henytė

Gruodžio 12-ąją Kauno nusikalstamo pasaulio šului Henrikui Daktarui sukanka 66 metai. Pats Henrikas išskirtiniame interviu naujienų portalui tv3.lt išskiria kitą skaičių – 33. Būtent tiek metų, anot jo, jis jau praleido už grotų. Per pokalbį su tv3.lt žurnalistu buvo atskleista, kaip H. Daktaras paminės gimtadienį už grotų. Henytė teigė, kad didžiausia dovana jam būtų laisvė, kur galėtų pasidžiaugti lyg ant mielių augančiais anūkais.

Kauno apygardos teismas nepakeitė dėl vadovavimo nusikalstamam susivienijimui, kurio nariai žudė, plėšė ir prievartavo turtą, nuteistam Henrikui Daktarui iki gyvos galvos skirtos bausmės į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Tokiu sprendimu itin nusivylusi buvo H. Daktaro žmona Ramutė, kuri su TV3 pasidalijo iškart po posėdžio apėmusiomis emocijomis. „Netenkino Pravieniškių pataisos namų teikimo. Šiaip labai liūdna. Ketvirtą kartą jau netenkino.

Kauno apygardos teisme pirmadienį paskelbtas spredimas dėl Henrikui Daktarui paskirtos įkalinimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Prašymą pagal nustatytą tvarką dėl Kauno mafijos šului po mažiausiai 5 metų galinčių atsiverti įkalinimo įstaigos vartų teikė Pravieniškių kalėjimo atstovai. Teismas nusprendė tokį prašymą atmesti, tad jau gruodį gimtadienį švęsiančiam H. Daktarui lūkesčius apie laisvę teks kuriam laikui atidėti.

Kauno apygardos teisme pirmadienį buvo išnagrinėtas prašymas dėl Henrikui Daktarui paskirtos įkalinimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Prašymą pagal nustatytą tvarką dėl Kauno mafijos šului po mažiausiai 5 metų galinčių atsiverti įkalinimo įstaigos vartų teikė Pravieniškių kalėjimo atstovai. Pats H. Daktaras šios dienos posėdyje nedalyvavo. Teismas sprendimą šioje byloje žada skelbti lygiai po savaitės.

Koncerno „Agora“ prezidento S. Čiapo ir jo vairuotojo nužudymas buvo išaiškintas tik prieš gerą dešimtmetį. O per tą laiką apie šį nusikaltimą buvo rašoma daug teisingų ir tiesos neatitinkančių faktų. Kriminalinių naujienų laikraštyje „Akistata“ 2003-siais išpublikuotas straipsnis sugrąžina mus būtent į tuos laikus. Kalbame apie 1996-sius, kai Lietuvoje buvo šaltakraujiškas nužudytas žinomas verslininkas ir jo vairuotojas.

Kai sostinėje pareigūnai triukšmingai kovojo su  „Vilniaus brigada“ bei jos padaliniais – „Melionų“, „Sportininkų“, „Mažylių“, „Centuriono“, „Smauglių“ ir kitomis gaujomis – Kaune sėkmingai veikė „Daktarų“ grupuotė. Tuo metu organizuoti Vilniaus ir Kauno nusikaltėliai smarkiai skyrėsi. Kaunas visais laikais buvo tautinis miestas, tad ir banditams, kurie beveik visi lietuviai, turėjo įtakos ir lietuviškos tradicijos bei papročiai.

Lietuvos apeliacinis teismas atmetė nuteistojo Henriko Daktaro ir jo gynėjo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, kuria netenkintas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam H. Daktarui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Kauno apygardos teismas pirmadienį paskelbė sprendimą dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimo, kuriuo prašyta iki gyvos galvos nuteistam Henrikui Daktarui paskirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Teismas priėmė Henytei nepalankų sprendimą. Teisėjų kolegijos nusprendė, kad H. Daktaras toliau liks įkalintas iki gyvos galvos.

Bausmę iki gyvos galvos Pravieniškių pataisos namuose atliekantis Henrikas Daktaras kreipėsi į teismą dėl jam esą nepagrįstai skirtos nuobaudos. Paaiškėjo, kad nuteistajam H. Daktarui 2021 m. liepos mėnesį buvo nustatytas apsvaigimas (0,92 prom. alkoholio), todėl jam skirta nuobauda. Tačiau H. Daktaras teigė, kad nuobauda paskirta nepagrįstai ir prašė ją panaikinti. Šios bylos ėmęsi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjai jau priėmė sprendimą.

Bausmę iki gyvos galvos Pravieniškių pataisos namuose atliekantis Henrikas Daktaras kreipėsi į teismą dėl esą nepagrįstai skirtos nuobaudos. Aiškėja, kad nuteistajam H. Daktarui 2021 m. liepos mėnesį buvo nustatytas apsvaigimas (0,92 prom. alkoholio), todėl jam skirta nuobauda. Tačiau H. Daktaras teigia, kad nuobauda paskirta nepagrįstai ir prašo ją panaikinti. Šios bylos ėmėsi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjai.

Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetui Henrikui Daktarui nepavyko įtikinti teismo, kad jam įkalinimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista į terminuotą. Šį ketvirtadienį Henytei nepalankų sprendimą priėmė Lietuvos apeliacinis teismas. Apeliacinį skundą H. Daktaras ir jo advokatas teigė po taip pat nepalankaus Kauno apygardos teismo (KAT) sprendimo. Tai buvo jau antrasis toks teikimas (dėl terminuotos bausmės – aut. past.

Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetui Henrikui Daktarui nepavyko įtikinti teismo, kad jam įkalinimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista į terminuotą. Šį ketvirtadienį Henytei nepalankų sprendimą priėmė Kauno apygardos teismas. Tai buvo jau antrasis toks teikimas, kurį H. Daktaro prašymu parengė Pravieniškių pataisos namų administracija. Tik su įkalinimo įstaigos teikimu toks prašymas apskritai galėjo būti svarstomas teisme.

Kauno apygardos teisme antradienį buvo svarstomas iki gyvos galvos įkalinto ir Pravieniškėse dienas leidžiančio Henriko Daktaro prašymas skirti jam terminuotą bausmę.  Tai jau antrasis toks teikimas, kurį H. Daktaro prašymu parengė Pravieniškių pataisos namų administracija. Tik su įkalinimo įstaigos teikimu toks prašymas apskritai gali būti svarstomas teisme.

Prieš mažiau kaip dvi savaites Vilniaus apygardos teismo sprendimas suteikė Kauno nusikalstamo pasaulio simboliu tapusiam Henrikui Daktarui viltį, kad jo byla gali būti nagrinėjama iš naujo. Bet su tuo nenorėjo sutikti prokuratūros atstovai, kurie pasinaudojo teise apskųsti šį teismo sprendimą. Šią informaciją naujienų portalui tv3.lt patvirtino H. Daktaro advokatas Vytautas Sirvydis. „Taip, sprendimas buvo apskųstas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo nuteistojo iki gyvos galvos Henriko Daktaro apeliacinį skundą, kuriuo jis siekė priteisti apvalią pinigų sumą. Ginčas su Lietuvos valstybe kilo dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo (kuomet jis bausmę dar atlikinėjo Lukiškių kalėjime – aut. past.) ir neturtinės žalos, kurią H. Daktaras teigė patyręs dėl tokio teismų sprendimų nevykdymo, priteisimo. Dar praėjusių metų gruodį žemesnės instancijos teismas buvo atmetęs tokį skundą.

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamas iki gyvos galvos nuteisto Kauno nusikalstamo pasaulio autoriteto Henriko Daktaro ir jo advokato Vytauto Sirvydžio skundas. Į teismą teko kreiptis dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. H. Daktaro atstovas teigia, kad toks atsisakymas atima viltį išsklaidyti, anot jo, išlikusias abejones dėl Rimanto Ganusausko, pravarde Mongolas, nužudymo.

Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetas Henrikas Daktaras toliau atkakliai siekia užsibrėžto tikslo – kada nors atsidurti laisvėje. Po Kauno apygardos teismo niukso gimtadienio išvakarėse, Henytė iškart kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, kuris prašymą dėl terminuotos bausmės paskyrimo išnagrinėjo šį pirmadienį. Vis dėlto, nieko džiugaus Henytė neišgirdo ir per šios dienos posėdį.

Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetas Henrikas Daktaras nepasiduoda siekdamas įrodyti, kad patyrė žalą, kai dar bausmę atliekant tuometiniame Lukiškių kalėjime jam nebuvo leista susitvarkyti dantų. Nors ir pralaimėjo mūšį Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kai vietoj prašytų 10 140 eurų negavo nė cento, Henytė pateikė apeliaciją.

Nusikalstamo pasaulio autoritetas, vienas garsiausių Lietuvos nusikaltėlių, su kurio pavarde siejamos dešimtys sunkių bei itin žiaurių nusikaltimų. Toks yra daugelio lietuvių atmintyje įstrigęs Henriko Daktaro paveikslas. Tačiau, kaip anksčiau teigė išskirtinį interviu tv3.lt davęs Henytė – už rankos nepagautas, dar ne vagis. „Nuteiskite mane garbingai, su įrodymais, bet nereikalaukite prisipažinti nusikaltimų, kurių nepadariau.

Dar šių metų kovo mėnesį Seime priimtos įstatymų pataisos, dėl kurių iki gyvos galvos nuteistam žmogui po 20 metų įkalinimo suteikta galimybė prašyti teismo peržiūrėti bausmę, jau duoda savo vaisių. Vien per liepą teismo malonės sulaukė trys iki gyvos galvos nuteisti asmenys. Pirmuoju ištraukusiu laimingąjį būsimos laisvės bilietą tapo 1991 metais taksi vairuotoją itin žiauriai nužudęs tuomet vos 18 metų Rimas Bražinskas.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme (VAAT) paskelbtas nuosprendis Kauno nusikalstamo pasaulio autoriteto Henriko Daktaro byloje. Nuteistasis iki gyvos galvos H. Daktaras daug metų kovojo už tai, kad jam būtų atlyginta dar Lukiškių kalėjime-tardymo izoliatoriuje padaryta žala, kai jis negavo rašymo priemonių bei negalėjo už savo lėšas susitvarkyti dantų. Dėl nesudarytų galimybių gauti odontologų paslaugas iš valstybės H. Daktaras prašė jam priteisti 10 140 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme (VAAT) šį antradienį iš naujo pradėtas nagrinėti nuteistojo iki gyvos galvos Henriko Daktaro skundas. Vėl atversta byla, kur bus bandoma įvertinti Henytei padarytą žalą. H. Daktaras jau daug metų kovoja už tai, kad jam būtų atlyginta dar Lukiškių kalėjime-tardymo izoliatoriuje padaryta žala, kai jis negavo rašymo priemonių bei negalėjo už savo lėšas susitvarkyti dantų.

Bausmę iki gyvos galvos atliekantis Henrikas Daktaras atsidūrė medikų rankose, praneša 15min.lt. Naujienų portalo šaltinių duomenimis, dėl sveikatos problemų H. Daktaras trečiadienį buvo atvežtas į Kauno klinikas.  Už kelis nužudymus jis buvo nuteistas laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Kaip tv3.lt rašė anksčiau, Lietuvos apeliacinis teismas 2015 metų birželį paskelbė nuosprendį vadinamojoje „Daktarų“ byloje: pagrindinis nuteistasis Henrikas Daktaras kalės iki gyvos galvos.

Šio amžiaus pradžioje, kai H. Daktarui atsivėrė kolonijos vartai, buvo nušautas R. Daškevičius. Kauno teisėsaugininkai prognozavo, kad žmogžudysčių gali būti ir daugiau. Prognozės pasitvirtino. Nušauti arba kėsintasi nušauti V. Mickevičius (Kryžius), A. Šatas, V. Macelis (Pilvas), S. Velečka (Agurkas), A. Antanynas (Antonis), Palangoje pasikėsinta į žinomą verslininką, R. Daškevičiaus draugą R. Skopą.

Koncerno „Agora“ prezidento S. Čiapo ir jo vairuotojo nužudymas buvo išaiškintas tik prieš gerą dešimtmetį. O per tą laiką apie šį nusikaltimą buvo rašoma daug teisingų ir tiesos neatitinkančių faktų. Kriminalinių naujienų laikraštyje „Akistata“ 2003-siais išpublikuotas straipsnis sugrąžina mus būtent į tuos laikus. Kalbame apie 1996-sius, kai Lietuvoje buvo šaltakraujiškas nužudytas žinomas verslininkas ir jo vairuotojas.

Kai sostinėje pareigūnai triukšmingai kovojo su  „Vilniaus brigada“ bei jos padaliniais - „Melionų“, „Sportininkų“, „Mažylių“, „Centuriono“, „Smauglių“ ir kitomis gaujomis - Kaune sėkmingai veikė „Daktarų“ grupuotė. Tuo metu organizuoti Vilniaus ir Kauno nusikaltėliai smarkiai skyrėsi. Kaunas visais laikais buvo tautinis miestas, tad ir banditams, kurie beveik visi lietuviai, turėjo įtakos ir lietuviškos tradicijos bei papročiai.

Iki gyvos galvos nuteistas Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetas Henrikas Daktaras šiuo metu bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namuose. Vos prieš keletą mėnesių jis buvo pervežtas iš griežtu režimu išsiskiriančio Lukiškių kalėjimo į taip vadinamus „naujuosius savo namus“. Pravieniškėse atsidūręs Henytė tikina net pajutęs taip primirštą laisvės jausmą. „Jei ten langus dengė šešios grotos, tai Pravieniškėse tik vienos. Čia net įžiūrėti pro langą kažką galima. Kitas jausmas.

Už sunkius nusikaltimus kalėti iki gyvos galvos nuteistas kaunietis Henrikas Daktaras turi toliau būti kaltinamas Lukiškių kalėjime, dar negalima jo perkelti į pataisos namus. Vilniaus miesto apylinkės teismas penktadienį atmetė Lukiškių kalėjimo administracijos teikimą.

Kauno apylinkės teisme ketvirtadienį iš esmės buvo baigta nagrinėti byla, kurioje iš iki gyvos galvos nuteisto Henriko Daktaro ir jo bendražygio Egidijaus Abariaus solidariai reikalaujama net milijono eurų neturtinei žalai atlyginti. Sprendimą ketinama skelbti balandžio viduryje. Į teismą prieš keletą mėnesių kreipėsi buvusi Rimanto Ganusausko žmona Loreta Gedvilaitė ir šio sūnus Rimantas Ganusauskas (jaunesnysis). Prieš išgirsdami nuosprendį, išklausėme, kokių pozicijų laikosi abi pusės.

Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį baigė nagrinėti iki gyvos galvos nuteisto Henriko Daktaro ir kitų nuteistųjų bei prokuratūros skundus dėl paskelbto nuosprendžio. Sprendimas dėl šių skundų bus skelbiamas birželio 30 dieną, pranešė teisėjai. Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendžiai įsiteisėja. Trečiadienį paskutinio žodžio teisė suteikta kalėti 20 metų nuteistam Egidijui Abariui. „Kas žeidžia - kad Klaipėdos apygardos teismas paskelbė, kad organizavau ir vadovavau susivienijimui.

Viena iš populiariausių šalies knygų pastarosiomis savaitėmis – tai naujausias mafijos istorijų tyrinėtojo, rašytojo, žurnalisto Dailiaus Dargio darbas „Mafijos kronikos“. Siūlome paskaityti dar vieną fragmentą iš šios knygos. Pirmoji Daktarų byla Dar sovietiniais metais automobilių vagystės, pasiturinčių miestiečių plėšimai buvo tapę Kauno kasdienybe. Nuo Daktarų gaujos vyrų itin kentėjo to meto turtuoliai – brangiakailių žvėrelių augintojai.

Šiomis dienomis šalies knygynus, prekybos centrus pasieks naujausia mafijos bestselerių autoriaus, žurnalisto Dailiaus Dargio knyga „Mafijos kronikos”. Siūlome jums intriguojantį fragmentą iš šios knygos. Atėjo nevaldomų jaunuolių metas 2007-ųjų vasarą po pusantrų metų grįžęs iš kalinimo vietos H. Daktaras rado visai kitokį ne tik organizuoto nusikalstamumo, bet ir verslo pasaulį. Organizuotas nusikalstamumas per tą laiką stipriai pasikeitė.

Henriko Daktaro byloje Lietuvos apeliaciniame teisme pirmadienį pradėtos klausyti advokatų baigiamosios kalbos, BNS sakė teismo atstovė spaudai Kristina Petrošienė. Prokuroro pasisakymas šioje byloje buvo išklausytas birželį. Advokatai kalbas turėjo pradėti sakyti pradėjusį ketvirtadienį, tačiau į teismo posėdį neatvyko atostogaujantis valstybės kaltintojas Zdzislavas Tuliševskis, o pavaduoti jo joks kolega neatvyko.

Nesugalvodami nieko naujo, Lietuvos banditai dažnai mėgdžiojo užsienio gangsterių grupuotes. Jų mėgstamiausios knygos buvo apie mafiją ir terorizmą. Mėgstamiausia Henriko Daktaro-Henytės knyga – Mario Puzo romanas „Krikštatėvis“, kuriame pasakojama apie mafiozų Korleonių „šeimą“. Jos pavyzdžiu gangsterių „šeimos“ buvo kuriamos Kaune. Iš mafiozinių romanų taktikos ir konspiracijos gudrybių sėmėsi ir Tulpinių vadeiva Virginijus Baltušis.

Kaip pamaloninti Henriką Daktarą? Ką ir kaip paveikti, kad kalėjimo vartai šiai kriminalinio pasaulio „įžymybei“ plačiai atsivertų? Kaunietė Albina Beržinskienė, neseniai palaidojusi netikėtomis aplinkybėmis mirusius savo artimuosius, žino tvirtai - tokiu atveju mafijai privalu palaikyti glaudžius ryšius su valdžios žmonėmis. „Taip, mano vyras pats rūpinosi, kad „Henytė“ anksčiau laiko išeitų į laisvę.

Šiais laikais, jei esi daug kartų teistas ir dar tiesiamas recidyvistas arba nevykęs politikierius, iš kurio visi juokiasi, – kreipkis į teismą. Ypač dėl kokio nors žurnalisto. Tai, kad žurnalistui Dailiui Dargiui teismas priteisė prievolę finansiškai paremti „kilniais“ nuotykiais pagarsėjusio padaro, pavarde Henrikas Daktaras, gerovę – nėra kokia nors naujiena ar išimtis. Tai gana kryptinga pasitikėjimo dugne gulinčių teismų praktika.

Antradienio rytą Klaipėdos apygardos teisme buvo tęsiama daugelį metų ne tik Kauną, bet ir visą Lietuvą šiurpinusios Daktarų gaujos lyderiu laikomo Egidijaus Abariaus, pravarde Goga, apklausa. Daktarų teismo procesai uostamiesčio centre esančiam teismo pastatui yra tikras išbandymas. Šiandienos teismo posėdyje dalyvavo nemažai tiek vietinių žurnalistų, tiek atvažiavusių iš kitų miestų.

Buvęs garsiosios Kauno Daktarų gaujos šulas Egidijus Abarius, pravarde Goga, teisme negailėjo kritikos vilijampoliečių bylos medžiagą teismui pateikusiems Policijos departamento tyrėjams. Pirmadienio popietę Klaipėdos apygardos teisme ilgiausiai Daktarų teismo procese parodymus davė šios gaujos lyderiu ir nusikaltimų organizatoriumi laikomas Goga. Teisėsaugininkų teigimu, šis kaunietis yra vienas intelektualiausių ir labiausiai išprususių šios gaujos žmonių.

Seimo nariui A.Dumbravai pastaruoju metu tenka aiškintis tyrėjams, kurie atkapstė Zarasų rajono Gražutės regioniniame parke darytas aferas. Daugiau kaip prieš šešerius metus buvo pigiai perkami parko teritorijoje esantys sklypai, neteisėtai sutvarkomi dokumentai, leidžiantys statyti pastatus, o po to žemė parduodama už keliasdešimt kartų didesnę kainą.

Teisėjų taryba dar kartą parodė, kad „ne runkelių reikalas“, kaip vykdomas teisingumas. Jokia „minia“ nuo šiol negali žinoti ne tik kokių nors operatyvinių paslapčių, bet, jei pats Temidės tarnas pageidauja, net ir kaip jo šventenybė atrodo. Nesvarbu, kad teisėjas lyg ir viešas asmuo, bet jis ypatingas, didingas, baisus ir žvilgantis padaras, prie kurio kojų, nedrįsdami pakelti akių, turi klūpoti visi nuodėmingieji žemės kirminai.

Tuo įsitikinęs buvęs Daktarų gaujos narys. Jis dabar saugomas valstybės, nes yra svarbus liudytojas. Nuo praėjusių metų spalio sostinės Lukiškių kalėjimo vienutėje akylai saugomas Kauno mafijos veteranas Henrikas Daktaras šiandien yra vienišas ir, atrodo, nė menkiausių jausmų nesukelia savo buvusiems bičiuliams. „Šiandien iš H. Daktaro liko tuščia vieta. Liko tik jo vardas. Jam nepalankius parodymus Kriminalinės policijos biure teikia visi buvę jo „bachūrai“, verslo partneriai.

Lietuvos apeliacinis teismas atmetė Henriko Daktaro gynėjo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. nutarties, kuria jam suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Teismo nuomone, skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas pratęsė H. Daktarui suėmimo terminą, nustatęs, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui ir darys naujus nusikaltimus.

Kauno kriminalinio pasaulio veteranu vadinamam Henrikui Daktarui, pravarde Henytė ketvirtadienį Vilniaus apygardos teismas paskelbė, jog už grotų jis paliekamas dar tris mėnesius. Nuo praėjusių metų spalio iš Bulgarijos, kurioje slapstėsi, į Lukiškes perkeltas „daktarų“ gaujos vadeiva laikomas 52 metų Henytė yra kaltinamas sunkiais nusikaltimais.

Kauno „daktarų“ įžymybė pateikė versiją, kodėl ryžosi sprukti iš Lietuvos. Lietuvos kriminalinio pasaulio veteranu vadinamas 52 metų Henrikas Daktaras, geriau žinomas Henytės pravarde, „Balsas.lt savaitei“ rašė: „Aš noriu dalyvauti teismo posėdžiuose, kuriuose svarstomi man skiriamos kardomosios priemonės – suėmimo klausimai, tačiau dalyvauti juose neleidžia kaltinimą palaikantis prokuroras.

Teismas nepatenkino Kauno nusikaltėlių vadeivos Henriko Daktaro gynėjų skundo panaikinti jam kardomąją priemonę suėmimą ir paliko "Henytę" už grotų. Vilniaus apygardos teismą (VAT) buvo pasiekęs H. Daktaro gynėjų skundas dėl kardomosios priemonės - suėmimo pratęsimo. Advokatai prašė panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sausio pradžioje paskelbtą nutartį, kuria H. Daktaras už grotų paliktas mėnesiui ir 24 dienoms.

Pavasarį Vilniaus apygardos teismas atvers pirmuosius puslapius garsiausioje šių metų Lietuvos kriminalinėje byloje. Devintojo dešimtmečio viduryje Kauną terorizavusių Vilijampolės „daktarų“ gaujos ir jų konkurentų bei verslininkų kovos lauke – per dešimt aukų, o keli vyriškiai paslaptingomis aplinkybėmis yra dingę be žinios.

Valstybės saugomų liudytojų gyvenimas nuo visuomenės slepiamas po paslapties skraiste. Prieš kurį laiką per vieną televizijos kanalą teko stebėti elitinio gangsterinio kino kūrėjo Martino Scorsese klasika tapusį filmą „Geri vyrukai“. Vienas geriausių apie mafiją Holivude sukurtų filmų tobulai atskleidžia viliojantį kriminalinio pasaulio spindesį ir moralinį nuopuolį.

Lukiškių tardymo izoliatoriuje teismo laukiantis Kauno kriminalinio pasaulio veteranas Henrikas Daktaras davė išskirtinį interviu savaitraščiui „Balsas.lt savaitė“. Dar nuo sovietų laikų Kaune veikusios „daktarų“ nusikalstamos grupuotės lyderiu laikomas 52 metų H. Daktaras, pravarde Henytė, jau keturis mėnesius dienas leidžia Vilniaus Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Čia jis laukia savo teismų maratono pradžios.

Kriminalinės aplinkos raida visur ir visada vyksta pagal visuomenės raidą. 2009 metų pradžią aptemdė sausio 16-ąją iki tol neregėtos abejingai į eilinius šalies piliečius žvelgiančios valdžios išprovokuotos riaušės prie Seimo. Tai buvo tarsi įspėjamasis ženklas, kad 2009-aisiais Lietuvos laukia politikos ir kriminalinių įvykių samplaika. Panašu, kad taip ir buvo.