gintaras bertašius

Laida „Karštai su tv3.lt“ kviečia žiūrovus ir skaitytojus į tarptautinę lietuviškų maisto prekių kainų apžvalgą, kuri gali priblokšti ne vieną. Aiškėja, kad mūsų maisto gamintojai kitų šalių gyventojams dalį lietuviškų maisto prekių pardavinėja kone dvigubai mažesnėmis kainomis, o tuo tarpu mums tas pačias prekes kiša nebeįperkamomis kainomis.

Lietuvoje smarkiai brangsta pienas ir visi jo produktai: kefyras, grietinė, varškė, sūris. Per metus dalies produktų kainos šoktelėjo daugiau nei dviem trečdaliais. Iš visos Europos Sąjungos pienas Lietuvoje brangsta labiausiai. Anot ekonomistų, pasaulyje pieno paklausa viršija pasiūlą, o šią situaciją puikiai išnaudoja produktų kainas keliantis Lietuvos verslas. Pieno perdirbėjai ir ekonomistai prognozes: pieno ir jo produktų kainos toliau tik kils.

Estijos ir Latvijos pieno gamintojų planai statyti 100 mln. eurų vertės perdirbimo gamyklą paaštrins konkurenciją Baltijos šalyse, tačiau naujokams įsitvirtinti rinkoje lengva nebus, mano ekonomistas. Tuo metu Lietuvos perdirbėjai, didelę dalį pieno atsivežantys iš šių šalių ūkininkų, teigia nesibaiminantys ir mano, jog gamykla ilgainiui paskatins žalio pieno gamybą.

Už maisto prekes kitąmet tikriausiai mokėsime daugiau. Nors brangimas ir nebus drastiškas, bet jo išvengti darosi vis sunkiau. Ir pagrindine to priežastimi bus ne šoktelsiančios elektros kainos, o pilnėjančios lietuvių piniginės. Darbo jėgai Lietuvoje brangstant, spaudimą kelti kainą savo produkciją jaučia vis daugiau šalies gamintojų.

Viena didžiausių pieno perdirbimo bendrovių šalyje Vilkyškių pieninė ketina plėstis šalia jau veikiančio jos sūrių gamybos ir išrūgų perdirbimo komplekso Tauragėje. Rajono meras sako, jog investicijos į naują pieno perdirbimo gamyklą sieks iki 40 mln. eurų, bus sukurta 50 naujų darbo vietų. Tauragės rajono meras Sigitas Mičiulis BNS pranešė, kad Vilkyškių pieninė, pateikusi prašymą rajono tarybai išsinuomoti sklypą, nurodė, jog planuoja 30–40 mln. eurų investicijas.

Vienos didžiausių šalyje pieno perdirbimo bendrovės Vilkyškių pieninė pajamas šiemet labiausiai didino parduotas šiek tiek didesnis produktų kiekis ir rinkoje augusios jų kainos, sako bendrovės vadovas Gintaras Bertašius. „Yra aukštesnis kainų lygmuo. Tai yra pagrindinė priežastis, jeigu mes kalbame apie pajamas. Dar yra šiek tiek daugiau realizuotų produktų. Yra šios dvi priežastys, kodėl auga pajamos pas mus“, - BNS teigė G.Bertašius.

Vos tik kirtus sieną su Lenkija ir atvažiavus į Suvalkus turbūt jau nebestebina tai, kad kiekviename gatvės pakraštyje galima pamatyti automobilį lietuviškais numeriais. Lietuvos gyventojai čia tiesiog plūsta ieškodami pigesnių produktų. Tą pastebėję Lietuvos gamintojai seka jiems įkandin. Deja, tai gali turėti neigiamą poveikį likusiems pirkėjams Lietuvoje.

Beveik pusei valstybės valdomų įmonių vadovauja žmonės, postuose dirbantys daugiau nei 10 metų, o dar dalis net daugiau nei 20 metų. Tokią situaciją pažaboti nusprendė prezidentė pateikusi įstatymo pataisą, numatančią vadovų rotaciją. Žinomi verslininkai ir įmonių vadovai, vadovaudamiesi savo patirtimi, tokį siūlymą įvertino teigiamai.

Viena didžiausių šalyje pieno perdirbimo bendrovių Vilkyškių pieninė netrukus ketina pradėti eksportą į Kiniją - įmonė žada išvežti apie 20 tonų mocarelos sūrio, sako grupės vadovas. „Esame leidimų gavimo proceso pabaigoje. Realiai su Kinija yra taip - jų agentūroje yra tikrinami Lietuvos tiek veterinarijos dokumentai, tiek kita medžiaga apdorojama. Kai tas bus patikrinta, jau galėsime oficialiai vežti.

Rusijos premjerui pareiškus, kad žemės ūkio produkcijos embargą siūloma pratęsti dar pusantrų metų - iki 2017-ųjų pabaigos - Lietuvos rinkos dalyviai teigia dėl to nesistebintys. Be to, anot jų, net jei Rusija atvertų rinką, į ją būtų gabenami tik nedideli produkcijos kiekiai. Daugiau nei 20 proc. produkcijos į Rusiją eksportavusios Vilkyškių pieninės vadovas Gintaras Bertašius tvirtino, jog toks Rusijos ketinimas nėra netikėtas.

Pasaulio, o kartu ir Lietuvos pieno rinkai išgyvenant krizę bei Europoje prasidėjus konsolidacijai, didžiausios Lietuvos pieno perdirbimo įmonės kol kas neketina jungtis. Nekalbama ir apie verslo pardavimą užsienio investuotojams. Pieno pertekliaus ir per didelės pieno gamybos sukelta krizė, jei tęstųsi dar kelerius metus, galėtų paskatinti Lietuvos pieno perdirbimo įmones susijungti, mano rinkos ekspertai.

Viena didžiausių šalies pieno perdirbimo bendrovių „Rokiškio sūris“ ruošiasi eksportuoti sūrius į Kiniją, tačiau kol kas neaišku, kada pirmasis krovinys galėtų pasiekti tikslą. Bendrovės vadovas sako, jog bendrovė jau turi partnerių Kinijoje, tačiau pirmiausia turi užregistruoti įmonės kodą šioje šalyje. „Yra nemažai kontaktų ir susidomėjimas. Dabar vyksta techninis darbas užregistruoti gamintoją kaip galintį vežti produkciją į Kiniją.

Žemės ūkio ministrė sako, jog viena sunkios padėties pieno sektoriuje priežasčių yra ir tai, jog perdirbimo įmones Lietuvoje valdo kelios šeimos, o ne patys pieno gamintojai. Virginija Baltraitienė mano, jog ūkininkai turėtų kooperuotis, nes kitaip perdirbėjai ir toliau šantažuos valdžią. „Yra labai blogai, kad valdo (pieno perdirbimo įmones - BNS) kelios šeimos.

Žemės ūkio ministerija neatsisako minties reguliuoti kainas pieno gamybos, perdirbimo, prekybos ir mokesčių grandinėje. Žemės ūkio viceministras Saulius Cironka sako, kad bus siekiama suvaldyti kainų žirkles, tačiau perdirbėjai ir toliau tam prieštarauja.

Šiandien į Lietuvą atvykę Lenkijos pieno gamintojai prabilo apie savo sumanymus plėsti veiklą Lietuvoje. Anot jų, jie sugebės pasiūlyti ne tik pigios naujos produkcijos, bet ir kokybiškos. Pranešime spaudai rašoma, kad anot Lenkijos pieno rūmų direktorės Agnieszkos Maliszewskos, lenkiški pieno produktai gali būti šiek tiek pigesni nei kiti produktai iš Vakarų Europos, bet ne kokybės sąskaita.

 Pernai Rusijos rinką ir beveik ketvirtadalį pajamų praradusios vienos didžiausių šalyje pieno perdirbimo bendrovės Vilkyškių pieninė vadovas tikisi, kad jos pajamos šiemet bent jau pirmąjį pusmetį stabilizuosis. „Pirmąjį pusmetį nematome požymių, kad kas keistųsi“, - BNS sakė Gintaras Bertašius. Pasak jo, nors pajamos pernai smuko, įmonės rezultatus jis vertina normaliai. „Aš vertinu normaliai, nes kiekio prasme turime praktiškai tą patį. Tai turime sumažėjusias pajamas tiesiog.

 Pastaraisiais metais pieno produktų gamintojai plėtė asortimentą ir užkariavo naujas rinkas, tačiau pralaimėjusieji ketina jas susigrąžinti nesąžiningais būdais. Kovojant dėl vartotojų dėmesio pasaulinėje maisto produktų rinkoje vis dažniau užmirštamas padorumas. Įvairiuose laikraščiuose pasirodė užsakytų straipsnių, o internete – filmukų, kuriuose dažniausiai tariami mokslininkai rimtai aiškina, kad vartodami pieną žmonės patiria daugiau žalos nei gauna naudos.

Vienos didžiausių šalies pieno perdirbimo įmonių Vilkyškių pieninė konsoliduoti pardavimai šiemet siekė 68,2 mln. litų - 52 proc. daugiau nei 2013-ųjų sausį-vasarį. Vien vasarį bendrovės pardavimai siekė 36,6 mln. litų - 52 proc. daugiau nei pernai vasarį, per „Nasdaq Omx“ Vilniaus biržą pranešė Vilkyškių pieninė. Pernai Vilkyškių pieninė gavo 364,4 mln. konsoliduotų pajamų - 23 proc. daugiau nei 2012 metais, jos grynasis pelnas padidėjo 68,8 proc. iki 13 mln. litų.

Šią savaitę Maskvoje vykusioje tarptautinėje maisto pramonės parodoje „ProdExpo 2014“ didžiausios Tauragės apskrities įmonės „Vilkyškių pieninė“ kietasis sūris „Jubiliejinis 1934” buvo apdovanotas aukso medaliu. Lietuvių gaminys buvo įvertintas už inovatyvias technologijas ir įpakavimą. „Džiaugiamės, kad kantrus mūsų darbas buvo auksu įvertintas vienoje iš didžiausių maisto pramonės parodų pasaulyje. Šį sūrį „Vilkyškių pieninės“ technologai vystė daugiau nei trejetą metų.

Maskvoje vykstančioje tarptautinėje maisto pramonės parodoje „ProdExpo 2014“ „Vilkyškių pieninės“ kietasis sūris „Jubiliejinis 1934” buvo apdovanotas aukso medaliu. Lietuvių gaminys buvo įvertintas už inovatyvias technologijas ir įpakavimą. „Džiaugiamės, kad kantrus mūsų darbas buvo auksu įvertintas vienoje iš didžiausių maisto pramonės parodų pasaulyje. Šį sūrį „Vilkyškių pieninės“ technologai vystė daugiau nei trejetą metų.

Vienos didžiausių šalies pieno perdirbimo bendrovių Vilkyškių pieninė vadovas teigia, kad bendrovė Rusijos vartotojų teisių apsaugos tarnybai yra pateikusi visą būtiną informaciją, kad gautų jos leidimą atnaujinti eksportą į Rusiją. Gintaras Bertašius tikisi, kad „Rospotrebnadzor“ sprendimo laukia artimiausiu metu. Po to, kai tokius leidimus jau gavo „Rokiškio sūris“ ir „Pieno žvaigždės“, G.Bertašius sako, kad tokio pat sprendimo Vilkyškių pieninė laukia artimiausiu metu.

 Vienos didžiausių šalies pieno perdirbimo bendrovių Vilkyškių pieninė vadovas ir pagrindinis akcininkas Gintaras Bertašius teigia, kad pernai įmonė gavo planuotas pajamas, nors Rusijos rinka ir buvo užverta paskutinį metų ketvirtį. „Galima sakyti, kad praėjusių metų pavasario pajamų prognozes pasiekėme“, – BNS sakė G. Bertašius. Pasak jo, jei Rusijos rinka pernai spalį nebūtų užsivėrusi, pajamos būtų dar didesnės.

Vienos didžiausių šalies pieno perdirbimo įmonių Vilkyškių pieninė konsoliduoti pardavimai per 11 šių metų mėnesių, palyginti su pernai tuo pačiu laiku, išaugo 22,7 proc. iki 333 mln. litų. Vien lapkritį bendrovės pajamos siekė 31 mln. litų - 23 proc. daugiau nei pernai lapkritį, per „Nasdaq Omx“ Vilniaus biržą pranešė Vilkyškių pieninė. Grupės konsoliduotas 9 mėnesių grynasis pelnas siekė 9,9 mln. litų, arba beveik 2 kartus daugiau (5,4 mln. litų) nei pernai.

 Penktadienį Tauragėje duris atveria pirmoji „Vilkyškių pieninės” firminė parduotuvė Lietuvoje, kur lankytojai atras ne tik plačiausią bendrovės produktų asortimentą, bet ir kokybiškus gurmaniškus užkandžius. Dariaus ir Girėno gatvėje įsikūrusioje parduotuvėje lankytojai galės pasirinkti iš daugiau nei 150 skirtingų produktų, tarp kurių daugiau nei 20 skirtingų sūrio rūšių. Norintieji galės gaminius ragauti, vertinti, čia pat juos pasverti ir supakuoti.

Bendrovei „Finasta Holding“ priklausanti valdymo įmonės „Finasta Asset Management“ fondas į Vilkyškių pieninės akcijas investavo 15,4 tūkst. eurų (apie 53 tūkst. litų). Vilkyškių pieninė per „Nasdaq Omx“ Vilniaus biržą pranešė, kad „Finasta Baltic Fund“ įsigijo 10,5 tūkst. vienetų pieninės akcijų, už jas mokėjo 1,45-1,47 euro (5-5,07 lito). Dešimt sandorių įvyko liepos 4 dieną. Įmonės vadovas Gintaras Bertašius valdo 51 proc. Vilkyškių pieninės akcijų.

Lietuvoje ypatinga situacija. Pieno perdirbėjai verkšlena, kad pasaulio rinkose pingant pieno produktams ir mažėjant jų paklausai, sandėliai pilni neišparduotos produkcijos. Tačiau mūsų parduotuvių lentynose pieno produktų kainos atsparios vadinamajai pieno krizei, o ūkininkams mokama kaina kūlversčiais ritasi žemyn. Paradoksalu tai, kad labiausiai nupigo didelius pieno kiekius pristatančių kooperatyvų žaliava. Siekia suskaldyti pieno gamintojus „Kol kas jokio pagerėjimo nesimato.

Praėjusią savaitę Konkurencijos taryba (KT) pranešė pradėjusi tyrimą dėl galimo maisto gamintojų ir prekybininkų kartelinio susitarimo. Konkretūs maisto produktai kol kas neatskleidžiami, tačiau neneigiama, kad į tarybos akiratį pateko pieno ir duonos gamintojai bei pardavėjai. Dar praėjusiais metais žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius kreipėsi į KT dėl augančių maisto produktų kainų. „KT atsakymo negavome, rinką stebime patys, – sakė žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas.

Lietuviškų sūrių kokybę pripažino rusai. Vasario 7–11 dienomis Maskvoje vykusioje didžiausioje Rytų Europos tarptautinėje specializuotoje maisto pramonės, gėrimų ir žaliavų parodoje „Prodexpo 2011“ buvo apdovanoti trys  „Vilkyškių pieninė“ gaminami produktai.

Paprasti Lietuvos pirkėjai jau seniai pastebėjo, kad tos pieno supirkimo kainos, už kurias pienas superkamas iš pieno gamintojų, arba ūkininkų, kelis kartus kartus skiriasi nuo tų, už kurią „baltasis auksas“ prekybos centruose siūlomas galutiniam vartotojui. „Respublika“ stengėsi išsiaiškinti, kaip ir iš kur atsiranda toks skirtumas ir kas iš jo labiausiai pasipelno. Pasirodo, tai padaryti nėra paprasta.

Šiandien prie didžiųjų pieno perdirbimo įmonių durų su traktoriais protestuoti atvažiuosiančių žemdirbių pienininkai nebijo ir pasitiks juos pasirengę ne koreguodami darbą, o pasiruošę kalbėtis. Šiandien pieno gamintojai su traktoriais bei kitomis transporto priemonėmis rinksis prie 5 didžiųjų pieno perdirbimo įmonių - „Pieno žvaigždžių“, „Rokiškio sūrio“, „Žemaitijos pieno“, Vilkyškių pieninės ir „Marijampolės pieno konservų“ - durų protestuoti prieš mažas žaliavinio pieno supirkimo kainas.

Šiandien Konkurencijos taryba nagrinės pieno perdirbėjų kartelio klausimą. Lemiamos dienos išvakarėse nė viena iš oponuojančių pusių neketino užleisti pozicijų.Numatoma, kad posėdis, kuriame dalyvaus visos suinteresuotos šalys, užtruks apie tris valandas.Du šimtai milijonų litų - tokie pinigai jau šiandien popiet veikiausiai nustos kyboję ore. Kaip ir pieno bei mėsos perdirbėjų likimas.

Lietuvos sūrių gamintoja  „Vilkyškių pieninė“ ketina išleisti naują akcijų emisiją skirtą finansuoti „Kelmės pieninės“ įsigijimą. Naujos 14 milijonų litų vertės emisijos akcijas įsigis „Finasta investicijų valdymas" ir SEB fondai bei privatus investuotojas Linas Strėlis.

„Vilkyškių pieninė“ šiemet į Rusija eksportuos dvigubai daugiau sūrio. Bendrovės generalinis direktorius Gintaras Bertašius prognozuoja, kad šiais metais „Vilkyškių pieninė“ toliau sėkmingai plės savo gaminių eksportą į Rusijos rinką ir planuoja eksportuoti beveik dvigubai daugiau - 2500 tonų sūrio. Tai turėtų sudaryti 25 proc. visų 2008-aisiais planuojamų parduoti sūrių. AB Vilkyškių pieninė 2007-aisiais i Rusiją eksportavo 1340 tonas sūrio, tai sudarė 17 proc. visų bendrovės parduotų sūrių.

Lietuvos pieno perdirbimo įmonės, atsižvelgusios į tendencijas pasaulinėse rinkose, pradeda mažinti produkcijos bei superkamo žaliavinio pieno kainas, penktadienį rašo dienraštis "Lietuvos žinios". "Pieno žvaigždžių" vykdomasis direktorius Linas Sasnauskas teigė, kad kritus eksporto rinkose žaliavos kainai atitinkamai reagavusi ir įmonė. "Vasario mėnesį, palyginti su sausiu, mes sumažinome apie porą procentų žaliavos kainas. Svarbu pažymėti, kad praėjusiais metais jos padidėjo 60 procentų.

Populiarėjant vynų kultūrai, vis daugiau dėmesio sulaukia ir sūris – vienas iš klasikinių šio gėrimo palydovų. Kaip rodo Vilkyškių pieninės užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktas tyrimas, 35 proc. jo dalyvių sutinka, kad sūris ir vynas tarpusavyje dera geriausiai, tačiau specialiai šių produktų nederina – patiekia „bet kokį sūrį, kuris tuo metu yra šaldytuve“. Beveik 90 proc. respondentų tvirtina, kad svarbiausia renkantis sūrį – skoninės jo savybės.

Šiandien, balandžio 20 d., įvyko pirmasis AB Vilkyškių pieninės eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Susirinkimo metu akcininkai pritarė sprendimui šįmet išmokėti per 2 mln. litų dividendų, tai yra, po 0,22 lito vienai paprastai vardinei 1 lito nominaliosios vertės akcijai.Visuotinio akcininkų susirinkimo metu taip pat buvo pristatytas ir išrinktas naujas valdybos narys, sakoma pranešime spaudai.

Vilkyškių pieninė numato stiprinti pozicijas Rusijoje - bendrovei ši šalis atrodo patraukli dėl to, kad lėtai auga vietinė pieno pramonė. "Rusijos rinkoje pieno gaminių konkurencija arši, sūrių kokybei keliami aukšti reikalavimai, tačiau jų vartojimas nuolat auga, nes didėja perkamoji galia.

Vienos didžiausių Lietuvoje fermentinių sūrių gamybos bendrovių Vilkyškių pieninės akcijų per Vilniaus vertybinių popierių biržą papildomai numatoma pasiūlyti vėliau nei planuota, tikriausiai rudenį. "Manau, kad tikrai tai bus ne pavasarį, o ar tai bus metų vidurys, ar ruduo, aiškaus plano nėra.

Lietuvos pieno kooperatyvai pradėjo gabenti pieną į Lenkiją ir gundo prisijungti latvius. Tačiau perdirbėjai abejoja, ar tai ilgam, nes vasarą pieno pakankamai galės pasiūlyti ir lenkų ūkininkai. "Jau ketvirtas mėnuo parduodame pieną į Lenkiją. Dar du kooperatyvai yra sudarę sutartis su viena Latvijos įmone. Iš Lietuvos kasdien išvežame apie 200 tonų pieno", - skaičiuoja žemės ūkio kooperatyvų bendrovės "Pieno gėlė" valdybos pirmininkas Andrejus Stančikas.

Vieno didžiausių lietuviškų fermentinių sūrių į Vakarų Europą eksportuotojų - "Vilkyškių pieninės" apyvartą pernai sumažino pigę fermentiniai sūriai Vakarų Europos bei kitose pasaulio rinkose bei sumenkęs JAV doleris. Bendrovė pernai eksportavo apie 64 proc. produkcijos - maždaug už 30 mln. litų, o visa 2002 metų apyvarta, išankstiniais duomenimis, siekė 46,777 mln. litų. Palyginti su 2001 metais buvusia 59,8 mln. litų apyvarta, pernai pardavimų apimtys sumažėjo 21,8 procento.