gazeta wyborcza

Baltarusių olimpietė Kryscina Cimanouskaja šiuo metu yra Lenkijos ambasadoje Japonijoje, pirmadienį pranešė Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) vicepirmininkas Arkadiuszas Mularczykas (Arkadjušas Muliarčykas). „Baltarusijos sportininkė Cimanouskaja, kurią jėga bandyta parvežti namo už trenerių štabo kritiką, atvyko į Lenkijos ambasadą Tokijuje ir ketina gauti politinį prieglobstį Lenkijoje“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“. „Cimanouskaja išreiškė norą atvykti į Lenkiją ...

Protestuotojai, remiantys teisę į nėštumo nutraukimą,  penktadienį rengiasi trečiai demonstracijų nakčiai Varšuvoje ir kitose Lenkijos vietose, įsigaliojus teismo nutarčiai, kuria šalyje buvo nustatytas beveik visiškas abortų draudimas. Protestuotojai, nepaisydami apribojimų dėl koronaviruso ir minusinės temperatūros, išėjo į gatves po to, kai vyriausybė trečiadienį nusprendė suteikti teisinę galią Konstitucinio Tribunolo nutarčiai dėl abortų, paskelbdama jį oficialiajame leidinyje.

Lenkijos šiauriniame mieste Gdanske trys aktyvistai ketvirtadienį paryčiais nuvertė vieno lytiniu išnaudojimu kaltinamo lenkų dvasininko statulą, paskelbė vietos policija. Socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip vyrai virvėmis nuverčia 2010 metais mirusio tėvo Henryko Jankowskio, kaltinamo pedofilija, statulą. Ant nuverstos statulos vyrai užmetė apatinių drabužių, taip siekdami atkreipti dėmesį į galimas kunigo aukas.

Lenkijoje buvo suimtas labdaros koncerto saugumo vadovas, po to kai anksčiau šį mėnesį šiame renginyje buvo mirtinai sužalotas Gdansko meras, pirmadienį pranešė prokurorai. Saugumo vadovas sulaikytas už melagingus pareiškimus apie tą ataką. Vyras tvirtino, kad užpuolikas pasinaudojo atpažinimo kortele su užrašu „Žiniasklaida“, kad patektų ant scenos, kur sausio 13-osios vakarą kalbėjo Lenkijos šiaurinio Gdansko uostamiesčio meras Pawelas Adamowiczius.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas šeštadienį apkaltino Jungtinių Valstijų prezidentą Donaldą Trumpą pasisakant prieš „stiprią ir vieningą“ Europą. Jis taip pat perspėjo dėl kylančio nacionalistinio „rudmarškinių“ fronto prieš kitąmet vyksiančius Europos Parlamento rinkimus. Taip D. Tuskas reagavo į D. Trumpo kritiką Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui po to, kai šis pasiūlė kurti Europos kariuomenę.

Ketvirtadienį Seimas nusprendė Laisvės premiją skirti disidentei, vienuolei 79-erių Nijolei Sadūnaitei. Už tai vienbalsiai balsavo 113 parlamentarų. „Ji mums buvo žiburys, ji mus įkvėpė savo narsa, savo drąsa, ji kėlė Lietuvos dvasią, ypač žadino jaunimą dvasią, kad siektume, kad Lietuva atgautų nepriklausomybę, buvo drąsi, be kompromisų moteris“, – ketvirtadienį Seime kalbėjo buvęs disidentas parlamentaras Petras Gražulis.

Prieš Ukrainą nukreiptos akcijos Lenkijoje yra finansuojamos iš Rusijos, praneša lenkų „Gazeta Wyborcza“. Antiukrainietiškose akcijose dalyvauja vietos nacionalistai, kuriems tarpininkauja baltarusis Aleksandras Usovskis. Anot leidinio, A. Usovskis turėjo iš Rusijos gauti 100 tūkst. eurų grupių finansavimui. Apie gaunamus pinigus pavyko sužinoti tik Ukrainos programišiams paviešinus šio veikėjo iš Baltarusijos el. pašto susirašinėjimo duomenis.

Lenkijos populistinės vyriausybės oponentai šeštadienį rengia naujus masinius protestus Varšuvoje, susirinkę prie prezidentūros ir ragindami apsaugoti konstitucinę tvarką nuo virtinės valdančiųjų žingsnių, laikomų keliančiais pavojų demokratijai. Šeštadienį vykstantys protestai atspindi didėjančią įtampa dėl konservatyvios valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), vadovaujamos Jaroslawo Kaczynskio (Jaroslavo Kačynskio) politikos.

Lenkijos Seimas priėmė įstatymo pataisą, ribojančią susirinkimų laisvę ir suteikė pirmenybę religinių ir valstybinių institucijų, o ne pilietinių iniciatyvų rengiamiems mitingams. Toks sprendimas šalyje ir užsienyje sukėlė žmogaus teisių gynėjų nerimą. Šį pakeitimą priimti pasiūlė konservatyvi valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), atėjusi į valdžią praeitais metais.

Trys buvę Lenkijos prezidentai pirmadienį paskelbtame bendrame kreipimesi apkaltino valdančiąją konservatyvią partiją, kad ji naikina šalies konstitucinę tvarką, ir paragino piliečius „ginti demokratiją“. Kreipimesi Lechas Walesa, Aleksandras Kwasniewskis ir Bronislawas Komorowskis kaltina partiją „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), esą ji „naikina konstitucinę tvarką ir paralyžiuoja Konstitucinio Tribunolo darbą“. „Atsakingieji už Konstitucijos pažeidimus sulauks pasekmių“, – įspėjama buvusių val...

Pirmasis faktinis Lietuvos vadovas atkūrus nepriklausomybę, buvusios Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo vadovas Vytautas Landsbergis šiemet nedalyvaus Laisvės gynėjų atminimo renginiuose Seime. Antradienį V.Landsbergio nebuvo Laisvės gynėjų rikiuotėje, jis BNS patvirtino nebūsiąs ir Laisvės gynėjų susitikime, ir iškilmingame Sausio 13-osios minėjime, kuriuose tradiciškai kasmet dalyvaudavo.

Lenkijos konservatyvios valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) populiarumas nusmuko, kilus aštriam ginčui dėl šalies konstitucinio teismo, rodo antradienį paskelbti visuomenės apklausos rezultatai. Dienraščio „Gazeta Wyborcza“ paskelbta viešosios nuomonės tyrimo instituto TNS atlikta apklausa rodo, kad PiS populiarumas, kuris gruodžio pradžioje buvo 42 proc., nusmuko iki 27 proc., nors ji išlieka populiariausia partija Lenkijoje.

Lenkijos sostinėje vienas kunigas ir apie 50 konservatyvios valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) šalininkų sekmadienį mėgino atlikti „egzorcizmus“ autoritetingos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ redakcijoje, protestuodami prieš žiniasklaidos vykdomą vyriausybės kritiką.

Angliakasio šeimoje gimusi Beata Szydlo, pirmadienį prisaikdinta Lenkijos premjere, už savo sėkmingą politinę karjerą turi būti dėkinga konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) lyderiui Jaroslawui Kaczynskiui, kurio į socialinę paramą ir antiimigracinę politiką orientuota strategija padėjo iškovoti reikšmingą pergalę spalį vykusiuose parlamento rinkimuose.

Lenkijos užsienio reikalų ministras pirmadienį pareiškė, kad Varšuva gali priimti daugiau pabėgėlių nei 9 tūkstančiai, numatyti Europos Sąjungos pabėgėlių paskirstymo plane, tačiau norėtų, kad Bendrijos sienos būtų geriau apsaugotos. Ši Europos Sąjungos valstybė kol kas sutiko priimti tik 2 tūkstančius pabėgėlių, Bendrijai siekiant įveikti didžiausią migrantų krizę nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Antrasis pasaulinis karas tapo didžiausia XX amžiaus tragedija ir pamoka visai Europai. Greičiausiai dauguma sutiks su tokiu teiginiu. Tačiau šio karo diskursas (arba tiksliau – skirtingi pasakojimai apie jį ir jo vertinimas) yra aktualus ir šiandien. Ką tik buvo paminėtas Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje 70-metis. Dalis Europos lyderių sutiko šią sukaktį gegužės 8 dieną Lenkijoje, Vesterplatėje.

Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) pirmajame valstybės vadovo rinkimų ture pralaimėjo menkai žinomam 42 metų Europos Parlamento nariui, sukeldamas didžiausią sukrėtimą šalies vidaus politikoje per daug metų. Komunistinių laikų disidentas viešosios nuomonės apklausose ilgą laiką buvo tarp didžiausią visuomenės pasitikėjimą turinčių politinių lyderių, todėl manyta, kad sekmadienį jis nesunkiai surinks daugiau nei 50 proc.

Po keturių šalių susitikimo Minske Adamas Michnikas nusiteikęs pesimistiškai: jis mano, kad Europoje susidarė 1938-ųjų Miuncheno atmosfera, rašoma “La Repubblica”. Adamas Michnikas, vienas iš žymiausių Lenkijos visuomeninių ir „Naujosios Europos“ veikėjų, Darbininkų apsaugos komiteto, o vėliau ir „Solidarumo“ strategas ir istorinis lyderis, „Gazeta Wyborcza“ įkūrėjas, pareiškė, kad dėl Minsko susitarimų yra nusiteikęs gana pesimistiškai.

Daugelis patriotų ar laikančiųjų save tikrais lietuviais gyvena kaip prieš 80–150 metų: jie vis dar galvoja, kad Vilnius priklauso Lenkijai ir vis dar jį vaduoja, interviu portalui LRT.lt teigia publicistas, kultūros antropologas Virginijus Savukynas, kurio knyga „Įžvalgos“ neseniai pasiekė knygynus. LRT.lt pašnekovas stebisi, kodėl Lietuvos lenkai, kurie nori dvikalbių lentelių, yra laikomi mažesniais Lietuvos patriotais ar net Lietuvos priešais.

Rusijos prezidentas tvirtino, kad ukrainiečiai esą padėjo naciams nužudyti milijonus žydų Kijeve, Lvove, Odesoje, nurodoma Ukrainos tinkalapyje zn.ua „Zerkalo nedeli“. Per Aušvico mirties stovyklos kalinių išvadavimo 70-ąsias metines Maskvoje surengtą ceremoniją V.Putinas prabilo apie ukrainiečių „išdavystę“ ir Ukrainos nacionalistų organizacijos (OUN) lyderį Stepaną Banderą.

Laisvės premijos laureatas Adamas Michnikas sako, kad lygindamas lenkų padėtį Baltarusijoje, Ukrainoje, Rusijoje mato, jog Lietuvoje padėtis yra geresnė, tačiau tai nereiškia, kad negali būti geriau. Lenkų disidentas įsitikinęs, kad jo tautiečiai Lietuvos lenkams galėtų aiškinti apie patriotizmą Lietuvai. „Mano nuomone, ta isterija tikrai neturi pagrindo. Vertindamas Lietuvos lenkus, skirstau juos į dvi grupes: į Lietuvos lenkus ir sovietinius lenkus.

 Lietuvos ir Lenkijos etninio pobūdžio konfliktai yra puiki dovana Vladimiro Putino Rusijai, sako 2014 metų Laisvės premijos laureatas, Lenkijos buvęs disidentas, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas. „Prisiminkime, kad V.Putino ideologas Aleksandras Duginas suformulavo mintį labai aiškiai - jis rašo, kad etninės įtampos tarp Lietuvos ir Lenkijos ypač vertingas elementas, kurį reikia panaudoti ir, jei įmanoma, gilinti.

„Lenkija buvo, yra ir bus su jumis, nepaisant nesutarimų“, – minint Laisvės gynėjų dieną Kryžių kanelyje, prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, sakė Adamas Michnikas, Lenkijos visuomenės veikėjas, buvęs disidentas, vienas iš Lenkijos opozicinio judėjimo „Solidarumas“ lyderių, įtakingo dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius.   Prieš 24-erius metus, iš karto po kruvinosios Sausio 13-osios, Lietuvos Seime jis kalbėjo tą patį visos Lenkijos vardu.

Reda Gilytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvoje viešintis žinomas Lenkijos laikraščio vyriausias redaktorius Adamas Michnikas įsitikinęs, kad Ukrainos ateitis daug kuo priklauso nuo Europos sąjungos. Jis neatmeta, kad pavojus iš Rusijos gresia ir Baltijos šalims, ypač Latvijai ir Estijai. Jose gausiausios rusų bendruomenės. Maskvos mokslinio informacinio centro „Memorialas“ vienas iš vadovų Nikita Petrovas tikisi, kad Ukrainos tauta įveiks sunkumus.

 Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis mano, kad Vakarų Europos valstybės savo rytines kontinento aljanso partneres naudoja kaip prieštankinę miną, rašo censor.net.ua. Interviu „Gazeta Wyborcza“ R. Sikorskis pareiškė: „Mes su nuostaba turime konstatuoti, kad kai kurios Vakarų Europos šalys itin atsargiai vertina pasienio zonos, kuri šiuo metu atrodo labiausiai pažeidžiama, stiprinimo klausimą.

„Nesileiskite apkvailinami ar nuginkluojami popierinių susitarimų, bet pasistenkite sukurti veiksmingą gynybą ir atgrasyti užsienio agresorius, kad ir kokie būtų agresijos pavidalai.“ Taip, vertindamas 1994-ųjų Budapešto memorandumą, turėjusį garantuoti Ukrainos saugumą, portalui LRT.lt sako Europos politikos analizės centro Vašingtone ekspertas Januszas Bugajskis.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pirmadienį atmetė raginimus jo vyriausybei atsistatydinti dėl nutekinto garso įrašo, iš kurio galima spręsti, jog vidaus reikalų ministras sudarė užkulisinį sandėrį su centrinio banko vadovu, kad išliktų valdžioje.

Lenkija siūlys savo užsienio reikalų ministrą Radosławą Sikorskį (Radoslavą Sikorskį) kaip „natūralų pasirinkimą“ pakeisti Catherine Ashton (Ketrin Ašton) Europos Sąjungos (ES) išorės politikos vadovo poste. 51 metų R. Sikorskis atliko svarbų vaidmenį Bendrijai siekiant išspręsti krizę Ukrainoje. Jis taip pat seniai žinomas dėl savo griežtos linijos Rusijos atžvilgiu.

Vladimiro Putino valstybė yra susijusi su Vakarais milijardinėmis išteklių tiekimo sutartimis ir tūkstančiais kilometrų dujotekio. Rusija Vakarams įdomi praktiškai tik dėl neišsemiamų naftos ir dujų šaltinių, šiek tiek mažiau – dėl aukso, briliantų, nikelio, titano, aliuminio. Tai pagrindinės šios šalies eksporto prekės, be kurių Maskva netektų 90 proc. biudžeto pajamų ir valiutos, papildančios Rusijos banką.

Planus reikšti nepasitikėjimą Lenkijos premjero, Pilietinės platformos (PO) Donaldo Tusko vadovaujama vyriausybe skeptiškai vertina ir daugumos šalies partijų atstovai ir prezidentūra, - praneša šios šalies žiniasklaida. Partijos Teisė ir teisingumas (PiS) lyderio, buvusio šalies premjero Jaroslawo Kaczynskio agresyvūs planai beveik visiems kelia abejonių. Savo partijos sumanymą gina PiS frakcijos lyderis Mariuszas Błaszczakas.

Lenkijos žiniasklaidos antraštės skelbia: nuo antrojo Seimo rinkimų turo rezultatų priklausys Lietuvos ir kaimyninės Lenkijos santykiai, ypač sprendžiant lenkų tautinės mažumos problemas.

Kelios didelės Lenkijos žiniasklaidos kompanijos vienija jėgas ir ketina apmokestinti dalį savo internetinio turinio, taip bandydamos išlaikyti įplaukas blėstant popierinės žiniasklaidos populiarumui, informuoja AP. Iniciatyva „Piano“ jau buvo sėkmingai įgyvendinta Slovakijoje ir Slovėnijoje, kur žmonės mokėjo mažą vienkartinį mokestį, kad galėtų neribojamai prieiti prie keleto internetinių tinklalapių. 19,5 mln.

Kelios didelės Lenkijos žiniasklaidos kompanijos vienija jėgas ir ketina apmokestinti dalį savo internetinio turinio, taip bandydamos išlaikyti įplaukas blėstant popierinės žiniasklaidos populiarumui, informuoja AP. Iniciatyva „Piano“ jau buvo sėkmingai įgyvendinta Slovakijoje ir Slovėnijoje, kur žmonės mokėjo mažą vienkartinį mokestį, kad galėtų neribojamai prieiti prie keleto internetinių tinklalapių. 19,5 mln.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute įvykusi gana sudėtingo pavadinimo diskusija „Naujasis Lietuvos – Lenkijos partnerystės turinys: konstruktyvaus dialogo bei dienotvarkės link?“ sutraukė gausų būrį šia tema besidominčių Lietuvos žurnalistų, politologų, taip pat ir Lietuvos lenkų bendruomenės atstovų.

Buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis duodamas interviu dienraščiui „Gazeta Wyborcza“ pripažino, kad Lenkijoje veikė slaptas CŽV kalėjimas. „Be abejo viskas vyko man apie tai žinant“, – sakė jis dienraščio žurnalistui, rašo delfi.lt. Pasak jo, lenkai sutiko bendradarbiauti su amerikiečių žvalgyba, nes to reikalavo tuometinė Lenkijos situacija. „Ne mes sulaikėme teroristus, ne mes juos tardėme. Darėme prielaidą, kad mūsų sąjungininkai laikosi įstatymų.

Indijoje kas valandą pasimeta 11 vaikų. Nedaug kam iš jų lemta patirti tokią laimę, kokią patyrė Saroo Brierley. Naujojo „Lūšnynų milijonieriaus“ istorija jau susidomėjo filmų kūrėjai, rašo „Gazeta Wyborcza“. 1986 metai. Penkiametis Saroo užsidirba pragyvenimui, šlavinėdamas geležinkelio vagonus.

Buvęs Lenkijos Žvalgybos agentūros vadovas Zbigniewas Siemiatkowskis tapo įtariamuoju CŽV kalėjimo byloje. Dienraščio žiniomis, lenkų karininkui pateikti įtarimai dėl neteisėto laisvės suvaržymo ir prievartos prieš karo belaisvius, rašo dienraštis „Gazeta Wyborcza“. „Gazeta Wyborcza“ skelbia, esą įtarimus pareikšti padėjo tai, jog prokuratūrą pasiekė Žvalgybos agentūros dokumentai, kuriuose detaliai aprašomas bendradarbiavimas su CŽV pirmajame karo prieš terorizmą etape.

Ukrainos opozicijos lyderė Julija Tymošenko, anot lenkų žiniasklaidos, dar prieš Kalėdas gali atgauti laisvę. Viltį, kad buvusi premjerė netrukus bus paleista iš kalėjimo, sustiprino patvirtinimas, kad gruodį Kijeve įvyks Europos Sąjungos (ES) ir Ukrainos viršūnių susitikimas, kuriame planuojama pasirašyti Asociacijos ir laisvos prekybos susitarimą. Briuselis yra pareiškęs, kad sąlyga sutarties pasirašymui yra J. Tymošenko paleidimas.

OKT/Vilniaus miesto teatro trupė ką tik išsilaipino Vilniaus oro uoste – Helsinkio teatro festivalyje Satinas iš O. Koršunovo spektaklio „Dugne“ tris dienas iš eilės suomiams siūlė išgerti degtinės „už žmogų“. Šiuo spektakliu OKT aktoriai baigė vasaros gastroles, po kurių laukia intensyvus teatro sezonas Lietuvoje.

Amerikiečių žurnalas "Foreign Policy" sudarė didžiausių išminčių šimtuką. Į jį patekę veikėjai - nuo liberalios demokratijos triumfą išprognozavusio Franciso Fukuyamos iki išaukštinto JAV prezidento Baracko Obamos - įvertinti už reikšmingas idėjas ir veiksmus, kurie leidžia keisti pasaulį.

Šalčininkų meras L. Talmontas, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ paklaustas, ar su juo bus galima kalbėtis lenkiškai, atsakė, kad už tai grėstų bauda. Savo kabinete Lenkijos dienraščio žurnalistą pasitikęs Leonardas Talmontas apgailestavo, kad „nieko nereiškia tai, kad kalbate kalba, kuria mano giminė Vilniaus krašte kalba jau penkis amžius“, rašo „Vilniaus diena“. „Dabar turėtume išsikviesti vertėją, kuris jūsų klausimus verstų į lietuvių kalbą“, – kalbėjo jis.

Amerikiečiams atsisakius Lenkijoje statyti priešraketinio skydo elementus, lenkų ginklų gamykla „Bumar“ siūlo parengti nuosavą priešraketinę sistemą, kuri saugotų Lenkijos oro erdvę, o ir amerikiečiai teigia neatsisakantys savo planų. Lenkijoje įrengta priešlėktuvinė ir priešraketinė sistema būtų trijų lygių. Pirmasis lygis būtų sukurtas naudojant raketas „Grom“, kurios gali sunaikinti taikinį 4-6 km atstumu.

Lenkijos dienraštis „Gazeta Wyborcza“ anonsuoja Rusijos ministro pirmininko Vladimiro Putino parašytą straipsnį, kuris bus išspausdintas laikraštyje rugpjūčio 31 d. „Gazeta Wyborcza“ teigimu, Rusijos premjeras savo straipsnyje paaiškins, kodėl nusprendė dalyvauti Lenkijoje vyksiančiame 70-ųjų Antrojo pasaulinio karo pradžios metinių minėjime.

Lenkijos spauda skelbia, kad JAV galutinai apsisprendė atsisakyti planų Vidurio Europoje sukurti priešraketinį gynybos skydą. Vašingtone veikiančio Raketinės gynybos propagavimo aljanso vadovas Rikis Ellisonas laikraščiui „Gazeta Wyborcza“ teigė, kad Pentagono generolai apskritai net nebediskutuoja apie pirminio susitarimo, pagal kurį Lenkijoje turėjo būti įkurdintos 10 raketų perėmėjų, įgyvendimą. Be to, remiantis pirminiu planu, Čekijoje turėjo būti įkurta radarų bazė.

Lenkijos žiniasklaida skelbia, kad šalies vyriausybė ieško galimybės iš darbo atleisti 12 tūkst. valstybės tarnautojų. Taip vyriausybė siekia mažinti savo išlaidas. „Gazeta Wyborcza“ rašo, kad per ministrų kabineto susitikimą premjeras Donaldas Tuskas iškėlė idėją sumažinti valstybės tarnautojų skaičių 10 proc., o tai reikštų, kad darbo neteks beveik 12 tūkst. asmenų. Teigiama, kad darbai dėl viešojo aparato sumažinimo jau pradėti, o visi rezultatai turėtų paaiškėti po mėnesio.

Lenkijos parlamento sudaryta komisija ruošia įstatymo projektą, kuriuo siekiama aktyviau kovoti su paauglių girtavimu. Šalies vyriausybė nori, kad kiekvienoje alkoholiu prekiaujančioje parduotuvėje būtų įrengtos vaizdo kameros, rašo dienraštis „Gazeta Wyborcza“. Jos įrašinėtų spalvotą vaizdą ir garsą, kad tikrintojams būtų lengva atpažinti asmenis ir užfiksuoti, kiek ir kokių alkoholinių gėrimų jie pirko. Pasak Lenkijos Alkoholio kontrolės agentūros atstovo Krzysztofo Brzozkos, 90 proc.

Buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Walęsa, duodamas interviu dienraščiui „Gazeta Wyborcza“, pripažino, kad prieš Lisabonos sutarties įsigaliojimą pasisakanti partija „Libertas“ sumokėjo pinigų, kad buvęs Lenkijos prezidentas pasakytų kalbą per šios politinės jėgos kongresą. „Libertas“ kongresas penktadienį vyko Romoje. Savo kalboje L. Walęsa palinkėjo šiam euroskeptikų judėjimui sėkmės.

Balandžio 29 – 30 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenė mini svarbią sukaktį – universiteto atkūrimo dvidešimties metų jubiliejų. „Per du dešimtmečius beveik iš nieko buvo sukurtas toks universitetas, kokį matome dabar: modernus, turintis didelį studijų programų skaičių, kvalifikuotų dėstytojų, gausų studentijos būrį. Šiandien jis žinomas ir pripažintas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje – galime tuo džiaugtis ir didžiuotis“, – jubiliejaus išvakarėse sakė VDU rektorius prof.

„Balsas.lt savaitėje“ teigiama, kad komunistinės diktatūros žlugimas ir ideologinio monopolio panaikinimas neišsprendė gausybės žiniasklaidos problemų. Dar labiau užslėpta cenzūra Žiniasklaida turi tapti vieta, kurioje žmonės bendrauja ir kurioje nustatoma viešųjų debatų kalba bei įtvirtinamos vertybės. Taip teigė žymus Lenkijos disidentas ir politinis kalinys Adamas Michnikas, pastaruoju metu einantis vieno populiariausių dienraščių „Gazeta Wyborcza“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas.