i. genytė

Žvelgiant į kainas elektros biržoje galima pastebėti, kad pasirinkusieji tiekėją pirmame rinkos liberalizavimo etape ir užfiksavusieji kainą 24 mėn. gyventojai šiandieną moka mažiau. Pasak „INVL Asset Management“ vyr.

Vadinamasis kietasis „Brexitas“ – Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES) be prekybos sutarties – nebėra tarp rimčiausių grėsmių Lietuvos ekonomikai, sako ekonomistai. Anot jų, šiuo metu Lietuvai rimčiau grasina kitos problemos – visų pirma, koronaviruso pandemija, kuri šalies ekonomikos smarkiai nenusmukdė, tačiau rimčiau paveikė svarbiausias eksporto rinkas. „Brexito“ klausimas tikrai nėra darbotvarkės prioritetų pirmoje vietoje, nes yra rimtesnių klausimų.

Lietuva savo darbuotojams moka vieną didžiausių minimalių atlyginimų Rytų Europoje, tačiau nei ekonomistai, nei smulkieji verslininkai neskuba tuo džiaugtis. Ekspertai ir verslininkai įspėja, kad bet koks minimalaus uždarbio didinimas sunkina galimybę smulkiesiems verslininkams klestėti ir verčia juos bankrutuoti. Taip pat smulkiųjų verslininkų ir ekonomistų nedžiugina kalbos apie galimybę Europos Sąjungoje vienodinti ar kitaip keisti minimalų atlyginimą.

Seimas ir prezidentas džiaugiasi, kad kitąmet keliasdešimčia eurų ūgtels vidutinė pensija, tačiau ekonomistai skurstantiems pensininkams siūlo neskubėti džiaugtis, mat čia pat išaugs ir skurdo rizikos riba. Tai reiškia, kad daugumos pensininkų piniginės pasunkės vos vienu kitu euru. Ekonomistai lėšų kelti pensijas siūlo ieškoti ne didinant mokesčius, o efektyviau valdant valstybės aparatą ir apkuopiant, pavyzdžiui, viešuosius pirkimus.

Statistikos departamentui paskelbus, jog Lietuvos BVP trečiąjį šių metų ketvirtį augo 3,6 proc., analitikai teigia, jog šalies ekonomika išlaikė stabilų plėtros tempą. Tačiau, anot jų, ūkio augimas praranda pagreitį ir paskutinį metų ketvirtį bei kitąmet tokios plėtros tikėtis neverta. „BVP augimo tempas yra tik nežymiai vangesnis nei pirmąjį pusmetį.

Šiuo metu Jungtinėje Karalystėje gyvenantys lietuviai susiduria su iššūkiais – jiems ramybės neduoda migloti „Brexit“ procesai, kurie, neaišku kaip paveiks jų ateitį ir gyvenimą jau namais tapusioje šalyje. Išeiviams, kurie ketina arba jau sugrįžo į Lietuvą, kylą įvairių gyvenimo ir darbo sunkumų. Todėl tv3.lt pasidomėjo, kiek lietuvaičių jau yra sugrįžusių į Lietuvą po 2016 m. paskelbto „Brexit“ referendumo ir kaip jiems sekasi įsitvirtinti pritapti svetima tapusioje tėvynėje.

Vieną didžiausių šalies bankų „Luminor“ palieka vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė – penktadienis yra paskutinė jos darbo diena, pranešė bankas. „Bankas keičia struktūrą ir buvo nuspręsta pasilikti po vieną ekonomistą kiekvienoje iš Baltijos šalių, tai kadangi mes buvome dviese, buvo nuspręsta tiesiog vieno atsisakyti“, – BNS komentavo I. Genytė-Pikčienė. Ji sakė jau vertinanti naujus darbo pasiūlymus.

Banko „Luminor“ ekonomistai antradienį paskelbė gerinantys Lietuvos ekonomikos augimo prognozę. Anot jų, to tikėtis verčia net trys priežastys: lėtėjantis kainų augimas, tebeaugantis užimtumas bei Lietuvos regionų inicijuotas spurtas lenktynėse su Vilniumi. „Jei 2017 metais mažmenininkų pardavimus labiausiai augino kainų dedamoji, tai 2018 metais tendencija mažmeninėje prekyboje apsivertė 180 laipsnių – auga parduodami kiekiai, nebe kainos.

Remiantis sociologinių apklausų duomenimis, kiek daugiau nei pusė (55,6 proc.) Lietuvos gyventojų pritartų trumpesnei 4 darbo dienų savaitei, su išlyga, jeigu nemažėtų gaunamas darbo užmokestis. Visgi, beveik ketvirtadalis Lietuvos gyventojų nesutinka su šia idėja. Kaip tv3.lt pasakojo Lietuvos socialinių tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja prof. dr.

Nors laukiant teigiamų pokyčių Lietuvoje prireikia kantrybės, visgi Lietuvos gyventojų finansinė padėtis gerėja kasmet. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 metų II ketvirtį šalies atlyginimai augo, o vidutinis atlyginimas, neatskaičius mokesčių, pasiekė 927 eurus. O ir prognozės atrodo gana neblogai. Veiksnių, lemiančių šalies gyventojų algų didėjimą, pasak ekspertų, yra ne vienas.

Naujausi duomenys rodo, kad augant atlyginimams Lietuvoje džiaugiasi ne visi. Štai nuėję į privatų sektorių gali tikėtis daug didesnės algos nei viešajame, o tai reiškia, kad viešasis sektorius dar labiau kraujuoja dėl prarandamų darbuotojų. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis Lietuvoje 2018 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 895,2 EUR: viešajame sektoriuje – 885,2, privačiajame sektoriuje – 900 EUR.

Atskirtis tarp didmiesčių ir kitų miestų Lietuvoje tik gilėja. Dažnai regionai yra skatinami stengtis pritraukti privačius verslu, mat taip, manoma, žmonėms būtų mokami didesni atlyginimai, jie būtų skatinami neišvykti. Tačiau pasirodo, didžiausias darbdavys Lietuvoje išlieka pati valstybė, kuri neretai moka ir didesnes algas nei privatus verslas.

Į Seimo pavasario sesiją keliaus pluoštas Vyriausybės pasiūlymų, kokių pakeitimų reikėtų imtis šiais metais. Tarp atlyginimų kėlimų tam tikrų profesijų atstovams, II pensijų sistemos pakopos peržiūros bei kitų pakeitimų numatyta ir parama jaunoms šeimos įsigyjant pirmąjį būstą nepriklausomai nuo turimų pajamų. Analitikų teigimu, šis kišimasis į rinką gali turėti poveikį visai nekilnojamojo turto (NT) rinkai. Tiesa, šis siūlymas turi daugybę bet.

Lietuvos pramonininkai skaičiuoja, kad jau šiandien galėtų įdarbinti daugiau nei 4 tūkstančius darbuotojų. Tačiau norinčiųjų dirbti nėra. Tai lemia kelios įsisenėjusios problemos. Didžiausias trūkumas – transporto įmonėse Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas naujienų portalui tv3.lt pasakoja, kad buvo padaryta 100 didžiausių konfederacijos įmonių apklausa. Bendrai šiose įmonėse dirba apie 26 tūkst.

Bendra statistika rodo, kad atlyginimai auga daugumai lietuvių, tačiau „Sodra“ išskyrė, kad antrąjį metų ketvirtį, kai kurie gavo net mažiau nei tokiu pat metu prieš metus. „Sodra“ pristatydama algų statistiką nurodė profesijas, kur tikimybė, kad algos didėjo bei mažėjo – didžiausia. Štai labiausiai pajamų padidėjimą turėjo pajusti tie, kurių darbo užmokestis susietas su minimalia mėnesio alga (MMA). Keturi iš penkių (79 proc.

„Brent“ naftos kaina pasiekė dar vieną rekordą, pramušusi 36,2 dolerių už barelį ribą. Tokių žemų kainų už šios rūšies naftą nebuvo nuo 2004-ųjų, tai yra dabartinė kaina pirmą sykį nuo Ukrainos krizės metu smukusios kainos laikotarpių nukrito žemiau 2009-ųjų pasaulinės krizės žaliavos vertės. Tokia žema „Brent“ naftos kaina prekybos dieną metu paskutinį kartą buvo užfiksuota 2004-ųjų liepos 13 dieną, kai barelis buvo parduodamas po 36,88 dolerio už barelį.

 Nepaisant Rusijos embargo ir sudėtingos padėties svarbiausiose eksporto rinkose, 2014-aisiais Lietuvos ekonomikos augimas bus vienas sparčiausių tarp Europos Sąjungos šalių. Prognozuojama, kad Lietuvos realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) 2014 metais augs 2,8 proc., kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje ūkio plėtra šiemet bus lėtesnė – atitinkamai 2,4 proc. ir 1,7 proc.