gedulo ir vilties diena

Minint Gedulo ir vilties dieną, šalia Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus pradėtos skaityti tremtinių ir politinių kalinių pavardes. Trečiadienį sostinės Nepriklausomybės aikštėje iškėlus Lietuvos vėliavas eisena Gedimino prospektu pajudėjo link Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus, Aukų gatvėje.

Šiandien, birželio 14-ąją, minima kiekvienam lietuviui itin jautri ir svarbi diena – Gedulo ir vilties diena, kurią paminimi tremtyje žuvę lietuviai.  Prieš 82 metus, 1941-aisiais, birželio 14 dieną, 3 valandą nakties NKVD pareigūnai pradėjo masinius lietuvių areštus. Lietuviai ištisomis šeimomis buvo tremiami į Sovietų Sąjungos gilumą – į patį Sibirą. Žmonės buvo tremiami krovininių traukinių vagonuose.

Lietuva mini 81-erius metus nuo pirmųjų masinių sovietinių trėmimų. Išgyvenusieji tremtį su širdgėla prisimena prarastus artimuosius, vaikus, tačiau tikina, kad svarbiausia už padarytus nusikaltimus nesiimti keršto. Lietuvos vadovai tikina – tai, kas vyko prieš aštuoniasdešimt metų, tebevyksta dabar Ukrainoje ir Vakarai tai turi įvertinti. Emilija Irena liepos 6-ąją minės 90 metų jubiliejų, o šiandien ji Seime. Dalyvauja Gedulo ir vilties dienos minėjime.

Lietuvoje minint Gedulo ir vilties dieną, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Rusija trėmimų istoriją kartoja Ukrainoje. „Tragišku keliu, kurį mums simbolizuoja Birželio 14-oji, šiandien žengia daugiau nei milijonas ukrainiečių, išblaškytų po šalį agresorę – Rusiją“, – minėjime pirmadienį teigė šalies vadovas. „Kiek jų sugrįš į gimtinę? Kas apgins ir grąžins Ukrainai našlaičius ir beglobius vaikus, į kuriuos jau tiesiasi kruvinos rankos?“ – retoriškai klausė jis.

Šiandien, birželio 14-ąją, Lietuvoje minima Gedulo ir vilties diena, kuri kasmet mums primena apie skaudžius, daugelio atmintyje gyvus, ir, atrodo, dar ne taip seniai nutikusius įvykius, kuriuos išgyveno mūsų tauta. Tai – beprotiškas žiaurumas, su kuriuo susidūrė kone kiekvieno lietuvio šeima – 1941-aisiais pradėti masiniai trėmimai į Sibirą.

Vaikystė tremtyje, badas, aplinkinių mirtys ir nuolatinės patyčios – skaudų 1941-aisiais metais ištikusį likimą prisimena gydytoja, buvusi Seimo narė, visuomenės veikėja Vida Marija Čigriejienė. Praėjo 81-eri metai nuo lemtingos nakties, kai birželio 14-ąją daugiau nei 20 tūkst.

Lietuvoje antradienį minima Gedulo ir vilties diena – birželio 14-ąją prieš 81 metus šalį okupavę sovietai pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sovietų Sąjungos gilumą. Šiai datai minėti renginiai vyks Vilniuje ir kitose Lietuvos vietose. Seimo Kovo 11-osios Akto salėje organizuojamas iškilmingas minėjimas.  Likus minutei iki vidurdienio, 11.59 val., tylos minute visoje šalyje bus pagerbtos okupacijos aukos.

Lietuvoje pirmadienį minima Gedulo ir vilties diena – birželio 14-ąją prieš 80 metų šalį okupavę sovietai pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sovietų Sąjungos gilumą. Šiai datai minėti renginiai vyks Vilniuje ir kitose Lietuvos vietose. Vidurdienį sostinėje, Lukiškių aikštėje, rengiama pilietinė akcija – tylos minutė okupacijos aukoms atminti.

Ketvirtadienį ir penktadienį Lietuvoje minimos Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienos, skirtos masinių gyventojų žudynių ir trėmimo tragiškoms netektims atminti. Ketvirtadienį Seime, Kovo 11-osios Akto salėje, vyks iškilmingas minėjimas, Nepriklausomybės aikštėje bus pakeltos valstybės vėliavos. Likus minutei iki vidurdienio, 11.59 val., visi kviečiami tylos minute pagerbti okupacijos aukų kančias ir atminimą.

Birželio 15 d. sukanka 75 metai, kai Sovietų Sąjunga, sudariusi slaptą sandėrį su nacistine Vokietija, okupavo, o paskui ir aneksavo mūsų valstybę. Jau po metų, 1941-ųjų birželio 14 d., naujoji sovietų valdžia parodė savo šėtonišką veidą: buvo pradėtas iš anksto apgalvotas, gerai organizuotas neregėto žiaurumo aktas – masinis Lietuvos gyventojų trėmimas į žmogui netinkamus gyventi kraštus – Sibirą ir Tolimąją Šiaurę.

Lietuvoje minint Gedulo ir vilties dieną, Genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė sako, kad Lietuva laukia grįžtančių tremtinių, jų vaikų ir vaikaičių, tačiau susirasti darbą ir integruotis, nemokant kalbos, jiems yra sudėtinga.

Lietuvoje sekmadienį minint Gedulo ir vilties dieną, šalies prezidentė sako, kad prieš 75 metus prasidėjusi sovietinė okupacija neleidžia prarasti budrumo ir ragina saugoti laisvę. „Gedulo ir vilties dieną šiemet minime atsigręždami į tragišką mūsų istorijos sukaktį – prieš 75 metus prasidėjo sovietinė okupacija.

Nepriklausoma Lietuva per ketvirtį amžiaus nesugebėjo baigti pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių reabilitacijos. Dar daugiau – kai kurios iškilios asmenybės gali taip ir likti nereabilituotos. Minėdami Gedulo ir vilties dieną apie tai kalbamės su buvusiais politiniais kaliniais bei tais, kurie rūpinasi jų pilietinių teisių atkūrimu.

Nepriklausoma Lietuva per ketvirtį amžiaus nesugebėjo baigti pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių reabilitacijos. Dar daugiau – kai kurios iškilios asmenybės gali taip ir likti nereabilituotos. Minėdami Gedulo ir vilties dieną apie tai kalbamės su buvusiais politiniais kaliniais bei tais, kurie rūpinasi jų pilietinių teisių atkūrimu.

Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prasideda renginiai skirti Gedulo ir vilties dienai. Tai viena tragiškiausių Lietuvos istorijai datų. Prieš septyniasdešimt trejus metus tą dieną prasidėjo masiniai lietuvių areštai ir trėmimai. 1941 metų birželio 14-osios naktį žmonių pilni pirmieji gyvuliniai vagonai pajudėjo į Sovietų sąjungos gilumą, Sibirą. Masiniai NKVD areštai ir įkalinimai gulaguose iki pat 1952-ųjų sudaužė šimtų tūkstančių Lietuvių likimus.

Dalia KARPAVIČIENĖ Kelmėje, kapinėse, prie paminklo „Tautos kančiai atminti“, praėjusį penktadienį susikaupimo valanda paminėta Gedulo ir vilties diena. 1941 metų birželio 14 dieną per masinius trėmimus iš Lietuvos išvežta daugiau kaip 18 tūkstančių žmonių. Iš viso 1941-1952 metais buvo ištremta apie 135 500 gyventojų. Birželio 14-osios, Gedulo ir vilties dienos pavakarę Kelmėje prapliupo lietus. Įkyriai merkė visą susikaupimo valandą prie paminklo „Tautos kančiai atminti“ Kelmės kapinėse.

Lietuvoje vyksta Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų minėjimo renginiai, skirti tragiškoms netektims ir pasipriešinimui atminti. Penktadienį po vidurdienio masinio Lietuvos gyventojų trėmimo ir sovietinio genocido aukų atminimas buvo pagerbtas prie paminklo politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje, greta buvusios KGB būstinės priešais Lukiškių aikštę.

Birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena. Prieš 72 metus prasidėję masiniai trėmimai tiesiogiai palietė beveik visas Lietuvos šeimas. 18 tūkst. žmonių buvo sugrūsta į gyvulinius vagonus ir išvežta jau pačiomis pirmosiomis trėmimų dienomis.

Šiandien, birželio 14-ąją, vėl nulenkiame galvas prisimindami tuos, kurie per prieš 72 metus prasidėjusius masinius Lietuvos gyventojų trėmimus prievarta buvo išgabenti į atokiausius Sovietų Sąjungos rajonus.

Ketvirtadienį Lietuvoje minimos 71-osios masinių tremimų metinės. Tai viena tragiškiausių Lietuvos istorijos datų. Per visą tremčių laikotarpį iš mūsų šalies išvežta ir gulaguose įkalinta apie 300 tūks. žmonių. Nuo tragiškiausių įvykių praėjo 71 metai. Tačiau buvę tremtiniai sako ir šiandien prisimenantys mažiausias tų dienų smulkmenas ir net maldas, kurias tada kartojo.

Š. m. birželio 11 d. žiniasklaidoje buvo skelbtas akademikais įvardytų grupės asmenų viešas laiškas, kuriame kaip didelė moralinė klaida įvertintas Lietuvos valdžios mėginimas deramai pagerbti Laikinosios Vyriausybės vadovo Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio atminimą.

Kaip ir kasmet birželio 14-ąją, Europos Parlamente Strasbūre, prie atminimo lentos, Baltijos tautų didžiųjų trėmimų aukų pagerbti susirinko europarlamentarai iš visos Europos.

1940 me­tų bir­že­lio 14-ąją pra­si­dė­jo ma­si­niai trė­mi­mai į Si­bi­rą. Kan­čių ke­lią praė­jo ir Vla­do Jan­kaus (1923–1999), bu­vu­sio „Šiau­lių kraš­to“ dar­buo­to­jo, šei­ma. Jis su žmo­na Sta­se, pir­ma­gi­miu ke­tu­rių mė­ne­sių sū­nu­mi, se­nais uoš­viais į gy­vu­li­nius va­go­nus su­va­ry­ti ir iš­trem­ti 1951 me­tais. Tė­vo už­ra­šų frag­men­tus sū­nūs ra­do tarp do­ku­men­tų po jo mir­ties. Šį au­ten­tiš­ką liu­di­ji­mą šian­dien spaus­di­na­me.

Šiandien Lietuvoje minima Gedulo ir vilties diena. 1941 m. birželio 14-ąją prieš 71 metus Sovietų Sąjunga pradėjo žiaurius lietuvių trėmimus į Sibirą. Pirmoji tremties banga to nesitikėjusiems žmonėms buvo žiauriausia. „Žmonės atvežti rudenį, kada ižas jau kausto jūrą, tuščios pakrantės, nėra kur pasislėpti net nuo vėjo. Iš velėnos pradėjome statyti jurtas. Jose gyvenome kaip urviniai žmonės. Koncentracijos stovyklose buvo geresnės sąlygos negu pirmiems ištremtiems lietuviams.

Organizacija „Drąsiaus kelias“ birželio 14-ąją, Gedulo ir Vilties dieną organizuoja šviesų akciją „Tegul TIESA šviečia“. Visi norintieji prisijungti kviečiami rinktis 22.00 val. Kaune, Nemuno krantinėje (greta Vytauto bažnyčios, ties užrašu „LIETUVA“). „Ateikime ir atsineškime po žvakę  – sudarysime ir užžiebsime didžiulį šviečiantį žodį „TIESOS“, – raginama organizacijos išplatintame pranešime. „Birželio 14 d. – lietuvių tremties į Sibirą pradžia.

Ateinančią savaitę Lietuva minės Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dieną – prisimins ir pagerbs masinio nekaltų civilių gyventojų trėmimo į netinkamas gyventi Sibiro ir Tolimosios Šiaurės Sovietų Sąjungos teritorijas aukas. Karštą 1941 metų birželio 14-ąją gyvuliniuose vagonuose iš Lietuvos buvo išvežta per 30 tūkst. žmonių. Sovietinės okupacijos metais Lietuva neteko apie 800 tūkst. savo gyventojų. Apie 300 tūkst.

Prieš 70 metų Lietuvos patirtos didžiosios netektys Kaune prisimintos ciklu renginių, skirtų Gedulo ir vilties dienai paminėti. Renginiai jau prasidėjo praėjusią savaitę ir tęsis iki trečiadienio. Anot miesto Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjo Sigito Šliažo, šiemet, kaip niekada iki šiol, į pirmųjų masinių trėmimų metinių minėjimą įsijungė nemažai gyventojų bendruomenių bei ugdymo įstaigų.

Prie Seimo Nepriklausomybės aikštėje pirmadienį taip pat buvo iškeltos vėliavos, vakare minint okupacijos aukas Arkikatedroje bus laikomos šv. Mišios. Per sovietinę okupaciją Lietuva neteko apie 800 tūkst. savo gyventojų. Apie 300 tūkst. žmonių patyrė komunistinio režimo baisumus - kalėjimus, lagerius, tremtį Sibire ir Tolimojoje Šiaurėje. Bėgdami nuo komunistų teroro iš Lietuvos pasitraukė daugiau kaip 440 tūkstančių šalies gyventojų.

Gedulo ir vilties dieną sostinės Nepriklausomybės aikštėje pakeltos ir iki pusės nuleistos valstybės vėliavos su gedulo juostomis, surengta Lietuvos kariuomenės garbės kuopos iškilminga rikiuotė. Iškilmingoje trispalvių pakėlimo ceremonijoje pirmadienio vidurdienį dalyvavo Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo bei Vyriausybės vadovai ir nariai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, okupacijos aukų artimieji.

Pagal Lietuvos Respublikos Seimo 1997 metų liepos 3 dieną priimtą Atmintinų dienų įstatymą Gedulo ir vilties dienai – birželio 14-ajai – suteiktas atmintinos dienos statusas (Įstatymas įsigaliojo 1997 m. liepos 16 d.). Tačiau itin svarbu prisiminti ir tai, kad pirmą kartą oficialiai ji pradėta minėti dar sovietų okupuotoje, bet jau Atgimimo epochos istoriją kuriančioje Lietuvoje.

Šiandien minint Okupacijos ir aneksijos 70-ąsias metines, Gedulo ir vilties dieną Seime vyks renginiai, skirti tragiškoms netektims ir pasipriešinimui atminti. Birželio 14-oji Lietuvoje minima kaip Gedulo ir vilties diena. 1941 metų birželio 14 d. 3 val. ryto Sovietų Sąjungos represinės struktūros pradėjo organizuotus masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į atokias šiaurines  Sovietų Sąjungos teritorijas.