golovatovas

Kol komisijos ir teismai sprendžia, ką daryti su dezinformacija ir kurstymu, kurių kartais išspjaunama į eterį, kai Kremliaus finansuojama žiniasklaida prabyla apie 1991 metų sausį, belieka pažvelgti į tai kaip į prastai nupieštus komiksus. Būtent taip atrodo „Pirmojo Baltijos Kanalo“ (PBK) laidoje „Žmogus ir įstatymas“ parodytas „šedevras“, dėl kurio dabar verda aistros. Tiesą sakant, po Algirdo Paleckio ir kitų raudonųjų bukapročių tauškalų nieko čia naujo beveik nepasakyta.

Neseniai įvyko incidentas, kai tiesioginės laidos „Seimo rinkimai 2012“ metu politinės partijos „Drąsos kelias“ kandidatas Algirdas Patackas nesusitvardė ir sviedė stiklinę į Socialistinio liaudies fronto kandidatą Vytautą Bernatonį. Incidentas įvyko diskutuojant apie Sausio 13-osios įvykius.

Darbo grupė, tirianti Sausio 13-osios bylos įtariamojo Michailo Golovatovo neperdavimo Lietuvai aplinkybes, susitiks antrą kartą. Toks susitikimas ketvirtadienį vyks Austrijos sostinėje Vienoje. Dvišaliame susitikime bus siekiama galutinai išsiaiškinti M. Golovatovo sulaikymo ir sprendimo neperduoti Lietuvai priėmimo faktines aplinkybes bei pateikti šio incidento teisinius įvertinimus.

Sovietų Sąjungos žlugimo 20-ečio proga buvęs jos prezidentas Michailas Gorbačiovas davė interviu Austrijos leidiniui „Die Presse“.  M. Gorbačiovas neigia, kad imperiją išlaikyti bandė įsakymais šaudyti Vilniuje per sausio 13-ąją, rašo delfi.lt. M.Gorbačiovo teigimu, kai atmosfera Vilniuje pavojingai įkaito, buvo surengtas Federacijos tarybos posėdis, kuriame buvo nuspręsta ten išsiųsti trijų respublikų atstovus, kurie turėjo rasti politinį kompromisą.

Europos teisingumo komisarė Vivjana Reding (Viviane Reding) stebėtojo teisėmis siūlo deleguoti Europos Komisijos atstovą į dvišalę Lietuvos ir Austrijos ekspertų darbo grupę, tiriančią įtariamojo Sausio 13-osios byloje Michailo Golovatovo neperdavimo aplinkybes.

Lietuvos užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio iniciatyva Europos teisingumo komisarei Viviane Reding bei visiems Europos Sąjungos šalių narių diplomatijos vadovams bus išsiųsti Sausio 13–osios įvykius atspindintis dokumentinis filmas ir knygos.

Rusija tvirtai pasiryžusi ginti savo piliečių užsienyje interesus ir saugumą, tuo labiau tais atvejais, kai užsienio valstybės valdžios veiksmai jų atžvilgiu yra nepagrįsti. Tai pareiškė RF prezidento spaudos sekretorė Natalija Timakova, komentuodama „Alfos“ dalinio veteranų asociacijos atvirą laišką valstybės vadovui dėl incidento su buvusiu grupės vadu Michailu Golovatovu, kurį Lietuva įtaria dalyvavus Vilniaus įvykiuose 1991 metų sausį.

Lietuvos politikų nuomonės dėl to ar reikalauti Austrijos atsiprašyti už Sausio 13-osios byloje įtariamo Michailo Golovatovo paleidimą – skiriasi. Jei užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis trečiadienį pareiškė, kad atsiprašymas „turėtų sekti“, tai prezidentė Dalia Grybauskaitė vėliau išdėstė kitokią poziciją. „Aš norėčiau formuluoti visai kitaip - ne apie atsiprašymus eina kalba.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis tikėtųsi Austrijos atsiprašymo dėl įtariamojo Sausio 13-osios įvykiuose Michailo Golovatovo paleidimo, jeigu teisininkų grupė nepateiks įtikinamų paaiškinimų, kodėl jis nebuvo perduotas Lietuvai. „Jeigu bus (dvišalės darbo grupės - ELTA) išvados, kokios aš įsivaizduoju turėtų būti, po to turėtų eiti atsiprašymas. (...) Natūralu, jeigu žmogus suklysta, tai jis atsiprašo. Tai yra taip paprasta suvokti.

Europos Sąjungos (ES) teisingumo komisarė Vivjana Reding (Viviane Reding) sukritikavo Austriją dėl buvusio rusų KGB karininko Michailo Golovatovo paleidimo. „Aš asmeniškai esu nusivylusi Austrijos veiksmais. Austrų institucijos M. Golovatovo atveju pasielgė negražiai“, - pareiškė ji antradienį Briuselyje, rašo „Wiener Zeitung“. „Jau neregėta yra tai, kad apie tokį incidentą reikėjo kalbėti ES teisingumo ministrų susitikime“, - teigė komisarė.

Lietuvos ir Austrijos ekspertų darbo grupė, tirianti Michailo Golovatovo neperdavimo Lietuvai aplinkybes, kitą savaitę dirbs Austrijoje. Lietuvos teisininkai tikisi apklausti ne tik pareigūnus, bet ir neoficialią įvykio versiją pateikiančius austrų politikus, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Kol buvęs KGB pulkininkas, Sausio 13-osios bylos įtariamasis, nusikaltimais žmogiškumui kaltinamas M. Golovatovas ilsisi Maskvoje ir dalija interviu, Lietuvoje tęsiasi protestai prieš Austrijos spr...

Prieš savaitę Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) jaunimo organizacija pradėjo akciją, kurios metu piliečiai savo pasipiktinimą Austrijos veiksmais galėjo išreikšti sunešdami tualetinio popieriaus ritinėlius. Šiandien sostinės Europos aikštėje buvo statoma siena, simboliniu pavadinimu Schikane Mauer (Patyčių siena – liet.

Po buvusio Rusijos KGB karininko Michailo Golovatovo paleidimo Austrijos federalinis prezidentas Heincas Fišeris (Heinz Fischer) pareiškė nemanąs, kad tai pakenks „ilgalaikiams santykiams su Lietuva“. Anot jo, Lietuva įsitikins, kad Austrija jokių piktų ketinimų ar ketinimų ką nors nuslėpti M. Golovatovo atveju neturėjo.

Lietuvos ir Austrijos teisingumo ministrų sudarytoje abiejų šalių ekspertų darbo grupėje, kuriai pavesta ištirti visas faktines aplinkybes dėl Sausio 13-osios žudynių įtariamojo Michailo Golovatovo paleidimo, dirbs po du kiekvienos šalies ekspertus - po vieną iš Prokuratūros ir Teisingumo ministerijos.

Lietuvai politinį solidarumą išreiškė ir šiuo metu Europos Sąjungai pirmininkaujanti Lenkija. Atsakingieji už Sausio 13-osios įvykius privalo būti teisiami, pareiškė jos pareigūnai. „Mes esame pasiryžę organizuoti Austrijos ir Lietuvos teisingumo ministrų susitikimą“, - rašoma Lenkijos užsienio reikalų ministerijos pranešime, kurį cituoja „Die Presse“. Lenkijos pareigūnai pažymėjo, kad klausimai, susiję su Europos arešto orderiu, priklauso Europos Komisijos jurisdikcijai.

Lietuva įteikė notą Rusijai, kuria reiškiamas susirūpinimas dėl Rusijos užsienio reikalų ministerijos oficialiame tinklalapyje paskelbtų tikrovės neatitinkančių ir įžeidžiančių teiginių, praneša delfi.lt.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis apkaltino Rusijos diplomatinę tarnybą kuriant neigiamą foną įtariamojo Sausio 13-osios byloje Michailo Golovatovo paleidimo kontekste. „Tikriausiai visi jūs lankėtės Rusijos užsienio reikalų ministerijos tinklapyje, kur yra patalpintas iškraipantis istoriją menkinantis Lietuvą pranešimas oficialaus Rusijos diplomato.

Kagebisto, buvusio sovietų smogikų būrio “Alfa” vado epopėja, deja, palieka klausimų ne tik jį paleidusiai Austrijai, bet ir Lietuvos institucijoms. Kodėl europinis arešto orderis Sausio 13-osios bylos personažui išstenėtas tik pernai spalį? Šis klausimas ne toks jau retorinis, ypač matant su kokiu aršumu dirbama kad ir Eglės Kusaitės byloje, šalia kurios, iš įniršio pradėtos dar kelios.

Lietuvos ambasadorius Austrijoje Giedrius Puodžiūnas nežino, kuriam laikui jis yra atšauktas konsultacijų ir sako, kad tai priklausys nuo to, kaip greitai spręsis situacija. Jo atšaukimas buvo protestas prieš Austrijos greitą sprendimą paleisti įtariamąjį Sausio 13-osios byloje Michailą Golovatovą. „Tokiais atvejais nėra fiksuojamas klausimas. Tai yra reakcija į susidariusią situaciją, į mūsų nepasitenkinimą tuo, kas įvyko.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis padėkojo Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrams Girtui Valdžiui Kristovskiui ir Urmui Paetui (Urmas Paet) už tvirtą ir greitą kaimyninių valstybių paramą Lietuvos pozicijai dėl Austrijos valdžios sprendimo paleisti pagal Europos arešto orderį sulaikytą įtariamąjį Sausio 13-sios byloje.

Zalcburgo miesto meras Heinzas Schadenas Vilniaus miesto merui  Artūrui Zuokui adresuotame laiške atsiprašė už austrų teisėsaugos elgesį paleidžiant Michailą Golovatovą, rašo delfi.lt.

Įvykis, kuomet neilgai trukus po sulaikymo buvo paleistas įtariamasis Sausio 13-osios byloje Michailas Golovatovas, nedarytų tiesioginės įtakos Lietuvos ir Austrijos santykiams, jei abi šalys atvirai pripažintų, kas buvo nepadaryta arba nepakankamai įvertinta, mano Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Lietuvos nacionalinė narė Eurojuste Laima Čekelienė antradienį Eurojusto kolegijos posėdžio metu įregistravo bylą prieš Austrijos Respubliką. Tuo siekiama išsiaiškinti Rusijos piliečio Michailo Golovatovo sulaikymo ir jo paleidimo aplinkybes bei teisinius pagrindus.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Michailo Golovatovo skandale Austrijai priekaištauja dėl nesolidaraus elgesio. Interviu yra skelbiamas Austrijos dienraštyje „Die Presse“, rašo delfi.lt. Pasak prezidentės, skubotas sprendimas neišduoti Lietuvai M. Golovatovo  diskreditavo Europos šalių bendradarbiavimą teisėsaugos srityje. „Mūsų visuomenė Lietuvoje yra šokiruota, vyrauja neteisybės jausmas. Susidarė įspūdis, kad viena ES narė apgavo kitą."– kalbėjo D. Grybauskaitė.

Lietuva ir politiškai ir visuomeniškai pasakė savo nuomonę apie Austrijos sprendimą skubiai paleisti paleisti Sausio 13-osios bylos įtariamąjį Michailą Golovatovą. Kartu visai nereikia perdėtai atakuoti klaidą padariusių Lietuvos partnerių. Be to, trūksta teisininkų pasisakymų, – mano Seimo narys, buvęs euroderybininkas Petras Auštrevičius. Pasak P. Auštrevičiaus, austrai be abejo bus padarę klaidą, tačiau dar nėra priežastis dirbtinai kaitinti aistras, ypač siekiant krautis politinį kapitalą.

Austrijos Teisingumo ministerija teigia, kad M. Golovatovas buvo paleistas, nes Europos arešto orderis buvo neaiškus.Buvęs „Alfa“ būrio vadas, KGB atsargos pulkininkas Michailas Golovatovas yra įtariamasis 1991 m. sausio 13-osios byloje. Jį Austrija buvo sulaikiusi, tačiau netrukus paleido. (Papildyta 21.30) Šaltinių Rusijos generalinėje prokuratūroje teigimu, austrai nutarė, jog sulaikytasis Rusijos pilietis yra ne kriminalinis nusikaltėlis.

Generalinė prokuratūra asmens, įtariamo dalyvavusio 1991 m. sausio mėnesio įvykių byloje, paleidimą Austrijos Respublikoje vertina kaip grubų Europos Sąjungos teisės aktų pažeidimą. (Papildyta 18.00) „Sunku pasakyti, ar tai politinis sprendimas. Tačiau yra požymių, kad galimai ne be politikų pagalbos tokie sprendimai buvo priimti“, – šeštadienį sakė generalinio prokuroro pavaduotojas Andrius Nevera.