ieva valeškaitė

Parlamentarai ketvirtadienį nesutiko, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuojamas pataisas pristatytų ne ministrė Aušrinė Armonaitė, o viceministrė Ieva Valeškaitė.  Vietoj ministrės Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo pakeitimus pateikti atvykus I. Valeškaitei, pertraukos iki kito posėdžio paprašė „valstiečių“ atstovė. „Norėčiau paklausti, kodėl ne ministrė pristato.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė mano, kad reikia suteikti dar daugiau laisvės pluoštinių kanapių augintojams. Mat Lietuva esą per vėlai liberalizavo jų reguliavimą ir taip jau prarado šimtus milijonų eurų. Ūkininkai skundžiasi, kad šių kanapių ir iš jų išgaunamų produktų plėtrą stabdo ir kai kurių žmonių, politikų neišprusimas – jie vis dar galvoja, kad iš pluoštinės kanapės įmanoma pasidaryti suktinę.

Naujausiais duomenimis, iš 1,3 mlrd. eurų vertės paramos, suplanuotos verslui per „Invegą“, panaudota mažiau nei dešimtadalis. Nesinori tikėti, kad kas nors savo noru atsisakytų tokio dalyko, kaip gera pagalba. Juolab, kad kritikos tokioms priemonėms, kaip mokesčių mokėjimo atidėjimas, mokestinės paskolos ar darbo užmokesčio subsidijos, buvo daug mažiau. Vadinasi, šlubuoja didelės dalies aktyvių pagalbos priemonių verslui „dizainas“ – gražiai atrodo ant popieriaus, tačiau stringa įgyvendinimas.

Paskutinėmis gruodžio dienomis eilinį kartą paskubomis ,,prasukta” mokesčių sistemos ,,reforma” užgesino ne visų Seimo narių iniciatyvą. Naujausią ,,šedevrą” įregistravo Seimo narys Paulius Saudargas. Pagal pasiūlymą, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas Lietuvoje būtų apskaičiuojamas pagal įstatymo projekte numatytą „logistinės funkcijos formulę“. Tai yra, Lietuvoje nebebūtų fiksuoto pajamų mokesčių tarifo, o jis būtų kaskart apskaičiuojamas pagal formulę.

Seime jau pradėti pateikti įstatymai, kurie keis Lietuvos žmonių gyvenimą jau kitąmet: siūloma didinti vaiko pinigus, pensijas, tačiau mainais žadama įvesti naujų mokesčių. Visgi, ne visiems naujiems mokesčiams sėkmingai sekėsi prasiskinti kelią Seime: tiek žadėtas platesnis nekilnojamojo turto apmokestinimas, tiek automobilių taršos mokestis grąžinamas iniciatoriams tobulinti.

Vyriausybės planuojamas automobilių taršos mokestis metų pabaigoje gali suaktyvinti prekybą daugiau anglies dvideginio išmetančiais naudotais automobiliais, sako analitikai ir pardavėjai.  Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad didesnė prekybos banga tikėtina lapkričio-gruodžio mėnesiais.

Daugelyje ES šalių papildomai apmokestinami ne tik automobilių degalai ar keliai, tačiau taip pat taikomi automobilių taršos, registracijos, naudotojo ir kt. mokesčiai. Lietuva – viena iš nedaugelio valstybių, kuri tokio neturi. Jeigu jo neįsives ir nesumažins šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, kaip yra įsipareigojusi Europos Sąjungai, jau netrukus turės mokėti šimtus milijonų eurų baudų.

Vyriausybė su profsąjungomis pasirašė kolektyvinę sutartį, pagal kurią jau kitąmet turėtų didėti atlyginimas 350-čiai tūkstančių žmonių, dirbančių viešajame sektoriuje. Dideles algas gaunantys Seimo nariai, ministrai uždirbs dar daugiau, atlyginimai mažiausiai uždirbantiesiems augs nesmarkiai, o kai kurie didėjimo gali net nepajusti. Ekspertai susitarime įžvelgia ir daugiau grėsmių. Žemės ūkio ministerijos koridorius kasdien minantis Zigmas valstybės tarnybai jau atidavė 20 savo gyvenimo metų.

Latvijos parlamentui priėmus įstatymų pataisų paketą, kuris draudžia mažmeninės prekybos vietose nuo 2020 m. demonstruoti tabako gaminius bei elektroninius rūkymo prietaisus ir jų priedus, panašius įstatymo pakeitimus žada ir Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija. Pagal planuojamą projektą siekiama mažinti tabako gaminių prieinamumą ir tokiu būdu pažaboti rūkančiųjų skaičių šalyje.

Oficialiai skelbiama, kad vidutinis atlyginimas pastaruoju metu Lietuvoje kilo kone dešimtadaliu. Tačiau žvelgiant į atskirų profesijų algų pokyčius matyti, kad tokiu algų didėjimu gali džiaugtis ne visi. Tiesa, kai kurie, bent jau „ant popieriaus“, pinigų gauna bent 20 proc. daugiau nei prieš metus. 2019 m. vasario mėnuo buvo pirmasis šiemet, kai po mokesčių reformos darbuotojams mokėtas įprastinis darbo užmokestis.

Kai kurių ekspertų kritikos nuolat sulaukianti kvitų loterija nuo pirmadienio, vasario 18 d., keičiasi. Valdžia skelbia, kad nuo šiol loterijoje dalyvaus ir apsiperkantieji prekybos tinkluose. Tiesa, ne visuose, o tai kelia ekspertų nuogąstavimus dėl galimos diskriminacijos. Šešių didžiulių prekybos tinklų pirkėjai iš loterijos išbraukti.

Valdžia smogia rūkoriams. Sveikatos apsaugos ministerija parengė šūsnį įstatymo nuostatų, kurios draus rūkyti ne tik bendruose daugiabučių balkonuose, bet ir stotelėse ir net lauko kavinėse. Ir tai dar ne viskas, taip pat siekiama suvienodinti visas cigarečių pakuotes. Visi rūkalai bus dedami į vienodus pakelius ir pardavinėjami iš po prekystalio.

Lietuvoje ir toliau auga atlyginimų skirtumai tarp savivaldybių. Miestuose, kuriuose už darbą mokama dosniausiai, algos auga greičiausiai, o merdintys rajonų atlyginimai vystosi lėčiausiai. Ekonomistų ir verslininkų, tokia situacija nestebina. Esą dalis šalies savivaldybių per mažai stengiasi pritraukti investicijas, todėl daliai didelių miestų ir toliau prognozuojamas nesustabdomas nykimas.

Pagarbos mokesčių mokėtojams dienos proga Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai kartu su partneriais pristatė mokesčių mokėtojų teisių sąrašą. Juo norima pabrėžti, kad mokesčių mokėtojai turi ne tik pareigas, bet ir teises, kurių turi būti paisoma. „Lietuvoje dažniausiai kalbama, kad mokesčių mokėtojai turi pareigas: susimokėti laiku, susimokėti daug.

Valdantiesiems užantyje vis dar slepiant žadėtąją mokesčių reformą, Seime skirtingos frakcijos kelia turtingųjų šalies gyventojų apmokestinimo idėją, įvedant progresinius mokesčius. Nors politikai įsitikinę, kad šis pokytis padėtų kovoje su didėjančia nelygybe, ekonomistai ir Finansų ministerija perspėja, kad tai nieko neišspręs. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas antradienį aptarė dviejų skirtingų frakcijų narių inicijuotus pasiūlymus, Lietuvoje taikyti progresinius mokesčius.

Seime registruoti net keli siūlymai įvesti šalyje progresinį gyventojų pajamų mokestį (GPM), juos Seimas svarstys artėjančioje pavasario sesijoje. Šiuo metu mokame 15 procentų dydžio GPM. Jei būtų pritarta socialdemokratų pasiūlymui, atsirastų mokesčio laiptai. Atlyginimo dalis, viršijanti 1267 eurus „į rankas“ būtų apmokestinama 16 proc. dydžio GPM, 1892 eurus – 17 proc. GPM, 2508 eurus – 20 proc. dydžio GPM.

Naujoji išmokų už vaikus tvarka, mokesčių mokėtojus pavers pašalpų gavėjais. Taip formuojamas išlaikytinio mentalitetas. Abejojama ir tuo, ar kelios dešimtys eurų išties pakeis skurdžiai gyvenančių šeimų kasdienybę. Didesnį gimstamumą šalyje taip pat vargu ar pavyks paskatinti. Tai nutiks nebent tose šeimose, kuriose vaikų susilaukiama tik dėl didesnių išmokų. Manoma, jog tai bus tik dar viena galimybė prieš rinkimus, politikams dalinti pažadus, dėl šių išmokų didinimo.

Seime toliau skinasi kelią pasiūlymai didinti nekilnojamojo turto mokestį. Siūloma įvesti progresinį nekilnojamojo turto mokestį, tai yra, palikti šiuo metu galiojantį 0,5 proc. tarifą nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 220 tūkst. eurų, įvesti 1 proc. dydžio tarifą daliai, viršijančiai 300 tūkst. eurų, ir net 2 proc. dydžio tarifą – daliai, viršijančiai 500 tūkst. eurų.

Seimas svarsto įteisinti 30 eurų (0,79 bazinės socialinės išmokos dydžio) išmoką per mėnesį kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų, ar iki 21 metų, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą. Taip pat siūloma nustatyti, kad šeimoms, auginančioms vieną ar du vaikus, jeigu šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (šiuo metu – 153 eurai), būtų skiriama ir papildoma išmoka.

Gal esate vienas tų, kurie kasmet pusę dienos praleidžia eilėje laukdami, kol kartu su mokesčių konsultanto pagalba galės pateikti gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją? Gal deklaruojate pats, bet paskambinę pusvalandį klausotės saksofono melodijų, kol atsilaisvins mokesčių konsultantas ir paaiškins painias įstatymo nuostatas, su kuriomis susiduriate bandydami pateikti deklaraciją? Gal „užlūžus“ sistemai nerimaujate, ar nepateikus deklaracijos laiku neprisidarysite rūpesčių? O gal, kaip ir daugi...

Skaičiuojama, kad simbolinė laisvės nuo mokesčių diena, kuomet pagaliau gyventojai dirba sau, o ne mokesčiams, šiemet atėjo penkiomis dienomis vėliau nei pernai – gegužės 23 dieną. Lietuvos laisvosios rinkos instituto paaiškinimu, valdžia pinigus leidžia sparčiau nei auga ekonomika. Dėl to gyventojams mokesčiams dirbti tenka vis daugiau ir ilgiau.

Viena po kitos šalys imasi naujų priemonių mažinant atlyginimų skirtumą tarp vyrų ir moterų. Analitikai teigia, kad šios problemos būta ir Lietuvoje. Tad, kuris kelias būtų tinkamas Lietuvai? Naujausia Eurostato statistika parodo 2015 m. duomenis, kuriais remiantis matyti, kad vidutiniškai Europos Sąjungoje tarp vyrų ir moterų atlyginimų yra 16,3 proc. skirtumas. Lietuvoje šis rodiklis 2015 m. siekė 14,2 proc. Tuo tarpu didžiausė nelygybė užfiksuota Estijoje – 26,9 proc.

Paviešinti įmonių atlyginimų vidurkiai sukėlė tikrą priešpriešą tarp darbuotojų ir darbdavių. Vieni tikina, kad tai visiškai nieko nepakeitė, tačiau šalia yra ir kita nuomonė – darbuotojai aktyviai domisi skelbiamais duomenimis ir jais tikrai pasinaudos renkantis darbą. „Sodra“ yra paviešinusi ir sausio, ir vasario mėnesio atlyginimus.

Verslininkai skaičiuoja pelnus, o darbuotojai – atlyginimus. Tai normalu ir suprantama, tačiau ar augant įmonių pelnams laimi ir darbuotojai? Pagal paskelbtus apklausos rezultatus, tikrai ne visi linkę išmokėti papildomas premijas ar kitaip paskatinti darbuotojus. Lietuvos statistikos departamentas neseniai paskelbė, kad mažmeninės prekybos įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis, alkoholiu ir tabaku, apyvarta per metus, palyginamosios kainomis, padidėjo 3,7 proc.

Nuo sausio duomenys apie daugiau kaip 3 darbuotojus turinčių įmonių darbo užmokesčio vidurkį bus skelbiami viešai. Tokia nuostata įtvirtinta naujajame Valstybinio socialinio draudimo įstatyme.

Įmonės beveik du mėnesius pluša ir deklaruoja važtaračius el. mokesčių sistemoje (i.MAS) – projekte, milijonus jau kainavusiam ir valstybei, ir verslui. Logistikos specialistai dėsto argumentus, kad ši sistema sukurta neturint supratimo apie transporto procesą ir tik laiko klausimas, kada ją teks iš esmės keisti. VMI anksčiau tikino, kad klaidos yra taisomos.  „Nuo šiol mes turime gauti leidimą kroviniui judėti.

Įstatymais vis daugiau sprendimų laisvės suteikiama vietos savivaldybėms. Vienas tokių – padidintas mokesčio tarifas apleistam ar nenaudojama nekilnojamam turtui (NT). Seime jau guli raštas, kuriame 8 savivaldybės įvardijamos kaip piktnaudžiavusios įstatymu, tačiau jų atstovai tikina – pažeidimų nėra.

Žvelgiant į tai ką siūlo partijos prieš rinkimus, verta atsigręžti ir pasidomėti, kokie įstatymai buvo priimti. Vienas jų – nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. Nors kol kas jis taikomas prabangiam NT, analitikai teigia, kad priimtu įstatymu žengiamas žingsnis link visuotinio apmokestinimo. 2014 metais gruodžio 9 dieną Seime susirinko 99 politikai ir 65 už balsais nusprendė, kad fizinių asmenų nekilnojamojo turto vertės neapmokestinamasis dydis turi būti sumažintas nuo 1 mln. litų (290 tūkst.

Seimas trečiadienį pritarė socialinio draudimo reformai, numatančiai „Sodros“ įmokų lubas, naują pensijų skaičiavimo būdą, didėjantį savarankiškai dirbančių asmenų socialinį draudimą, didėjančias motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas ir kitas naujoves.