gynybos planai

NATO atvirai ragina ruoštis karui su Rusija, o Lietuva laukia vokiečių brigados, didina šauktinių skaičių, perka tankus, kuria diviziją ir ruošiasi visuotiniam šaukimui, nors net tam neturi pinigų. Lietuvoje bręsta nauji mokesčiai, ko gero, visiems gyventojams. Tik jų tikslas ne šiaip lopyti biudžeto skyles, o stiprinti mūsų kariuomenę. Vienas iš variantų, kurį logiškiausiu vadina ir ekonomistai, ir dalis valdančiųjų – PVM tarifo didinimas.

Lietuva yra išsikėlusi ambicingus tikslus sukurti sausumos diviziją, kuriai reikalingas tankų batalionas, pasirengti vokiečių brigados dislokavimui mūsų šalyje su šeimomis, kasmet didinti šauktinių skaičių ir pereiti prie visuotinio šaukimo bei padidinti ir tinkamai parengti aktyvųjį rezervą, tam reikia papildomų lėšų.

Vokietijos kariuomenės generolas, kurio vadovaujama divizija stotų ginti Lietuvos, jei mus užpultų Rusija, patvirtino, kad vokiečių dienraštyje „Bild“ paskelbtas scenarijus apie Rusijos puolimą yra realistiškas. Generolas atskleidė, kad jau pavasarį brigados dydžio vokiečių karių kontingentas bus permestas į Lietuvą ir mokysis atremti Maskvos puolimą.

Lietuvos politikams paskelbus apie didžiulius planus stiprinti mūsų gynybą ir saugumą, buvęs kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas šiuos užmojus mala į miltus. Generolas tikina, kad pirmiausia reikia pilnai apginkluoti savo kariuomenę ir rezervą, užuot planavus tankų pirkimus, vokiečių brigados įkūrimą ir kitus daug pinigų reikalaujančius projektus.  Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min. su Artūru Anužiu“ svečiuojasi buvęs kariuomenės vadas Vytautas Žukas.

Vokietijos kariuomenė ruošiasi karui su Rusija. Vokiečių žiniasklaida, remdamasi slaptais dokumentais, paskelbė scenarijų, kuriame nurodo, kaip NATO gintų Baltijos šalis, jei Lietuvą užpultų Rusija. Krašto apsaugos ministras skuba raminti gyventojus: esą tokie scenarijai – pratybų kasdienybė. O Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tikina, kad tai aiški žinutė, kurią vokiečiai siunčia Putinui.

Paskutinę NATO viršūnių susitikimo dieną, aljanso šalių lyderiai rinkosi pagrindinius susitarimus jau pasiekę. Jie patvirtino bendrą susitikimo komunikatą, jis yra 20 puslapių ir nors jame netrūksta daugybės abstrakčių formuluočių ir sakinių, tačiau politikai ir ekspertai sako, kad pagrindiniai susitarimai yra patvirtinti nauji regioniniai gynybos planai, išspręstas švedų bei turkų ginčas ir įtvirtintos vadinamosios finansavimo grindys, kad kiekviena šalis savo gynybos išlaidoms skirtų bent jau ...

Paskutinę NATO viršūnių susitikimo dieną, aljanso šalių lyderiai rinkosi pagrindinius susitarimus jau pasiekę. Jie patvirtino bendrą susitikimo komunikatą, jis yra 20 puslapių ir nors jame netrūksta daugybės abstrakčių formuluočių ir sakinių, tačiau politikai ir ekspertai sako, kad pagrindiniai susitarimai yra patvirtinti nauji regioniniai gynybos planai, išspręstas švedų bei turkų ginčas ir įtvirtintos vadinamosios finansavimo grindys, kad kiekviena šalis savo gynybos išlaidoms skirtų bent jau ...

Vilniuje susitikę NATO gynybos ministrai sutarė siekti naujus Aljanso patvirtintus regioninius gynybos planus įgyvendinti iki metų pabaigos, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).  „Diskutuojant apie patvirtintus NATO regioninius gynybos planus, ministras A. Anušauskas akcentavo jų įgyvendinimo spartą ir reikiamų pajėgumų priskyrimą.

Prieš NATO viršūnių susitikimą Vilniuje Aljansas patvirtino naujus gynybos planus, jie daug detaliau apibrėžia, kaip būtų ginamos Baltijos šalys Rusijos užpuolimo atveju, pirmadienį pranešė naujienų portalas „15min“. Anksčiau buvo laikomasi koncepcijos, kad rusams užpuolus Baltijos šalys turėtų bandyti atlaikyti puolimą, kol sąjungininkai galėtų atvykti į pagalbą. Naujaisiais planais siekiama, kad Aljansas iš karto būtų pasiruošęs duoti atkirtį.

NATO viršūnių susitikimo dokumentai dar derinami, tačiau dėl regioninių gynybos planų sutarta ir jiems niekas pastabų neturi, tvirtina krašto apsaugos ministras. „Konkretus dokumentų derinimas yra prasidėjęs arba praėjusią savaitę, arba kai kurių šiandien prasideda. Darbas tebevyksta“, – trečiadienį Vyriausybės žurnalistams sakė Arvydas Anušauskas.

Reaguodama į Rusijos grėsmes, NATO parengė naujus Baltijos šalių gynybos planus. Lietuvos politikai viešai džiūgauja, kad Lietuva pagal juos bus dar saugesnė nei iki šiol, tačiau pripažįsta, kad teks įdėti daug darbo ir pinigų jiems įgyvendinti. O kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys, viešai besidžiaugiantis naujais planais, labai miglotai kalba, ar galime tikėtis tvirtos paties Vilniaus gynybos.

Kelionėmis į Baltarusiją išgarsėjęs ir veikimu prieš Lietuvą įtariamas veikėjas Kazimieras Juraitis savo „Youtube“ kanale paskelbė pokalbį su Vladimiro Putino įkvėpėju laikytu filosofu Aleksandru Duginu. Šis ultrakonservatyvus rusų veikėjas garsėja savo imperinėmis pažiūromis ir drastiškais pasisakymais apie tai, kas „priklauso Rusijai“. Jo dukra Darija Dugina pernai vasarą buvo susprogdinta savo automobilyje Maskvoje, manoma, kad buvo taikytasi į A. Duginą.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad naujieji Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planai yra solidūs, tačiau pabrėžė, kad taip pat svarbus bus ir jų praktinis įgyvendinimas. „Diskusijos dėl gynybos planų yra tokios kelių kampų. Pirmas dalykas, pats matymas atrodo rimtai ir solidžiai. Tačiau, antras dalykas, jau yra praktiniai įgyvendinimo aspektai, čia dar mes turime keletą žingsnių prieš mus“, – žurnalistams antradienį sakė ministrė pirmininkė.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sako, kad nauji Aljanso gynybos planai Baltijos šalims bus „detalesni ir konkretesni“ nei dabartiniai. Jis taip pat tikina, kad nors Rusija garsiai kalba apie branduolinio ginklo dislokavimą Baltarusijoje ir branduolinės doktrinos pakeitimą, NATO tikrų rusų judesių dar nemato. Bet Rusija yra akylai stebima.  „NATO jau dabar turi planus ginti kiekvienam sąjungininkų teritorijos centimetrui.

Sunkiausi dalykai prasidės po Vilniaus NATO viršūnių susitikimo sako NATO Karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris kalbėdamas apie naujausius gynybos planus ir tai, kaip šalys privalės strateguoti savo gynybos ateitį ir būsimas išlaidas. Pasak jo, būtent vykdymas, o ne planavimas ir popierių pasirašymas yra sunkiausia ir nemaloniausia dalis.

NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) interviu, kuris buvo paskelbtas sekmadienį, sakė, kad Aljansas, susidūręs su „Rusijos agresija“ Ukrainos atžvilgiu, parengs naujus gynybos planus, ir paragino valstybes nares didinti savo išlaidas gynybai.

Aukštų NATO pareigūnų pareiškimai, kad aljansas turi visus reikalingus planus sąjungininkėms apginti grėsmės atveju, tačiau jų nedetalizavimas, yra atsakas į Lietuvos spaudimą dėl planų buvimo. Todėl, jei Baltijos šalių gynybos planų iki šiol nebuvo, tikėtina, kad jie gali būti parengti, mano tarptautinės teisės ekspertas Dainius Žalimas.