generalinė asamblėja

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja kitą pirmadienį šaukia skubų susitikimą Rusijos paskelbtai keturių iš dalies okupuotų Ukrainos regionų aneksijai aptarti, sakė JT atstovas. Per susitikimą 193 JT šalys narės svarstys šiuo metu rengiamą rezoliuciją dėl aneksijos, Rusijai praėjusią savaitę vetavus šio Maskvos žingsnio pasmerkimą Saugumo Taryboje, antradienį sakė diplomatiniai šaltiniai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį Jungtinėms Tautoms pareiškė, kad Rusijos invazija į Ukrainą primena imperializmo epochą. „Tai, ką matome nuo vasario 24 dienos, yra grįžimas į imperializmo ir kolonijų amžių. Prancūzija su tuo nesutinka ir atkakliai sieks taikos“, – sakė jis JT Generalinei Asamblėjai. „Kas dabar yra hegemonas, jei ne Rusija?“ – klausė jis.

193 Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos valstybės antradienį balsuos dėl rezoliucijos, pagal kurią penkios nuolatinės Saugumo Tarybos narės turės ateityje pagrįsti savo veto naudojimą. Diskusijos apie veto reformą vyksta retai ir būna prieštaringos, tačiau jas atgaivino Rusijos invazija į Ukrainą.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja trečiadienį triuškinama balsų dauguma priėmė rezoliuciją, kuria reikalaujama, kad Rusijs „nedelsdama“ išvestų pajėgas iš Ukrainos. Šis žingsnis žymi griežtą tarptautinės organizacijos, kuriai yra patikėta siekti taikos ir saugumo mūsų planetoje, atkirtį Maskvos surengtai invazijai. Po ilgiau kaip dvi dienas trukusių neįprastų debatų 141 iš 193 Generalinės Asamblėjos narių savo balsais palaikė neprivalomą rezoliuciją.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ragina Jungtines Tautas padėti spręsti Minsko režimo kurstomą neteisėtos migracijos krizę pasienyje su Lietuva. Antradienį kalbėdamas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjoje (JTGA), šalies vadovas dar kartą pabrėžė, jog migrantų antplūdis yra hibridinė ataka. „Jau keletą mėnesių Lietuva reaguoja į beprecedentę hibridinę ataką. Dirbtinai sukūrusi ir nukreipusi nelegalios migracijos srautus, Baltarusija siekia daryti politinį spaudimą Europos Sąjungai.

Šiandiena minime tarptautinę žmogaus teisių dieną. Ten, kur gerbiamos žmogaus teisės gerbiamas ir laisvas žodis. 1948 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) Generalinė Asamblėja priėmė Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, teigiama Žurnalistų sąjungos pranešime.

Kremlius trečiadienį atmetė Jungtinių Tautų kaltinimus dėl žmogaus teisių pažeidimų ir diskriminacijos totorių bendruomenės, gyvenančios nuo Ukrainos atplėštame Kryme, atžvilgiu. JT Generalinė Asamblėja antradienį priėmė rezoliuciją, smerkiančią „Rusijos okupacinės valdžios pažeidimus, piktnaudžiavimus, diskriminacines priemones ir veiksmus laikinai okupuoto Krymo gyventojų, tarp jų Krymo totorių, atžvilgiu“. Už rezoliuciją balsavo 70 Generalinės Asamblėjos narių, prieš – 26, o 76 susilaikė.

Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos komitetas ketvirtadienį nubalsavo už tai, kad būtų pradėtos derybos dėl naujos branduolinių ginklų uždraudimo sutarties, nors tam griežtai priešinasi branduolinį ginklą turinčios valstybės. Austrijos, Airijos, Meksikos, Nigerijos, Pietų Afrikos Respublikos ir Brazilijos pateiktam rezoliucijos projektui pritarė 123 nariai, 38 balsavo prieš, o 16 susilaikė.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį išvyksta darbo vizito į Niujorką, kur dalyvaus 71-ojoje Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos sesijoje. Aukšto lygio debatuose valstybių vadovai diskutuos, kaip paskatinti darnaus pasaulio vystymosi darbotvarkės įgyvendinimą, pranešė Prezidentūra.

Pirmą kartą per Jungtinių Tautų 70-ies metų istoriją kandidatai į šios tarpvalstybinės organizacijos generalinio sekretoriaus postą per šią savaitę prasidedančius klausymus sieks įtikinti pasaulio vyriausybes savo tinkamumu užimti šias aukštas pareigas.

Žmogus be maisto gali išgyventi nuo trijų savaičių iki 70 dienų. Vis dėlto retas žino, kokią žalą organizmui daro staigus maisto atsisakymas, netikėtai paskelbtas badas ar drastiška dieta. Dėl savo figūros, kūno formų išgyvenančios jaunos merginos, moterys dažnai ryžtasi kardinaliems pokyčiams, naują savaitę pradedančios be jokio energijos šaltinio. Taip greitai svorį numesti besitikintys žmonės net neįsivaizduoja, kokią didelę žalą daro organizmo, jo veiklai.

Po „Boeing 777“ katastrofos praėjus metams jau šešių šalių (šiandien prie Nyderlandų, Australijos, Belgijos, Ukrainos ir Malaizijos prisijungė Didžiosios Britanijos atstovai) valdžia bando paskatinti tarptautinę bendruomenę sukurti JT tribunolą, skirtą nubausti kaltuosius. Kol kas atrodo, kad galimybės nėra realios, aiškinasi rbc.ru.

Jungtinės Valstijos pirmadienį pasmerkė Šiaurės Korėją, sukūrusią „gyvą košmarą“ savo piliečiams, per pirmąjį kada nors surengtą Jungtinių Tautų (JT) Saugumo tarybos posėdį dėl pasibaisėtinos žmogaus teisių padėties toje šalyje, kuris įvyko, nors tam priešinosi Kinija.

Vienas Jungtinių Tautų (JT) tyrėjas ketvirtadienį pareiškė, jog turimų įrodymų pakaktų, kad Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) būtų patrauktas atsakomybėn dėl „didžiulių“ žmogaus teisių pažeidimų ir žiaurumų toje šalyje. Šis JT specialiojo žmogaus teisių pasiuntinio Šiaurės Korėjai Marzuki Darusmano (Marzukio Darusmano) pareiškimas tapo vienu iš griežčiausių JT pareigūnų komentarų apie Kim Jong Uno atsakomybę už didelio masto pažeidimus savo izoliuotoje valstybėje.

Jungtinės Tautos, balandžio 3 d. (AFP-BNS). Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja antradienį priėmė pirmąją sutartį, reguliuojančią prekybą konvenciniais ginklais, - tuo siekiama padidinti skaidrumą šiame dažnai neskaidriame versle ir užtikrinti žmogaus teisių apsaugą. Prieš šią sutartį balsavo tik Sirija, Šiaurės Korėja ir Iranas, blokavusios pastangas priimti šį dokumentą praeitą savaitę.

Palestiniečių prezidentas Mahmoudas Abbasas sekmadienį JAV prezidentui Barack Obamai sakė, kad Palestina, nepaisant JAV prieštaravimo, sieks naujo statuso Jungtinėse Tautose (JT), pranešė „Reuters“. M. Abaso patarėjas informavo, kad M. Abbasas telefonu kalbėjo su B. Obama ir paaiškino aukštesnio statuso siekimo priežastis ir motyvus. Praėjusį trečiadienį Palestinos autonomija JT valstybėms narėms išplatino rezoliuciją, kuria prašo pakeisti Palestinos statusą.

Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui (LTOK) ateinančią ketverių metų kandenciją vadovaus 46 metų šaulė Daina Gudzinevičiūtė. Penktadienį Vilniuje LTOK generalinėje asamblėjoje vykusiuose rinkimuose už Sidnėjaus olimpinę čempionę balsavo 57 iš 100 dalyvavusių LTOK narių. „Ačiū už pasitikėjimą. Aš ir mano komanda padarys viską, kad nepasigailėtumėt“, - iš karto sužinojusi rezultatą sakė D. Gudzinevičiūtė.

Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja balsuos dėl rezoliucijos, kuria smerkiama JT Saugumo Taryba už tai, kad nesugebėjo sustabdyti smurto Sirijoje, pranešė BBC. Rusija ir Kinija nepritarė Saugumo Tarybos bandymams priimti rezoliuciją dėl Sirijos ir taikyti sankcijas Damaskui. Ketvirtadienį apie atsistatydinimą pranešė JT specialusis pasiuntinys Sirijai Kofis Annanas. Jis sakė, kad yra nesutarimų tarptautinėje bendrijoje ir tai sunkino jo darbą.

Penktadienį delegacijoms iš viso pasaulio nepavyko susitarti dėl svarbios Jungtinių Tautų (JT) ginklų kontrolės sutarties, kuri reguliuotų daugiau nei 60 mlrd. JAV dolerių vertės ginklų rinką. Pasaulio valstybių delegacijos nusprendė pratęsti derybas, o pasak diplomatų, gali būti, kad dėl sutarties metų pabaigoje balsuos JT Generalinė Asamblėja. Visą mėnesį Niujorke vyko daugiau nei 170 šalių derybos dėl sutarties. Reikėjo priimti bendrą sprendimą, nes visos šalys turėjo veto teisę.

Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JTGA) pirmininku penktadienį išrinktas Serbijos užsienio reikalų ministras Vukas Jeremičius. Jo pergalę lėmė tik minimali balsų persvara prieš kitą kandidatą – Lietuvos nuolatinį atstovą Jungtinėse Tautose ambasadorių Dalių Čekuolį. Tarp 190 balsavusių Jungtinių Tautų valstybių narių Lietuvos atstovą parėmė 85 valstybės, o Serbijos kandidatas užsienio reikalų ministras V. Jeremičius surinko 99 balsus.

Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos nariai balsavo už rezoliuciją, kuria smerkiami žmogaus teisių pažeidimai Sirijoje ir raginama nutraukti besitęsiantį smurtą šalyje, skelbia BBC. Arabų remiamas rezoliucijos projektas, kuriame šalies prezidentas Basharas Assadas raginamas atsistatydinti, yra vienas iš paskutinių bandymų įveikti krizę Sirijoje.

Nesusitaikęs su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Generalinės asamblėjos sprendimu neleisti Donatai Rimšaitei atstovauti Rusijai Londono olimpinėse žaidynėse, Rusijos šiuolaikinės penkiakovės federacijos (RŠPF) prezidentas Viačeslavas Aminovas penktadienį patvirtino, kad žada kreiptis į Sporto arbitražo teismą.

Lietuvoje penkiakovininkės Donatos Rimšaitės perbėgimo į Rusiją istorijoje buvo padėtas taškas, kai praėjusią savaitę LTOK Generalinė asamblėja balsų dauguma atmetė prašymą leisti jai atstovauti Rusijai Londono olimpinėse žaidynėse, bet kaimyninėje šalyje aistros toliau nerimsta. Bene aršiausiai dėl buvusios Lietuvos, o šiuo metu Rusijos pasą turinčios sportininkės kovojantis šios šalies šiuolaikinės penkiakovės federacijos prezidentas Viačeslavas Aminovas naujienų portalui Gazeta.

Penktadienį Vilniuje vykusioje Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Generalinėje asamblėjoje nutarta neleisti buvusiai Lietuvos olimpietei Donatai Rimšaitei atstovauti Rusijai Londono olimpinėse žaidynėse. LTOK Generalinėje asamblėjoje be kitų klausimų buvo svarstoma, ar leisti 2010 metų pabaigoje į Rusiją persikėlusiai, o vėliau už šios šalies piliečio ištekėjusiai ir Rusijos pasą gavusiai Lietuvos penkiakovininkei atstovauti kitą šalį Londono olimpinėse žaidynėse.

Specialiai balsas.lt penkiakovininkė Donata Rimšaitė atvyko duoti interviu tiesiai iš oro uosto. Balsas.lt vaizdo konferencijoje ketvirtadienį dalyvavusi 23 metų penkiakovininkė Donata Rimšaitė pasakojo, kad į Lietuvą atvyko norėdama išsakyti savo poziciją Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) generalinėje asamblėjoje, kuri penktadienį svarstys, ar leisti jai atstovauti Rusijai Londono olimpinėse žaidynėse. „Situacija – sudėtinga. Išvykau iš Lietuvos tik dėl asmeninių reikalų.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Generalinė asamblėja penktadienį spręs, ar leisti 2010 metų pabaigoje į Rusiją išvykusiai penkiakovininkei Donatai Rimšaitei atstovauti Rusijai Londono olimpiadoje. Sportininkė šiandien atvyko į Balsas.lt vaizdo konferenciją ir atsakė į skaitytojų klausimus.

Kitų metų sausio 27 dieną per Lietuvos tautinio olimpinio komiteto generalinės asamblėjos sesiją Vilniuje paaiškės, ar penkiakovininkei Donatai Rimšaitei bus suteikta galimybė atstovauti Rusijai olimpinėse žaidynėse. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas teigia, kad per generalinės asamblėjos sesiją jis nebalsuos, bet išsakys savo nuomonę.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas pareiškė, jog, turėdamas inžinieriaus patirties, jis mano, kad vien lėktuvai negalėjo sugriauti Pasaulio prekybos centro pastatų, praneša BBC. Interviu metu po savo kalbos Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje, kai posėdžio dalyviai protestuodami išėjo, M. Ahmadinedžadas naujienų agentūrai AP sakė, kad turėjo įvykti kažkoks sprogimas.

Palestiniečiai rengia masinius mitingus. Dešimtys tūkstančių žmonių išėjo į mitingus, palaikydami iniciatyvą JT prašyti pripažinti Palestinos valstybę, rašo lenta.ru. Palestinos politikai penktadienį kreipsis į JT. Jų prezidentas nori, kad palestiniečių nepriklausomybė būtų pripažinta su senosiomis sienomis, kurio buvo iki „Šešių dienų karo“. Palestina – Palestinos Išsivadavimo Organizacijos 1988 m. lapkričio 15 dieną paskelbta valstybė Artimuosiuose Rytuose, Palestinos regione.

Pasak palestiniečių atstovų, Palestinos sprendimas tapti Jungtinių Tautų nuolatine nare buvo JAV prezidento Baracko Obamos idėja. Praeitais metais kalbėdamas JTO Generalinėje Asamblėjoje, Obama iš tiesų pareiškė, jog po metų būtų smagu vėl susirinkti į Asamblėją pagaliau turint parengtą susitarimą, kuris leistų jau nepriklausomai ir suvereniai Palestinos valstybei prisijungti prie Jungtinių Tautų šeimos. Kaip savo straipsnyje teigia Daoudas Kuttabas, palestiniečiai nepamiršo šių Obamos žodžių.

Paryžius Palestinos lyderiui Mahmoudui Abbasui pasiūlys kompromisą – tapti nevisateise Jungtinių Tautų (JT) nare. Tokiu sprendimu siekiama išvengti tokios konflikto pabaigos, kuri gali užkirsti kelią taikos procesui Artimuosiuose Rytuose, pranešama arabų dienraštyje „Al–Hayat“. Palestiniečiai nusprendė šios savaitės pabaigoje siekti JT pripažinimo kaip nepriklausoma Palestina Vakarų Krante, Gazoje ir Rytų Jeruzalėje – teritorijose, kurias Izraelis okupavo per 1967 metais vykusį Šešių...

Siekdamos taikos, Jungtinės Tautos (JT) netrukus gali priimti istorinį nutarimą dėl Palestinos statuso. JT sprendimas dėl arabų ir žydų valstybių įkūrimo Britų Palestinoje 1947 m. atvedė prie karo. Siekia būti valstybe Rugsėjo 20 d. Niujorke prasidėjus JT Generalinės Asamblėjos sesijai šios organizacijos vadovas Ban Ki-moonas veikiausiai bus gavęs Palestinos nacionalinės administracijos (PNA) prezidento Mahmoudo Abbaso prašymą priimti Palestiną į JT kaip visavertę valstybę.

Irano prezidentas atsisakė atsiprašyti amerikiečių už iš JT tribūnos nuskambėjusį pareiškimą, esą rugsėjo 11-osios atakas organizavo JAV valdžia. Ketvirtadienį kalbėdamas Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje Mahmoudas Ahmadinejadas pareiškė, kad „kai kurie JAV vadovybės atstovai patys suorganizavo šį nusikaltimą, kad sustabdytų Amerikos ekonomikos smukimą ir įtakos Artimuosiuose Rytuose mažėjimą“. Per spaudos konferenciją penktadienį Niujorke paklaustas, ar ketina atsiprašyti už šiu...

Jungtinių Valstijų bei kitų Vakarų šalių delegacijos išėjo iš 65-osios Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos posėdžių salės, taip protestuodamos prieš Irano prezidento pareiškimą, pranešė BBC. Mahmoudas Ahmadinejadas Asamblėjai pareiškė, kad yra galvojančių, jog Rugsėjo 11-osios išpuoliai JAV buvo amerikiečių konspiracinio plano dalis, siekiant apginti Izraelį. M. Ahmadinejadas pasisakė pirmąją Generalinės Asamblėjos dieną JT būstinėje Niujorke.

Vieni lankomiausių Lietuvos nacionalinės filharmonijos renginių yra sekmadienių vidudienio koncertai visai šeimai, patraukiantys netradicinėmis formomis, nuotaikingomis, dažnai teatralizuotomis programomis ir demokratiška koncertų atmosfera. Lapkričio 22 d. šio ciklo koncertas „Saugok mano vaikystę“ rengiamas ypatinga proga – minint Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 20-metį.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja pritarė idėjai paskelbti liepos 18-ąją buvusio Pietų Afrikos Respublikos (PAR) lyderio Nelsono Mandelos diena. Taip bus pagerbtas šio politiko indėlis į laisvo pasaulio kūrimą. Rezoliuciją dėl N. Mandelos dienos skelbimo pateikė PAR ambasadorius prie JT Baso Sangqu. Buvusį šalies prezidentą jis apibūdino kaip vilties simbolį, kurio gyvenimas puikiai įkūnijos visus JT atstovaujamus idealus. Generalinei Asamblėjai pirmininkaujantis Libijos diplomatas dr.

Jau aštuonioliktą kartą iš eilės Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja nubalsavo už JAV taikomo embargo Kubai pasmerkimo. Vašingtonas embargą Kubai taiko jau 47 metus. Už JAV veiksmų pasmerkimą balsavo 187 šalys, 3 buvo prieš, o 2 susilaikė. Prieš balsavo tik pačios JAV, Izraelis ir Palau. Mikronezija ir Maršalų salos susilaikė. Nors JAV embargas Kubai dabar susilaukia pasmerkimo kiekvienoje JT Generalinėje Asamblėjoje, Vašingtono pozicijos iki šiol tai nepakeitė.

Praėjusią savaitę vykusi Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja išsiskyrė ne tuo, kad joje būtų priimti kokie nors esminiai sprendimai, galintys padėti išspręsti aktualiausias globalines problemas. Asamblėja tapo įsimintina dėl kelių itin skandalingų kalbų, kurias išdėstė Venesuelos, Irano ir Libijos vadovai. Tačiau skandalingos įvairiausio plauko pasaulio valstybių lyderių kalbos JT jau tapo kasdienybe.

Šią popietę nuverstas Hondūro prezidentas Manuelis Zelaya kreipėsi į Jungtines Tautas pagalbos, nes vis auga tarptautinės bendruomenės spaudimas grąžinti jį į postą, rašo BBC. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, kuria ragina grąžinti jį į postą. Pastarasis padėkojo Asamblėjai už „istorinę“ rezoliuciją. Dokumentą parėmė dalis Lotynų Amerikos, Karibų regiono šalių ir JAV.

Pradėjo veikti tinklalapis www.aspergeris.lt, skirtas informuoti apie autizmo problemas Pasaulio mokslininkai tvirtina, kad apie 0,6 proc. žmonių, nepriklausomai nuo lyties, rasės, tautybės ar socialinės padėties, turi vieną iš daugelio skirtingų autizmo atmainų. Neseniai pradėjęs veikti naujas privatus lietuviškas tinklalapis www.aspergeris.lt siekia užpildyti informacijos lietuvių kalba spragą.

Didėjant informuotumui dėl pažeistų žmogaus teisių, mažėja tikėjimas, kad tos teisės gali būti apgintos. Taip Visuomenės nuomonės ir rinkų tyrimo centro „Vilmorus“ atliktą apklausą komentavo Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius. Iš 18 proc. respondentų, nurodančių buvus pažeistas jų teises, 79,6 proc. teigia, jog nesikreipė į atitinkamas institucijas, nes nesitiki jokios pagalbos. Tyrimas parodė, kad 48,7 proc.

Turbūt vienos rankos pirštų užtektų suskaičiuoti konfliktams, kurie buvo sėkmingai išspręsti padedant JT Saugumo Tarybai, bet tai nublanksta prieš daugybę jos nesėkmių, rašo „Lietuvos žinios“. Rugsėjo 23 dieną Niujorke prasidėjusi kasmetinė Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja - beveik visų pasaulio valstybių atstovų forumas - tęsis iki spalio 1 dienos. Trumpa priešistorė Jungtinių Tautų organizacija buvo įkurta 1945 metais, tuoj po Antrojo pasaulinio karo.

Rusijos ir Gruzijos konfliktas atskleidė, kad rimtos krizės akivaizdoje Jungtinės Tautos (JT) tebuvo pasyvi stebėtoja, iš esmės nesureagavusi į minėtą konfliktą. Pasauliui reikia JT lyderystės, tačiau vietoj to matomas šios organizacijos paralyžius, nemažai valstybių jaučiasi mažiau saugios nei prieš dešimtį metų.

Šri Lanka, kuri itin kritikuojama dėl prastos žmogaus teisių padėties šalyje, nebuvo išrinkta į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybą, tačiau kitos 4 valstybės, kurių žmogaus teisių rodikliai taipogi neblizga, vietą taryboje gavo. Kaip skelbia „International Herald Tribune“, taryboje posėdžiaus Pakistanas, Bahreinas, Gabonas bei Zambija.

Niekada ypač šilti nebuvę Gruzijos bei Rusijos santykiai patyrė dar vieną smūgį po to, kai Rusijos spauda pranešė, kad šios šalies Federalinė Saugumo Tarnyba sulaikė Gruzijoje gimusį Rusijos pilietį, kuris kaltinamas ne tik šnipinėjimu Tbilisio naudai, bet ir dalyvavimu teroristinėje veikloje Šiaurės Kaukaze, skelbia „Laisvosios Europos Radijas“. Kaltinimai, kuriuos Gruzija vadina tiesiog primityvia provokacija, tarsi aidas atkartoja 2006 metų įvykius, kai iš Gruzijos buvo išguiti 4 Rusijos ka...

Prezidentas Valdas Adamkus pasveikino Izraelio valstybės prezidentą Šimoną Peresą bei visą Izraelio tautą 60-tųjų valstybės įkūrimo metinių proga. „Demokratinės Izraelio valstybės įsikūrimas 1948 metais, jos išlikimas ir sustiprėjimas yra didžiulis 20 amžiaus laimėjimas pasaulio istorijai ir sąžinei. Per 60 metų jūsų šalies žmonės pasiekė įspūdingų laimėjimų ekonomikos, mokslo, švietimo, kultūros srityse“, - sveikinimo laiške teigia V.Adamkus.

Kai Aleksandras Makedonietis atkeliavo į Frygiją, jam parodė bene painiausią galvosūkį antikiniame pasaulyje – Gordijo mazgą. Orakulas išpranašavo, kad tas, kas išnarplios mazgą, valdys visą pasaulį. Karštakošis vaikinas, sušukęs: „O koks skirtumas, kaip aš jį atrišiu!“, čiaukštelėjo kardu. Tą pačią naktį Frygijos dangų užgriuvo žaibai ir audra – patys dievai žavėjosi būsimo pasaulio valdovo ryžtu.

Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja antradienį priėmė žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje smerkiančią rezoliuciją. Už JAV pasiūlytą dokumentą balsavo 72 valstybės, prieš - 33, o 78 susilaikė, praneša Itar-Tass.A. Lukašenkos rėžimas kaltinamas sistemiškais žmogaus teisių pažeidinėjimais, žodžio laisvės ribojimu, opozicijos ir žmogaus teisių gynėjų persekiojimu. Baltarusijos Vyriausybė paraginta paleisti visus politinius kalinius.

Antradienį Niujorke prasideda kasmetinė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, kurios metu pasisakys beveik 200 valstybių vadovai.Pagal Generalinės Asamblėjos protokolą, taip vadinamų debatų metu, kiekvienos JT narės vadovas susitikime gali pasakyti kalbą, kurios trukmė neturi viršyti 15 minučių. Kiekviena šalis savo kalbos temą pasirenka pati.