globalinis atšilimas

41-erių metų vilnietį Darių Ratkevičių nesunkiai galima pastebėti mieste pralekiantį su dviračiu. Dažniausiai Darius ant dviračio vyksta į darbą arba iš jo, o tokią transporto priemonę vyras renkasi jau daugiau nei 10 metų. Įdomiausia tai, kad Darius dviračiu į darbą vyksta net žiemą. Darius pasakojo jog dviračiu pradėjo važinėtis daugiau nei prieš 10 metų. Tai lėmė vyro persikėlimas gyventi į Vilnių.

Jungtinės Karalystės klimato būklės ataskaitoje nurodoma, kad jūros paviršiaus temperatūra 0,9 laipsnio aukštesnė už 1961–1990 m. vidurkį. Vanduo karštesnis nei kada nors anksčiau užfiksuota mokslininkų, o dabartiniai vaikai patiria karštesnį ir drėgnesnį klimatą nei tą, kuriame augo jų tėvai ir seneliai, skelbia portalas „The Guardian“. Jūros paviršiaus temperatūra prie pakrančių buvo 0,9 laipsnio karštesnė, o žiemos kritulių visoje šalyje per pastarąjį dešimtmetį iškrito 24 proc.

Tyrimu nustatyta, kad praėjusį rudenį ir žiemą Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje dėl žmogaus sukelto pasaulinio klimato atšilimo 10 kartų padidėjo lietaus tikimybė. Spalio–kovo mėnesiais regioną viena po kitos siaubė daugiau nei tuzinas audrų ir tai buvo antras drėgniausias laikotarpis per beveik du šimtmečius.

Europa ruošiasi pirmajam šios vasaros karščiui, o Vokietijoje ir Šiaurės šalyse kitą savaitę termometrų stulpeliai šoks neįprastai aukštai. Tarptautinės orų tarnybos duomenimis, gegužės 30 d. Berlyne aukščiausia temperatūra pakils iki 28 laipsnių. Tai reiškia, kad Vokietijos sostinėje biurų ir namų vėsinimo poreikis atsiras gerokai anksčiau nei paprastai įjungiami oro kondicionieriai.

Globalinis atšilimas gali viršyti tarptautiniu mastu sutartas ribas, o tai sukels katastrofiškas karščio bangas, potvynius ir audras, rodo „The Guardian“ atlikta šimtų klimato ekspertų apklausa. Tik 6 proc. respondentų mano, kad galima pasiekti 1,5 laipsnio ribą, o tam reikėtų imtis nepaprastai greitų ir radikalių veiksmų, kad būtų sustabdytas pasaulyje didėjantis iškastinio kuro deginimo išmetamų teršalų kiekis.

„Masinė migracija bus neišvengiama“, – sako mokslininkas Andrejus Spiridonovas. Taip jis kalba apie vis labiau šylantį klimatą, kuris tampa nebepakeliamas subtropinėse ir tropinėse šalyse. Jau dabar matome, kad geresnio gyvenimo bei vėsesnio oro ieškoti į Europą kasmet atvyksta tūkstančiai migrantų.

Lietuvą užklupus staigiai orų permainai, kuomet įvyko didesnis nei 20 laipsnių temperatūros pokytis, daugelis marškinėlius trumpomis rankovėmis vėl iškeitė į striukes. Dėl kokių priežasčių taip greitai keičiasi termometro stulpeliai bei kokių anomalijų galime tikėtis ateityje dalinasi klimatologas Egidijus Rimkus. Ekspertas paaiškina, kad staigi orų kaita yra susijusi su atmosferos cirkuliacija ir oro masių judėjimais.

Šių metų vasara buvo karščiausia Žemėje nuo pasaulinių matavimų pradžios 1880 metais, skelbia NASA. „Sudėjus kartu, birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiai buvo 0,23 laipsnio šiltesni nei bet kuri kita vasara nuo NASA įrašų pradžios ir 1,2 laipsnio šiltesni nei vidutinė vasara nuo 1951 m. iki 1980 m., – rašoma NASA pranešime.

Prieš klimato kaitą kovojantys aktyvistai šokio pasirodymo metu įsiveržė ant scenos ir skambiomis skanduotėmis ragino keisti poziciją. Klimato aktyvistai sutrikdė šokio pasirodymą „Romeo ir Džiuljeta“ Londono „Sadler Wells“ teatre, skatindami nustoti bendradarbiauti su banku „Barclays“. Aktyvistai, pasivadinę „Fossil Free London“ (vert. „Londonas be iškastinio kuro“), tikino norintys užbaigti nešvarų naftos rėmimą.

Klimatui vis šylant, diskusijos apie klimato kaitą tampa neišvengiamos. Tačiau, dalis gyventojų yra skeptiški moksliniams paaiškinimams arba apskritai neigia klimato kaitos egzistavimą. „Žinių radijo“ laidoje „Nesuklaidinti“ kalbinti ekspertai teigė, jog klimato kaitos neigimai yra susijęs su įvairiomis visuomenėje egzistuojančiomis socialinėmis problemomis.

Klimato atšilimas jau baigėsi – prasidėjo klimato virimas. Taip karščio stichijos apimtą situaciją pasaulyje apibūdino Jungtinių Tautų generalinis sekretorius. Pasak Jungtinių tautų – žmonijai jau beveik neliko šansų sustabdyti dramatiškus pokyčius mūsų planetoje. O šis mėnuo, pasak klimato stebėtojų – neabejotinai taps karščiausiu per visą stebėjimų istoriją. Graikiją gaisrai niokoja jau antrą savaitę. Dėl stichijos nutrūko ir tūkstančių žmonių atostogos Rodo saloje.

Žemės vidutinė temperatūra ketvirtadienį pasiekė naują neoficialų rekordą – tai jau trečias toks pasiekimas per savaitę, kuri jau laikoma karščiausia per visą istoriją. Remiantis Meino universiteto įrankio „Climate Reanalyzer“, naudojančio palydovinius duomenis ir kompiuterinį modeliavimą pasaulio būklei įvertinti, duomenimis, vidutinė planetos temperatūra pasiekė 17,23 laipsnio pagal Celsijų ir viršijo antradienį ir trečiadienį pasiektą 17,18 laipsnio ribą.

Pietų vandenyno plotas, kurį dengia ledas, dabar yra rekordiškai mažas, todėl Antarktidos ledo sluoksnį paremiančius šelfinius ledynus veikia bangos ir aukštesnė temperatūra, pranešė mokslininkai. JAV nacionalinio sniego ir ledo informacijos centras (NSIDC) ketvirtadienį pranešė, kad šią savaitę Pietų vandenyno ledo plotas sumažėjo iki 1,91 mln. kvadratinių kilometrų, o tai yra mažiausias ledo plotas nuo 1979-ųjų, kai buvo pradėti rinkti tokie duomenys.

Jungtinės Tautos ketvirtadienį patvirtino, kad pastarieji aštuoneri metai buvo karščiausio nuo tada, kai buvo pradėti registruoti duomenys, nepaisant užsitęsusio „La Nina“ meteorologinio reiškinio vėsinančio poveikio.

Pastarieji aštuoneri metai buvo šilčiausi per visą istoriją, nepaisant „La Nina“ reiškinio vėsinančio poveikio pastaruosius trejus metus, antradienį pranešė Europos Sąjungos klimato stebėsenos tarnyba. „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos duomenimis, 2022-ieji, kai dėl klimato kaitos įvyko precedento neturinčių stichinių nelaimių, buvo penkti šilčiausi metai nuo XIX amžiaus, kai pradėta rinkti tokius duomenis.

Šiemet visoje Europoje siautėję miškų gaisrai išdegino rekordinį plotą ir padidino anglies dioksido emisijas, teigiama antradienį paskelbtoje atnaujintoje Europos miškų gaisrų informacijos sistemos ir atmosferos stebėjimo tarnybos ataskaitoje.  2022-ųjų vasara buvo karščiausia per visą registruotą Europos istoriją. Žemynas patyrė alinančius karščius ir didžiausią per šimtmečius sausrą, nes dėl klimato kaitos karščiai vis ilgėja ir stiprėja.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas Egipte vykstančio COP27 aukščiausiojo lygio susitikimo klimato kaitos klausimais dalyvius penktadienį įspėjo, kad, tęsiantis klimato krizei, kyla grėsmė „pačiai planetos gyvybei“, ir patikino, kad Jungtinės Valstijos eina reikiamu keliu, siekdamos mažinti išmetamą anglies dioksido kiekį. „Klimato krizė daro poveikį žmonių saugumui, ekonominiam saugumui, aplinkos augumui, šalių saugumui ir pačiai planetos gyvybei“, – pabrėžė jis.

Jungtinėje Karalystėje grupelė aplinkosaugos aktyvistų prisiklijavo prie kelio ir visiškai paralyžiavo eismą gatvėje. Policininkams juos teko ne tik atklijuoti nuo asfalto, bet ir nuo vienas kito, mat šie rankas sujungė plastikiniais vamzdžiais. Visi protestuotojai buvo išvežti į policijos nuovadą. O Čekijoje protesto akciją surengė „Greenpeace“ aktyvistai, kurie Europos lyderius ragina nefinansuoti kruvino Putino karo. Trafalgaro aikštėje negali pravažiuoti nė vienas automobilis.

Valstybės duomenų analitika socialiniame tinkle „Facebook“ parodė, kas būtų, jei pakiltų jūros lygis.  Iraše jie pateikė Lietuvos ir Europos žemėlapius, vaizduojančius, kaip pasikeistų dabartinė teritorija, jeigu jūros lygis pakiltų 70 metrų. Kas nutiktų su Lietuva? Valstybės duomenų analitika praneša, kad tektų ne tik atsisveikinti su pajūrio kurortais, bet svarbiausiu jūriniu uostu taptų Kaunas. „Atsisveikiname su Neringa, Klaipėda, Palanga.

Jei artimiausiomis dienomis planuojate kelionę į Veneciją arba šiuo metu jau kraunatės lagaminus – prigriebkite guminius batus. Venecijoje prasidėjo potvynių sezonas. Jau antradienį mieste vandens lygis pakilo per metrą. Gatvės dar nevirto neįveikiamomIs upėmis, bet kojas tikrai sušlapsite. Mieste jau įrengiami nuo žemės pakelti takeliai.  Venecijoje prasideda kasmetinis potvynių sezonas – kaip ir įprasta – spalį.

Didelio intensyvumo rentgeno spinduliai parodė molekulinę romėniško betono sudėtį ir atskleidė, kodėl jis toks stiprus ir taip ilgai išliko.  Aukštos kokybės inžinerija prisidėjo prie Romos imperijos sėkmės. Žinoma, mes jau seniai pranokome jų technologijas. Tačiau betonas yra didelė išimtis. Senovinis gaminys daugeliu atžvilgių buvo pažangesnis už tą, kurį mes naudojame šiandien, kaip parodė kai kurių 2 tūkst. metų senumo kelių ir pastatų išlikimas net žemės drebėjimo zonose.

Žmonija jau sunaudojo daugiau gamtinių išteklių, nei planeta gali jų pagaminti per metus. Dėl koronaviruso pandemijos 2020 m. ji įvyko kiek vėliau, liepą. Kaip aiškina kampanijos dalyviai, nuo šios dienos iki metų pabaigos ekonomika veiks „ekologiniu deficitu“. Šiuo metu žmonija sunaudoja 74 proc. daugiau išteklių, nei per metus jų gali atkurti planetos ekosistemos. Tai reiškia, kad norėdami gamtiniais ištekliais naudotis tvariai, mums reiktų 1,7 Žemės, praneša „independent.co.

Besimėtantis motociklininko šalmas, lentos, nebereikalingas televizorius ir kalnas kitų atliekų – taip atrodo Guanabaros įlanka Rio de Žaneire. Tad žmonės planuoja kiekvieną išmestą daiktą surinkti, visą įlanką išvalyti ir apsodinti mangrovių medžiais. „Mes aptveriame teritorijas, išvalome jas ir po truputį apsodinom“, – sako biologas Mario Moscatelli. Įlanką valantys žmonės dalyvauja „Olho verde“ projekte, kurio tikslas – stebėti užterštus regionus Brazilijoje ir atkurti mangrovių miškus.

Per paskutiniuosius tris dešimtmečius, žmonių veiklos sukeltas globalinis atšilimas buvo atsakingas už daugiau nei trečdalį visų su karščiu susijusių mirčių. Šis pastebėjimas, paskelbtas žurnale „Nature Climate Change“, yra paremtas 43 valstybių duomenimis apie gyventojų mirtis nuo 1991 m. iki 2018 m. Vidutiniškai 37 proc. visų mirčių, susijusių su karščiu, gali būti laikomos klimato krizės padariniais.

Lūžio taškas, už kurio prasideda negrįžtamas pasaulinis šiltėjimas, galbūt jau pereitas, antradienį įspėjo mokslininkas, vadovavęs didžiausiai per visą istoriją ekspedicijai į Arktį. „Vasaros... ledo dingimas Arktyje yra viena pirmųjų minų šiame minų lauke, vienas lūžio taškų, kuriuos pirmiausia pereiname pernelyg skatindami šiltėjimą“, – sakė Markusas Rexas. „Iš esmės galima klausti, ar dar neužlipome ant šios minos ir ar jau nesukėlėme sprogimo pradžios“, – pridūrė jis.

Klimato pokyčiai Lietuvoje, kaip ir skirtingose pasaulio vietose, tampa vis dažnesni. Klimatologai sako, kad dėl klimato kaitos veiksnių šiuo metu susidaro palankios sąlygos pasirodyti vis ekstremalesniems orų reiškiniams, todėl ir karščio rekordų vasarą dar gali būti ne vienas.

Žiema persirito į antrąją pusę, tačiau vietoje įprastų šalčių ir sniego pusnių šalyje klesti pavasariški reiškiniai. Miškuose galima ir voveraičių, ir žibučių, o darže išsikasti šviežių bulvių. Tokiomis gamtos krečiamomis išdaigomis negali atsistebėti ir internautai. Alytiškis Henrikas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino pražydusių sakurų nuotraukomis. Šiuos kadrus jis užfiksavo sausio 17 dieną. Tuo tarpu įprastas sakurų žydėjimo laikas – balandžio mėnesio pabaiga arba gegužės pradžia.

Japonijos istorinės sostinės Naros parke prisiriję plastiko nugaišo devyni elniai, trečiadienį pranešė viena aplinkosaugos organizacija, perspėjusi, kad incidentą galėjo nulemti turistų antplūdis. Pasak grupės „Nara Deer Preservation Foundation“, laikotarpyje nuo šių metų kovo iki birželio nugaišusių elnių skrandžiuose buvo aptikta plastikinių maišelių ir užkandžių pakuočių masė.

Neatsinaujinanti energetika, iškastinio kuro deginimas, taršus transportas bei žemės ūkis, klimatologų teigimu, atneša gamtos krizę. Anot specialistų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai didėja taip sparčiai, kad jau kone po dešimtmečio bendrai klimatas pašiltės dviem laipsniais. O tai į pasaulį atneš vis daugiau sausrų, dar labiau sujauktus metų laikus, žiemas be sniego ir kitas aplinkosaugos problemas.

Pasaulio orus lemianti Atlanto vandenyno srovių sistema dabar cirkuliuoja silpniausiai per pastaruosius 1,6 tūkst. metų, todėl klimatas gali tapti dar sunkiau prognozuojamas, trečiadienį perspėjo mokslininkai. Žurnale „Nature“ paskelbtos dviejose studijose daroma išvada, kad sistema, žinoma kaip Atlanto meridianinė cirkuliacija, silpnėja, ir šis faktas patvirtina jau seniai mokslininkų keliamas prielaidas.

Nepaisant to, kad Lietuvoje išaušo tiesiog nuostabus rytas, yra daugybė žmonių, kuriems šis oras - tikra katastrofa. Daugelis turbūt nežino, tačiau naujausias mokslininkų tyrimas atskleidė tam tikrą ryšį tarp karščio ir žmonių mirtingumo. Prieš kelias dienas Lietuvos sinoptikai skelbė, kad šiandien juntama temperatūra gali būti dar 10 laipsnių didesnė nei prognozuojama. O jei laikysis drėgmė, silpnas vėjas, tai jausmas bus toks, lyg kaitintų visi 50 laipsnių Celsijaus.

Globalios temperatūros pakilimo puse laipsnio pakako karščio bangų ir liūčių pagausėjimui daugelyje planetos regionų, penktadienį pranešė tyrėjai. Lygindami du 20-ies metų periodus – nuo 1960 iki 1979 ir nuo 1991 iki 2010, tarp kurių vidutinė temperatūra padidėjo 0,5°C, mokslininkai išsiaiškino, kad pailgėjo ir suintensyvėjo keli ekstremalių orų reiškiniai.

JAV yra antroji pasaulyje pagal anglies dvideginio išmetimą, tačiau ši tendencija linkusi sparčiai mažėti. Ką iš tiesų reiškia JAV prezidento Donaldo Trumpo vakarykštis skelbimas dėl šalies pasitraukimo iš 2015-ųjų Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos? Labai nedaug ką, teigiama „Financial Times“ straipsnyje. Verslas kasmet vis labiau naudojasi atsinaujinančiais energijos šaltiniais, nes šie tampa vis pigesni vartojimui.

Ar galite patikėti, kad Lietuvą taip pat pasiekia viesulai, tačiau pas mus jie kitokie, sako klimatologė Audronė Galvonaitė. „Tai klimato šiltėjimas jau ir veikia Lietuvą. Mes vis tik esame vidutinių platumų juostoje. Tos oro masės, kai pas mus atkeliauja, jos jau būna pasikeitusios. Todėl tie patys viesulai pas mus atkeliauja, tačiau jau kitokie, nes pirmiausia pasiekia Ameriką, paskui kitas šalis, kol galiausiai silpnėja.

Turbūt daugeliui teko girdėti ar skaityti nuomonę, kad dėl klimato atšilimo Lietuvoje – galbūt jau po kelių dešimtmečių – sužaliuos palmės, bananmedžiai ir kiti tropiniai augalai. Tačiau NASA mokslininkai prabilo apie kardinaliai priešingą galimybę, tad vietoj palmių Lietuvoje galime sulaukti... baltųjų lokių? Pasaulinis atšilimas keičia ne tik klimato ypatumus, bet ir Žemės sukimąsi aplink savo ašį.

Nors žmonės visame pasaulyje šį šeštadienį simboliškai prigesins šviesas kovos su pasauliniu atšilimu vardan, daugelis įsitrauks ir į elektroninio pašto bei socialinių tinklų kampanijas, kurios nematomai taip pat prisideda prie klimato kaitos.

Labai supaprastinamas tas klimato kaitos procesas ir visa, kas vyksta. Tai nėra vien tik tai, kad bus šiltos žiemos ir mokėsime mažiau už šildymą, „Žinių radijui“ sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistas Justinas Kilpys.   „Paprastai po šiltų žiemų seka nepageidautini reiškiniai. Kaip ir šiais metais buvo pastebėta, kad praėjusi žiema buvo mažai snieginga.

Nenumaldomai šylant klimatui jau tapo aišku, kad globalinis atšilimas darys didelę įtaką ir šalių ekonominei politikai. Kiekvienais metais net po kelis kartus 7 ar 8 šalių finansų ministrai susirenka aptarti, kaip toliau vystyti valstybių ekonomiką. Nors G7 – ne institucija, tačiau finansų vadovų sprendimai laikomi svarbiais, į rekomendacijas atkreipiamas ypatingas dėmesys.

 Vienas didžiausių mūsų šalies klimato privalumų – itin ryškūs keturi metų laikai. Mums savaime suprantamas, o užsieniečiams rodosi egzotiškas temperatūrų skirtumas vasarą ir žiemą. Kitas privalumas – ramybė: nors nutinka visko, tačiau Lietuvos nesiaubia gigantiški potvyniai, nekankina badu grasinančios sausros, neprasuka mirtimi besibaigiantys tornadai. Tačiau ar ilgai taip bus? Ką Lietuvai žada globalinis atšilimas ir ką galime padaryti, kad jį pristabdytume.

Statistika rodo, kad Šiaurės Lietuvoje per metus atsiranda apie 10-20 naujų smegduobių, kurios  paprastai susiformuoja iš dirvožemio nutekėjus dideliam vandens kiekiui. Dažniausiai smegduobės atsiranda pavasarį ir rudenį, tačiau pastaruoju metu naujų smegduobių pastebėta ir žiemos metu.  2014 metų gruodžio pabaigoje Biržų rajone, Drąseikių gyvenvietėje, rasta nauja smegduobė, kuri šiuo metu yra 7,4 m skersmens ir 3,8 m gylio.

Ieškodami informacijos apie besikeičiantį klimatą dažniausiai susiduriame su dviem pagrindinėmis frazėmis: „klimato kaita“ ir „visuotinis atšilimas“. Dažniausiai jos vartojamos kaip sinonimai. Tačiau ar visi supranta, ką reiškia „visuotinis atšilimas“ ir ką apibrėžia „klimato kaita“? „Visuotinis atšilimas“ man asocijuojasi su temperatūros augimu visame pasaulyje ir ledynų tirpimu.

Balti, smėlėti paplūdimiai, kokosų palmės – Kiribatis atrodo kaip tipiška rojų primenanti salų valstybė. Tačiau kylantis jūros lygis šią mažytę salelių valstybę Ramiojo vandenyno viduryje gali paprasčiausiai sunaikinti, rašoma portale „Environmental Graffiti“. Šias įspūdingas nuotraukas padarė fotografas Jonas Lewisas, šešis mėnesius praleidęs Kiribatyje, kur bendravo su vietiniais gyventojais ir domėjosi jų stulbinama kultūra.

Visuotinis atšilimas (arba globalinis atšilimas) – per paskutinius dešimtmečius fiksuojamas Žemės atmosferos paviršiaus ir vandenynų vidutinės temperatūros didėjimas. Per XX amžių vidutinė pasaulinė temperatūra pakilo 0,74 ± 0,18 °C. Taigi, trumpai kalbant, imant blogiausią variantą, beveik vienu laipsniu.

Kanada pirmadienį tapo pirmąja šalimi, paskelbusia, kad pasitrauks iš Kioto protokolo, kurio tikslas – kovoti su klimato kaita. Aplinkos ministras Peteris Kentas tai pranešė grįžęs iš Durbano, kur valstybės sutarė pratęsti Kioto protokolo galiojimą penkeriais metais iki 2017 m. ir sudaryti naują susitarimą, pagal kurį pirmą kartą visi stambūs teršėjai turėtų riboti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

Vokiečių fotografas Olafas Oto Bekeris (Olaf Otto Becker)  iš pirmo žvilgsnio priverčia įsimylėti, jo nuotraukose užfiksuotos Islandijos ir Grenlandijos peizažus. Šios nuotraukų serijos tema pavadinta „Above Zero“, pasakoja apie pasaulio ledynus ir globalinį atšilimą. Pasaulio visuomenę kasdien gąsdina skelbiami faktai ir girdimos prognozės apie šylantį Žemės klimatą ir to reiškinio būsimas pasekmes. O jos pranašaujamos tikrai šiurpinančios, - rašoma tinklapyje technologijos.

Teroristinės organizacijos Al-Qaeda lyderis Osama bin Ladenas pareiškė, kad kaltė dėl globalinio atšilimo tenka JAV ir kitoms pramoninėms valstybėms. Televizija „Al Jazeera“ teigia gavusi garso įrašą su labiausiai ieškomo teroristo kalba. O. bin Ladenas įraše itin kritikuoja buvusį JAV prezidentą George'ą W. Bushą, kuris nesutiko ratifikuoti Kioto protokolo.

Britų mokslininkai teigia, jog turizmas į Antarktiką kelia grėsmę gamtai, rašo „traveldailynews.com“ Turizmo draugija, kartu su Karališkąją geografijos draugija surengė diskusiją apie turizmo poveikį aplinkai. Vienas iš penkių joje dalyvavusių aplinkosaugos ekspertų, Kelionių fondo direktorius Roger Heape tvirtino, jog turistinės kelionės į Antarktiką prisideda prie ledynų tirpimo.