gazpromu

Valstybės saugumo departamentas (VSD) Energetikos ministerijai neteikė informacijos apie galimas rizikas, 2009 metais Rusijos energetikos milžinei „Rosatom“ perimant šimtamilijoninės vertės Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo projektus įgyvendinančią Vokietijos įmonę „Nukem Technologies“, tikina tuometinis energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Nepaisant Ukrainos geros valios ir didelių pastangų, atvira agresija tęsiasi. Netgi šiąnakt buvo keturis kartus apšaudyti kariniai daliniai Donecko srityje. Deja, agresijos ir puolimo iš Rusijos Federacijos pusės nutraukimo nematome. Taip šiandien vykstančiame forume „Karas prieš Ukrainą: tragedijos priežastys, dalyviai ir pasekmės“ teigia P. Auštrevičius.

Prabėgo beveik metai nuo Seimo rinkimų, kuriuose įtikinamai laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija, subūrusi valdančiąją koaliciją ir gavusi teisę formuoti Vyriausybę. Žmonės buvo išvargę nuo nesubalansuotos ankstesnės valdžios politikos, kai vienose srityse buvo karštligiškai priiminėjami nemotyvuoti sprendimai (mokesčiai ir valstybės finansai, taupymas mažiausias pajamas gaunančių sąskaita, saulės energetika), o kitose (pav., daugiabučių namų renovacija) reikšmingi sprendimai vilkinami.

Prieš trejus metus Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius savo premjeravimą pradėjo skambiu pareiškimu – ne energetikai tvarkys valstybę, o valstybė – energetikus. Tam įsteigė net Energetikos ministeriją, tačiau per minėtą laikotarpį paskui Ministeriją velkasi ilgėjantis skandalų šleifas, o ne trokštami darbo rezultatai. Visa tai globoja Energetikos ministras Arvydas Sekmokas, iš kurio lūpų sklinda akivaizdus melas.

Antrąją  premjerystę A.Kubilius pradėjo skambiu pareiškimu – ne energetikai tvarkys valstybę, o valstybė – energetikus. Tam įsteigė net Energetikos ministeriją. Ir ką turime šiandien? Tik skandalus. Ministerija, vadovaujama dabartinio ministro Arvydo Sekmoko,  nei vadybiniais ar  ekonominiais rezultatais pasigirti negali, bet skandalais – nors vežimu vežk. Bet dėl jų, net po trejų metų dešiniųjų valdymo, premjeras net nemirksėdamas apkaltina socialdemokratus.

Rusijai ir Turkijainaudingas aljansas kelia įtarimų Vakarams. Per ilgą Osmanų imperijos erą turkai ir rusai daug kariavo. Moderniaisiais laikais Turkija saugojo NATO pietinį sparną nuo galimos sovietų žalos. „Rusai yra klastingi“ – dažnas ir populiarus turkų posakis. Tačiau niekas nebūtų įspėjęs, kad abiejų šalių ministrai pirmininkai Vladimiras Putinas ir Recepas Tayyipas Erdoganas rugpjūčio 6 dieną pasirašys daugybę susitarimų per ceremoniją Ankaroje.

Nutraukusi dujų tiekimą Rusija gerokai supurtė Europos Sąjungą. Teko ir Ukrainai, tačiau vargu bau Europa rūpintųsi Ukraina, jei ne šioje šalyje nutiestas dujų tranzito vamzdynas. Rusija ir Ukraina nesutaria dėl daugelio su dujų reikalais susijusių klausimų, o ypač dėl kainų. Šių šalių konfliktas paprastai paaštrėja žiemą, prieš pat naujuosius metus, kai reikia suderėti Ukrainai tiekiamų dujų, o taip pat ir tranzito kainą.

Nespėta nė sulaukti Trijų karalių, kai prasidėjęs Čekijos pirmininkavimas Europos Sąjungoje (ES) buvo išbandytas „lauko sąlygomis“. ES vardu Čekija veikia, reaguodama į įsiplieskusį Rusijos ir Ukrainos dujų tiekimo ES ginčą, jai taip pat priklauso realiais veiksmais rodyti ES užsiangažavimą sprendžiant naują kruviną konfliktą Artimuosiuose Rytuose, kur kartojasi jau žinomas „perdėto jėgos naudojimo“ scenarijus.

Nuo 2010-ųjų sausio 1-osios, kai bus uždaryta Ignalinos atominė elektrinė, pagrindine elektros energijos gamybos žaliava Lietuvoje taps iš Rusijos importuojamos gamtinės dujos. Netgi jei jų kaina nepakiltų (kas yra mažai tikėtina), tai reikštų, kad pagrindinėmis elektros gamintojomis taps šiluminės elektrinės, tarp jų didžiausia - Lietuvos elektrinė Elektrėnuose. Jos elektros gamybos kaina - keturis kartus didesnė nei dabar pagrindinės elektros energijos tiekėjos vartotojams Ignalinos AE kaina.

Berlynas, šių metų liepos vidurys. Susitinka trise - bendrovės „Nord Stream“, kurios 51 proc. akcijų valdo „Gazpromo“ tarybos pirmininkas, buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroderis, bendrovės vykdomasis direktorius, kadaise - Rytų Vokietijos saugumo tarnybos „Stasi“ karininkas ir tuomečio KGB papulkininkio Vladimiro Putino bičiulis Matthiasas Warnigas bei buvęs Suomijos premjeras ir parlamento pirmininkas Paavo Lipponenas.

Šį rudenį ir žiemą politikams reikės didelės drąsos, kad atlaikytų krizės spaudimą ir imtųsi reformų, Audrius Bačiulis rašo savaitraštyje "Veidas". Rudenį po Seimo rinkimų sudaryta naujoji Vyriausybė iš karto susidurs su didžiuliais iššūkiais, sukeltais energijos, šilumos, maisto produktų kainų šuolio ir jį lydinčios infliacijos.

Naftos ir dujų įmonės „OMV“ vadovas Wolfgangas Ruttenstorferis ruošiasi išplėsti savo kompanijos rinką iki 13 šalių, tarp kurių bus Vokietija, Čekija, Slovakija, Vengrija, Balkanų šalys ir Turkija. Kaip rašo dienraštis „Times“, plėtimosi priežastis yra įmonės vadovo noras sukurti Europoje konkurencinę aplinką Rusijos monopolininkui „Gazpromui“. W. Ruttenstorferis žino, kad jo kompanijai teks tartis su „Gazpromu“, bet jis įsitikinęs, kad taps rimtu konkurentu Rusijos bendrovei.

Šamanai savo apeigas dažniausiai atlieka lietui ar kitoms gamtos gėrybėms prišaukti. Dabarties pasaulyje didžiausia gamtos gėrybe laikomi pinigai – tad politinių šamanų apeigos su jais ir susijusios. Pastarąjį pusmetį vieši premjero Gedimino Kirkilo judesiai bei figūros, taip pat ištarmės bei užkeikimai daugiaveiksmiame spektaklyje „dujų kainų padidinimas“ išduoda apeiginį šamanišką to spektaklio pobūdį ir šamanišką pagrindinio veikėjo funkciją.

Pagal jau nusistovėjusią tvarką kiekvieną pavasarį Europos Sąjungos (ES) šalių ir vyriausybių vadovai renkasi aptarti svarbiausius, jų dėmesio vertus ekonomikos (finansų, užsienio reikalų) ministrų neišsprendžiamus ekonomikos reikalus.

Šiandien (balandžio 27 d.) Vokietijos kanclerė Angela Merkel jau yra Tomske, kur rytoj, oficialiame derybiniame susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, dalyvaujant abiejų šalių delegacijoms, bus pasirašyti svarbūs energetinės politikos dokumentai. Rusija nori turėti Vokietijoje „privilegijuotą statusą“, tai ir gaus.

Rusijos aktyvumas naftos ir dujų rinkose tęsiasi. Šalies prezidentas V. Putinas pirmadienį per kelias valandas išsprendė problemą dėl daugiau nei dešimties metų senumo idėjos (tuomet ją iškėlė Bulgarija) – nutiesti naftotiekį per Bulgariją ir Graikiją (iš bulgarų uosto Burgaso Juodojoje jūroje į graikų Aleksandropolio uostą Viduržemio jūroje (iki Bulgarijos uosto nafta būtų gabenama tankeriais iš Novorosijsko). Jis bus tarsi atsakas į neseniai atidarytą analogišką naftotiekį Baku–Tbilisis–Džeich...