homo sapiens

„Flinstounai“ – 1960-1966 metais rodytas animacinis televizijos serialas. Akmens amžiaus šeima su šiuolaikiniam pasauliui prilyginamais patogumais ilgą laiką juokina pasaulį ir yra laikoma vienu geriausių animacinių serialų per visą istoriją. Bet kas tokie buvo Flinstounai – Homo Sapiens ar neandertaliečiai? Neandertaliečiai Eurazijoje gyveno prieš maždaug 30 tūkstančių metų.

Sensacingas radinys Pietų Afrikoje. Mokslininkai aptiko penkiolikos individų kaulų liekanas, priklausančias iki šiol neištyrinėtai žmonių protėvių rūšiai. Manoma, kad „naledi" pavadintos rūšies individai gyveno net prieš tris milijonus metų ir padėjo pamatus tolesniam mūsų visų vystymuisi. Mokslininkai plojimais sveikina istorinį radinį – mokslui kol kas nežinomų mūsų protėvių kaulų fosilijas.

Kai Rusija vis labiau praranda palaikymą net tarp visiškai sąžinės neturinčių šio pasaulio piliečių, o ekonominė kilpa – akivaizdu – greitai užsiverš ir pasmaugs tik iš gamtinių išteklių gyvenančią valstybę, jos tonas nei Ukrainos, nei kitais klausimais nešvelnėja. Keista, ar ne? Nejau gudrusis Vladimiras Putinas turi paslėpęs kokių nors kozirių ir vėl mausto Vakarus? Ne. Nei prieš karą Ukrainoje, nei dabar jis jokių kozirių neturi. Beje, ir neturėjo.

JAV ekologas dr. Elisas Silveris (Ellis Silver) pareiškė, kad žmonių rasė išsivystė ne Žemėje – Homo sapiens prieš dešimtis ar net šimtus tūkstančių metų į Žemę galėjo atskraidinti labiau išsivystę proto broliai. Mokslininkas atkreipia dėmesį į daugybę fiziologinių ypatumų, bylojančių, kad žmonių rasė išsivysčiusi ne Žemėje. Pavyzdžiui, anot E. Silverio, žmonių, kuriuos kamuoja nugaros skausmai, tolimi protėviai, ko gero, galėjo išsivystyti pasaulyje, kuriame gravitacija menkesnė nei Žemėje.

Bendras visų šiuolaikinių žmonių vyriškos lyties protėvis, sąlyginai pavadintas Adomu, Žemėje gyveno 9 000 metų anksčiau, nei buvo nustatę ankstesni genetiniai tyrimai. Pasak Y chromosomos raidą tyrusių D. Britanijos ir JAV mokslininkų, jiems pavyko patikslinti Adomo amžių: pasirodo, jis vaikščiojo žeme praktiškai tuo pačiu metu, kaip ir jo antroji pusė Ieva: prieš 209 000 metų.

Šią savaitę Londone vyks didelė konferencija, kurioje bus paskelbti penkerius metus trukusio tyrimo, kodėl Homo sapiens triumfavo žmonių išlikimo kovoje, rezultatai Ši mįslė yra viena didžiausių, gaubiančių mūsų rūšį. Planetoje, kurioje knibždėjo skirtingi žmonių tipai, tarp kurių buvo neandertaliečiai ir į hobitus panašūs Flores žmonės, dabar liko tik viena rūšis – Homo sapiens.

Mokslinės fantastikos rašytojo Johno Brunnerio perliuke „Stand on Zanzibar“ iškeliama idėja, jog jei 1950 m. pasaulyje gyvenusius 2,5 mlrd. žmonių sustačius petys į petį, visi jie tilptų Vaito saloje (Isle of Wight). O 2010 m., kai pasaulyje bus 7 mlrd. žmonių, visiems jiems sutalpinti Vaito sala bus per maža – reikės bent jau Zanzibaro. Rašytojas su 7 mlrd. apsiriko vos vieneriais metais: 7 mlrd.

Jane Marie Auel yra visame pasaulyje garsi amerikiečių rašytoja, gimusi 1936 metais. Ji, planuodama savo pirmąją knygą apie ledynmečio laikus, ėmė lankyti „išlikimo kursus“, kur buvo simuliuojamas pirmykščio žmogaus gyvenimas, jo aplinka. Tik dėka atkaklaus domėjimosi mūsų priešistore, pirmojo Homo sapiens kova dėl būties ir įsiviešpatavimu, gimė net šeši romanai, kurie autorei pelnė pasaulinę šlovę ir pripažinimą.

Žmogus yra vienintelis gyvas sutvėrimas Žemėje, vaikštantis dviem kojomis, neturintis kailio ir, lyginant su visu jo kūnu, turintis neįprastai dideles smegenis. Dešimtis tūkstančių metų planetos gėrybėmis dalijomės su mažiausiai keturiomis kitomis hominidų rūšimis, pastebi „Newscientist.com“. Tačiau jos išmirė, o mes, Homo sapiens, likome. Kodėl? Tai gali būti didžiausia visų laikų mįslė.

Iš Afrikos į Europą pradėję keltis Homo sapiens rūšies atstovai prieš maždaug 40 000 metų čia gyvenusius neandertaliečius pavertė mažuma ir  paspartino jų išnykimą, mano britų mokslininkai.

Neandertaliečiai ir Homo sapiens atstovai Europoje ir Azijoje tuo pačiu metu greičiausiai beveik negyveno, leidžia teigti naujas tyrimas. Mokslininkai ilgai diskutavo, kiek ilgai neandertaliečiai sukiojosi aplink šiuolaikinius žmones, kai šie apsigyveno Europoje ir Azijoje prieš 40 tūkst. metų. Kai kurie sako, kad maždaug 10 tūkst. metų, kiti galvoja, jog neandertaliečiai išnyko beveik iškart po šiuolaikinių žmonių atsikraustymo.

Suvenyrų krautuvėlėse galima pamatyti marškinėlių su piešiniu, vaizdžiai iliustruojančiu žmogaus evoliucijos eigą nuo susikūprinusios beždžionės iki šiuolaikinio žmogaus, o paskutinė virtinės grandis – susirietęs kompiuterio naudotojas. Šiame pokšte yra nemažai tiesos. Aukštosios technologijos, kurios turėtų demonstruoti žmogaus proto didybę, gali jį sunaikinti.

Vokietijos mokslininkams pavyko patvirtinti ankstesnę prielaidą, kad žmonės galėjo maišytis su neandartaliečiais, pranešė „Nature.com“. Maxo Plancko Evoliucinės antropologijos instituto Leipcige tyrėjų grupė, vadovaujama Svante Paabo, pateikė genetinius tokios prielaidos įrodymus. Mokslininkai nustatė, kad Homo sapiens genome yra nuo 1 iki 4 proc.