humanitarinė pagalba

Antrasis laivas su pagalba Gazos Ruožui galėtų išplaukti jau šeštadienį, pareiškė Kipras, pirmajam laivui su humanitarine pagalba sėkmingai pristačius krovinį ir grįžus iš karo nuniokotos teritorijos. Laivas „Jennifer“ yra pasirengęs „išplaukti į Gazos Ruožą šiandien arba rytoj“, valstybiniam radijui sakė užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Theodoros Gotsis.

JAV labdaros organizacija šeštadienį pranešė, kad jos komanda karo nuniokotoje Gazoje baigė iškrauti pirmąją jūra atplukdytą pagalbos siuntą, kuri pasiekė apgultą teritoriją. „Visas krovinys buvo iškrautas ir ruošiamas paskirstyti Gazoje“, – sakoma „World Central Kitchen“ pranešime, kuriame pažymima, kad jame – „beveik 200 tonų maisto“. Grupė jau ruošia antrą laivą su 240 tonų maisto, kuris išplauks iš Kipro – naujo jūrų pagalbos maršruto per rytinę Viduržemio jūros dalį pradinio taško.

Ispanijos humanitarinės organizacijos „Open Arms“ to paties pavadinimo laivas yra pakrautas Gazos Ruožui skirtomis pagalbos prekėmis ir pasirengęs išplaukti iš Kipro Larnakos uosto. Vyriausybės duomenimis, jis turėtų palikti uostą vėliausiai sekmadienio vakarą. Laive yra 200 tonų geriamojo vandens, medikamentų ir maisto produktų, agentūrai dpa patvirtino Kipro vyriausybės atstovas.

Humanitarinės pagalbos linija 111 nuo spalio mėnesio jau sulaukė virš 7 tūkst. skambučių. Per dieną trumpuoju numeriu paskambina apie 100 žmonių, kuriems reikalinga pagalba maistu, daiktais ar nakvynės vieta, sako Raudonojo Kryžiaus (RK) komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė. „Nuo linijos atsidarymo, spalio 17 dienos, turime sulaukę jau virš 7 tūkst. skambučių.

Lietuvos Raudonasis Kryžius savo „Facebook“ paskyroje pasidalino, kad trumpuoju humanitarinės pagalbos numeriu 111 kreipėsi mama su 2 metukų dukryte Eva, sergančia Dauno sindromu. „Mama prasitarė, kad šiuo metu sunkiai verčiasi ir labai stokoja būtiniausių daiktų, maisto produktų. Mergaitei labai reikia drabužėlių, mišinukų, sauskelnių bei vaisių ir daržovių tyrelių, kurias Eva labai mėgsta.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniai ieško žuvusiųjų kūnų. Darbas ne tik emociškai labai sunkus, tačiau pavojingas – kur tik pabuvo, okupantai išmėtė daugybę minų. Vietose, kur vyko karo veiksmai, ir toliau randa tiek ukrainiečių, tiek rusų palaikus. Kolegos su kariškiais lankėsi Charkivo ir Donecko sričių apylinkėse. Pati gamta šiose vietose kalba apie sunkias ir kruvinas kovas: medžiai – kaip stulpai, šakas nušienavo skeveldros, o apdegusi karinė technika baigia įaugti į žemę.

Lietuvos Raudonasis Kryžius savo „Facebook“ paskyroje pasidalino įrašu, kuriame papasakojo istoriją, kaip trumpuoju humanitarinės pagalbos numeriu paskambino Stasys iš Radviliškio rajono ir paprašė vienintelio dalyko – akinių. Senjoras labai silpnai mato į tolį, o pats akinių įsigyti galimybės neturi. Kadaise Stasiui nutiko nelaimė ir jo akys buvo apipiltos actu, todėl jo regėjimas šiandien toks silpnas ir akys – pažeistos.

Jungtinės Tautos penktadienį pareiškė, kad dėl beveik tris savaites trunkančio Izraelio bombardavimo, kuris sukėlė humanitarinę krizę apsiaustoje palestiniečių teritorijoje, Gazos Ruože reikia nepertraukiamos pagalbos. JT agentūros palestiniečių pabėgėliams remti vadovas Philippe‘as Lazzarini teigė, kad Gazos Ruožui reikia prasmingos ir nenutrūkstamos pagalbos. Dabar į šią teritoriją patenkančią pagalbą jis pavadino trupiniais. „Dabartinė sistema yra pasmerkta žlugti.

Pirmieji 20 sunkvežimių, gabenančių humanitarinę pagalbą, šeštadienį įvažiavo į karo nuniokotą ir apgultą Gazos Ruožą per Rafacho pasienio punktą iš Egipto, pranešė abiejose pusėse esantys naujienų agentūros AFP korespondentai.

Per pirmąsias veiklos dienos Raudonojo Kryžiaus pagalbos linija sulaukė beveik 900 skambučių, sako nevyriausybinės organizacijos atstovė. „Per tris geras paras sulaukėme beveik 900 skambučių. Didelė dalis jų yra kažkokie neadekvatūs prašymai ar išgėrę žmonės skambina. Į juos patenka ir tokie atvejai, kur paskambina ir nekalba“, – BNS sakė Luka Lesauskaitė. „Grubiai iš tų 900 trečdaliui jau yra organizuojama pagalba“, – pridūrė ji.

Lietuvos Raudonasis Kryžius praneša, kad nutikus nelaimei, dėl kurios prireikia humanitarinės pagalbos daiktais ar drabužiais, konsultacijos psichologinės pagalbos – Lietuvos gyventojai kviečiami skambinti trumpuoju humanitarinės pagalbos numeriu 111 ir LRK savanoriai bei darbuotojai suteiks skubią humanitarinę pagalbą. Per 1 parą nuo trumpojo humanitarinės pagalbos numerio startavimo, Lietuvos Raudonasis kryžius sulaukė 321 pagalbos prašančio skambučio.

Paramos teikėjai pirmadienį pažadėjo humanitarinei pagalbai krizės ištiktame Sudane ir kaimyninėse šalyse, priimančiose nuo kovų bėgančius žmones, skirti beveik 1,5 mlrd. dolerių, pranešė Jungtinės Tautos. „Šiandien donorai paskelbė, kad humanitarinei pagalbai Sudane ir regione skirs beveik 1,5 mlrd. dolerių“, – baigiantis paramos teikėjų konferencijai paskelbė JT humanitarinės pagalbos vadovas Martinas Griffithsas.

Pirmadienį Odesos regione rusų raketos visiškai sunaikino Ukrainos Raudonojo Kryžiaus sandėlį su humanitarine pagalba, rašo „Ukrinform“. „Dėl 2023-05-08 Odesos srityje įvykdyto raketinio smūgio visiškai sunaikintas Ukrainos Raudonojo Kryžiaus Odesos regioninės organizacijos nuomojamas 1 000 kv. m ploto sandėlis“, – cituojamas organizacijos pranešimas. Po raketos smūgio kilęs gaisras visiškai sunaikino sandėlyje buvusią humanitarinę pagalbą Odesos regionui.

Lietuva ketina suteikti humanitarinę pagalbą Centrinės Amerikos valstybei Salvadorui.  Sveikatos apsaugos ministerija siūlo šiai šaliai skirti 100 tūkst. 20 dozių vakcinos nuo COVID-19. Planuojama dovanoti kompanijos „BioNTech & Pfizer“ sukurtos vakcinos „Comirnaty Original/Omicron BA.4-5“. Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio teigimu, Lietuva šiuo metu yra užsitikrinusi pakankamą vakcinų kiekį Lietuvos gyventojams skiepyti nuo COVID-19 ligos.

Rusijos išpuoliai prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą sukėlė „naują poreikių lygmenį“ karo nuniokotoje šalyje, antradienį pareiškė Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos vadovas ir perspėjo, kad krentant temperatūrai milijonai žmonių neturi šildymo. Po kelis mėnesius trukusių sistemingų Rusijos oro smūgių energetikos infrastruktūrai sugadinta beveik pusė Ukrainos energetikos sistemos, o pirmadienį buvo įvykdyti nauji Maskvos išpuoliai.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) skyrė 30 tūkst. eurų humanitarinei pagalbai Pakistane teikti. Lėšos bus pervedamos Tarptautinei Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijai, pirmadienį pranešė URM. Dėl musoninių liūčių sukeltų potvynių 2022 metais Pakistane žuvo daugiau 1400  žmonių. Pakistano vyriausybės vertinimu, dėl liūčių, potvynių ir nuošliaužų nukentėjo daugiau nei 33 mln. žmonių, apgadinta 7 mln.

Rusijos naikinančią invaziją atremianti Ukraina suteiks humanitarinę pagalbą Etiopijai ir Somaliui – 50 tūkst. kviečių. Ukrainos ministrų kabineto atitinkamas nutarimas skelbia, kad šiuos grūdus skirs Valstybinė maisto ir grūdų korporacija, o siuntos vertė – 420 mln. grivinų (11,5 mln. eurų) – bus kompensuota iš valstybės iždo rezervo.

Šiandien, birželio 20 d., į Ukrainą iškeliavo pirmasis vilkikas iš numatytų keturių, kuriais bus vežama jau ketvirtoji humanitarinės pagalbos siunta už beveik 634 tūkst. eurų. Su Rusijos pradėta agresija kovojantiems ukrainiečiams išsiųsti įvairūs vaistai bei asmens apsaugos ir kitos priemonės, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Jau beveik 4 mėnesius beprecedentės Rusijos agresijos alinamai Ukrainai žūtbūt reikia įvairiapusiškos pagalbos.

Iš Charkivo kilęs Vitalii Bandura liko Tėvynėje ir šiandien padeda evakuoti žmones iš gimtojo miesto ir Rytų Ukrainos į saugesnius kampelius bei suteikti tai, ko labiausiai trūksta – net ir elementaraus šilto valgio. Rusijai vasario 24-ąją įsiveržus į Ukrainą, žmonių gyvenimai apsivertė aukštyn kojomis.

Ukrainietė močiutė vos išvengė mirties, kai rusų kareivis, neva dalinantis humanitarinę pagalbą, jai įdavė pieno pakelį, prikištą sprogmenų. Dėl naujo nerimą keliančio Putino karo prieš Ukrainą posūkio, Rusijos kariai dabar apsimeta, kad teikia ukrainiečiams „humanitarinę pagalbą“. Viduje – savadarbė bomba Kai pensininkė iš apgulto Chersono miesto norėjo atsukti pieno pakelį, ji pastebėjo prie kamštelio pritvirtintus laidus.

Dvi rusų šeimos atvyko į Bulgariją ir pasakę, kad yra ukrainiečiai, bėgantys nuo karo, įsiregistravo viešbutyje „Dahlia Garden“ Varnoje, skelbia Ukrainos naujienų agentūra „Unian“. Apie tai praneša „Telegram“ kanalas „Truha“. Čia įkeltas ir vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas toks kiauliškas rusų elgesys. Kambaryje paliko chaosą Vakare iš jų kambario pradėjo sklisti triukšmas, nešvankybės, galiausiai kilo muštynės.

Kasdien Ukrainoje registruojami seksualinės prievartos nusikaltimai, griaunantys moterų, vaikų ir vyrų gyvenimus. Karui neslopstant aukos pradedamos rinkti ir Lietuvoje – čia nepriklausomi savanoriai buriasi į iniciatyvas, kurių dėka vežamos higienos priemonės moterims. Štai per vieną savaitgalį asociacijos „Lygiai“ savanoriai surinko medicininių priemonių, kurių vertė siekė daugiau kaip 11 tūkst. eurų.

Žinomas keliautojas ir publicistas Šarūnas Jasiukevičius šiuo metu gyvena tarp Lietuvos ir Ukrainos. Vyras jau daugiau nei mėnesį su bendraminčiais veža į Ukrainą tai, ko reikia mūšio lauke besikaunantiems kariams bei savanoriams. Laidai „Karštai su tv3.lt“ Š. Jasiukevičius demonstravo fronto linijoje kovojantiems ukrainiečiams paruoštą kraitį. Mašinose – šarvinės liemenės, termovizoriai, generatoriai. Vien tik medicinos priemonių pririnkta už 12 tūkstančių eurų.

Mariją Dubickienę esame matę keliaujančią po tolimas šalis, vairuojančią sunkvežimį Dakare, važiuojančią motociklu ekstremaliomis sąlygomis. Tačiau, kaip sako pati Marija, dabar – ne apie tai. Dabar ji daro viską, kad bent kiek padėtų karo purtomos Ukrainos žmonėms, o apie visa tai verslininkė daugiau papasakos jau šiandien, TV3 laidos „Prieš srovę“ žiūrovams. Visuomet pasitempusi ir elegantiška verslininkė M. Dubickienė turi ir kitą pusę, garsėja savo ekstremaliais pomėgiais.

Specialus TV3 žinių žurnalistų reportažas iš Ukrainos, Lvivo miesto. Iki šios dienos šiame mieste dar buvo pakankamai ramu, tačiau rusų okupantų pajėgos artėjo. Žmonės tam ruošėsi. Su karo siaubu tiesiogiai dar nesusidūrę ukrainiečiai sakė, kad prasidėjus karui buvo baimė ir panika. O dabar jau nebijo, pasiruošę kautis iki paskutinio atodūsio. Įkurtas centras Prie Ukrainos–Lenkijos pasienio organizacija ,,Stiprūs kartu” įkūrė centrą, kuriame teikia pagalbą ukrainiečiams.

Pastaruoju metu nesustojant kautynėms Ukrainoje, vis girdime apie karius, kovojančius už savo šalies laisvę. Tarp jų yra ir kovotojai ir iš Lietuvos, kurie lieka neabejingi karo akivaizdoje ir nori išvengti to, kas dabar vyksta Ukrainoje. Vėsų ketvirtadienio rytą Povilas Limontas stovėjo už Ukrainos ambasados ​​vartų Vilniuje ir laukė, kol jį kas nors pastebės. Jo kuprinėje buvo krūva dokumentų ir sena beretė: įrodymas, kad jis kadaise tarnavo Lietuvos kariuomenėje.

Pekinas trečiadienį sakė, kad skirs Ukrainai humanitarinės pagalbos už maždaug 790 tūkst. dolerių (712,4 tūkst. eurų), o pirma jos siunta jau keliauja. Kinija dar nėra pasmerkusi Rusijos invazijos Ukrainoje ir dėl įtampos tarp šių šalių ne kartą kaltino NATO „ekspansiją į rytus“, atkartodama pagrindinį Kremliaus skundą dėl NATO grėsmės Rusijos saugumui.

Iki kovo 6 dienos 15 valandos Kaune, Technikos g. 18E renkama humanitarinė pagalba. Pristatymą į Chmelnickį Ukrainoje pagal šio miesto savivaldybės užsakymą kovo 7 d. vykdys „Medienos era“. Prašoma paaukoti: MAISTO – ilgo galiojimo, negendančių produktų. MIEGO REIKMENŲ – miegmaišių, antklodžių, ant žemės tiesiamų kilimėlių.

Sakartvelas ir toliau teiks Ukrainai politinę ir humanitarinę pagalbą, nepaisant prezidento Volodymyro Zelenskio sprendimo atšaukti Ukrainos ambasadorių iš Tbilisio, specialiai išplatintame vaizdo pranešime nurodė Sakartvelo vyriausybės administracijos vadovas Ilja Darčiašvilis. Prezidentas V. Zelenskis per spaudos konferenciją Kijeve paskelbė, kad Ukrainos ambasadorius Sakartvele buvo atšauktas konsultacijoms.

JAV prezidentas Joe Bidenas blokavo 7 mlrd. JAV dolerių (6,14 mlrd. eurų) turto, priklausiusio buvusiai Afganistano vyriausybei, siekdamas pusę šios sumos skirti Rugsėjo 11-osios išpuolių aukoms, o likusią dalį – humanitarinei pagalbai Afganistanui.

Migrantams susitelkus ties Lenkijos siena, baiminamasi, kad panašus scenarijus gali atsikartoti ir pas mus. Jei į Lietuvą masiškai mėgintų patekti pabėgėliai, kuriuos apgręžtume, išaugtų humanitarinės pagalbos poreikis. Nevyriausybinės organizacijos ruošiasi galimam pabėgėlių antplūdžiui: telkia savanorius, pakuoja humanitarinius paketus ir kaupia atsargas.

Dar vasarą Lietuva ėmė taikyti migrantų apgręžimo politiką ir atrodė, kad tai raktas į pabėgėlių krizės sprendimą. Vis dėlto neretai šie žmonės atsiduria tarsi aklavietėje tarp dviejų valstybių sienų. Portalo tv3.lt kalbinta socialinė darbuotoja tvirtino, kad pasienyje įstrigusiems migrantams būtina teikti humanitarinę pagalbą, tačiau valstybė verčiau laikosi sienos apsaugos, o ne žmogaus teisių gynimo politikos.

Vilnių ketvirtadienį pasieks humanitarė pagalba iš Lenkijos, kaimyninės šalies skirta siekiant padėti Lietuvai suvaldyti migracijos krizę. Lenkijos ambasada Vilniuje pranešė, kad transportas pavakarę pasieks Valstybės sienos apsaugos tarnybą, humanitarinės siuntos perdavime ketina dalyvauti Lenkijos ambasadorė Urszula Doroszewska (Uršula Doroševska). Tai bus jau antra humanitarinės pagalbos siunta iš Lenkijos.

Ketvirtadienį Lietuvą pasiekė humanitarinės pagalbos siunta iš Portugalijos – tai maisto daviniai, skirti neteisėtai atvykusiems migrantams. „Lietuva sulaukia vis daugiau paramos iš partnerių – tai ne tik pagalba, bet ir mūsų veiksmų palaikymas. Visos siuntos, kurios gaunamos, skirtos migrantams, norint jiems užtikrinti minimalias gyvenimo sąlygas“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Dėl neteisėtos migracijos Lietuvoje nuo liepos 2 d. paskelbta ekstremalioji situacija.

Ukraina siunčia Lietuvai daugiau kaip 38 tonas pjaunančios vielos tvoroms palei sieną su Baltarusija tiesti, vystantis krizei dėl migrantų antplūdžio iš kaimyninės šalies, ketvirtadienį pranešė ukrainiečių pareigūnai. Liepą Lietuvos kariai pradėjo tiesti aštrią vielą pasienyje su Baltarusija, reaguojant į pastaraisiais mėnesiais drastiškai išaugusią nelegalią migraciją. Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija.

Pirmadienį į Lietuvą atvyko humanitarinė siunta iš Slovakijos, rašoma pranešime spaudai. „Šalių solidarumas šiuo sudėtingu laikotarpiu yra būtinas. Dėkoju Slovakijai už pagalbą, šiuo metu situacija yra įtempta, neteisėtų migrantų srautai auga, todėl vertiname mums suteiktą pagalbą“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.  Iš Slovakijos į Lietuvą atvyko būtiniausi daiktai miegmaišiai, čiužiniai, generatoriai, palapinės ir kiti daiktai.

Pirmadienį Lietuvą pasiekė humanitarinės siuntos iš Austrijos, Graikijos ir Slovėnijos. „Dėkojame šalims už suteiktą paramą. Spręsdami migrantų krizę susiduriame su įvairiais iššūkiais – vienas jų būtiniausių priemonių apgyvendinimui stygius. Iki šiol tam naudojome palapines ir kitus būtinus daiktus iš valstybės rezervo, tačiau jis skirtas mūsų gyventojų reikmėms, jei kiltų poreikis, tad turime pasirūpinti, kad jame visuomet būtų pakankamai priemonių mūsų žmonėms.

Lietuvai kovojant su neteisėtos migracijos krize, trečiadienį šalį pasiekė humanitarinė siunta iš Kroatijos. „Pastarosiomis dienomis sulaukiame pagalbos iš kitų šalių. Šį kartą atvyko parama iš Kroatijos. Visi šie daiktai reikalingi tam, kad apgyvendintume migrantus kol vyksta prieglobsčio prašymų nagrinėjimo procedūros. Dėkoju visoms šalims, kurios solidarizuojasi su Lietuva šioje sudėtingoje situacijoje“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Ketvirtadienį Lenkijos ambasados Vilniuje atstovai perduos Lietuvai humanitarinę pagalbą, kaimyninės šalies suteiktą kilus migrantų krizei. Kaip pranešė Lenkijos ambasada, šios šalies strateginių rezervų agentūros pagalbą, kurios vertė yra apie 162 tūkst. eurų, sudaro palapinės, lovos, antklodės ir elektros generatoriai. Netrukus Lietuvą pasieks ir papildoma Lenkijos krašto apsaugos ministerijos pagalba.

Lietuva suteiks humanitarinę pagalbą su COVID-19 pandemija kovojančiam Nepalui. Vyriausybė pirmadienį leido šiai šaliai perduoti medicininės įrangos iš valstybės rezervo: penkis dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus „Weinmann Medumat Standard“ ir 20 deguonies inhaliatorių „Oxygen plus“. Šios įrangos bendra vertė siekia beveik 50 tūkst. eurų. Humanitarinės pagalbos siuntos nugabenimą pavesta organizuoti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui.

Baltarusijos valdžios veiksmai suvaržant gyventojų išvykimą kelia grėsmę pernai sukurtai galimybei jiems atvykti į Lietuvą humanitariniais pagrindais, tačiau režimo bėgliai visada ras prieglobstį šalyje, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. „Kyla rizika humanitariniam koridoriui, tad bus ieškoma sprendimų, kaip padėti režimo persekiojamiems žmonėms“, – BNS atsiųstame komentare sakė ministrė.

Lietuva skirs 100 tūkst. eurų Jemeno humanitarinei pagalbai, pirmadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija. Apie skiriamą pagalbą Lietuva pranešė pirmadienį tarptautinėje Švedijos ir Šveicarijos vyriausybių bei Jungtinių Tautų (JT) surengtoje aukšto lygio donorų Jemenui vaizdo konferencijoje. Parama bus pervesta į JT humanitarinės pagalbos Jemenui fondą.

Į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių atvykti leista 798 Baltarusijos piliečiams, trečiadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Ministerijos duomenimis, 368 iš jų jau yra Lietuvoje, o prieglobsčio pasiprašė 95 asmenys.

Humanitariniais tikslais į Lietuvą atvykstančių baltarusių srautas sustojo – specialių leidimų ir atvykusių žmonių skaičiai nesikeitė nuo praėjusios savaitės. Vidaus reikalų ministerija antradienį pranešė, kad ministro įsakymu išduoti 792 leidimai, kuriais pasinaudojo 367 žmonės, – tiek pat, kiek ir praėjusią savaitę. Tiesa, prieglobsčio prašančiųjų skaičius padidėjo nuo 87 iki 90 asmenų.

Į Lietuvą atvykti dėl humanitarinių priežasčių leista 792 Baltarusijos piliečiams, pirmadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). 367 iš šiuos leidimus gavusių žmonių jau yra Lietuvoje, prieglobsčio paprašė 87 asmenys. „Baltarusijos piliečių atvykimas į Lietuvą nenutrūksta, kiekvieną savaitę išduodame leidimus ir sulaukiame jų atvykstant.

Į Lietuvą atvykti dėl humanitarinių priežasčių leista 779 Baltarusijos piliečiams, pirmadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). 355 iš šiuos leidimus gavusių žmonių jau yra Lietuvoje, prieglobsčio paprašė 76 asmenys. „Beveik kasdien yra pasirašomi leidimai atvykti Baltarusijos piliečiams į Lietuvą.

Lietuva skirs humanitarinę pagalbą nuo žemės drebėjimo nukentėjusiai Kroatijai – 100 tūkst. eurų bei 300 miegmaišių. Kaip Vyriausybės posėdyje sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, pati Kroatija kreipėsi į Europos Sąjungą dėl galimos pagalbos. „Matome galimybę prisidėti prie pagalbos teikimo ir skirti 300 miegmaišių. Kaip žinome, kitos šalys taip pat prisidės, nuvežimu pasirūpins Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas“, – sakė ji.

Po suklastotų Baltarusijos prezidento rinkimų rugpjūtį prasidėjus represijoms prieš pilietinę visuomenę, Lietuvos vidaus reikalų ministerija iki šiol suteikė leidimus atvykti į šalį 768 Baltarusijos piliečiams humanitariniais tikslais. 353 baltarusiai jau yra Lietuvoje, 76 Baltarusijos piliečiai pasiprašė prieglobsčio, pirmadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija. Lietuva nuo rugpjūčio 11 dienos taiko išimtį ir išduoda leidimus atvykti humanitariniais pagrindais piliečiams iš Baltarusijos.

Lietuva skyrė 100 tūkst. eurų humanitarinei pagalbai Ukrainai. Užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį informavo, kad lėšos bus pervestos Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komitetui (ICRC). Spalio pabaigoje paskelbtoje Jungtinių Tautų humanitarių reikalų koordinavimo biuro ataskaitoje teigiama, kad humanitarinė pagalba reikalinga 3,4 mln. Ukrainos gyventojų. Ukrainoje gyvena daugiau nei 1,4 mln. šalies viduje perkeltųjų asmenų, o daugiau nei 2,4 mln.