hirošima

Septynių galingiausių pasaulio demokratinių valstybių vadovai penktadienį pradeda Didžiojo septyneto (G-7) grupės viršūnių susitikimą Hirošimoje, kur Antrojo pasaulinio karo pabaigoje buvo pirmą kartą panaudota atominė bomba. Toliau pateikiame susitikimo, jo dalyvių ir kai kurių svarbiausių klausimų apžvalgą. Kas yra G-7 viršūnių susitikimas?d G-7 yra neoficiali pirmaujančių pramoninių valstybių grupė. Ją sudaro Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija, Jungtinė Karalystė ir JAV.

Pirmąją pasaulyje atominę bombą 1945-m. rugpjūčio 6-ąją JAV panaudojo ant Japonijos miesto Hirošimos. Per visa niokojantį sprogimą žuvo per 140 tūkst. žmonių, dar daugybė visam gyvenimui liko traumuoti. Po trijų dienų antroji atominė bomba krito ant kito Japonijos miesto Nagasakio. Tąkart žuvo dar per 40 tūkst. žmonių. Netrukus po išpuolių miestai ėmė garsėti kaip vėžinių susirgimų ir išsigimimų turinčių kūdikių židiniai.

85 metų Setsuko Thurlow buvo 13 metų, kai ją 1945-ųjų rugpjūčio 6 dieną išgelbėjo iš Hirošimos – pirmojo branduolinį bombardavimą patyrusio pasaulio miesto – griuvėsių. Sekmadienį ji Tarptautinės branduolinių ginklų uždraudimo kampanijos (International Campaign to Abolish Nuclear Weapons, ICAN), kurioje suvaidino svarbų vaidmenį, vardu drauge su organizacijos vadove Beatrice Fihn atsiims Nobelio taikos premiją.

Japonija trečiadienį dar kartą padidino savo apskaičiuotą naujausio Šiaurės Korėjos branduolinio bandymo galingumą ir paskelbė, kad jis buvo maždaug 160 kilotonų – daugiau kaip 10-kart didesnis už Hirošimą nušlavusios atominės bombos. Iš pradžių Tokijas skelbė, kad Šiaurės Korėjos susprogdinto branduolinio užtaiso galingumas buvo 70 kilotonų, vėliau – kad 120 kilotonų.

Japonijoje viešintis JAV prezidentas Barackas Obama penktadienį pasakė jaudinamą kalbą, pagerbdamas pirmojo pasaulyje atominio bombardavimo aukas. „Prieš 71 metus mirtis nukrito iš dangaus, ir pasaulis pasikeitė“, – prezidentas pasakė padėjęs vainiką Hirošimos taikos memorialiniame parke. Susikaupęs B.Obama padėjo vainiką ir minutėlę pastovėjo nulenkęs galvą bei užmerkęs akis, po to atsitraukė ir stebėjo, kaip gėlių vainiką deda Japonijos premjeras Shinzo Abe.

JAV prezidentas Barackas Obama penktadienį su istoriniu vizitu atvyks į Hirošimą, tapdamas pirmuoju pareigas einančiu Amerikos vadovu, aplankysiančiu miestą, kurio atominis bombardavimas pirmąkart pasauliui atskleidė niokojančią branduolinės epochos galią.

Baracko Obamos istoriniu šios savaitės apsilankymu Hirošimoje „bus pagerbti visi tie, kurie buvo prarasti Antrajame pasauliniame kare“, trečiadienį sakė pats prezidentas, kelios valandos po to, kai atvyko į Japoniją dalyvauti Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikime.

JAV prezidentas Barackas Obama, vėliau šią savaitę apsilankysiantis Hirošimos mieste, neatsiprašys dėl atominių bombardavimų , kuriuos JAV įvykdė per Antrąjį pasaulinį karą, jo žodžius citavo Japonijos visuomeninis transliuotojas NHK. Paklaustas, ar planuoja atsiprašyti dėl tų Amerikos veiksmų, B.Obama atsakė: „Ne, nes manau, kad svarbu pripažinti, jog per karą lyderiai priima visokių sprendimų.

Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrai pirmadienį paragino pasaulį „sustiprinti ir paspartinti“ kovą su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS) Irake bei Sirijoje. „Terorizmas yra tiesioginė pasaulinė grėsmė saugumui, reikalaujanti tarptautinio bendradarbiavimo ir vieningų atsakomųjų priemonių“, – rašoma ministrų pareiškime, kuris paskelbtas pasibaigus jų dviejų dienų susitikimui Japonijos Hirošimos mieste.

Johnas Kerry  ir kiti Didžiojo septyneto užsienio reikalų ministrai pirmadienį aplankė pirmojo branduolinio sprogdinimo memorialinę vietą Hirošimoje. Diplomatai atvyko į Hirošimos taikos memorialinį parką, kuris buvo įkurtas siekiant paminėti paskutinėmis Antrojo pasaulinio karo dienomis amerikiečių numestos atominės bombos aukoms ir kuriame tebestūkso sprogimo nuniokoto pastato su kupolu griuvėsiai.

Dešimtys tūkstančių žmonių ketvirtadienį paminėjo Antrąjį pasaulinį karą padėjusio užbaigti atominio bombardavimo Hirošimos mieste 70-ąsias metines, mūsų dienomis nesiliaujant ginčams, ar tas siaubingas sunaikinimas buvo pateisinamas. Sugaudus šventyklos varpui susirinkusieji nulenkė galvas tylos minutei. Varpas suskambėjo 8 val. 15 min. vietos laiku – tiksliai tą minutę, kai numesta atominė bomba akimirksniu pražudė Hirošimoje dešimtis tūkstančių gyvybių.

Kuomet sakome, kad šiandien mums pragariška diena, dažniausiai turime omeny, kad nespėjome į autobusą, ar nepasisekė įgyvendinti vieno ar kito plano. Tačiau kai kuriems žmonėms pragariška patirtis reiškia visai ką kitą – tai jiems primena tokias dideles kančias ir pavojingas situacijas, kad net sunku aprašyti. Listverse.com siūlo pasidomėti dešimčia tokių istorijų. 5. Košmariškas virusas 2000 metais Šiaurės Uganda tapo epidemijos epicentru.

Nejaugi 70 metų JAV branduolinės politikos yra paremti melu? Tokį klausimą amerikiečių leidinyje „Foreign Policy“ publikuojamame straipsnyje užduoda Wardas Wilsonas, knygos „Penki mitai apie branduolinius ginklus“ autorius. Atominių bombų panaudojimas prieš Japoniją ilgus metus yra audringų diskusijų objektas.

Hirošimoje rasta nuotrauka, kurioje matyti, kad po bombos sprogimo (1945 m. rugpjūčio 6d.) atsiradęs atominis debesis buvo pasidalinęs į aiškias viršutinę ir apatinę dalis. Pasak Hirošimos taikos memorialo muziejaus atstovų, nespalvota nuotraka buvo daryta apytiksliai iš 10 kilometrų atstumo nuo sprogimo epicentro, kur dabar yra Kaita miestas (Hirošimos prefektūra), praėjus apytiksliai 20-30 minučių po bombos detonavimo.

Siūlome pažvelgti į keletą įspūdingų istorinių akimirkų, užfiksuotų puikiose nuotraukose. Ruby Bridges Hall – pirmas afroamerikietis vaikas, lankantis mokyklą JAV Pietų valstijose:...

Dešimtys tūkstančių žmonių rugpjūčio šeštą dieną Hirošimoje minėjo 67-ąsias pirmosios atominės bombos numetimo metines. Likę gyvi tragedijos dalyviai, aukų artimieji ir vyriausybės atstovai susirinko į ceremoniją miesto Taikos parke ir pagerbė 140 000 žuvusiųjų atminimą. Hirosimos meras Kazumi Matsui paragino sunaikinti visus branduolinius ginklus pasaulyje. Jis pakvietė visų branduolinį ginklą turinčių šalių lyderius apsilankyti Hirošimoje.

Dešimtys tūkstančių žmonių pirmadienį Hirosimoje paminėjo 67-ąsias pirmosios atominės bombos numetimo metines. Likę gyvi tragedijos dalyviai, aukų artimieji ir vyriausybės atstovai susirinko į ceremoniją miesto Taikos parke ir pagerbė 140 000 žuvusiųjų atminimą. Hirosimos meras Kazumi Matsui paragino sunaikinti visus branduolinius ginklus pasaulyje. Jis pakvietė visų branduolinį ginklą turinčių šalių lyderius apsilankyti Hirosimoje.

Japonija nusėta žaizdomis, kurias paliko atominis žmonijos išrastas maras. Pirmoji ir sunkiausia pamoka tapo bomba, nušlavusi nuo žemės paviršiaus Hirosimos ir Nagasakio miestus. Tačiau istorija negailestingai sukasi ratu, grįžta atgal ir kitu pavidalu, tačiau ir vėl raižo tekančios saulės šalį, atverdama atominių elektrinių Pandoros skrynias. Tuo tarpu mažoje šalyje, beveik kitoje pasaulio pusėje, kurios gyventojų penkiskart tiek sutilptų Tokijuje, kur lyja lietūs, ši tema gyva.

Japonija nusėta žaizdomis, kurias paliko atominis žmonijos išrastas maras. Pirmoji ir sunkiausia pamoka tapo bomba, nušlavusi nuo žemės paviršiaus Hirosimos ir Nagasakio miestus. Tačiau istorija negailestingai sukasi ratu, grįžta atgal ir kitu pavidalu, tačiau ir vėl raižo tekančios saulės šalį, atverdama atominių elektrinių Pandoros skrynias. Tuo tarpu mažoje šalyje, beveik kitoje pasaulio pusėje, kurios gyventojų penkiskart tiek sutilptų Tokijuje, kur lyja lietūs, ši tema gyva.

Nuo branduolinės katastrofos Fukušimos jėgainėje pradžios į aplinką pateko 168 kartus didesnis radioaktyvaus cezio kiekis nei sprogus atominei bombai Hirošimoje, rašo laikraštis „Tokyo Shimbun“, kurį cituoja agentūra AFP. Laikraščio duomenimis, nuo kovo 11-osios, kai Fukušimos jėgainę apgadino žemės drebėjimas ir po to kilęs cunamis, pasklido 15 tūkst.

Hirosimos mieste Japonijoje šeštadienį minėtos 66-osios miesto subombardavimo metinės. Šiuo metu japonai kovoja su kita atomine nelaime, bandydami susitvarkyti po cunamio sukelto radiacijos nuotėkio iš Fukušimos branduolinės jėgainės, praneša „Associated Press“. Pirmasis pasaulyje atominės bomboms numetimas Hirosimoje 1945 m. rugpjūčio 6 d. paminėtas tylos minute. Besibaigiant Antrajam pasauliniam karui JAV numesta bomba sunaikino miestą ir pražudė net 14 tūkst. gyventojų.

Prieš 65-ąsias atominių bombų numetimo ant Japonijos Hirosimos ir Nagasakio miestų metines JT generalinis sekretorius Ban Ki Moonas paragino likviduoti branduolinius ginklus. Balsas.lt primena, jog Antrojo pasaulinio karo metu rugpjūčio 6 ir 9 dienomis JAV aviacija numetė atomines bombas ant dviejų Japonijos miestų. 1945 m. rugpjūčio 6 d. „Enola Gay“, specialiai modifikuotas JAV karinių pajėgų naikintuvas B-29, numetė ant Hirosimos atominį ginklą.

Internetine sensacija tapo video, kuriame Azijinis juodasis lokys, rodos, praktikuojasi Kung Fu judesius su lazda. Vaizdo klipe, kuris buvo patalpintas į svetainę Youtube.com prieš kelias dienas, galima matyti, kaip lokys letenomis žaidžia su didžiule lazda. Galiausiai jis pradeda sukti lazdą aplink savo kaklą kaip Bruce Lee savo filmuose. Vienu metu lokys , kurio vardas Cloud (Debesis - Balsas.lt), išmeta besisukančią lazdą virš savo galvos ir vėliau ją vėl sugauna.

Las Vegaso ligoninėje (JAV) mirė Morrisas Jeppsonas, kuris buvo bombonešio „Enola Gay“ įgulos narys. Šis bombonešis 1945 metų rugpjūčio 6 dieną ant Japonijos Hirosimos miesto numetė atominę bombą ir taip pražudė 66 tūkst. žmonių. Dar apie 70 tūkst. žmonių buvo sužeisti. Radiacija smarkai paveikė Hirosimoje ir jos apylinkėse gyvenusių žmonių sveikatą. Skelbiama, kad M. Jeppsonas mirė būdamas 86 metų amžiaus. Būdamas „Enola Gay“ įgulos nariu, jis buvo atsakingas už atominės bombos parengimą.

Penktadienį Kaune legendiniu filmu „Hirosima, mano meile“ prasidės prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“. Kino teatre „Forum Cinemas Akropolis“ sausio 29-31 dienomis bus parodyti devyni rinktiniai naujai sukurti ir klasikiniai prancūziški filmai. „Kauno žiūrovams savo programą festivalis „Žiemos ekranai“ pristato kiekvienais metais, - sakė Prancūzijos ambasados kultūros atašė Lietuvoje Audelin Chappuis.

Japonijoje mirė 93 metų Cutomas Jamagučis, kuris buvo vienintelis žmogus, išgyvenęs branduolinės bombos sprogimus tiek Hirosimoje, tiek Nagasakyje. Skelbiama, kad senolį pakirto vėžys. 1945 metų rugpjūčio 6 dieną, kai ant Hirosimos buvo numesta pirmoji atominė bomba, C. Jamagučis šiame mieste kaip tik viešėjo su komandiruote. Tuomet vyras dirbo laivų statybos kompanijoje. Per sprogimą vyras patyrė kairiosios kūno pusės nudegimus.

XX amžiaus pirmoje pusėje Lietuva patyrė teritorinio vientisumo išbandymus, kurie nors ir istoriškai atitolę, bet ir dabar išlieka pamokantys. Atplėštas ir vėl susigrąžintas Vilniaus kraštas, prijungtas, prarastas, vėl sugrąžintas Klaipėdos kraštas. Lietuvos valstybei tarptautinėse organizacijose teko ginti savo tautiečių teises Lenkijos valdomoje Rytų Lietuvoje, kur vyko lietuvių ir jų kultūrinių organizacijų persekiojimas.