identifikavimas

Kaip identifikuoti mobilaus įrenginio šeimininką? Galima naudoti slaptažodį, galima nuskenuoti jo pirštų atspaudus, akies rainelę arba atpažinti veido bruožus. Tačiau kodėl neidentifikavus žmogų pagal jo unikalų kvapą? Būtent tokią technologiją kuria Madrido technikos universiteto (Ispanija) specialistai. Mokslininkai pareiškė, kad kvapas, kurį skleidžia žmogus, praktiškai nesikeičia per visą jo gyvenimą. Naujoji technologija leidžia identifikuoti žmogaus kvapą 85% tikslumu.

Mokslininkai atrado įrodymų, kad delfinai turi „vardus“. Pasirodo, šie jūrų žinduoliai vieni kitus kviečia unikaliu švilpimu, kuris gali būti suvokiamas kaip vardas, rašo bbc.co.uk. Škotijos St. Andrews universiteto tyrėjų komanda nustatė: kai delfinai išgirsta unikalų švilpimą, jie į jį atsiliepia. „Delfinai gyvena trijų dimensijų aplinkoje, jie visą laiką praleidžia vandenyje. Kitaip sakant, delfinams būtina palaikyti ryši su kitais gentainiais“, – teigė dr. Vincentas Janikas.

Pentagono užsakymu Kalifornijoje įsikūrusi kompanija „AOptix“ kuria „Mobiliąją tapatybės nustatymo sistemą“. Paprasčiau tariant – Pentagonas sumokėjo 3 milijonus JAV dolerių, kad ši kompanija sukurtų aplikaciją, gebančią nuskaityti biometrinius žmogaus duomenis. „AOptix“ pasirįžo sukurti mobiliąją aplikaciją, kuri paprastą telefoną paverstų žmogaus identifikavimo pagal akis, pirštų anstpaudus ir veidą, prietaisą.

JAV federalinis tyrimų biuras (FTB) teigia, kad nėra „jokių įrodymų“, kad programišių grupuotė iš FTB agento nešiojamojo kompiuterio gavo 12 mln. JAV korporacijos „Apple“ prietaisų identifikavimo kodų, pranešė BBC. Programišių aktyvistų grupuotė „AntiSec“ pirmadienį internete paviešino dokumentą, kuriame, pasak jų, yra milijonas vadinamųjų UDID kodų, naudojamų „Apple“ prietaisams identifikuoti. Kiekvienas bendrovės „Apple“ pagamintas prietaisas turi unikalų 40 ženklų UDID kodą.

Atliekant įvairias finansines operacijas bankas prašo pateikti skirtingų duomenų. Ar Jums kada nors kilo klausimas, kaip banke yra tvarkomi Jūsų duomenys? Į šį ir kitus klausimus atsako Tomas Černiauskas, „Danske“ banko Informacijos saugos specialistas. Kokius duomenis saugo bankai? Saugomi yra tik tie asmens duomenys, be kurių nebūtų įmanoma identifikuoti žmogaus tapatybės ir suteikti reikiamas paslaugas.

Japonijos bankas „Ogaki Kyoritsu“ rugsėjį pradės naudoti bankomatus, leisiančius išgryninti pinigus sąskaitos savininko ranka. Sąskaitos savininkas bus identifikuojamas pagal plaštakos kraujagysles. Taip pat reikės įvesti kodą ir gimimo metus. Naujo tipo bankomatams jokių plastikinių kortelių nereikės. Biometriniai skeneriai Japonijos bankuose jau naudojami papildomam klientų identifikavimui, tiesa, gana ribotai.

Kompanija „Sony“ pasiūlė naują autentifikacijos išmaniuosiuose telefonuose variantą, kuris numato galimybę atpažinti vartotoją iš pirštų atspaudų, tačiau pats proceso atlikimo būdas yra naujas. Japonų kompanija siūlo skenuoti pirštų atspaudus sensoriniu ekranu. Sensoriaus atveju bus naudojama kol kas nežinoma medžiaga, leidžianti tiksliai nuskaityti ant ekrano padėto piršto reljefą. Tuo pačiu metu ekrane bus pažymima tik priliesti skirta sritis.

Svarbaus tyrimo metu buvo patvirtinta, kad CMV virusas gali sukelti vieną dažniausiai pasitaikančią vėžio rūšį – seilių liaukos vėžį. CMV yra vienas iš dešimties virusų, galinčių sukelti vėžį. Šis virusas prasibrauna į ląstelės vidų bei ten paskatina auglio susiformavimą. CMV klasifikavimas kaip onkoviruso yra labai svarbus žmogaus sveikatai.

JAV Gynybos departamento Priešakinių gynybos tyrimų agentūra (DARPA) kuria naują identifikacijos būdą, leidžiantį nuskaityti vartotojų duomenis dirbant įprasta klaviatūra. Tikslas – identifikuoti įprastoje aplinkoje dirbantį žmogų, netrikdant jo darbo. Taip siekiama sukurti aktyvų autorizacijos būdą, kai vartotojo asmenybė bus nustatoma atliekant įprastą darbą klaviatūra.

Vokiečių mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai liudija, kad gana patikimai identifikuoti pedofilus galima skenuojant jų smegenis tuo metu, kai jie žiūrinėja suaugusiųjų ir vaikų nuotraukas. Tyrimo, kurio rezultatai paskelbti žurnalo „Archive of General Psychiatry" spalio mėnesio numeryje, metu Kylio (Vokietija) Kristijono Albrechto universiteto mokslininkai asmenims, kuriems buvo diagnozuota pedofilija, ir kontrolinei sveikų savanorių  grupei rodė įvairaus amžiaus nuogų žmonių nuotraukas.

Sausio viduryje JAV pradės veikti sistema, leidžianti saugumo tarnyboms identifikuoti žmogų nuotraukoje pagal veido bruožus. Labai dažnai teisėsaugos organai turi nusikaltimą padariusių žmonių nuotraukas, tačiau niekas nežino, kas tai per asmuo. Dabar FTB agentai, norėdami rasti informaciją apie konkretų asmenį iš 10 milijonų saugomų asmens bylų, turi žinoti šio žmogaus vardą.

Puošniausiame ir svarbiausiame Vilniaus universiteto Didžiajame kieme tęsiami fasadų tapybos tyrimai, konservavimo bei restauravimo darbai, kuriuos atlieka Šarūno Juršėno įmonė „Senoji freska“. Bus nudažyti ir patys fasadai, praneša Kultūros paveldo departamentas. Šių metų tvarkybos darbams atlikti numatyta 238 tūkstančiai litų. Pusę šios sumos skyrė Kultūros paveldo departamentas, kitą pusę – Vilniaus universitetas.

Šiaurės Karolinos valstijos universitete (JAV) vykdomas Bambos bioįvairovės projektas prasidėjo kaip mikrobiologų pokštas, tačiau tolesnė tyrimų eiga atskleidė visai rimtus rezultatus, skelbia „Science20.com". Pasak mokslininkų, visas mūsų kūnas yra daugybės mikrobiologinių ekosistemų buveinė.

Italų meno istorikė Carla Glorias mano nustačiusi garsiajame Leonardo da Vinčio paveiksle „Mona Liza" (Mona Lisa) pavaizduotos moters tapatybę, pranešė „Daily Mail". Tai padaryti esą padėjo portreto fono peizažas: meno istorikė mano, kad jai pavyko jame atpažinti sunkiai įžiūrimo akmeninio tilto fragmentą.

Sumanieji telefonai galės atpažinti savo savininką pagal eiseną, rašo „Technology Review“. Kiekvienas žmogus eidamas juda skirtingai. Visi šie judesiai yra individualūs ir gali būti naudojami žmogaus identifikacijai. Norvegų mokslininkai Mohamedas Deravi, Klaudia Nikel, Patrikas Bursas ir Kristofas Bušas pasiūlė aprūpinti telefonus sistema, leidžiančia atskirti žmones pagal eiseną. Šiam tikslui „smartfonui“ neprireikė specialios įrangos.