galileo

Europos Komisijos trečiadienį pristatytame 168,3 mlrd. eurų 2020 metų Europos Sąjungos (ES) biudžeto projekte pagrindinis dėmesys skiriamas konkurencingai ekonomikai, jaunimui, saugumo ir solidarumo didinimui ES ir už jos ribų, o net 21 proc. planuojamo biudžeto siūloma skirti kovai su klimato kaita.

Europos palydovinės navigacijos sistema „Galileo“ po 17 metų trukusio parengimo, kelių nesėkmių bei kelis kartus išaugusio biudžeto ketvirtadienį pradeda veikti. Žadama, kad vietos nustatymo paslaugos bus geresnės nei kada nors anksčiau. Pirminės paslaugos bus nemokamos naudotojams visame pasaulyje. Jomis bus galima naudotis išmaniuosiuose telefonuose bei navigacijos įrenginiuose, kuriuose jau yra su „Galileo“ suderinti lustai.

Šiandien, kai miestuose daugėja įvairių rūšių transporto, o kartu su juo – ir automobilių spūsčių, kai užmiesčio kelių apkrovimas sunkiasvoriais automobiliais (ypač tam tikruose šalies regionuose) siekia kritinę ribą, peršasi išvada, jog mums reikia daugiau kelių. Tai – neteisingas sprendimas.

Jupiterio palydovą Europą dengia ledinis tektoninių plokščių atitikmuo. Ledinio kiauto dalys slysta viena po kita panašiai, kaip Žemės kontinentai ir vandenynų dugnas – taip galėtų būti teikiamos maistingosios medžiagos po ledu galbūt esančiai gyvybei. Europos vandenynas padengtas 20–30 kilometrų storio ledo sluoksniu. Ledas, atrodo, formuoja sritis, vadinamąsias augimo zonas, bet kadangi pats mėnulis neauga, niekas nežino, kur tas naujas ledas dedasi.

Dėl blogo oro neapibrėžtam laikui nukeliamas ketvirtadienį planuotas dviejų Europos palydovinės navigacijos sistemos „Galileo“ palydovų pakilimas. Jiems pakilus, „Galileo“ tinkle esančių palydovų skaičius būtų padidėjęs iki 6, rašo Phys.org.

 Rytoj pagal ES palydovinės navigacijos programą „Galileo“ į kosmosą bus išsiųsti dar du palydovai ir jų skaičius orbitoje padidės iki šešių. Palydovai bus paleisti 14.31 val. Vidurio Europos laiku iš Europos kosmodromo, esančio netoli Kuru Prancūzijos Gvianoje. Paleidimą bus galima stebėti tiesiogiai internetu. Šių palydovų paleidimas – tai dar vienas svarbus žingsnis visavertės europinės palydovinės navigacijos sistemos link.

Iš neseniai nutekintos „Intel“ dokumentacijos paaiškėjo, kad procesorių „Quark X1000“ debiutas rinkoje turi įvykti šių metų balandžio mėnesį, nors jau dabar norintys paeksperimentuoti gali pasinaudoti „Galileo“ pagrindinėmis plokštėmis. Jau žinome, kad parodoje „CES 2014“ kompanija „Intel“ pasakojo apie procesorius „Quark“ ir demonstravo jų pagrindu sukurtą dėvimą elektroniką, nors vėliau paaiškėjo, kad prototipuose vietoj nuosavų procesorių buvo naudojamos ARM mikroarchitektūros mikroschemos.

Beveik visą savaitę iki sekmadienio vilniečių ir Vilniaus svečių laukia kosmoso technologijų paroda „European Space expo“, įsikūrusi specialiai pastatytame kupole Katedros aikštėje. Jau pirmąją dieną po atidarymo paroda yra gausiai lankoma miestiečių, o registracija į moksleivių ekskursijas buvo užpildyta dar neprasidėjus parodai, sakoma parodos rengėjų pranešime.

Gyvybės Saulės sistemoje ieškantys mokslininkai mano, kad vienas iš Jupiterio palydovų Europa, kurioje yra vandenynas, teikia daugiau vilčių nei dykumų dengiamas Marsas, į kurį dėmesį šiuo metu sutelkusi JAV vyriausybė. „Europa – labiausiai tikėtina vieta Saulės sistemoje, be Žemės, kurioje gali būti gyvybė“, – teigė planetų mokslininkas Robertas Pappalardo iš NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos (JPL) Pasadenoje, Kalifornijoje.

Šaltojo karo plutonio atsargos, maitinančios NASA'os tolimojo kosmoso zondus, baigia išsekti. Iš kur energijos semsis būsimos misijos į Saulės sistemos pakraščius? Toliau, nei už 18 milijardų kilometrų, Voyager 1 kerta patį Saulės sistemos pakraštį. Jeigu jo instrumentai rodo teisingai, zondas galiausiai ruošiasi žengti į nežinią – stingdančią tarpžvaigždinės erdvės tuštumą. Tai 35 metus trunkančios jo kelionės kulminacija.

Europos Komisija paskelbė „Galileo“ programos piešinių konkurso nugalėtojos Lietuvoje vardą. Devynmetės Danielės Gedminaitės vardu pavadintas palydovas bus „Galileo“ programos suformuoto žvaigždyno dalis. Danielės piešinį „Raudonosios kometos elektros srovė“ nacionalinė komisija išrinko geriausiu. Kiekvienos iš 27 Europos Sąjungos šalių narių konkurso nugalėtojo (-os) vardas bus suteiktas į kosmosą paleidžiamam vienam „Galileo“ programos palydovui.

Europos Komisija paskelbė „Galileo“ programos piešinių konkurso nugalėtojos Lietuvoje vardą. Devynmetės Danielės Gedminaitės piešinį „Raudonosios kometos elektros srovė" nacionalinė komisija išrinko geriausiu. Kiekvienos iš 27 Europos Sąjungos šalių narių konkurso nugalėtojo (-os) vardas bus suteiktas į kosmosą paleidžiamam vienam „Galileo“ programos palydovui. Taigi ir Danielės vardu pavadintas palydovas bus „Galileo“ programos suformuoto žvaigždyno dalis.

Kas gali būti geriau, nei vienas geras humoristas? Du humoristai, susitikę BTV laidoje „Galileo“! Šventinę savaitę laidos vedėjas Raimondas Bingelis palaikyti jam draugiją įdomiausiuose eksperimentuose pasikvietė Justiną Jankevičių.

Pradėjo veikti Kinijos palydovinės navigacijos sistema „Beidou“: ji buvo įjungta gruodžio 27 dieną, pranešė naujienų agentūra „Xinxua“. Kol kas „Beidou“ veikia tik ribotu režimu – skirtingai nuo amerikietiškos GPS jos palydovai apima tik Kiniją ir dalį kaimyninių šalių teritorijos, sakoma pranešime. Skelbiama, kad šiuo metu „Beidou“ palydovinės navigacijos tikslumo paklaida siekia iki 25 metrų.

Po Jupiterio palydovą Europą dengiančiu ledu gali slypėti vandens telkiniai, savo dydžiu prilystantys Šiaurės Amerikos Didiesiems ežerams. Šis atradimas, jei jį parems planuojama nepilotuojamo roboto misija, yra jaudinantis, mat vanduo yra viena svarbiausių sudedamųjų dalių, reikalingų gyvybei. Europa yra antras arčiausiai Jupiterio, didžiausios Saulės sistemos planetos, skriejantis palydovas. Jo balta ledo danga ryškiai atspindi tolimą Saulę, praneša naujienų agentūra AFP.

Spalio 21 d. Europa į kosmosą paleido pirmuosius du GALILEO programos palydovus Thijs ir Natalia. Tokiu būdu Europa žengė dar vieną žingsnį link nuosavos pažangiosios palydovinės navigacijos sistemos, naudingos tiek ekonomikai, tiek kasdieniam mūsų gyvenimui. Programa GALILEO visų pirma bus naudinga Europos pramonei, nes įmonės ir piliečiai gaus tiesioginę prieigą prie Europai siunčiamo palydovinės navigacijos signalo.

Penktadienį iš Europos kosminės bazės Prancūzijos Gvianos pakilo „Sojuz“ raketa, nešanti du pirmuosius „Galileo“ visuotinės padėties nustatymo (GPS) sistemos palydovus. Šis rusų raketos startas buvo pirmasis, vykęs už Plesecko ir Baikonuro bazių ribų. Tai 2003 metais pasiekto komercinio susitarimo dalis, praneša naujienų agentūra AFP. 5,4 mlrd. eurų „Galileo“ projektą numatoma užbaigti 2020 metais. Jis susidės iš 27 veikiančių ir trijų atsarginių palydovų.

Iš Prancūzijos Gvianos Pietų Amerikoje „Sojuz“ raketa į kosmosą iškels du „Galileo“ visuotinės padėties nustatymo sistemos (GPS) palydovus, praneša BBC. Naujos kartos technologijų palydovai veiks išvien ir teiks tikslesnius laiko ir vietos nustatymo duomenis nei šiuo metu naudojama JAV GPS sistema. Vis dėlto „Galileo“ sistema negreitai pradės veikti visu pajėgumu. Reikės į orbitą iškelti dar 28 palydovus.

Visi, turintys idėjų palydovinės navigacijos srityje, kviečiami dalyvauti Europos kosmoso agentūros iniciatyva rengiamame palydovinės navigacijos konkurse. Idėjų autoriai iki š. m. birželio 30 d. savo idėją turi užregistruoti specialioje duomenų bazėje. Konkurso tikslas – surasti naujų idėjų palydovinės navigacijos srityje, kurios gali būti realizuotos praktiškai ir atnešti komercinę naudą, taip pat paskatinti perspektyvių idėjų autorius įgyvendinti savo pasiūlymus.

„Europietišku GPS“ vadinama palydovinės navigacijos sistema „Galileo“ bus įjungta 2014 m. pradžioje. Svarbiausi jos užbaigimo darbai patikėti Vokietijos bendrovei „OHB System“ ir Prancūzijos koncernui „ArianeSpace“, pranešė „BBC News“. „OHB System“, įveikusi konkurse dalyvavusią bendrovę „EADS Astrium“, turės pagaminti 14 „Galileo“ sistemai skirtų palydovų, o „ArianeSpace“ turės iškelti juos į numatytas orbitas.

Rytoj, penktadienį, 7 val. 45 min. Grinvičo laiku pro Žemę pralėks ESA kosminis zondas „Rosetta“. Mokslininkai tikisi, kad tai padės išsiaiškinti, kokia nežinoma jėga kosminiams aparatams suteikia fizikos dėsnius laužantį greitį. Nepaaiškinamo kosminių aparatų pagreitėjimo anomalija buvo užfiksuota 1990 metais, kai pro Žemę praskriejo NASA kosminis zondas „Galileo“. Pasinaudojęs mūsų planetos gravitacija, jis turėjo padidinti savo greitį skrydžiui į Jupiterį.

Kinija sėkmingai iškėlė į orbitą antrąjį „Beidou“ navigacinį palydovą, papildysiantį kuriamą Kinijos kosminės navigacijos sistemą „Compass“, pranešė naujienų agentūra „Xinxua“. Pranešama, kad raketa nešėja „Long March 3C“ su šiuo palydovu pakilo iš Xichango kosmodromo šalies pietvakariuose. "Scanpix" nuotr. Iš viso Kinija planuoja paliesti 30 „Compass“ palydovinės navigacijos sistemos, kuri turi tapti alternatyva amerikiečių GPS, europiečių „Galileo“ ir rusų „GLONASS“, palydovų.

Europos kosmoso agentūra (ESA) – tarpvyriausybinė kosmoso tyrinėjimo organizacija, įkurta 1975 m. Daugumą Europos šalių jungiančios agentūros būstinė yra Paryžiuje, Prancūzijoje. Ši organizacija jau nevienelius metus siekia, kad Europa kosminių tyrinėjimų srityje neatsiliktų nuo kitų pasaulio regionų, tokių kaip JAV. Europos kosmoso agentūros darbuotojai puikiai supranta, kad jų veikla gali pasitarnauti ne tik mokslinei sferai, bet ir visam ES gerbūviui.

Kinija nusprendė sekti Europos Sąjungos ir Rusijos pavyzdžiu – Pekinas pranešė kursiantis nuosavą, nuo JAV GPS nepriklausomą palydovinės navigacijos sistemą, praneša „Techradar.com“. Kinijos naujienų agentūros „Xinxua“ teigimu, Kinijos vyriausybė planuoja atnaujinti ir išplėsti dabartinę „Baidou“ regioninę palydovinės navigacijos sistemą, susidedančią iš 5 palydovų grupės. Iškėlus į orbitą 30 navigacijos palydovų, „kiniškas GPS“ aprėps viso pasaulio teritoriją.

Kadaise, kai žmonės Rusijoje mėgo auginti ilgus ūsus ir siųsdavo kitus žmones į Sibirą, tokie prietaisai kaip GPS ir mobilieji telefonai neegzistavo. Tačiau tada jie turėjo atominius švyturius, kuriais apšviesdavo savo Arktinių regionų jūrų pakrantes. Dabar šie statiniai daugiau primena radioaktyvius vienišus vandenų vaiduoklius. Rusijos šiaurinė pakrantė yra didžiulė teritorija, nusidriekusi bent keletą tūkstančių kilometrų, iš kurių didžioji dalis yra už Poliarinio rato.

Kosminės erdvės tyrėjų asociacija paragino pasaulio vyriausybes rengti globalinį apsaugos nuo asteroidų planą. Pasak ekspertų, Žemės orbitą reguliariai kerta nuo 500 iki 1000 masyvių asteroidų, o susidūrimas su bent vienu iš jų sukeltų globalią katastrofą. Jungtinių Tautų Organizacijos Vienos skyriuje surengtoje spaudos konferencijoje Kosminės erdvės tyrėjų asociacijos (Association of Space Explorers, ASE) ekspertai pažymėjo, kad mūsų planetos prieigose užfiksuota apie 6000 kosminių objektų.

Tiksliausias iki šiol Jupiterio atmosferos vėjų greičio tyrimas liudija, kad įžymioji Raudonoji dėmė per keliolika praėjusių metų sumažėjo, praneša „Physorg.com“. Kalifornijos universiteto Berklyje (JAV) mokslininkai, pasitelkę naują programinę įrangą, įvertino Jupiterio atmosferos debesų masyvų deformacijos ir planetos sukimosi greičio poveikį ir sudarė tiksliausią šios planetos paviršiuje siaučiančių vėjų greičio žemėlapį.

Europos Sąjunga (ES) vis ryžtingiau gręžiasi į naujų technologijų taikymą kosmoso erdvėje. Svarbus žingsnis bendros kosmoso politikos link - globalaus Žemės stebėjimo programa „Kopernikus“, rašo „Lietuvos žinios“. Naujasis projektas buvo pristatytas šios savaitės pradžioje per Globalaus aplinkos ir saugumo stebėjimo (GMES) forumą, vykusį Prancūzijos mieste Lilyje.

Oficialių Kinijos atstovų teigimu iki 2010 m. pradės veikti Kinijos palydovinės navigacijos sistema, aprėpsianti visą Azijos teritoriją, pranešė „Space.com“. Kol kas Pekinas „Compass/Beidou“ pavadintos palydovinės navigacijos sistemos detalių neatskleidžia.

Uždavinys „pertvarkyti biudžetą – pakeisti Europą“ išties ambicingas. Jei tai ne vien skambūs žodžiai, o tikras siekis, nepakaks vien tik pakeisti biudžeto struktūrą. Čia, kaip toje pasakėčioje, orkestras geriau negros kitaip susodintas. Reikalingos esminės permainos tiek formuojant biudžetą, tiek jį skirstant, o ir pats biudžeto dydis neturi būti neliečiamas tabu. Šalies įnašas.

ES šalių transporto ministrai patvirtino Europos palydovinės navigacijos projekto „Galileo“ įgyvendinimo reglamentą, pranešė BBC. Tai reiškia, kad jo vykdytojai galės naudotis 2007 m. ES jam skirta 3,4 mlrd. eurų parama kosminiams laivams, palydovams, antžeminėms stotims ir kitiems objektams statyti. Rangovų konkursai „Galileo“ projektui įgyvendinti turi būti baigti iki šių metų gruodžio. Europos palydovinės navigacijos sistema turėtų pradėti veikti 2013 m. pabaigoje.

„Šaltasis karas“ tarsi jau praėjo, tačiau JAV ir Rusija vėl susikibo naujoje mokslinėje – techninėje dvikovoje dėl JAV monopolijos palydovinės navigacijos srityje, rašo „The New York Times“. Maskva teigia, kad iki šių metų pabaigos „Roskosmos“ planuoja išvesti į orbitą 8 navigacijos palydovus. Tai būtų viena iš baigiamųjų Rusijos nuosavos palydovinės navigacijos sistemos GLONASS („Globalnaja navigacionnaja sputnikovaja sistema“) grandžių.

Praėjus 3 metams, kai į Europos Sąjungą įstojo 10 naujų valstybių, daugiausia iš buvusio komunistinio bloko, rytų europiečiai skundžiasi, kad su jais elgiamasi kaip su antrarūšiais piliečiais, o senosios ES narės nepatenkintos naujokų nacionalistine politika ir nesugebėjimu laikytis fiskalinės drausmės, tvirtina JAV dienraštis „The Wall Street Journal“ (www.wsj.com). Karšto entuziazmo ir kalbų apie kažkada padalytos Europos suvienijimą laikai praėjo.

Deja, šiame pasaulyje jau neįmanoma pasiklysti – jeigu tik, žinoma, nesate iš principo nusiteikęs prieš GPS imtuvus. Žurnalas „Forbes“ išrinko 10 geriausių GPS įrenginių ir paslaugų, o „Omni.lt“ pasidomėjo, kada jie pasieks Lietuvos vartotojus. Visuotinę padėties nustatymo sistemą (Global positioning system, GPS) JAV gynybos departamentas ėmė kurti karinės navigacijos ir taikinių nustatymo tikslais.

Kornelio GPS laboratorijos (JAV) darbuotojai „nulaužė“ ir internete paskelbė Europos kosminės navigacijos sistemos vidinį „Galileo“ kodą. Šis įvykis atskleidė kosmose vykstančios konkuruojančių navigacijos sistemų kovos apimtis ir rimtumą.

Po Vidurio ir Rytų Europos šalių įstojimo į Europos Sąjungą (ES) išryškėjo didesnė ES priklausomybė nuo Rusijos energetikos. Ateityje Rusija gali užimti dominuojančią poziciją tarp energetikos išteklių tiekėjų į ES šalis. Apie 50 proc. visų į ES importuojamų dujų ir apie 30 proc. naftos yra išgaunama Rusijoje. Tačiau ir pati Rusija yra priklausoma nuo įplaukų į federalinį biudžetą: apie 37 proc. federalinio biudžeto pajamų sudaro įplaukos iš naftos ir dujų eksporto.