hubble

Regimojoje Visatoje yra apie du trilijonus galaktikų – iki dvidešimties kartų daugiau negu manyta anksčiau, ketvirtadienį paskelbė astronomai. Šį neįtikėtiną atradimą, paremtą trimačiu nuotraukų modeliavimu, išspausdino „Astronomical Journal“. Nuotraukas tyrimui 20 metų fiksavo kosminis teleskopas „Hubble“. Mokslininkai aiškinasi, kiek galaktikų slepiasi kosmose, jau nuo tada, kai 1924 metais JAV astronomas Edwinas Hubble'as (Edvinas Hablas) įrodė, kad kaimyninė Andromedos galaktika, tuomet vadi...

Astronomai atrado tolimiausią kada nors Visatoje stebėtą galaktiką, kuri atrodo kaip ryškiai mėlynas žvaigždžių telkinys, esantis už maždaug 13,1 mlrd. šviesmečių nuo Žemės. Galaktika EGS-zs8-1 yra „vienas ryškiausių ir masyviausių ankstyvosios Visatos objektų“, sakoma Yale'io (Jeilio) universiteto pranešime.

Žemės atmosfera nepraleidžia visų spindulių ir iškraipo vaizdą. Tai reiškia, stebėjimai yra netikslūs. Mes žvelgiame į žvaigždes per storą atmosferos sluoksnį. Tai suprato astrofizikas - teoretikas Lyman Spitzer. Jis pasiūlė teleskopus siųsti į kosmosą virš mūsų atmosferos. Gimė „Hubble“ kosminio teleskopo idėja. Praėjusio amžiaus aštuntame dešimtmetyje pasiekus žinių ir technikos pažangą, tai tapo įmanoma įgyvendinti. „Astronomai nekantraudami laukė pirmųjų nuotraukų.

Kol NASA aktyviai kuria galingiausią pasaulyje teleskopą, apie Žemę jau ketvirtį amžiaus besisukantis NASA „Hubble“ kosminis teleskopas pozicijų neužleidžia, bet žymioji observatorija neamžina. „Hubble“ paleistas su kosminiu laivu „Discovery“ 1990 balandžio 24 d., ir kai astronautai sutaisė teleskopo veidrodžių netikslumą per 1993 m. aptarnavimo misiją, darė puikiausias kosmoso nuotraukas.

Nuo senų laikų žmogus, norėdamas pamatyti tolyje esantį objektą, primerkdavo akį. Tai yra pats tolimiausias teleskopo „giminaitis“ – difrakcijos dėka išgaunamas ryškesnis vaizdas. Vėliau žmogus pradėjo gaminti didinamus stiklus, o 1608 metais atsirado pirmas žinomas teleskopas. Jei pirmieji teleskopai veikė matomos šviesos diapazone, vėliau žmonės išmoko pro teleskopus „matyti“ mūsų plikai akiai nematomus dalykus.

 „Hubble“ kosminio teleskopo 25 metų jubiliejaus proga Europos kosmoso agentūra (ESA) keletui institucijų visame pasaulyje padovanojo didelio formato (2×3 m) paveikslus. Viena jų – VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorija. Joje šiandien 19 val. vyks renginys „Žvaigždėtosios naktys“, per kurį visuomenei bus pristatytas ir minėtas paveikslas.

Šį mėnesį jubiliejų mini žmonijos žinių horizontus išplėtęs kosminis teleskopas „Hubble“. Nors iš pradžių jis nepadarė didelio įspūdžio, galiausiai pavyko įveikti visus jau pirmosiomis jo gyvenimo akimirkomis kilusius sunkumus ir išvengti 1,5 mlrd. dolerių kainavusios klaidos. Šiandien „Hubble“ darytos nuotraukos žavi žmoniją jau 25 metus.

Juk žiūrėti į fantastiškus kosminio teleskopo "Hubble" giliojo kosmoso kadrus yra pasiutusiai smagu, ar ne? Jie tokie nuostabūs, spalvingi, pasakiški. Fantastiški. Bet ar kada nors teko susimąstyti, kaip kerintis Laivo kilio ūkas (žr., titulinę iliustraciją) arba užburiantys planetiškieji ūkai atrodytų iš arčiau? Neteko?   Ką gi, tuomet, deja, šįkart naujienos prastokos. Žiūrėdami į "Hubble" teleskopo kosminius kadrus, žiūrime ir grožimės melu.

Liko kiek daugiau nei 12 mėnesių, kai pasaulis pirmą kartą iš arti pamatys vieną labiausiai intriguojančių ir didžiausias diskusijas keliančių Saulės sistemos kūnų – Plutoną. Visai tikėtina, kad NASA zondo „New Horizon“ vizitas į Plutono sistemą atnaujins priblėsusius debatus dėl šio nedidelio dangaus kūno statuso: Plutonas yra planeta ar ne planeta? O gal – dvinarė planeta? Zondas „New Horizon“ prie ledinio Plutono priartės 2015 m. liepą.

Dėl nepakankamo finansavimo JAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) gali išjungti kosminį teleskopą „Spitzer“, pranešė mokslo žurnalas „Nature“. Dėl to sutaupytos lėšos būtų perskirstytos kitoms NASA kosminėms observatorijoms finansuoti, sakoma pranešime.

Bene įspūdingiausias didžiausios Saulės sistemos planetos atributas – jau 450 metų Jupiterio paviršiuje matoma Raudonoji dėmė – sparčiai traukiasi, ir šie procesai vis labiau įsibėgėja, skelbia NASA tyrėjai. Apie tai byloja naujausios kosminio teleskopo „Hubble“ fotografijos, informuoja „Space.com“. Didžioji Raudonoji dėmė yra kolosalaus dydžio audra, kurios skersmuo XIX a. stebėtojų vertinimu siekė apie 41 tūkst. km. Tokio dydžio erdvėje laisvai tilptų 3 Žemės.

Kiekvieną mielą naktį toje pačioje dangaus skliauto vietoje jau kelis tūkstančius metų praleidžianti Šiaurinė žvaigždė nepaliauja gluminusi astronomų. Pastaruosius du dešimtmečius ji vis blėso, o štai ką tik jos ryškio augimas 100 kartų viršijo žvaigždę stebinčių astronomų prognozes. Ir niekas negali paaiškinti kodėl.

NASA zondas „New Horizons“ – vienas iš greičiausių žmonijos sukonstruotų aparatų. Neįtikėtina, tačiau per Žemės parą (24 val.) jis nukeliauja beveik 1,6 mln. kilometrų. Į savo odisėją šis zondas iškeliavo 2006 m. Jau labai greitai jis pasieks savo kelionės tikslą. Netrukus mes turėsime progos pamatyti tai, ko niekada nėra įžiūrėjęs joks antžeminis ar kosminis teleskopas. Laukti liko visai nedaug. „New Horizons“ kelionės tikslas – tolimasis Plutonas ir jo palydovai.

NASA kosminis teleskopas „Hubble“ kosmose aptiko mirštančią žvaigždę, kuri pasiekė paskutinįjį savo egzistavimo etapą ir netrukus taps supernova, kuri išnyks po galingo sprogimo. „Hubble“ padarytoje nuotraukoje matoma savo pačios išmestų dujų debesies apgaubta žvaigždė „SBW2007 1“, kuri dabar atrodo panaši į milžinišką purpurinės spalvos akį be vokų, žvelgiančią iš kosmoso gelmės. Pasak NASA atstovų, ši žvaigždė yra už daugiau nei 20 000 šviesmečių nuo Žemės.

Tarptautinė astronautų komanda, naudodamasi NASA „Hubble“ kosminiu teleskopu, užfiksavo didžiulius vandens geizerius, besiveržiančius iš Jupiterio palydovo – Europos. „Vanduo paprastai laikomas pagrindine sąlyga egzistuoti gyvybei – bent jau kiek žinome, taip yra Žemėje. Dėl šios priežasties vandens garų išsiveržimas Europos paviršiuje pritraukė ypatingą mokslininkų dėmesį“, – sako pagrindinis tyrimo autorius Lorenzas Rothas iš Pietvakarių tyrimo instituto JAV, Kelno universiteto atstovas.

NASA kosminis teleskopas „Hubble“ užfiksavo vandens garų fontaną virš Jupiterio palydovo Europos paviršiaus. Apie tai pranešama žurnale „Science“. Šis reiškinys buvo pastebėtas Europos Pietų ašigalio rajone. Mokslininkai jau anksčiau yra iškėlę prielaidą, kad po Europą dengiančiu ledo sluoksniu gali slypėti skysto vandens telkiniai, dydžiu prilygstantys Didiesiems ežerams Šiaurės Amerikoje.

Kosminis teleskopas „Hubble“ penkių už Saulės sistemos ribų esančių planetų atmosferose aptiko vandens, pranešė NASA. Pasak NASA atstovų, vandens pėdsakai atrasti penkių vadinamųjų „karštųjų Jupiterių“ atmosferoje. Tai maždaug Jupiterio dydžio įkaitusios egzoplanetos, kuriose negalėtų egzistuoti mums žinomos gyvybės formos, sakoma pranešime.

Saulės sistemos asteroidų juostoje aptiktas keistas fenomenas: asteroidas su šešiomis į kometos panašiomis uodegomis. Jos sudarytos iš asteroido branduolio besiveržiančių dulkių čiurkšlių, praneša NASA. Šį keistą asteroidą šių metų rugpjūtį atrado „Pan-STARRS 1“ teleskopu Havajuose (JAV) dirbantys astronomai.

NASA kosminio teleskopo „Hubble“ tyrimų programos mokslininkai paskelbė archyvinę Kentauro Proksimos, artimiausios mūsų Saulei žvaigždės, nuotrauką. Ši žvaigždė buvo atrasta 1915 m. Kentauro Proksima yra už 4,24 šviesmečių nuo Saulės. Ši žvaigždė yra raudonoji nykštukė, todėl jos šviesą galima pastebėti tik teleskopais. Pranešama, kad „Hubble“ teleskopas Kentauro Proksimą nufotografavo dar 1996 metais, tačiau iki šiol ši nuotrauka nebuvo paskelbta.

Milimetrinių ir submilimetrinių radijo bangų teleskopu ALMA astronomai aptiko pačią šalčiausią mokslui žinomą vietą Visatoje, pranešė „Discovery News“. Tai Bumerango ūkas, kurio temperatūra siekia vos 1 kelviną (-272,15 laipsnių pagal Celsijaus skalę). Ji yra vos vienu laipsniu mažesnė už absoliutųjį nulį. Tai net šalčiau už silpną Didžiojo sprogimo atšvaitą, kuris yra natūralus kosminės erdvės temperatūrinis fonas, sakoma pranešime.

Pirmą kartą daugiau nei po 20 metų astronomai vėl aptiko arčiausiai Neptūno skriejantį šios planetos palydovą Najadę, pranešė space.com. Šis itin mažas, maždaug 100 kilometrų skersmens dangaus kūnas buvo atrastas pro Neptūną 1989 m. praskriejusio NASA kosminio aparato „Voyager-2“ padarytose nuotraukose. Nuo to laiko astronomai Najadės nematė, sakoma pranešime.

Visai netoli Saulės sistemos esanti žvaigždė, kurios darbinis pavadinimas „HD 140283“, yra viena iš netikėčiausių astronomijos mįslių. Mat tai žvaigždei, kaip manoma, turėtų būti 14,5 mlrd. metų (su 0,8 mlrd. metų paklaida). O mūsų visatai – tik 13,8 mlrd. metų. Ši žvaigždė-senolė astronomams buvo žinoma jau seniau. Anksčiau manyta, kad tai turėtų būti apie 13,2 mlrd. metų. Žvaigždė yra labai netoli Saulės sistemos – vos už 190 šviesmečių.

NASA ir ESA teleskopais „Hubble“ bei „New Technology Telescope“ (NTT) pasižvalgę po mūsų galaktikos centrinę dalį ir apžiūrėję daugiau kaip 100 planetiškųjų ūkų, astronomai pastebėjo gluminantį bendrumą. Nepaisant skirtingo drugio formos ūkų dydžio ir pavidalų, visi jie kažkokiu būdu mįslingai lygiuoja. Daugeliui teko girdėti, kad Saulės tipo žvaigždės savo egzistencijos pabaigoje nusimeta išoriniuos sluoksnius, kurie nuskrieja į kosmosą – panašiai iš savo odos išsineria gyvatės.

Orbitinis teleskopas "Hubble“ atrado aplink Neptūną skriejantį astronomams iki šiol nežinotą palydovą, informuoja „Space.com“. Specialistų vertinimu, naujojo Neptūno palydovo S/2004 N1 skersmuo siekia vos 19 kilometrų – jis yra mažiausias Neptūno palydovas.

Mūsų Galaktika ir kitos spiralinės galaktikos yra žymiai didesnės, nei manyta iki šiol, pranešė Kolorado universiteto (JAV) astronomai, vykdę tyrimus „Hubble“ kosminiu teleskopu. Pasak tyrimo autorių, į mūsų Paukščių Taką panašių spiralinių galaktikų tyrimas atskleidė, kad visas jas gaubia didesnio nei 1 milijono šviesmečių skersmens dujų aureolė. Iki šiol buvo manoma, kad Paukščių Tako galaktikos skersmuo yra apie 100 000 šviesmečių.

Astronomus iki šiol glumino keistas Saulės sistemos objektas, primenantis kometą, tačiau, kaip ką tik paaiškėjo, jis nėra kometa. Mokslininkai niekaip negalėjo paaiškinti raidės X pavidalu išsidėsčiusio dulkių šleifo kilmės. Dar įdomiau, kad paskui šį dangaus kūną nusidriekė net 1 mln. km ilgio dulkių šleifas, kuris, kaip rodo naujausi stebėjimai, tįsta toliau.

NASA kosminis teleskopas „Hubble“ padarė itin ryškias kometos ISON (C 2012 S1), neretai dar vadinamos „šimtmečio kometa“, nuotraukas. Pasak astronomų, ji gali tapti viena ryškiausių Žemėje stebėtų kometų, kai šį rudenį pasieks vidinę Saulės sistemos dalį. „Hubble“ ISON kometos nuotraukas padarė balandžio 10 dieną, kai ji buvo šiek tiek arčiau už Jupiterį, skelbia „Space.com“. Tuo metu kometa buvo už 621 mln. kilometrų nuo Saulės ir už 634 mln. km nuo Žemės, sakoma pranešime.

 Algirdas Acus, LRT televizijos laida „Panorama“ Čilėje atidaroma didžiausia pasaulyje observatorija ALMA. Dvidešimt pirmojo amžiaus piramidėmis vadinamas inžinerijos stebuklas leis pamatyti dešimt kartų tikslesnius vaizdus nei orbitoje skriejantis „Hubble“ teleskopas. Observatorijoje dirbantys mokslininkai tirs kaip formuojasi žvaigždės ir planetos. Tai tolimųjų galaktikų nuotraukos, kurios padarytos naudojant keliolika observatorijos plokščių – faktiškai ji veikia jau dvejus metus.

Pati seniausia iš mokslui žinomų žvaigždžių HD 140283, dar vadinama Metuselos žvaigžde (pagal seniausio Žemėje medžio rūšį) iš visko sprendžiant atrodė esanti senesnė už Visatą, tačiau naują tyrimą atlikę mokslininkai pabandė paaiškinti šį paradoksą, skelbia „Space.com“. Ankstesniais tyrimais buvo nustatyta, kad vadinamoji Metuselos žvaigždė yra maždaug 16 milijardų metų amžiaus.

NASA paskelbė kosminio teleskopo „Hubble“ padarytą nuotrauką, kurioje matomas „į mus žvelgiančio ateivio veidas“, primenantis 8-ąjį dešimtmetį populiaraus kompiuterinio žaidimo „Space Invaders“ personažą. Iš tikrųjų veidą primenantis objektas tėra tik optinė iliuzija: teleskopo nuotraukoje užfiksuotas dėl vadinamojo gravitacinio lęšio efekto iškraipytas spiralinės galaktikos, esančios galaktikų telkinyje „Abell 68“, veidrodinis atvaizdas, sakoma NASA pranešime.

Prasidėjo konkursas dviejų Plutono palydovų, atrastų pastaraisiais metais, vardams išrinkti. Savo pasiūlymus gali teikti ir visuomenė. Plutonas yra romėniškas graikų Hado, požeminių pasaulio valdovo, atitikmuo. Trijų didesniųjų jo palydovų pavadinimai taip pat susiję su mitologija: Charonas – mirusiųjų keltininkas Hade, Niktė – nakties deivė ir daugybę galvų turinti pabaisa Hidra.

Labai netoli mūsų gimtosios žvaigždės Saulės astronomai aptiko nepaprastai seną žvaigždę HD 140283, kuri metų turi beveik tiek pat, kiek pati visata – 13,2 mlrd. (visatai – 13,7 mlrd.) metų. „Panašu, kad tai yra seniausia iš visų mums žinomų žvaigždžių, kurių amžių esame nustatę labai tiksliai“, - tvirtina vienas iš atradimo autorių, amerikiečių astrofizikas Hovardas Bondas (Howard Bond). Beveik visatos amžiaus žvaigždė nuo Žemės nutolusi tik per 190 šviesmečių.

„Saurono akimi“ vadinamoje įspūdingoje, už 25 šviesmečių esančioje dvinarėje Fomalhaulto žvaigždžių sistemoje (Pietų Žuvies žvaigždynas) astronomai atrado mįslingą planetą-zombę. Neseniai išplatintose naujose NASA kosminio teleskopo „Hubble“ nuotraukose – kerintis žmogaus akies formos jaunos žvaigždės vaizdas.

Amerikiečių astronomas Philas Plaitas parinko ir paskelbė pačias įspūdingiausias, jo nuomone, kosminėje erdvėje 2012 metais padarytas nuotraukas.

Žvelgdamas per plonėjantį vandenilio rūką „Hubble“ kosminis teleskopas užfiksavo ankstyviausias žinomas visatos galaktikas. Viena jų yra tolimiausia galaktika – ji taip toli, kad šviesai prireikė 13,4 milijardų metų, kol pasiekė mus. „Hubble“ tiriamos besiformuojančios galaktikos gali padėti išsiaiškinti, kas sukėlė rejonizaciją. Šis reiškinys baigė mįslingus kosmoso tamsiuosius amžius, kai visatoje dominavo neskaidraus vandenilio debesys.

Kosminis teleskopas „Hubble“ iš pradžių atrado egzoplanetą, pavadintą Fomalhauto b, tačiau netrukus astronomai pareiškė, jog įvyko klaida – planetos vietoje skrieja kažkokia dulkių sankaupa, kuria planeta nepavadinsi. Vis dėlto NASA mokslininkai buvo priversti sugrįžti prie pirminės šio keisto kosminio kūno „diagnozės“ ir pripažinti, jog Fomalhauto b – planeta. Planeta, kurią gaubia tankus dulkių šydas.

Formuojantis diskinėms galaktikoms, tokioms, kaip mūsų Paukščių Takas, paskutiniai jų stebinančios formos potėpiai padaryti visai neseniai, leidžia manyti naujas tyrimas. Šis atradimas greičiausiai nustebins daugelį mokslininkų, kurie manė, kad tokios galaktikos buvo statiškos daugiau kaip pusę 13,7 mlrd. metų trunkančios visatos egzistencijos, rašo SPACE.com. „Astronomai manė, kad diskinės galaktikos netolimoje visatoje savo dabartinę formą įgavo prieš maždaug 8 mlrd.

Kosminis teleskopas „Hubble“ padarė pačią giliausią Visatos nuotrauką astronomijos istorijoje, praneša BBC. Nuotrauka, pavadinta „eXtreme Deep Field“, užfiksavo galaktikas gilioje senovėje – tada, kai tik pradėjo šviesti žvaigždės. Tačiau tokią nuotrauką nebuvo lengva padaryti, kai kurie objektai fotografijoje yra labai tolimi ir blankūs. Dėl to teleskopą reikėjo nukreiptą į dangų laikyti ilgiau nei 500 valandų, kad būtų užfiksuota visa šviesa.

Bruce'as Willisas ir atominė bomba nebūtų galėjusi apsaugoti Žemės nuo sunaikinimo, susidūrus su didžiuliu asteroidu, tvirtinama tyrime. Jame analizuojamas Michealo Bay 1998 metų filmo „Armagedonas“ mokslinis pagrįstumas. Filme B. Willisas, naftos gavybos ekspertas, planetą nuo sunaikinimo sugeba apsaugoti apskrisdamas Mėnulį, nusileisdamas asteroido, keliančio pavojų Žemei, paviršiuje ir jo centre susprogdindamas vandenilio bombą.

Astronomai teigia aptikę stulbinančią spiralinę galaktiką, gimusią beveik prieš 11 mlrd. metų. Teigiama, kad šis radinys gali pakoreguoti ligšiolines žinias apie galaktikų formavimąsi po Didžiojo sprogimo. Senovinis žvaigždžių telkinys, pavadintas BX442, aptiktas galingu „Hubble“ kosminiu teleskopu ir iš Kecko observatorijos Havajuose tiriant 300 tolimų galaktikų. „Ir štai be jokio perspėjimo nuotraukoje pasirodė BX442 ir jos spiralinė galaktika.

Kosminis teleskopas „Hubble“ aptiko penktąjį palydovą, skriejantį aplink nykštukinę Plutono planetą. Naujasis palydovas, „Hubble“ darytose nuotraukose matomas kaip šviesos taškelis, kaip manoma, yra netaisyklingos formos ir maždaug 10–25 kilometrų skersmens. Mokslininkų susidomėjimą kelia tai, kad toks nedidelis kūnas turi tokį sudėtingą palydovų rinkinį. Naujasis palydovas, vadinamas P5, gali padėti daugiau sužinoti apie tai, kaip Plutono sistema formavosi ir evoliucionavo, praneša BBC.

Astronomai kosminiu teleskopu „Hubble“ turėjo progą stebėti, kaip tolimos planetos atmosferą į kosmosą nupučia nuožmus gimtosios žvaigždės HD 189733A žybsnis, po kurio planetą pasiekė atmosferą sužalojusi galinga rentgeno spinduliuotės banga. Astronomas Alenas Lekaveljė (Alain Lecavelier) su paties vadovaujama tyrėjų grupe teleskopu „Hubble“ stebėjo egzoplanetos HD 189733b atmosferą. Stebėjimai buvo vykdomi 2010 m. pradžioje ir 2011 m. pabaigoje.

Ankstyvą trečiadienio rytą Lietuvoje buvo galima pamatyti, kaip Venera praslinko Saulės disku. Kitą kartą toks reiškinys, vadinamas Veneros tranzitu, įvyks 2117 m. gruodžio 11 dieną. Šį šimtmetį buvo tik du Veneros tranzitai: vieną iš jų buvo galima stebėti palyginti neseniai, 2004 m. birželio 8 d., o antrasis įvyko šių metų birželio 6 d. 4.46 val. Lietuvos laiku. Saulė Lietuvoje patekėjo tranzitui jau praėjus vidurio fazę, tai yra, 4.30 val.

Į tamsiosios medžiagos paieškas įsijungs ir Jungtinių Valstijų kosminės žvalgybos agentūros teleskopas, pranešė NASA. JAV kosminės žvalgybos agentūra NRO (National Reconnaissance Office) nemokamai perdavė NASA du kosminius teleskopus, potencialiai galingesnius už garsiąją „Hubble“ kosminę observatoriją. Toks netikėtas NRO dosnumas tapo dideliu siurprizu, praneša „Space.com“. Pranešama, kad šie palydovai buvo pagaminti NRO užsakymu ir turėjo būti skirti kosminės žvalgybos operacijoms.

Ankstyvą kito trečiadienio rytą, jei tik saulės neužstos debesys, Lietuvoje bus galima pamatyti, kaip Venera praslinks mūsų žvaigždės disku. Toks reiškinys vadinamas Veneros tranzitu. Šį šimtmetį bus tik du Veneros tranzitai: vieną iš jų buvo galima stebėti palyginti neseniai, 2004 m. birželio 8 d., o antrasis įvyks šių metų birželio 6 d. 4.46 val. Lietuvos laiku. Saulė Lietuvoje patekės tranzitui jau praėjus vidurio fazę, tai yra, 4.30 val.

Aplink baltųjų nykštukių kategorijai priskirtinas žvaigždes astronomai legendiniu orbitiniu teleskopu „Hubble“ aptiko planetų liekanų, bylojančių, kokia ateitis laukia Žemės bei kitų Saulės sistemos planetų. Saulės transformacijos į baltąją nykštukę metu ji neteks didelės dalies savo masės, o daugelis planetų bus nustumtos į Saulės sistemos pašalius.

Mokslininkai ketina naudoti NASA kosminį teleskopą „Hubble“ istoriniam Veneros tranzitui pro Saulę kitą mėnesį stebėti. Tačiau tyrėjai negali „Hubble“ nukreipti niekur arti Saulės, nes ryški mūsų žvaigždės šviesa gali pažeisti ypač jautrius teleskopo prietaisus. Taigi „Hubble“ birželio 5–6 dienomis vyksiantį Veneros tranzitą stebės kaip veidrodį naudodamas Mėnulį, praneša SPACE.com.

Japonijos astronomai trečiadienį pranešė aptikę galaktikų telkinį, esantį už 12,72 mlrd. šviesmečių nuo Žemės. Anot jų, tai tolimiausias kada nors atrastas telkinys. Naudodama galingą Havajuose esantį teleskopą, komanda žvilgtelėjo į tolimą praeitį, kai po Didžiojo sprogimo, davusio pradžią Visatai, buvo praėję tik milijardas metų. „Tai rodo, kad galaktikų telkinys egzistavo ankstyvuoju visatos periodu, kai buvo praėję vos milijardas 13,7 mlrd.

Mokslininkai pirmą kartą užfiksavo pašvaistes Urano atmosferoje. Jos pastebėtos naudojant kosminį teleskopą „Hubble“. Urano šviesų spektaklis susidėjo iš trumpalaikių, blyškių, švytinčių taškų, smarkiai besiskiriančių nuo spalvingų šviesų, dažnai stebimų Žemės ašigaliuose, praneša „Daily Mail“. Atlikę stebėjimus tyrėjai švytinčius taškus du kartus aptiko apšviestoje Urano pusėje, toje, kuri matoma pro „Hubble“ teleskopą.