greenpeace

Rusija aplinkosaugos aktyvistų grupę „Greenpeace“ penktadienį paskelbė „nepageidaujama organizacija“. Tokia etikete pažymėtų organizacijų veikla Rusijoje laikoma nusikalstama, o darbuotojams gresia baudžiamasis persekiojimas. „Tarptautinės nevyriausybinės pelno nesiekiančios organizacijos „Greenpeace International“ veikla Rusijos Federacijos teritorijoje... buvo pripažinta nepageidaujama“, – teigiama Generalinės prokuratūros pranešime.

Protestuotojos, laikančios „Greenpeace“ transparantą su užrašu „kas už tai balsavo?“, trečiadienį įsibrovė į Konservatorių partijos konferenciją Jungtinės Karalystės ministrei pirmininkei Liz Truss sakant kalbą. Demonstrantės iš renginio buvo išvarytos aidint delegatų šūksniams ir plojimams.

Kinija pastaruoju metu smarkiai padidino anglių naudojimą dėl ekstremalių oro sąlygų, vidaus energijos trūkumo ir kylančių pasaulinių degalų kainų, sustiprindama nerimą, kad Pekino politika gali trukdyti kovai su klimato kaita.  Kinija yra didžiausia pasaulyje teršėja šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, skatinančiomis visuotinį atšilimą, o prezidentas Xi Jinpingas yra pažadėjęs nuo 2026 metų mažinti anglių naudojimą kaip pastangų kovoti su klimato kaita dalį.

Aplinkosaugos aktyvistų organizacija „Greenpeace“ antradienį padavė į teismą Jungtinės Karalystės vyriausybę tvirtindama, kad bendrovei „Shell“ buvo leista vystyti vieną dujų telkinį Šiaurės jūroje neatlikus reikiamo poveikio aplinkai vertinimo. Grupė sakė, kad leidimas eksploatuoti telkinį „Jackdaw“ netoli Škotijos krantų buvo suteiktas neįvertinus išgautų dujų deginimo žalos.

Vokietijos teismas penktadienį pradeda nagrinėti ieškinį, kurį „Volkswagen“ pareiškė vienas ūkininkas, tvirtinantis, kad automobilių gamybos milžinė yra iš dalies atsakinga už poveikį, kurį pasaulinis atšilimas daro jo šeimos verslui. „Ūkininkai dėl klimato kaitos jau nukenčia labiau negu buvo manyta ir ta žala pasireiškia sparčiau negu buvo manyta“, – anksčiau šią savaitę pareiškė reporteriams ieškovas Ulfas Allhoffas-Crameris.

Tarptautinė aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“ paskelbė, kad Norvegijos pakrantėse užblokavo rusų naftą gabenantį tanklaivį „Ust-Luga“. Organizacijos atstovų teigimu, šių veiksmų buvo imtasi protestuojant prieš Rusijos karą Ukrainoje. „Nafta yra ne tik #KlimatoKrizė, bet ir karų bei konfliktų priežastis,“ – oficialioje organizacijos „Instagram“ paskyroje rašė aktyvistas ir „Greenpeace Norge“ vadovas Frode Pleymas.

„Extinction Rebellion“ protestuotojų grupei priklausanti aktyvistė, kuri jau anksčiau apnuogino krūtinę, kad „išgelbėtų planetą“, dabar žengė dar toliau ir visiškai nusirengė Downing‘o gatvėje. 31-erių Laura Amherst iš Brightono nusprendė ateiti iki ministro pirmininko namų vartų vilkėdama tik spalvotas kojines virš kelių.

Turkijos paplūdimiuose, miškuose ir šalikelėse – kalnai plastiko iš Europos valstybių. Šalys čia sunkvežimiais veža plastmasės atliekas, kurios turėtų būti nedelsiant išrūšiuojamos ir perdirbamos. Tai svarbu, mat po mėnesio jos tampa neperdirbamomis, taigi ir nelegaliomis. Mat pagal taisykles, plastikas negali būti eksportuojamas į kitas šalis, jeigu ten nebus perdirbtas. Tiesa ta, kad Turkija perrūšiuoja tik 12 proc. plastiko, tad šiukšlių kalnai vis auga.

Tekstilės pramonė – viena taršiausių pramonės šakų, į aplinką išmetanti net 8 proc. bendro šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Tekstilės gaminiams kasmet sunaudojama 79 mlrd. kubinių metrų vandens, o jiems dažyti – milijonai tonų cheminių dažų. Lietuvos įmonė „Utenos trikotažas“ pasiekė svarbių laimėjimų kuriant aplinkai draugiškos gamybos modelį – tapo pirma ir kol kas vienintele pasaulyje „Greenpeace“ standartą pasiekusia tekstilės gamintoja.

Rusijos prokurorai skelbia, kad dalis katastrofiškų gaisrų Sibire galėjo būti sukelti tyčia, norint paslėpti nelegalius miškų kirtimus. Tuo metu pasaulio nevyriausybininkai „Greenpeace“ skaičiuoja, kad Rusijos skelbiamas gaisro mastas iš tiesų yra kur kas didesnis ir mūsų atmosferą anglies dvideginiu teršia tiek, kiek per visus metus jo į orą išmeta dešimtys milijonų automobilių. NASA jau anksčiau skelbė, kad katastrofiškų Sibiro gaisrų dūmai pasiekė Aliaską ir Kanados vakarų pakrantę.

Didžiuliai gaisrai visuomet būdavo Rusijos Sibiro miškų rykštė, tačiau šiemet ugnies siautėjimas pasiekė neįprastai aukštą lygį ir kursto nuogąstavimus dėl galimų ilgalaikių padarinių aplinkai. Gaisrų, išdeginusių milijonus hektarų taigos, dūmai apgaubė ištisus miestus, o aplinkosaugininkai perspėja, kad tai gali paspartinti Arkties ledynų tirpsmą. Pirmadienį Sibire gaisrai liepsnojo 3,2 mln.

Australijos abiejų didžiųjų politinių partijų lyderiai antradienį sutarė, kad homoseksualūs asmenys nėra pasmerkti pragaro kančioms dėl savo lytinės orientacijos, krikščioniškoms tiesoms sulaukus netikėto dėmesio paskutinėmis šalyje vykstančios rinkimų kampanijos dienomis. Ministras pirmininkas Scottas Morrisonas pasisako prieš tos pačios lyties asmenų santuokas, o opozicinės partijos lyderis Billas Shortenas agitavo už santuokų lygybę dar prieš tai, kai Australija ją oficialiai pripažino.

Aplinkosaugos grupė „Greenpeace“ paskelbė, kad keturi jos nariai pirmadienį užsiropštė ant Norvegijos didžiausiai dujų ir naftos kompanijai priklausančios naftos gavybos platformos, esančioje prie šalies šiauriausios pakrantės, protestuodami prieš šios valstybinės bendrovės vykdomus gręžimo darbus žmogaus veiklos nepaliestoje Arkties dalyje.

Švedija 2030 metais nutrauks prekybą automobiliais su vidaus degimo varikliais. Ši priemonė įtraukta į programą, kurią parengusi naujoji šalies vyriausybė kovą su visuotiniu atšilimu ir Paryžiaus klimato susitarimo įgyvendinimą priskiria prie prioritetinių veiksmų.

Niujorke trečiadienį susirinkę pasaulio lyderiai mėgins įkvėpti naujos gyvybės Paryžiaus sutarčiai dėl priemonių, turinčių sulėtinti pasaulinį klimato šiltėjimą, nors kelios valstybės nusigręžė nuo savo įsipareigojimų, prisiimtų pagal istorinį susitarimą. Per „Vienos planetos viršūnių susitikimą“, praeitais metais inicijuotą Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, siekiama spartinti 2015 metais sudarytos sutarties įgyvendinimą.

Didžioji Britanija, siekianti mažinti Pasaulio vandenyno vandenis teršiančių plastiko atliekų kiekį, gali nustatyti mokestį drabužiams iš poliesterio ir nailono. Apie įvairius naujus mokesčius iždo ministerija gali pranešti, kai lapkritį bus skelbiamas biudžeto projektas. Viešosios konsultacijos šiuo klausimu, per kurias buvo gauta daugiau kaip 100 tūkst.

Rusijos plaukiojanti atominė elektrinės „Akademik Lomonosov“ išplaukė iš Sankt Peterburgo į Murmansko pusę. Pakeliui jai teks įveikti estų, danų, švedų ir norvegų vandenis, įskaitanti ir Baltijos jūra, rašoma „censor.net.ua“. „Akademik Lomonosov“ – tai pirmoji pasaulyje atominė elektrinė, kurios pagalba tikimasi aprūpinti energija nutolusias gyvenvietes. Jos 70 MW galią užtikrina du modifikuoti branduoliniai laivo reaktoriai. Kuomet laivas atplauks į Murmanską, kur gyvena 300 tūkst.

Tarptautinė mokslininkų grupė, vadovaujama organizacijos „British Antarctic Survey“ (BAS), trečiadienį išvyko į ekspediciją tirti naujos paslaptingos jūsų ekosistemos, kuri slypi po ledo sluoksniu apie 120 tūkst. metų. BAS nurodė, kad 2017-ųjų liepą nuo Larseno ledyno atskilus ledo masyvui, susiformavo ledkalnis, kuris buvo pavadintas A68. Jo plotas yra apie 5800 kv. km – beveik keturiskart didesnis nei Londonas. „Ši misija yra skubi.

Kinija antradienį toliau lenktyniavo su laiku, stengdamasi sustabdyti naftos nuotėkį iš jos priekrantėje avariją patyrusio tanklaivio, skambant perspėjimams, kad degantis laivas gali sukelti ekologinę katastrofą. Su Panamos vėliava plaukiojantis 274 m ilgio tanklaivis „Sanchi“, gabenęs 136 tūkst. t naftos kondensato, šeštadienį už 160 jūrmylių (296 km) į rytus nuo Šanchajaus susidūrė su prekiniu laivu ir užsidegė.

Didžiosios Britanijos šiukšlių perdirbimo industrijos darbuotojai pareiškė, kad nežino, kaip jiems teks verstis ir kur reikės dėti šiukšles po to, kai Kinija uždraudė tokio pobūdžio atliekų įvežimą, rašoma BBC. Šalis kasmet perdirbimui į Kiniją įveždavo iki 500 tūkst. tonų plastiko, tačiau dabar prekyba šiukšlėmis yra sustabdyta. Anot britų Šiukšlių perdirbimo asociacijos, šalis nėra pasiruošusi savarankiškai susitvarkyti su ketvirtadaliu šalyje gaminamų plastiko šiukšlių.

Grupė aplinkosaugos judėjimo „Greenpeace“ aktyvistų antradienį įsibrovė į vieną Prancūzijos atominę jėgainę ir užsilipo ant panaudoto branduolinio kuro saugyklos sienų, kad pabrėžėtų šio objekto apsaugos trūkumus. Apie 20 aktyvistų dalyvavo naujausioje šios organizacijos akcijoje, turinčioje pademonstruoti, kad Prancūzijos turimi 58 atominiai reaktoriai nepakankamai apsaugoti nuo atakų.

„Apie 6 valandą ryto mes pajutome kažkokį nuodingą kvapą. Aišku, kad visi labai sunerimome, – pasakojo Vladimiras. – Todėl, kad žinome, kad esant didelėms koncentracijoms šios dujos gali būti itin pavojingos“. Vladimiras, kartu su šeima gyvena viename iš Novokosino rajono daugiaaukščių. Kuomet jis kartu su šeima pabudo keliomis valandomis anksčiau, pajuto aitrų nuodingų bespalvių dujų – vandenilio sulfido – kvapą.

Holivudo aktoriai Robertas De Niro, Sally Field ir Markas Ruffalo ketvirtadienį prisidėjo prie šimtų kitų žmonių, susirinkusių prie milijardieriaus Donaldo Trumpo pastato šio veikėjo inauguracijos į JAV prezidento postą išvakarėse, o protesto organizatoriai sakė, kad šiuo renginiu siekta suaktyvinti susirūpinusius dėl būsimojo šalies vadovo politikos.

Tinklalapis „WikiLeaks“ antradienį švenčia dešimtąjį gimtadienį, išdidžiai vadindamas save nutekintą konfidencialią informaciją viešinančių interneto platformų pradininku. Tuo tarpu prieštaringai vertinamas šio tinklalapio įkūrėjas žada tęsti savo darbą, nors ir sulaukia įnirtingos kritikos. Sukakties proga Berlyne rengiama šventė, per kurią bus paminėtas domeno wikileaks.org įregistravimas 2006 metais. Tinklalapio įkūrėjas Julianas Assange'as buvo numatęs 10 val. (11 val.

Viena Kinijos laivybos bendrovė pirmadienį sutiko sumokėti Australijai 39,3 mln. Australijos dolerių (26,3 mln. eurų) kompensaciją už žalą, kurią prieš šešerius metus Didžiajam barjeriniam rifui padarė jos laivas. Vis dėlto aplinkosaugininkai šį susitarimą vadina „sielvartingai neadekvačiu“. Akmens anglių prikrautas laivas „Shen Neng 1“ užplaukė ant seklumos 2010 metų balandį. Iš jo išsiliejo tonos mazuto, sukėlusio ekologinės katastrofos pavojų itin jautriai rifų ekosistemai.

Vienos visuomenininkų organizacijos atstovai šios savaitės pradžioje pareikalavo „Kinder“ šokoladukų, ir kelių kitų produktų, gamintojų atšaukti savo produkciją, kai „jų tyrimo metu buvo aptikti kancerogenai galintys turėti įtakos vėžiniams susirgimams“. Buvusio „Greenpeace“ nario įkurta organizacija „Foodwatch“, kuri keliose Europos šalyse užsiima maisto gamintojų produkcijos kokybės ir atitikimo reklamai tikrinimu, paskelbė, kad keliuose jų tirtuose produktuose aromatinių angliavandenilių iš m...

Viktorija Vetrova žino, kaip rizikuoja jos vaikai, gerdami dviejų šeimos karvių pieną ir valgydami džiovintus grybus bei uogas iš miško. Tačiau pinigų stokojanti Ukrainos vyriausybė pernai sustabdė vietos mokyklų pietų programą 350-čiai tūkst. vaikų – vienintelį švaraus maisto šaltinį Zalyšanų kaime netoli Černobylio. Tad kaimuose gyvenančios šeimos gelbstisi pienu ir žemės, vis dar užterštos trys dešimtmečiai po didžiausios pasaulyje branduolinės nelaimės, dovanomis.

Kas nutinka, kai didžiausios branduolinės nelaimės pasaulyje vieta paliekama praktiškai visiškai apleista beveik 30 metų? Černobylio atveju ji tampa unikalia proga pamatyti, kaip laukinė gamta atsigauna tarsi didžiuliame rezervate be žmonių, bet – užterštame radiacijos. „Kai pasitraukė žmonės, grįžo gamta“, – per apsilankymą „Černobylio zonoje“ sakė jos biologas Denysas Vyšnevskis, netoliese maisto ieškant laukiniams arkliams.

Ukraina ateinančią savaitę minės 30 metų sukaktį po Černobylio atominėse elektrinės katastrofos, kai žmonių klaidos ir sovietinių reaktorių technologijų trūkumai nulėmė didžiausią pasaulyje branduolinę krizę. Artėjant tos katastrofos metinėms, kurios bus minimos balandžio 26 dieną, naujienų agentūra AFP apžvelgė priemones, kurių buvo imtasi pasaulyje nuo 1986-ųjų, kad būtų padidintas branduolinis saugumas, nors Fukušimos krizė 2011-aisiais parodė, kad išlieka dar daug iššūkių.

Lietuva gali sustabdyti Baltarusijos Astravo branduolinės elektrinės (BE) statybą, mano prieš branduolinę energetiką pasisakančio tarptautinio aplinkosaugos fondo „Bellona“ narys, inžinierius ir fizikas Andrejus Ožarovskis, kuriam dėl protestų prieš jėgainę uždrausta įvažiuoti į Baltarusiją.

Konfliktinės situacijos, praėjusiais metais kilusios tarp Rusijos ir kaimyninių valstybių, 2016 – aisiais metais dar neišsispręs. Maža to, gali kilti nauji konflikto židiniai, kurie gali smarkiai nustebinti -  pavyzdžiui Mongolijoje ir Juodkalnijoje. Dėl kokių politinių ar ekonominių motyvų ir kaip gali konfliktuoti Rusija su kitomis valstybėmis, aiškinosi portalas gazeta.ru Kaimynų nepasirinksi, todėl naudingiausia su jais palaikyti draugiškus arba bent jau stabilius santykius.

Kalnus pinigų uždirbančios garsenybės ne visada tik giriasi savo naujais apdarais, vilomis ar prabangiais automobiliais – štai net 10 pramogų pasaulio atstovų, kurie savo turtais dalinas ir su vargingai gyvenančiais žmonėmis, daugelis jų yra aktyvūs aukotojai labdarai. Ellen DeGeneres Amerikiečių aktorė ir laidų vedėja – viena žymiausių įžymybių, kalbančių apie gyvūnų teises. Ellen aktyviai remia įvairias gyvūnų globos, gyvūnų teises ginančias organizacijas.

Rusija privalės kompensuoti Nyderlandams nuostolius „su palūkanomis“ dėl gamtosauginės organizacijos „Greenpeace“ laivo „Arctic Sunrise“, plaukiojusio su Nyderlandų vėliava, sulaikymo 2013 metais per protestus prieš naftos ir dujų gręžinius Arktyje, paskelbė pirmadienį tarptautinis arbitražas.

Kinijos uostamiesčio Tiandzino didžiulių sprogimų praėjusią savaitę nuniokotoje pramonės zonoje penktadienį kilo keturi nauji gaisrai, pranešė šalies valstybinė žiniasklaida, valymo darbams tebesitęsiant. Nauji gaisrai įsiplieskė teritorijoje, kurioje po sprogimo liko išbarstyta smilkstančių cheminių ir degiųjų medžiagų, nurodė naujienų agentūra „Xinhua“. Dažnai daromose vietovės nuotraukose matyti įvairiuose zonos taškuose kylantys dūmai.

Kinijos uostamiesčio Tiandzino didžiulių sprogimų nuniokotoje pramonės zonoje antradienį iškrito lietus, apsunkindamas pastangas išvalyti tą teritoriją ir didindamas susirūpinimą dėl galimos cheminės taršos tuo metu, kai buvo surengta 114 tos katastrofos aukų pagerbimo ceremonija. Pasak pareigūnų, sprogimo epicentre šiauriniame Tiandzino uostamiestyje buvo apie 700 tonų nuodingo natrio cianido, o vanduo gali plačiau paskleisti tą medžiagą.

Gelbėtojai pirmadienį skubėjo pašalinti šimtus tonų natrio cianido iš didžiulių sprogimų epicentro Kinijos šiauriniame uostamiestyje, o valstybinė žiniasklaida kritikavo pareigūnus dėl jų atsako per katastrofą, nusinešusią bent 11 žmonių gyvybių. Rugpjūčio 12 dieną driokstelėję sprogimai pavojingų medžiagų sandėlyje Tiandzino uoste nuniokojo didžiulę teritoriją ir sukėlė nuogąstavimų dėl galinčių pasklisti itin nuodingų teršalų.

Nepalankūs orai penktadienį trukdo pastangoms apriboti degalų plitimą iš Rusijos tralerio „Oleg Naidenov“ nuskendusio netoli Kanarų salų, pranešė Ispanijos gelbėtojai. Grupė Ispanijos specialistų, pučiant smarkiems vėjams ir smarkiai banguojant, stengiasi, kad beveik 1500 tonų degalų, buvusių traleryje, neplistų link Mauritanijos pakrantėje esančios banginių ir kitų unikalių gyvybės rūšių buveinės.

Dauguma naujų drabužių yra nešvariausi būtent nauji, perspėja aplinkosaugininkai. Tyrimai rodo, kad skalbiant iš drabužių į aplinką patenka pavojingos medžiagos, kurios neskyla į natūralias, kaupiasi gyvuose organizmuose ir sutrikdo žmonių bei gyvūnų hormoninę sistemą. Taip yra, nes drabužių gamyboje naudojamos pavojingos cheminės medžiagos ne tik nuodija Kinijos upes, bet lieka audiniuose ir taršą paskleidžia po visą pasaulį.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai penktadienį pasiekė susitarimą, kurį sveikino kaip ambicingiausią kovos su klimato kaita tikslų iki 2030-ųjų planą, atveriantį kelią ateinančiais metais pasirašyti naują pasaulinę, Jungtinių Tautų remiamą sutartį dėl klimato. 28 šalių lyderiams per susitikimą Briuselyje pavyko įveikti didžiulius nuomonių skirtumus ir pasiekti susitarimą, kuriame, be kita ko, numatyta mažiausiai 40 proc.

Šiandien mes jau nebeįsivaizduojame savo kasdienio gyvenimo be interneto. Jis mums būtinas visur: namie, darbe, miesto erdvėse, kad galėtume juo naudotis mobiliajame telefone. Be abejonės, smagu, kai naujausios žinios mums pasiekiamos vos kelių mygtukų paspaudimu ar galime prisijungti prie savo pamėgtų socialinių tinklų. Tačiau, kad ir kaip būtų keista, internetas taip pat prisideda prie klimato kaitos skatinimo.

 Karolis Kaupinis, LRT televizijos laida „Pasaulio panorama“, LRT.lt Šiemet „Sniego susirinkimas“ be sniego, tačiau jo iki soties Jungtinėse Valstijose, kurių santykiai su Europos Sąjunga – viena iš karščiausių temų šiemet Trakuose. Amerikiečių nevyriausybinės organizacijos „Freedom House“ vadovas Davidas Krameris tvirtina, kad Rusija vis didesniu pagreičiu juda antivakarietiška, antiamerikietiška bei antidemokratine kryptimi.

Šeši „Greenpeace“ aktyvistai - penki britai ir vienas kanadietis – penktadienį išskrido iš Rusijos po amnestijos, kuri nutraukė jų baudžiamąjį persekiojimą už protestą prieš naftos gavybą Arktyje, pranešė ši aplinkosaugos organizacija. Aktyvistai išskrido iš Sankt Peterburgo Pulkovo oro uosto, sakė „Greenpeace“ atstovas, kuris atsisakė nurodyti jų kelionės tikslą. Iš Rusijos jau išvyko septyni iš 30 aktyvistų, kurie buvo apkaltinti dėl to protesto.

Rusijos žemieji parlamento rūmai trečiadienį vienbalsiai patvirtino Kremliaus pateiktą įstatymo projektą dėl amnestijos, pagal kurią į laisvę pirma laiko turi išeiti kalinamos pankgrupės „Pussy Riot“ narės ir pagal kurią turi būti nutrauktas 30 „Greenpeace“ aktyvistų baudžiamasis persekiojimas. Valstybės Dūma 446 balsais patvirtino amnestiją, prieš kurią nebalsavo niekas. Amnestija skelbiama Rusijos dabartinės konstitucijos ratifikavimo 20-ųjų metinių proga.

 Popmuzikos dievaitė Madonna (Madona) prisidėjo prieš tarptautinių žvaigždžių choro, raginančio paleisti 30 žaliųjų organizacijos „Greenpeace“ aktyvistų, suimtų Rusijoje dėl protesto prieš energetikos išteklių telkinių paieškas ir naudojimą Arktyje. „Tie 30 žmonių laikomi kalėjime Rusijoje už tai, kad surengė taikų protestą Arktyje! Tegul jūsų balsas bus išgirstas.

Rusijos Tyrimų komitetas perkvalifikavo aplinkosaugos organizacijos „Greenpeace“ aktyvistų, mėginusių Arktyje išsilaipinti naftos gręžimo platformoje „Prirazlomnaja“, veiksmus – jie dabar nebevadinami piratavimu, o tik – chuliganizmu, sakė oficialusis Tyrimų komiteto atstovas Vladimiras Markinas. Už chuliganizmą teisiamiems asmenims gresia bausmė iki septynerių metų kalėjimo, o už piratavimą – iki 15 metų.

Vienuolika Nobelio premijos laureatų ragina Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną užtikrinti, kad būtų panaikinti „perdėti kaltinimai piratavimu“ 30-čiai žaliųjų organizacijos „Greenpeace“ aktyvistų, ketvirtadienį pranešė organizacija.

„Greenpeace“ šalininkai šeštadienį visame pasaulyje akcijomis reiškė paramą 30-čiai Rusijoje įkalintų aktyvistų, kurie protestavo prieš naftos gavybą Arktyje, išprovokuodami naują Maskvos ir Vakarų ginčą. Spaudimą Rusijai didino ir aktyvistai, ir vyriausybės, šokiruoti Maskvos sprendimo pateikti kaltinimus piratavimu „Greenpeace“ laivo „Arctic Sunrise“ įgulai.

Tarptautinė žaliųjų organizacija „Greenpeace“ penktadienį pareiškė apskųsianti Rusijos teismo sprendimus pasiųsti už grotų dešimtis jos aktyvistų dėl protesto prie naftos gręžybos platformos Arktyje.

Rusijos teismas pratęsė kardomąjį areštą visiems 30 aktyvistų, kurie buvo suimti atviroje jūroje per tarptautinės žaliųjų organizacijos „Greenpeace“ protestą dėl naftos paieškų ir gavybos Arktyje, penktadienį pranešė šis judėjimas, pažadėjęs apskųsti teismo sprendimą.