gražina kadžytė

Lietuvoje švenčiama Žolinė. Gyventojai nuo ankstaus ryto sugužėjo į bažnyčias ir iš ten išėjo jau su pašventintomis žolelėmis.  „Čia yra „flioksas,“ čia yra „čižma“, čia „rudbėkė“. O čia mėta“, – vardija viena žolelėmis prekiaujanti moteris. Vilnietė Bronė Žolinių rytą prie bažnyčios už dyka dalija skintus pievų augalus, gėles, kad kiekvienas mišių dalyvis bažnyčioje pasirodytų su progine puokšte rankose.

Artėjant vienai iš didžiausių pavasario švenčių – Velykoms – etnologė Gražina Kadžytė papasakojo, kaip anksčiau mūsų senoliai ruošdavosi šiai šventei. Nors ir tradicijos yra perduodamos iš kartos į kartą, tačiau etnologė pabrėžė, kad ir pačios tradicijos keičiasi. Kas buvo svarbu XIX ar XX amžiuje, jau netiks XXI amžiuje. Ruoštis reikia nuo pat Užgavėnių Pasiruošimas Velykoms prasidėjo jau nuo Užgavėnių, sako G. Kadžytė. Užgavėnės buvo ta šventė, kuri užbaigė linksmą ir sotų metą.

 Antradienį švęsime Žolinę. Visiems puikiai žinoma valstybinė šventė dažną džiugina dėl laisvos dienos ir retai kada verčia susimąstyti, kokia yra tikroji šios šventės prasmė ir senosios tradicijos. Etnologė Gražina Kadžytė pasakoja, kad šios šventės šaknys slypi gilioje senovėje. „Žolinės šventė susijusi su žemdirbyste ir jos šaknys siekia indoeuropiečių genčių įsitvirtinimą mūsų kraštuose.

Ne tik Baltų, bet ir kitos pasaulio tautos šventėmis pažymi vasaros saulėgrįžą. Apie tai, kuo išskirtinė Joninių šventė, kokius senosios lietuvių kultūros papročius ir tradicijas išlaikėme iki šių dienų, kokia šių ritualų simbolika, kalbamės su etnologe Gražina Kadžyte.

Baltų kultūros ir muzikos festivalyje „Mėnuo Juodaragis“ skaitomos paskaitos - itin reikšminga programos dalis, kurią aplanko gausus būrys žiūrovų, laukiančių žymių mokslo ir kultūros asmenybių pranešimų. Edukacijos ir kultūros programa festivalyje „Mėnuo Juodaragis“ nėra priedas prie koncertų – tai pagrindinis idėjų ir ieškojimų židinys, nušviečiantis festivalio metų temą bei misiją pažinti baltų kultūrą, istoriją ir gamtą.

Seimas prašo Vyriausybės išvados dėl Kūčių paskelbimo nedarbo diena. Šiuo klausimu ekspertai taip pat nėra vieningi. Parlamentą pasiekusiame Darbo kodekso pakeitimo variante numatomas atvejis, kai švenčių diena sutampa su darbo diena – ši darbo diena perkeliama į tų pačių metų ir to paties mėnesio antrą šeštadienį. Kūčias paskelbti nedarbo diena, artėjant šventėms, pasiūlė dvylika seimo narių, daugiausia – socialdemokratai. Vienas iniciatorių – Edvardas Žakaris portalą balsas.

Ko gero, neatsirastų nė vieno žmogaus Lietuvoje, kuris į klausimą „Ar esi tupėjęs gandralizdyje?“ atsakytų teigiamai. Neįtikėtina, bet tokia galimybė bus! Balandžio 25 dieną, sekmadienį, 11 val. V. Kudirkos aikštėje Vilniuje bus „suneštas“ 20 kvadratinių metrų skersmens gandralizdis.

Jau rytoj, lapkričio 10 d., antradienį, garbaus amžiaus gyventojai bus ypatingai laukiami viešosiose bibliotekose –  jose prasidės vyresniesiems žmonėms skirta akcija „Esenjoras.lt“. Bibliotekose susirinkę senjorai galės dalyvauti virtualiame susitikime, kuriame bus kalbama apie interneto teikiamas galimybes pagyvenusiems žmonėms. Akcijos metu, padedant viešųjų bibliotekų darbuotojams, senjorai akcijos interneto svetainėje www.esenjoras.

Šilalės rajono savivaldybė drauge su Šilalės kraštiečių draugija rugsėjo 18 d. 12 val. rengia mokslinę konferenciją „Ąžuolas baltų ir kaimyninių tautų kultūroje“, skirtą Lietuvos tūkstantmečio jubiliejui ir pirmajam istoriniam muziejui Lietuvoje paminėti, Konferencija vyks prie Dionizo Poškos Baublių Bijotuose, Šilalės rajone. Dionizo Poškos Baubliai, kaip gamtos ir istorijos paminklas, neturi sau analogo pasaulyje, neginčytina jų reikšmė Lietuvos kultūrai.

Šeštadienį, gegužės 30 dieną, Pagulbio kaime (Alantos sen., Molėtų r.) jau penktą kartą rengiami tradiciniai poezijos atlaidai ir Pagulbio – Kazimiero Jakučio romantiškų vakarų „Aš tą kraštą seniai bemačiau...“ turo po Lietuvą baigiamasis koncertas. Senovinėje aukštaitiškoje Pagulbio sodyboje, restauruotoje pagal Liaudies buities muziejaus specialistų rekomendacijas, šventės „Poezijos atlaidai Pagulby“ atidarymas prasidės 14 valandą.

Dėmesingai laikantis tradicijų, dabar krikščionio namuose turėtų degti trečia Advento vainiko žvakė. Bet ne vienuose namuose jau kadaise žybsi kalėdinės eglutės lemputės, groja „džinglbelsai“, o ką jau kalbėti apie parduotuves ir įstaigas, kuriose dar gruodžio pradžioje buvo gėda nepapuošti aplinkos. Vis dėlto tradicijas puoselėjantis žmogus gali kiek nustebti: o juk kadaise eglę puošdavo Kūčių dieną.

Oninių šventės ištakos glūdi dar pagoniškoje Lietuvoje. Svarbiausias šventės akcentas – naujo derliaus surinkimo pradžia. Pasak etnologės Gražinos Kadžytės, šv. Ona atneša visas vasaros gėrybes. „Tai viena iš gražiausių vasaros švenčių, nes prasideda šių metų derliaus surinkimas. Šv. Ona – duonos ponia. Šv. Ona atneša visas vasaros gėrybes, todėl Onos vardas Lietuvoje yra labai įprastas, labai daug parapijų turi šv. Onos vardą. Šitą dieną visur atlaidai prasideda.

Paskutinėmis praėjusių metų dienomis išleistas pirmasis Rytų Aukštaitijos kultūros bei istorijos žurnalo „Sietuvos“ numeris. Žurnalą parengė laikraščio „Utenos apskrities žinios“ redakcija, spausdino UAB „Utenos Indra“.Pirmajame žurnalo numeryje etnologė Gražina Kadžytė atskleidžia aukštaitiško charakterio ypatumus bei pasakoja apie šio krašto atlaidų tradicijas, dr. Libertas Klimka bei Rimvydas Laužikas atskleidžia lietuvio ir visatos santykį, sakoma pranešime spaudai.

„Sinoptikai prognozuoja, kad ši vasara šiluma nedžiugins, o saulės spinduliais pasilepinti galėsime nebent antroje vasaros pusėje“, – taip skelbė Lietuvos žiniasklaida šių metų birželio pradžioje. Tiesą sakant, sinoptikus čia kaltinti sunku – jie reiškė tik labai nedrąsias prognozes, neužmiršdami apsidrausti, pvz., Naglis Šulija pasakė atvirai: „Šiuolaikinė meteorologija pajėgi prognozuoti orus savaitei ar 10 dienų į priekį“. Ir tai kartais gana netiksliai, – pridursime.

„Sinoptikai prognozuoja, kad ši vasara šiluma nedžiugins, o saulės spinduliais pasilepinti galėsime nebent antroje vasaros pusėje“, – taip skelbė Lietuvos žiniasklaida š.m. birželio pradžioje. Tiesą sakant, sinoptikus čia kaltinti sunku – jie reiškė tik labai nedrąsias prognozes, neužmiršdami apsidrausti, pvz., Naglis Šulija pasakė atvirai: „Šiuolaikinė meteorologija pajėgi prognozuoti orus savaitei ar 10 dienų į priekį“. Ir tai kartais gana netiksliai, – pridursime.