gamtos apsauga

Siekiant apsaugoti plėšriąsias žuvis, nuo šeštadienio įsigalioja jų žvejybos ribojimai, pranešė Aplinkos ministerija.  Įsigaliojus naujoms Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėms, vienos žvejybos metu leidžiama paimti po dvi lydekas, sterkus, marguosius upėtakius, kiršlius, tris vėgėles, o bendras šių žuvų skaičius negali viršyti penkių. Kitų žuvų leidžiama sugauti tiek pat, kiek iki šiol.

Detektyvas dėl taršos Kuršių mariose išaiškintas – Aplinkosaugininkų pareiškė, kad į lietaus kanalizaciją vandenį išpylė katilus valantys bendrovės „Klaipėdos energijos“ darbininkai. „Klaipėdos energijos“ atstovai pripažįsta, kad nutekėjimas pas juos įvyko, tačiau kaltinimų tarša nepripažįsta. Ir rėžia argumentą – esą jų teritorijoje nubėgo žalias vanduo, o į marias ištekėjo geltonas.

Rietavo rajone su įkalčiais įkliuvo brakonieriavęs pusamžis vyras. Įkliuvęs aplinkosaugininkams brakonierius nė nebandė gintis, jo laukia nemaža bauda, jei paklius dar kartą – ši bauda išaugs kelis kartus. Gamtosaugininkų paslėpta kamera filmuojamas brakonierius statantis kilpas. Tas pats žmogus Rietavo savivaldybės miškuose lydimas pareigūnų susirenka įkalčius. Žiauriu būdu gaudančiu žvėrelius niekadėjų vis dar pasitaiko. Su kilpomis gaudomi šernai ir stirnos.

 Tęsdami kovą su Mėgėjų žvejybos taisyklių vidaus vandenyse ir Prekybos ne mėgėjų žvejybos įrankiais tvarkos nepaisančiais pažeidėjais, aplinkosaugininkai pastaruoju metu sustiprino prekybos vietų, kur galima įsigyti žūklės prekių, kontrolę. „Patikrinimo rezultatai ir džiugina, ir verčia sunerimti. Džiugu dėl to, kad patikrintose žūklės prekių parduotuvėse pažeidimų nenustatyta. Deja, turgavietėse situacija yra kitokia.

Vakar vakare Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Radviliškio rajono agentūrai neetatinis inspektorius pranešė, kad Arimaičių ežere plaukiojama su vandens motociklu. Aplinkosaugininkai, kartu su policijos pareigūnais nuvyko į Velžių kaimą, kur ties poilsiaviete „Žirnelis“ pastebėjo vandens motociklu plaukiojantį vyrą. Kaip paaiškėjo, tai Šilutės gyventojas J.N. (1964m.) Arimaičių ežere, kurio plotas 290 ha, plaukiojama su vandens motociklu draudžiama.

Alma MOSTEIKAITĖ  Vasaros pradžioje Alytuje, J.Basanavičiaus gatvėje, šios kurortinės miesto dalies gyventojai ir joje besilankantys alytiškiai pamatė retą vaizdą. J.Basanavičiaus gatvės 11 sklype vyksta gyvenamojo namo statybos, ąžuolas stovi priešais jį įrengtą garažą, yra apkrautas maišais, kaip įtariama, nuo statybinių medžiagų, viršutinės šakos pradėjusios džiūti.

Namie baigėsi duona? Nuo jos pasirinkimo galimybių maisto parduotuvių lentynose – raibsta akys: juoda, balta, plikyta, rupaus malimo miltų, su ajerais, saulėgrąžomis, linų sėmenimis ir kitokiais priedais bei dar dešimtys visokiausių rūšių. Pasiūla nesiskundžia ir kiti produktai. Akivaizdu, kad kiekvienas gamintojas, tiekėjas ir pardavėjas stengiasi, kad maisto produktų vartotojui netrūktų. Ir kasmet jų atsiranda vis naujų.

Į Lietuvos pajūrį žvejai atvyksta net iš užsienio, tačiau galimybės skatinti mėgėjišką žvejybą šalyje neišnaudojamos. Dėl painios tvarkos ir vietų, kur būtų galima išplaukti į jūrą, daugelis mėgėjų nesinaudoja šia galimybe. Vėjas Karklės pakrantėje – ne toks ir stiprus, tačiau po audros bangos dar gana grėsmingos. Bet jos negąsdina į Klaipėdą iš Rygos atvykusių žvejų mėgėjų. „Toliau nepavojinga, nes bangos mažesnės. Bandome išplaukti.

Penktadienio popietę virš Vilniaus centro praskrido organizacijos „Greenpeace“ dirižablis.Skrydis truko apie valandą, o 40 m ilgio žalias oro balionas buvo labai gerai matomas nuo Neries apylinkių ir sostinės senamiesčio. „Greenpeace“ pasisako prieš naujų atominių elektrinių projektus visame pasaulyje, o taip pat kaimyninėse Baltarusijoje ir Rusijoje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė ir nagrinės asociacijos „Baltijos vilkas“ skundą dėl Aplinkos ministro Gedimino Kazlausko įsakymo, kuris per ateinantį medžioklės sezoną leidžia sumedžioti 50 vilkų. Teismas aiškinsis, ar įsakymas neprieštarauja to paties ministro patvirtintam Vilko populiacijos gausos reguliavimo planui. Kol vyks teismo procesas, ministro įsakymo galiojimas sustabdytas, todėl vilkų medžioklės sezono pradžia, numatyta spalio 15 d., gali nusikelti.

Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“ parengė peticiją ir ragina sumažinti vilkų sumedžiojimo limitą, kuris šiemet yra padidintas iki 50-ties. Peticija adresuota Prezidentei Daliai Grybauskaitei ir Aplinkos ministrui „Reikalaujame atšaukti Aplinkos ministro įsakymą dėl 50 vilkų sumedžiojimo limito 2012–2013 m. medžioklės sezonui, o nustatant kitą limitą vadovautis Vilko populiacijos gausos reguliavimo planu ir pagrįsti jį vilkų apskaitos rezultatais bei aktualiais jų daromos žalos duome...

Praėjusį savaitgalį vilkų antplūdį išgyvenę Biržų rajono Būginių ūkininkai sako tapę keturkojus žvėris saugančių direktyvų ir dvikojų plėšikų taikiniais. Nešventiškas sekmadienio rytas Praėjęs sekmadienis Voldžio ir Skaidros Laumių šeimai išaušo nelinksmas. Naktį gelbėję gyvulius ryte jie išgirdo veterinarijos gydytojo Vyganto Macio nuomonę – sužalotą devynių mėnesių telyčaitę reikia skersti.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai nuo liepos vidurio stebi vis labiau senkantį Nemuną. Aplinkosaugininkai įtaria, kad upės lygis krenta dėl žmonių veiklos Baltarusijoje statomoje Gardino hidroelektrinėje. Pagalbos aiškinantis, dėl ko iš tiesų senka Nemunas, ketinama prašyti Vyriausybės. Kad senka Nemunas, šalies hidrologai sako pastebėję dar liepos viduryje. Praėjusias kelias dienas vanduo upėje esą nustojo kristi, tačiau nė kiek ir nepakilo.

Telšių miškų urėdijos Žvėrinčiuje išsirito didžiųjų apuokų jaunikliai. Šie nykstantys paukščiai pernai pradėti veisti nelaisvėje. Du didžiųjų apuokų jaunikliai išsirito prieš kelias savaites. Miškininkų teigimu, balandžio pradžioje patelė ant žvyro krūvos padėjo keturis kiaušinius ir kantriai peri. „Jie ritasi kas savaitę. Vienas būna mažas, o kitas jau labai didelis ir, jei trūksta maisto, didysis gali sulesti mažiuką.

Mėgėjų žvejybai propaguoti du kartus per metus – liepos 6 d. ir rugpjūčio 15 d. – visuose valstybiniuose vandens telkiniuose (išnuomotuose ir neišnuomotuose), kuriuose mėgėjiška žūklė nėra draudžiama ir kuriuose neorganizuota limituota žvejyba, taip pat Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose visi asmenys turės teisę žvejoti nemokamai.

Išvykę į reidą gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai net nenujautė, kad jų darbas galėjo baigtis didele nelaime – neblaivus medžiotojas automobilyje netyčia iššovė. Paskutinę šios žiemos dieną Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai atsimins dar ilgai. Tądien Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas, jo pavaduotojas ir dar du inspektoriai Rokiškio rajone organizavo reidą Sartų medžioklės būrelio plotuose.

Šiau­lių ra­jo­no gi­ri­nin­kai ti­ki­na, kad Lie­tu­vo­je ne­ti­kė­tai pa­spau­dus ark­ti­niam spei­gui gy­vū­nams ir paukš­čiams ba­das kol kas ne­gre­sia. Ke­lių sa­vai­čių šal­čio šo­ką gy­vū­nai pri­si­tai­kys iš­gy­ven­ti. Su­dė­tin­ges­nė si­tua­ci­ja ku­rap­koms, ku­rioms trūks­ta le­syk­lų. Pas­ta­rų­jų ga­lė­tų įreng­ti ir ra­jo­no mo­kyk­lų bend­ruo­me­nės.

Tarptautinės paukščių apsaugos organizacijos duomenimis, kurapkos – viena iš sparčiausiai nykstančių sparnuočių rūšių Europos Sąjungoje. Lietuvos ornitologai kurapką paskelbė 2012 metų paukščiu. Taip siekiama atkreipti dėmesį į nykstančius sparnuočius, kuriems reikalinga žmonių pagalba, praneša LTV „Panorama“. Laukų vištelėmis vadinamos kurapkos dar pačios randa maisto, nes sniego nedaug.

Šiemet gan anksti prie Lietuvos krantų pasirodžiusi stinta į pajūrį mėgėjus traukia iš visos šalies, praneša LTV „Panorama“. Tačiau aplinkosaugininkai susirūpinę, kad ne visi žvejai laikosi taisyklių, o mėgėjiška žvejyba neretai virsta versline. Tuo metu, kai dauguma žmonių po dienos darbų jau ruošiasi poilsiui, ant Palangos tilto gyvenimas tik prasideda.

Per prieš savaitę praūžusią audrą Klaipėdoje labiausiai nukentėjo pirmosios Melnragės paplūdimys. Krantotvarkos specialistai sako, kad prieš imantis jį tvarkyti būtina apsispręsti – poilsiui ar uostui jis bus skirtas ateityje, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Teigiama, kad prieš maždaug du dešimtmečius paplūdimys šioje vietoje, šalia uosto vartų molų, buvo apie pusšimčio metrų pločio. Dabar jo beveik nelikę.

Lietuva kitais metais dalyvaus pasaulinėje parodoje, kuri vyks Pietų Korėjoje. Parodos „Expo 2012“ tema – „Gyvieji vandenynai ir pakrantės“. Apie tai, ką matys lankytojai Lietuvos paviljone, pasakojama LTV „Panorama“ reportaže. Parodos, kurioje dalyvaus 107 valstybės, tema – „Gyvieji vandenynai ir pakrantės“. Šalys demonstruos savo pasiekimus saugant gamtos išteklius, pažangiausias jūros išteklių panaudojimo technologijas, vandenynų ir jūrų pakrantėse gyvenančių tautų kultūrą.

Netoli Šiaulių — Aukštrakiuose — pavojingų atliekų deginimo įrenginyje baigiama sudeginti 4000 tonų pavojingų atliekų, kurios atvežamos iš visos Lietuvos. Po deginimo likusių pavojingų pelenų nėra kur dėti, nes neįrengtas specialus sąvartynas. Pelenų jau sukaupta 141 tona. Pritrūko lėšų Sąvartynas turėjo būti pastatytas kartu su pavojingų atliekų deginimo įrenginiu, bet jam pritrūko lėšų.

Flamingai, gandrai, pelikanai ir kiti migruojantys paukščiai rizikuoja gyvybėmis skrisdami per nesibaigiančius elektros laidus. Planetoje yra apie 70 mln. kilometrų elektros laidų. Vien Afrikoje ir Eurazijoje kasmet į juos atsitrenkę žūva milijonai paukščių, šimtai tūkstančių būna nutrenkiami, teigiama Norvegijoje vykstančioje Migruojančių gyvūnų rūšių konvencijoje paskelbtas tyrimas.

Lietuva, pirmininkaudama ES Tarybai 2013 m., turės parengti, suderinti ir pristatyti ES poziciją kovos su dykumėjimu klausimais, kurie bus svarstomi per vienuoliktąją Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl kovos su dykumėjimu šalyse, kurios patiria dideles sausras ir dykumėjimų, ypač esančiose Afrikoje“ valstybių konferenciją 2013 m., ir ją ten pristatyti. Šiuo tikslu teks rengti ES šalių ir kitų šalių susitikimus, derėtis ir sutarti dėl bendrų sprendimų.

Gražaus Panevėžio priemiesčio – Velžio gyvenvietės bendruomenė  daug metų nuolankiai nešė savo kryžių – kentėjo iš netoliese esančio paukštyno sklindančią smarvę. Tačiau žmonių kantrybė trūko. Smarvė pagal įstatymus? Nosį riečiantys  nuotekų, kiaulių, paukščių mėšlo ir kitokie bjaurūs kvapai iš stacionarių ūkinės komercinės veiklos objektų tapo neatsiejama kai kurių gyventojų kasdienybės dalimi.

Kenijos Nobelio taikos premijos laureatė Wangari Maathai mirė Nairobyje. 71 metų moters priežastis – vėžys. Nobelio taikos premiją Maathai gavo 2004 metais už moterų teisių gynimą, skaidresnės vyriausybės veiklos skatinimą bei gamtos apsaugą. Ji buvo pirmoji Afrikos moteris, gavusi prestižinį apdovanojimą. 2002 metais Maathai buvo išrinkta į Kenijos parlamentą ir trumpam buvo tapusi ministre Kenijos vyriausybėje.

Visuomenėje susiformavęs stereotipas, kad visureigiais, enduro motociklais ir keturračiais važinėjantys asmenys yra gamtos naikintojai, kurie nežino kitokio kelio, kaip važinėtis po brastas, kalvas, daubas, piliakalnius ir kitaip naikinti gamtos ir kultūros paveldo vertybes. Pasitaiko ir tokių, tačiau jie meta šešėlį ant visų vairuotojų.

Nemuno deltos regioninis parkas sulaukia vis daugiau turistų iš Europos. Į šį unikalų gamtos kampelį juos pritraukia ir pradėtos puoselėti senovinės žvejybos tradicijos bei pramoginė žvejyba. Beveik dviejų tūkstančių kvadratinių metrų Nemuno Deltos regioniniame parke daug lankytinų vietų, tačiau labiausiai turistus vilioja išvykos laivu nuo Mingės kaimo Atmatos, Skirvytės upėmis Kuršių marių link.

Vienintelio kelio iš Smiltynės į Nidą rekonstrukcija juda iš mirties taško. Kompromisas su aplinkosaugininkais pasiektas po bene 4 m. derybų.Kelio atkarpa nuo Nidos iki Kaliningrado srities pasienio – vos 5 kilometrai – šiuolaikiškai sutvarkyta prieš maždaug 10-metį. Kita kelio dalis, pritrūkus lėšų, liko nerekonstruota. Vienintelis Kuršių nerijos kelias – siauras, itin vingiuotas, asfalto duobės tiek kartų lopytos, kad kai kur atrodo lyg važiuotum žvyrkeliu.

Sekmadienį Rambyno regioninio parko direkcijos ir Pagėgių policijos pareigūnai tramdė šios saugomos teritorijos pažintinius takus ir Rambyno kalno šlaitus motociklų ratais niokojusius Vilniuje registruoto klubo „Enduro“ narius. Pirminiais duomenimis, klubo nariai liepos 2–8 dienomis dalyvavo kelionėje aplink Lietuvą, kad išskirtinai pažymėtų Valstybės dieną. Žygio metu keliasdešimt motociklininkų užsuko ir į Rambyno regioninį parką.

Nuo šiol bus ribojamas privažiavimas prie vieno švariausių Aukštaitijos ežerų – Švento, praneša LTV „Šiandien“. Stovyklautojai ir turistai mašinas, motociklus bei muzikos instrumentus turės palikti už 200 metrų nuo pakrantės. Gražutės regioninio parko direkcija ėmėsi papildomų apsaugos priemonių, rūpindamasi Švento ežero kraštovaizdžio draustinio ekologine būkle. Nuo šiol čia griežtai draudžiama stovyklauti, statyti palapines nakvynei, kurti laužus, triukšmauti.

Prasidėjus Šiaulių vyskupijos kurijos ir pastoracinio centro statyboms visuomenininkai sunerimo dėl Prisikėlimo aikštės. Tačiau aiškėja, kad nepaisant pažadų sutvarkyti miesto centrą, valdančioji dauguma šią kadenciją nė neketina kišti nagų prie aikštės.

Po žiemos savo valdose girininkai vėl rado krūvas šiukšlių. Ypač daug pavojingų ir pramoninių atliekų, kurių priėmimas specialiose aikštelėse kainuoja. Nutirpęs sniegas atidengė ne pačius gražiausius vaizdus. Senais buities rakandais, sauskelnėmis, plastikiniais buteliais ir net žvėrių kailiais nubarstyti pakelių ruožai, vandens grioviai, informuoja LTV naujienų laida „Šiandien“. Daugiausiai išmestų atliekų pamiškėse, giliau giriose jų nedaug.

Valstybės vadovų rezidencijoje Turniškėse iškirsta nemažai šimtamečių pušų, kitokių medžių, vyksta statybų darbai, kurių teisėtumo nesugeba paaiškinti jokie valdininkai.

Kelmės rajono policijos pareigūnai Tytuvėnų apylinkių seniūnijos Plauginių kaime, medžiotojų būrelio įrengtoje lupykloje pamatė neįtikėtiną vaizdą. Neetatinis Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos skyriaus inspektorius, atsiraitojęs rankoves, vertė iš vaikingos šernakiaulės vidurių paršiukus. Šalia jo buvo dar trejetas medžiotojų.

Anykščių rajono aplinkosaugininkai sulaikė brakonierių, kuriam „pavyko“ kilpa pagauti į Lietuvos raudonąją knygą įrašytą plėšrūną – lūšį. Tai kilpininkui kainuos per 15 tūkst. litų. Be to, jam gresia ir laisvės atėmimas. Brakonierius kilpininkas, kurio pavardės pareigūnai neatskleidžia, Anykščių rajono aplinkosaugininkams su įkalčiais įkliuvo užvakar. Medžiaga buvo perduota policijai, ši pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Vakar tapo aišku, kad sostinės ir dar kitų miestų valdžios pyragą visiškai rimtai nusprendė dalytis didžiosios partijos, kurios priverstos sugyventi ir Seimo opozicijoje. Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius, partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Rolandas Paksas ir Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaskichas vakar derino artimiausios veiklos planus.

Jau kurį laiką Lietuvoje vyksta beprecedentinis puolimas prieš gamtosaugines organizacijas bei žymius mokslo ir meno žmones, palaikančius kilnius Lietuvos gamtinio paveldo išsaugojimo tikslus. Prieš pačią gamtosaugos idėją, kaip nereikalingą ir trukdančią savanaudiškiems tikslams pasiekti. Tie oligarchiniai sluoksniai, kurie, nežiūrint ES įstatymų, siekia įteisinti gražiausių Lietuvos vietų privatizavimą, siekia prisistatyti namų draustiniuose ir apsitverti.

Dešimt ūkių dalyvauja projekte, kurio tikslas – išsaugoti ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, retus pievų paukščius. Itin retą Žuvinto ir Nemuno deltos pievose perintį paukštelį – meldinę nendrinukę – galima sutikti tik septyniose pasaulio šalyse. Lietuvoje saugomas stulgys bei griežlė – taip pat reti, šlapių pievų gyventojai. Atkurti šiems paukščiams tinkamas buveines ėmėsi dešimties ūkių savininkai: iškirsti apleistų pievų krūmai, jas imta šienauti, ganyti gyvulius.

Spąstais stirną ir bebrą pagavęs Videniškių seniūnijos gyventojas turės sumokėti tūkstantinę baudą bei atlyginti gamtai padarytą žalą. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono agentūros pareigūnai ketvirtadienį išsiaiškino, kad Videniškių seniūnijos gyventojas kilpa sugavo stirną ir grobį parsinešė į namus.

Panevėžiečiai šeštadienį miesto parkuose, skveruose, aikštėse ir gatvėse, kur auga kaštonai, surengė šių medžių gelbėjimo akciją. Kaštonų lapuose įsiveisusi kaštoninė keršakandė žaloja šiuos medžius ir kyla grėsmė, kad jie gali visai išnykti, praneša Lietuvos radijas. Daugiau kaip pusantro šimto panevėžiečių rinkosi vietose, kur auga daug kaštonų – jie rinko medžių lapus.

Kas blogiau – pilti teršalus į upę ar mokėti atlygį darbuotojams vokeliuose? Naudotis nelegalia programine įranga ar nemokėti mokesčių? Daugiau vartotojų atsisakytų pirkti iš teršėjų ir nelegalios įrangos naudotojų nei iš tų, kurie apvagia valstybę, rašo „Lietuvos rytas“. 67 procentai lietuvių nustotų pirkti produktus, jeigu sužinotų, kad jie dėl sudėtyje esančių kenksmingų medžiagų jau buvo pašalinti iš prekybos vietų lentynų.

Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros pareigūnai Meižių ežere sulaikė du brakonieriaujančius mažeikiečius, A. V. ir S. G., kurie gaudė žuvis 9 statomais žvejybiniais tinklais. Pažeidėjams gresia baudos nuo 200 iki 700 litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu, taip pat teks atlyginti gamtai padarytą žalą. Pasak aplinkosaugininkų, sulaikyti pažeidėjai buvo pagavę 5 lynus, 6 kuojas, 6 karosus ir ešerį.