPEC) ir neketina kartu su karteliu mažinti naftos gavybos apimčių, OPEC posėdžio metu sakė Rusijos vicepremjeras Igoris Sečinas. Tačiau mažos naftos kainos gali priversti Rusijos kompanijas ateinančiais metais naftos gavybą sumažinti 320 tūkst. barelių per parą bei ilgalaikėje perspektyvoje mažinti investicijas į naftos gavybą.

Pastebimai atšalus Rusijos santykiams su Vakarais, Kremlius prisiminė senus gerus bičiulius antiamerikietiškame bloke. O kas gi geriau išmano šį „karštos neapykantos“ žaidimą, jei ne Venesuela ir Kuba? Britų laikraštis „The Guardian“ tikina, kad kol Jungtinės Amerikos Valstijos užsiėmusios Iraku ir kaimyninių Rusijai šalių rėmimu, Maskvos ir Pekino įtaka Lotynų Amerikoje tampa tikru iššūkiu.

Rusijos kariniai laivai pajudėjo link Venesuelos kranų, kur dalyvaus karinėse pratybose, neturinčiose precedento nuo pat Šaltojo karo pabaigos, rašo BBC. Rusijos laivai, vadovaujami kreiserio „Petras Didysis“, į Venesuelą pajudėjo iš Severomorsko bazės, esančios Arkties vandenyne. Laivai iki Venesuelos nuplauks 15 tūkst. jūrmylių. Į Venesuelą taip pat vyksta ir povandeninių laivų naikintojas „Admirolas Čebanenko“. Pratybos Venesueloje vyks lapkričio mėnesį.

„Gazprom“ tinklui toliau plečiantis Europoje, Rusijos valstybinė dujų monopolį turinti bendrovė paskelbė, kad per savo dukterinę įmonę „Gazprom marketingas ir prekyba“ pradės tiekti dujas Airijai. Tačiau tikslios susitarimo sąlygos nebuvo atskleistos (Moscow Times, liepos 5 d.). Veikdama šalyje, per pirmuosius penkerius metus „Gazprom“ planuoja tiekti maždaug 10-15 proc. Airijai reikalingų dujų. Airija yra 23-ioji Europos valstybė, kur „Gazprom“ vartotojams pardavinės dujas.

Naftos koncerno „Jukos“ įkūrėjas ir Kremliaus kritikas Michailas Chodorkovskis, jausdamas besikeičiančius vėjus Maskvoje, nėra linkęs ramiai kalėjime laukti jam skirtos bausmės pabaigos. Garsiojo kalinio advokatas Robertas Amsterdamas pareiškė gavęs nurodymą rašyti prašymą dėl paleidimo anksčiau laiko. M.Chodorkovskio teisininkai jau surinko reikalingus dokumentus ir rengiasi kreiptis į Rusijos Čitos miesto teismą.

Rusija išgyveno pirmąją savaitę vadovaujant vadinamajam Medvedevo-Putino tandemui. Labiausiai šį laikotarpį charakterizuojantis bruožas - gausios kadrinės rokiruotės. Vos Dmitrijus Medvedevas tapo prezidentu, o Vladimiras Putinas - ministru pirmininku, Rusijoje prasidėjo „didysis valdininkų kraustymasis“ ir įgaliojimų bei atsakomybės dalybos. Daug naujų veidų pasirodė vyriausybėje ir prezidento administracijoje, bet ar tikrai jie nauji? Kadrinių revoliucijų nebuvo.

Ar D.Medvedevas pasiruošęs būti reformatoriumi parodys tai, ar jis nuspręs reformuoti „Gazprom“. Visas struktūrines reformas Rusijoje reikia pradėti nuo „Gazprom“ ir atvirkščiai – visos reformos, nepertvarkius šio energetikos giganto, Rusijoje bus tik formalumai.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pirmadienį, susitikęs su naujuoju premjeru Vladimiru Putinu, išklausė pastarojo pasiūlymus dėl ministrų kėdžių perskirstymo naujojoje Vyriausybėje, skelbia „Russia Today“. Savo postuose liko finansų ministras Aleksejus Kudrinas, prekybos bei ekonomikos ministrė Elvira Nabiulina, užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas bei gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas.

Gegužės mėnesį bus inauguruotas naujasis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, o jo pirmtakas Vladimiras Putinas persės į ministro pirmininko postą. Didžiausias analitikų diskusijas kelia klausimas, kaip veiks valdžios tandemas. Tačiau ne ką menkesnės pastangos turi būti dedamos ir siekiant išsiaiškinti ir visus Kremliaus „pilkuosius kardinolus“, kurie nebūdami valdžios viršūnėse itin įtakos artimiausių keletos metų Rusijos raidą.

Artėjant tam laikui, kai gegužės mėnesį Dmitrijus Medvedevas bus inauguruotas Rusijos prezidentu, o jo pirmtakas Vladimiras Putinas perims Vyriausybės vadžias, netyla spekuliacijos dėl to, kaip atrodys naujoji Rusijos prezidento administracija bei ministrų kabinetas, skelbia „Eurasia Daily Monitor“. Radijo stoties „Ekho Moskvy“ korespondentas Jevgenijus Buntmanas teigia, kad dabartinis Kremliaus administracijos vadovas Sergejus Sobianinas, kuris vadovavo ir D. Medvedevo prezidento rinkimų kamp...

Kovo 2 d Rusijoje vykusius prezidento rinkimus surinkęs 70,2 proc. balsų pirmajame ture laimėjo dabartinio prezidento Vladimiro Putino remiamas kandidatas Dimitrijus Medvedevas.

Iš Rusijos prezidento posto besitraukiant Vladimirui Putinui ir į jį žengiant pirmajam vicepremjerui Dmitrijui Medvedevui, Kremliuje prasideda arši kova dėl galios ir pinigų, skelbia „Newsweek“. D. Medvedevas Rusijos prezidentu bus inauguruotas gegužės 7 dieną vyksiančių iškilmių metu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas po savo kadencijos pabaigos turi imtis vadovauti šalies vyriausybei, tokius būsimo Kremliaus lyderio įpėdinio Dimitrijaus Medvedevo žodžius cituoja BBC.„Aš kreipiuosi į V. Putiną su prašymu duoti sutikimą Rusijos vyriausybei po kitų metų kovą įvyksiančių prezidento rinkimų. Vienas dalykas yra išsirinkti prezidentą, visai kitas yra palaikyti valdžios efektyvumą“ – teigė D. Medvedevas.

Remdamasis šaltiniais Kremliuje, Rusijos dienraštis „Komersant“ teigia, kad po kitų metų kovo 2 dieną įvyksiančių prezidento rinkimų, kuriuose, kaip manoma triumfuos Vladimiro Putino įpėdiniu pasirinktas dabartinis vicepremjeras Dimitrijus Medvedevas, kitas vicepremjeras Sergejus Ivanovas atsisės į ministro pirmininko kėdę.Tokiu atveju buvęs gynybos ministras premjero poste pakeistų dabar šias pareigas einantį Viktorą Zubkovą.