gydymo įstaiga

Vis dažniau pasitaiko atvejų, kai gydymo įstaigos, nors turi sutartis su ligonių kasomis, sugeba papildomai „prisidurti“ iš pacientų už nemokamas paslaugas. Tačiau atsakomybės vengia, ministerija tyli, o štai Teritorinės ligonių kasos siūlo pacientams tikrintis informaciją patiems, kad nereikėtų tuštinti piniginių net iki tūkstančio eurų.

„Baltijos tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa rodo, kad, esant skubios gydytojo specialisto konsultacijos poreikiui, daugiau nei pusė šalies gyventojų kreiptųsi į privačias gydymo įstaigas. 2023 m. lapkričio 16–27 dienomis atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, beveik šeši iš dešimties (57 proc.) Lietuvos gyventojų, esant skubiam gydytojo konsultacijos poreikiui, kreiptųsi į privačią gydymo įstaigą. Priešingai teigiančių šalies gyventojų beveik perpus mažiau – 26 proc.

Gruodžio 10-ąją minima Tarptautinė žmogaus teisių diena, primenanti, kad visiems turi būti suteiktos vienodos galimybės, laisvės ir teisės. Ne išimtis – sveikatos priežiūra. Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti pacientai turi nemažai laisvių ir teisių šioje srityje, tačiau kartais prireikia ir ligonių kasų pagalbos jas ginant.

Alytiškė Ramutė Rimkienė nori padėkoti Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės medikams, kurie nustatė itin retą ligą, o gulėdama gydymo įstaigoje jautė jų profesionalią priežiūrą. „Skiriu padėką visiems gydytojams, seselėms, budintiems gydytojams, aptarnaujančiam personalui. Viešumos nemėgstu, tačiau jaučiu pareigą pasidalinti savo istorija, mat girdžiu daug negatyvo apie gydytojus, maistą. O aš patyriau viską priešingai. Maistas – kaip kavinėje“, – kalbėjo moteris.

Vaikščiojant miške galima surasti ne tik visų taip mėgstamų grybų ar uogų, bet ir gyvačių. Socialiniame tinkle „Facebook“, grybautojai dalinasi nuotraukomis, su sutiktomis gyvatėmis miške. „Lietuvoje turime vieną vienintelę nuodingą gyvatę, kuri turi labai gražų pavadinimą – paprastoji angis.

Klaipėdoje pro gydymo įstaigos langą, kaip įtariama, iškrito ir susižalojo pacientas. Kaip pranešė policija, pirmadienio vakarą, apie 22.53 val., užregistruotas pranešimas, kad Liepojos gatvėje, gydymo įstaigoje, galimai, per palatos langą iškrito ir mirtinai susižalojo 77 metų vyras. Pradėtas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Liepos 20 d., Zarasuose apsilankęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad padėtis Zarasų ligoninėje, kai darbą paliko per dešimt gydytojų, yra aiškus signalas vietos politikams nedaryti gydymo įstaigų politinių žaidimų aikštele, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime. Su Zarasų mere Nijole Guobiene ir ligoninės bendruomene susitikęs ministras aptarė galimus veiksmus, kaip normalizuoti ligoninės darbą ir grąžinti medikų ir pacientų pasitikėjimą.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pirmadienį lankysis Skuodo rajone, kur apžiūrės vietos gydymo įstaigas. Numatyti jo apsilankymai Skuodo Greitosios medicinos pagalbos stotyje, ligoninėje bei Skuodo ir Mosėdžio pirminės sveikatos priežiūros centruose.

Šalyje nuskambėjo keli rezonansiniai įvykiai, kuomet buvo užpulti savo pareigas atliekantys medicinos darbuotojai. Šie įvykiai įžiebė diskusijas apie tai, ar pakankamai skiriama dėmesio medikų saugumui ir ar pakankamai saugios jų darbo vietos. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys akcentuoja, kad smurto prieš medikus tema ilgai buvo nutylima, todėl ir turime skaudžius padarinius, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nuo sausio 1 d. veiklą pradėjo naujoji Klaipėdos universiteto ligoninė, įsteigta sujungiant tris gydymo įstaigas: Klaipėdos jūrininkų ligoninę, Klaipėdos universitetinę ligoninę ir Palangos reabilitacijos ligoninę. Klaipėdos universiteto ligoninė tampa viena didžiausių gydymo įstaigų Lietuvoje, teikianti aukščiausio – tretinio – lygio medicinos paslaugas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, susitikęs su medikų ir gydymo įstaigų organizacijomis, akcentavo, kad reikia stiprinti sveikatos priežiūros institucijų konsultacinę funkciją, taip didinant pagalbą medikams ir įstaigoms bei užtikrinant kokybiškas paslaugas pacientams, rašoma pranešime spaudai.

Siekiant vakcinavimo procesą padaryti kuo prieinamesnį žmonėms, jau įsigaliojo sveikatos apsaugos ministro įsakymas, numatantis, kad gyventojai gali nemokamai vakcinuotis nuo COVID-19 bet kurioje gydymo įstaigoje, kur yra vykdomas skiepijimas, nepriklausomai nuo to, kokioje gydymo įstaigoje jie yra registruoti, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime spaudai.

Dar viena sveikatos priežiūros reformos naujovė: jau sausį Lietuvoje prasidės naujas eksperimentas – pacientų pavėžėjimas į gydymo įstaigas. Tolimesniuose kaimuose gyvenančius senjorus ir nepasiturinčiuosius pas gydytojus konsultuotis veš specialūs automobiliai. Tą bus bandoma daryti dviejuose regionuose, dėl kurių Sveikatos ministerija ketina apsispręsti rudenį.

Iš gydymo įstaigos Kaune pirmadienį bandė pabėgti ten pristatytas kalinys, tačiau mieste buvo sulaikytas. Kauno apskrities policijos teigimu, 1991 metais gimęs nuteistasis apie 6.10 val. pasišalino iš Eivenių gatvėje esančios gydymo įstaigos skubiosios pagalbos skyriaus. Jis čia buvo pristatytas naktį dėl galimai pablogėjusios sveikatos. Informacija apie bėglį buvo perduota pareigūnams, kurie pradėjo kalinio ieškoti.

Kauno miesto kalėdinę eglę padegęs asmuo – gydymo įstaigoje, kardomoji priemonė nepaskirta, laukiama medikų išvadų. „Jis yra gydymo įstaigoje. Kokia jo būklė, komentuoti negalime, kokios sveikatos problemos – irgi negalime“, – BNS pirmadienį sakė prokuratūros atstovė Rasa Stundžienė. Ji patvirtino, kad kardomoji priemonė įtariamajam nėra paskirta, laukiama medikų išvadų. Šeštadienį, apie 1.40 val.

Aiškėja, kad Santaros klinikose viešuosius pirkimus laimėję asmenys skirdavo piniginę paramą, pirkdavo buitinę techniką, taip pat keliaudavo į komandiruotes. Kaip rašo portalas delfi.lt, apklausos metu STT tyrėjams Santaros klinikose dirbanti Informacinių technologijų skyriaus vedėja pasakojo, kad piniginės paramos buvo prašoma ne tik skirtingiems technikos daiktams, bet ir prabangioms komandiruotėms. Pasak jos, teko keliauti į Japoniją, Egiptą ir Vengriją.

Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydoma 100 COVID-19 pacientų, 13 iš jų – reanimacijoje, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Palyginti su ankstesne para, ligonių gydymo įstaigose padaugėjo. Deguonis papildomai tiekiamas 80 žmonių, aštuoniems pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti devyni žmonės.  Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 281 tūkst. 63 žmonės.

Siekiant užtikrinti efektyvų COVID-19 tyrimų atlikimą prieš stacionarines paslaugas ir medicininę reabilitaciją, atnaujinta tyrimų dėl koronaviruso tvarka. Atsirado galimybė tokiems pacientams atlikti tyrimą paimant ėminį iš paciento nosiaryklės ir ryklės mobiliame punkte.

Jeigu visuomenė nesusiims ir nepradės laikytis karantino nurodymų, gali ateiti momentas, kai dėl milžiniškų srautų gydymo įstaigose susirgusiaisiais nebebus kam pasirūpinti, įspėja Santaros klinikų gydytojas. „Priėmimo skyriai kemšasi, nes ligonių skaičius turime milžiniškus, gydytojai nėra kažkokie klonai, jų nepripūsi, neprigaminsi per vieną dieną ir tiesiog gali būti ir panašu, kad ateina tas momentas, kada tiesiog reikės pačiam pacientui rūpintis savimi.

Į redakciją paskambinusi Ukmergės ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus kliente prisistačiusi moteris sakė, kad skyrių terorizuoja buvęs jo pacientas. Pasakojo, kad asmuo, su kuriuo jai teko gulėti viename skyriuje, vogdavo maistą iš bendro naudojimo šaldytuvų, todėl jis buvo iš ligoninės išrašytas. Tačiau esą dabar kasdien ateina į skyrių, persekioja slauges, grasina siera išdeginti akis. „Esame baimėje, skyriaus duris laikome užrakintas, – guodėsi skambinusioji.

Įmokas pacientų patirtai žalai atlyginti į specialią sąskaitą iš beveik 4 tūkst. gydymo įstaigų sumokėjo pusė. To nepadariusiųjų licencijos gali būti sustabdytos, informuoja Valstybinė ligonių kasa (VLK). Jos duomenimis, rugpjūčio viduryje asmens sveikatos priežiūros įstaigos į nurodytą sąskaitą buvo pervedusios 2,5 mln. eurų.

Sveikatos apsaugos ministerijai ketinant riboti gydytojų darbą keliose gydymo įstaigose ir šiuo metu aktyviai dėl to derantis su profsąjungomis, gydytojų asociacijomis, į ministrą Aurelijų Verygą kreipėsi jo kursiokas psichiatras Jaunius Urbutis. Naujienų portalui tv3.lt jis teigė, dar nebuvo tokio ministro, kuris taip nekęstų savo sistemos darbuotojų ir laikytų juos vergais arba prostitutėmis. Ministrui A. Verygai jis pateikė patarimą.

Nors laisvai pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje norima gauti pirminės asmens sveikatos priežiūros bei šeimos gydytojo paslaugas, privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti Lietuvos gyventojai gali jau gerą dešimtmetį, dėl tokio sprendimo žmonėms vis dar kyla vienokių ar kitokių klausimų. Valstybinė ligonių kasa (VLK) prie Sveikatos apsaugos ministerijos dar kartą atkreipia dėmesį, ką svarbiausia žinoti renkantis gydymo įstaigą.

Kauno rajone antradienį į medį atsitrenkė automobilis, vairuotojas paliko sužalotus keleivius, pranešė Kauno apskrities policija. Avarija kelyje Vandžiogala-Užumiškiai-Pakapiai įvyko prieš vidurnaktį, automobilis „Ford Galaxy“nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Eismo įvykio metu sužaloti 1990 ir 1969 metais gimę keleiviai, jie pristatyti į gydymo įstaigą. Automobilio vairuotojas, kuris palikęs sužalotus asmenis pasišalino, yra ieškomas.

Į portalą tv3.lt kreipėsi Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbanti medicinos psichologė, kuri tvirtino įstaigoje patirianti psichologinį smurtą. Moters teigimu, ją be jokių priežasčių verčia išeiti į kitą darbo vietą neva taip atlaisvinant etatą „savam“ žmogui. Nors pašnekovė tikino, kad nuo vasaros iš ligoninės išmesta beveik pusantro šimto darbuotojų, ligoninė aiškina, kad įstaigoje vyksta vidiniai struktūriniai pertvarkymai, o darbuotoja pati daro spaudimą ligoninei.

Nors Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tikina, kad naujoji išankstinė pacientų registracijos sistema turėtų leisti pas gydytojus specialistus patekti daug greičiau, pacientų istorijos rodo visai ką kita. Pasirodo, vadinamųjų talonėlių medžioklė gali užtrukti ir kelis mėnesius. Atsakingos institucijos gi atkerta, kad dėl nesibaigiančių eilių kalti ir patys pacientai – užsispyrę reikalauja patekti pas tą patį specialistą, negana to, pamiršta atšaukti registraciją.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai teigia, kad švenčių metu Lietuvos gyventojai neliks be gydytojų pagalbos ir primena, ką turėtų žinoti kiekvienas, jei netikėtai sunegaluotų.

Sveikatos apsaugos ministrui ketinama suteikti teisę tvirtinti gydymo įstaigų tinklą, o sutartys tarp gydymo įstaigų ir teritorinių ligonių kasų (TLK) prioriteto tvarka būtų sudaromos su šiame tinkle esančiomis įstaigomis. Tai numatoma antradienį Seimui pateiktame įstatymų projektų pakete. Jam 47 Seimo nariai pritarė po pateikimo, penki buvo prieš, 33 balsuodami susilaikė. Toliau projektus svarstys parlamento komitetai.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) teigia, kad kai kurie medicinos srities produktai valstybinėse gydymo įstaigose galbūt įsigijami neskaidriai. Rinkos tyrimą užsakiusi LVK sako, kad kai kurių šiame sektoriuje dirbančių tiekėjų pajamos ir gaunami pelnai verčia abejoti tiek viešųjų pirkimų, tiek pačios rinkos skaidrumu. Pasak LVK prezidento Valdo Sutkaus, reagentų ir kontrastinių preparatų prekybos verslas pasižymi kontroversiškais rinkos dalyvių pajamų ir pelningumo skirtumais.

Gydymo įstaigos galės įsigyti vaistų nelietuviškose pakuotėse, bet jais nebus prekiaujama vaistinėse. Seimas ketvirtadienį priėmė atitinkamas Farmacijos įstatymo pataisas: už balsavo 93 Seimo nariai, o susilaikė 5. Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys socialdemokratas Antanas Vinkus ir „valstietis“ Raimundas Martinėlis tikino, kad tai leis mažinti vaistų kainas. Tuo tarpu liberalas Jonas Liesys suabejojo, ar nenukentės pacientai, nes nesuprasdami kalbos medikai gali suleisti ne tuos vaistus.

Vyriausybė trečiadienį svarstys Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas pataisas, pagal kurias pacientas dėl žalos sveikatai pirmiausiai turėtų kreiptis į gydymo įstaigą. Ministerija nurodo, kad pataisomis siekia glaudesnio ligonio ir sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo sprendžiant ginčus.

Artėjant naujiems mokslo metams Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) į didmiesčius studijuoti atvykstantiems jaunuoliams primena, kad jie gali savarankiškai apsispręsti, ar jie nori keisti gydymo įstaigą, jei taip – kurioje poliklinikoje prisirašyti ir kokiam šeimos gydytojui patikėti rūpintis savo sveikata. Tai daryti jie gali niekieno neverčiami, objektyviai įvertinę turimą informaciją apie gydymo įstaigas ir šeimos gydytojus.

Negalia – ne kliūtis visaverčiam gyvenimui. Tačiau tokie ir panašūs skambūs šūkiai kartais tėra tik tušti žodžiai. Tuo įsitikino panevėžietė Lina Žebrauskienė. Sunkiai vaikštanti moteris piktinosi, kad net Panevėžio ligoninės priėmimo skyrius, rekonstruotas pagal naujausius reikalavimus, negali užtikrinti, jog neįgalieji pasiektų medicinos įstaigą.

Sveikatos apsaugos ministerija diskriminuoja privačias medicinos įstaigas, nusprendė Konkurencijos taryba. Tačiau tokią išvadą ministerija apskundė teismui. Dėl susidariusios būklės rinkoje kalbiname Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos vadovą Laimutį Paškevičių.

Šalies ligoninių vadovai nevienareikšmiškai žiūri į parengtą sveikatos priežiūros įstaigų kokybinį ir kiekybinį veiklos vertinimo rodiklių sąrašą. Jonavos ligoninės vadovas Ivanas Dorošas tikina, kad prieš reitinguojant Sveikatos ministerijai (SM) būtų pravartu suteikti vienodas sąlygas ligoninėms gauti finansavimą, tuo metu Kauno klinikų atstovai priduria, kad idėja yra sveikintina, tačiau būtina įvertinti kiekvienos ligoninės specifiką.

Maskvoje vieno medicinos reabilitacijos centro vyriausiasis gydytojas apšaudė kiemsargį. 65-erių metų vyras nugabentas į reanimaciją. Incidentas įvyko po to, kai vyriausiasis gydytojas Michailas Degtiariovas apsižodžiavo su pagalbiniu darbininku Vladimiru Gladkovu – gydytojas po „žodžių karo“ kelis kartus iššovė į jį iš pistoleto. Nukentėjusysis, kurį greitoji nuvežė į ligoninę, sužeistas į sėdmenis ir dar keliose vietose, remdamasi šaltiniais policijoje praneša dni.ru.

Kauno klinikinės ligoninės lėšomis iš pagrindų renovuotas Diagnostikos ir konsultacijų skyrius šios gydymo įstaigos padalinyje Laisvės alėjoje. Ligoninė prie Įgulos bažnyčios buvo pastatyta 1908 metais. Mūsų dienomis ji po truputį keičiasi, tačiau dar ne vienus metus šios gydymo įstaigos patalpose darbo turės remontininkai ir modernios įrangos montuotojai.

Iš gydymo įstaigų siekiama išgyvendinti nelegalias priemokas ir kyšius. Parengtos sveikatos sistemos pataisos, kuriose gydytojams numatytos piniginės baudos, jei iš pacientų bus reikalaujama susimokėti už paslaugą, kurią kompensuoja valstybė, praneša LTV Naujienų tarnyba. Jau seniai vieša paslaptimi yra tapę, kad pacientas, norintis didesnio gydytojų dėmesio, turi jam į kišenę kyštelėti kelias dešimtis ar kelis šimtus litų.

„Neseniai teko rūpintis tolimos giminaitės laidotuvėmis. Tačiau užuot galvojusi, kur pašarvoti mirusiąją ir kam iš artimųjų pranešti, visų pirma turėjau įrodyti, kad aš turiu teisę pasirūpinti velione“. Taip prasideda laiškas, pasiekęs portalo Balsas.lt redakciją. J. L. pasakoja, kad prieš kurį laiką vienišai pagyvenusiai jos giminaitei gatvėje pasidarė bloga, ir „Greitosios pagalbos“ gydytojai nuvežė ją į ligoninę.

Kauno klinikų Intensyvios terapijos skyriuje gydomas 62 metų sunkios būklės ligonis, kuriam diagnozuota stabligė. Tiriant nustatyta, kad vyras galėjo šia liga užsikrėsti beveik prieš dvi savaites, kai palyginti lengvai susižeidė dirbdamas sode.

Sekmadienio vakarą LNK žinios pranešė, kad, Drąsiaus Kedžio šalininkų teigimu, Laimutė Stankūnaitė su dukra buvo pastebėtos Šventosios ambulatorijoje. Anot LNK naujienų tarnybos, kai kurie šaltiniai teigia, kad motina ir mergaitė buvo pastebėtos vienoje iš Šventosios gydymo įstaigų. L. Stankūnaitės advokatas Gediminas Černiauskas teigė, kad po to, kai ketvirtadienį mergaitė buvo paimta iš Garliavos, daugiau į medikus kreiptasi nebuvo ir mergaitė jokių vaistų nevartoja.

Gydymo įstaigų vadovams gresia permainos – ligoninėms galės vadovauti ne vyresni kaip 65-erių asmenys ir ne ilgiau kaip dvi kadencijas. Tokioms Prezidentės siūlomoms pataisoms jau pritarė Vyriausybė. Gydymo įstaigos perspėja: jų laukia šokas, nes per metus darbo neteks 8 iš 10 vadovų, praneša LTV „Šiandien“. Virš ligoninių vadovų galvų tvenkiasi permainų debesys.

Gydymo įstaigoms keliami reikalavimai laiku teikti kokybiškas prieinamas paslaugas po kelerių metų gali subliūkšti lyg muilo burbulas. Gydymo įstaigų vadovai apmaudžiai kalba, kad po 10 metų nebebus specialistų, kurie šias paslaugas teiks. Patyrę medikai išeis į pensiją, o jauni masiškai išvyksta į užsienį. Kaip prisikviesti specialistų į gydymo įstaigas – įstaigos vadovų reikalas, nes Sveikatos ministerija nusiplauna rankas.

Milijoninių skolų slegiamos Vilniaus Sapiegos ligoninės gydytojai nuo vasario mėnesio nesulaukia atlyginimų. Algos po kelis mėnesius vėluoja jau ne pirmus metus. Ligoninės šeimininkė Vilniaus savivaldybė sprendimo žada ieškoti tik dabar.