ideologija

Lietuva uždraudė viešuosiuose objektuose propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas. „Pagaliau Lietuvoje turėsime teisinę priemonę įvertinti mūsų santykį su totalitariniais režimais, ir tą padaryti civilizuotai, dirbant ekspertų komisijai, įtraukiant visuomenę į diskusijas kiek reikia to ir vis dėlto išvalant viešąsias erdves nuo likusių propagandos ženklų, kurie buvo dedikuoti kolaborantams“, – BNS sakė viena iš įstatymo iniciatorių, Seimo Laisvės kovų ir valstybės ist...

Su perversmo organizatoriais Vokietijoje siejama ideologija, atmetanti valstybės teisėtumą, turi bendraminčių ir Lietuvoje, pranešė Valstybės saugumo departamentas (VSD). Šį komentarą institucija paskelbė po to, kai praėjusią savaitę Vokietijos policija suėmė 25 kraštutinių dešiniųjų teroristinės grupės narius, įtariamus planavus išpuolį prieš parlamentą.

Pasibaigus Šaltajam karui Vakaruose netrūko įvairiausio plauko teorijų apie istoriją ir tarptautinius santykius. Nors aplinkybės ir pagrindiniai veikėjai kinta, pasaulinė geopolitinė drama nuolat tęsiasi: siekiant paaiškinti ir nuspėti valstybių elgesį, į akistatą stoja realizmo ir liberalizmo šalininkai, akademikai diskutuoja, ar pasaulio laukia istorijos pabaiga, civilizacijų susidūrimas, o gal visai kas kita.

Ką manote apie siūlomus naujus mokesčius? Ar pritariate dvigubos pilietybės idėjai? O Lietuvos narystę Europos sąjungoje ar palaikote? Nuoširdūs atsakymai į keletą tokių klausimų gali padėti išsiaiškinti, kokios jūsų politinės pažiūros, kad kitą kartą kam nors paklausus jūsų nuomonės svarbiu klausimu, galėtumėte nesukdami galvos atsakyti: „Aš visuomet už ... (įrašykite savo ideologiją) idėjas!”. Atrodo, naudinga taip tiksliai žinoti savo nuomonę.

Viktor Denisenko Pirmoje straipsnio dalyje buvo apžvelgtos priežastys, kurios verčia dabartinį Rusijos režimą siekti kontroliuoti (ir pagal savo poreikius koreguoti) istoriją. Pažiūrėkime, kokie istoriniai įvykiai (ir jų interpretacijos) kelia didžiausią nerimą Maskvai.

Šiandien karas tarp Rytų ir Vakarų vyksta ne šnipų ir slaptųjų tarnybų pasaulyje, o internete. Net ekonominės sankcijos tarnauja ne kaip tiesioginė karo priemonė, o kaip įtikinėjimo, pakeistinio mąstymo formavimo elementas. Jos turi padėti įtikinti rusus, kad vakarietiška maisto produkcija – nenatūrali ir kenksminga žmogaus sveikatai, genetiškai modifikuota.

Aistė Plaipaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Pastaruoju metu vis dažniau girdime apie su „Al-Qaida“ susijusias grupuotes, kurios atsakingos už daug gyvybių pareikalavusius išpuolius, kurios kuria nestabilumą Vidurio Rytuose bei Šiaurės Afrikoje ir galbūt net kelia grėsmę likusiam pasauliui. Tačiau ekspertai teigia, kad šios grupuotės tik prisidengia garsiu „Al-Qaida“ vardu ir ideologija.

Lietuvoje veikiančios kraštutines politines ideologijas propaguojančios organizacijos ir grupės yra negausios ir neįtakingos, tačiau jų organizuojamos viešos akcijos ir retorika dažnai sulaukia daug Lietuvos bei užsienio žiniasklaidos dėmesio, teigiama Valstybės saugumo departamento (VSD) metinėje ataskaitoje.

Sąjūdžio pradžia buvo neįtikėtina. 1988 ir 1989-ieji buvo tarsi ilga virtinė rizikingų eksperimentų, kurių kiekvienas baigdavosi sėkmingai. Kai 1988-ųjų pradžioje Lietuvos komunistų partijos organizuojama „darbo liaudis“ visomis įmanomomis priemonėmis piktinosi „užjūrio balsų“ raginimais švęsti Vasario 16-ąją, o „liaudies draugovininkai“ kiekviename miestelyje budėjo, stebėdami, ar kur nors nesibūriuoja daugiau kaip po 3 žmones, beveik niekas nedrįso apie jos šventimą nė pagalvoti.

„Metas pradėti kurti naują kalbą, naujus žodžius sovietmečio laikotarpiui apibūdinti“. Taip teigia Tomas Vaiseta, Vilniaus universiteto Istorijos fakultete apsigynęs disertaciją apie vėlyvojo sovietmečio Lietuvą. Savo darbe „Nuobodulio visuomenė: vėlyvojo sovietmečio Lietuva“ mokslininkas tyrė archyvinius dokumentus, laiškus, dienoraščius, kalbėjosi su žmonėmis ir į Brežnevo epochos laikotarpį nuo 1964-ųjų iki 1984-ųjų metų pažvelgė kurdamas teorinį modelį, grįstą „nuobodulio“ sąvoka.

Nors socialdemokratų (LSDP), „darbiečių“ (DP), „tvarkiečių“ (TT) ir Lenkų rinkimų akcijos (LLRA) buriama koalicija daugelio yra vadinama „centro kairės“,  ji veikiau panaši į kokteilį iš margos publikos, kurio kairumu verta suabejoti. Taip LRT.lt teigia manąs politologas Vytautas Dumbliauskas.

LSDP pirmininko Algirdo Butkevičiaus kreipimasis Mes, Lietuvos socialdemokratai, esame už valstybės atsakomybę už žmogų, todėl ir sakome „svarbiausia – žmogus“. Žinau, dešiniesiems šis pareiškimas skamba lyg prakeiksmas, nes jų ideologija žmogų palieka likimo valiai ir viską neva „sureguliuojančiai rinkai“. Tokių paliktų likimo valiai, gyvenančių žemiau skurdo ribos, jau turime per pusę milijono, dar tiek pat jau paliko Tėvynę.

Didžiausiame Baltijos šalyse konferencijų ir parodų centre „LITEXPO“ vyksta Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) konferencija. Beveik tūkstantis delegatų iš visos Lietuvos atvyko į II konferenciją šiemet. Konferencija prasidėjo V. Kudirkos „Tautišką giesme“. Delegatus ir svečius sveikino Europos socialistų partijos pirmininkas.

Kadangi šiais laikais yra madingas terminas „pozityvi diskriminacija“, nors „pozityvus išprievartavimas“ dar nesugalvotas, nutariau būti madingas ir aš. Tam paskatino internetinė diskusija su viena feministe. Kažkada „snukiaknygėje“ esu juokavęs, kad reikalinga moteris santechnikė, bet dabar sakau rimtai.

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius Vyriausybėje priėmė sėkmingos operacijos prieš nelegalią ir nusikalstamą dalies Vilniaus taksi verslo atstovų veiklą organizatorius bei vykdytojus ir padėkojo jiems už gerą darbą. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), policijos ir Kriminalinės policijos biuro vadovai Premjerui pateikė trumpą ataskaitą apie dvejus metus VMI vykdytą tyrimą analizuojant padėtį dviejuose keleivių vežimo sektoriuose – mikroautobusų ir privačių taksi vežėjų.

Kopenhagos teatro sprendimas kurti spektaklį, paremtą 77 žmones nužudžiusio Anderso Behringo Breiviko manifestu, sukėlė audringas diskusijas.Teatro „Cafe Teatret“ meno vadovas Christianas Lollike sukėlė tikrą pykčio bangą, kai Danijos laikraščiui „Politiken“ užsiminė apie sumanymą inscenizuoti A. B. Breiviko 1,5 tūkst. puslapių monologą, paskelbtą internete prieš pat liepos 22 dienos išpuolius.

Judėjimo „Taip“ pagrindu įsteigta politinė organizacija „Sąjunga Taip“ Teisingumo ministerijai pateikė dokumentus, reikalingus naujai partijai registruoti.Taip pranešama judėjimo šeštadienį išplatintame pranešime.

Daugiau nei 350 atstovų iš visuomeninio judėjimo „Taip“ narių šiandien Trakuose vykusiame steigiamajame suvažiavime įsteigė „Sąjungą Taip“ (Tėvynės Atgimimas ir Perspektyva). Steigiamojo susirinkimo delegatai atstovavo daugiau nei 2000 žmonių, kurie  pareiškė norą tapti  „Sąjungos Taip“ steigėjais.

Politikai ir finansininkai panašūs tuo, kad vieni ir kiti investuoja į fiktyvų kapitalą – kiekvienas savo srityje. Investuotojai pilsto pinigus iš vieno burbulo į kitą, pavyzdžiui, ėmus bliūkšti nekilnojamojo turto kainoms, pinigai bėga pas auksą, naftą ir net avižas. Ideologijos burbulai Politikos dėsniai skiriasi nuo finansų, bet panašumai yra akivaizdūs. Piliečių galvose išsipūtę ideologijos burbulai.

Maištas prieš vartojimo kultūrą, saviraiškos paieškos ir saugumo troškimas – dalykai, dėl kurių atsiranda subkultūros. Jų atstovai skiriasi gyvenimo filosofija, estetika, mados ir muzikos stiliumi. Lietuvoje pastaruoju metu netyla kalbos apie hipsterius. Kas jie tokie ir, ar papildo paplitusių subkultūrų sąrašą – tai bandė išsiaiškinti Balsas.lt. „Ši subkultūra dar labai jauna, todėl dar sunkoka ją apibrėžti pagal būdingus bruožus. Tai ne gotai ar pankai, kurie gyvuoja jau dešimtmečius.

Netylant diskusijoms dėl tragedijos Norvegijoje, viešojoje erdvėje vis dažniau skamba žodis „kraštutinis nacionalizmas", tačiau toks terminas nėra visiškai tinkamas A. Breiviko atveju, teigia VU istorikas Algirdas Jakubčionis. Pasak A. Jakubčionio, kraštutinis arba radikalusis nacionalizmas turėtų būti suprantamas kiek kitaip.

Dauguma Seimo antradienį vėl balsavo kaip kiaulės. Turiu galvoje tas „orveliškas“ kiaules, kurios būna lygesnės tarp visų kitų lygių kiaulių. Balsuojama buvo už dvi rezoliucijas, kurioje pareiškiama lygesnių kiaulių valia neperduoti teisingumui K.Uokos ir P.Gražulio.

Prieš kelionę dažniausiai kraunamės lagaminus ir jaudinamės, jog galime pamiršti ką nors be galo svarbaus. Tačiau, tiesa pasakius, vieninteliai daiktai, kurių tikrai nereikėtų pamiršti yra pasas bei pinigai. Tuo tarpu besirūpindami kremu nuo saulės bei rūbais dažnai pamirštame, kad kelionės sėkmė priklauso ne nuo pasiimtų daiktų skaičiaus, bet nuo psichologinio nusiteikimo. Tad norint gerai pailsėti verta skirti šiek tiek laiko bei pasiruošti tam, kas mūsų laukia.