fransas timmermansas

Europos Sąjungos šalių lyderiai antradienį renkasi Briuselyje pradėti kandidatų į svarbiausių Bendrijos institucijų vadovų postus paiešką po Europos Parlamento rinkimų, supurčiusių tradicinius aljansus. Svarbiausia iš pareigybių, į kurią bus ieškoma kandidato, yra Europos Komisijos – bloko vykdomosios valdžios institucijos – pirmininko postas, šiuo metu vis dar užimamas Jeano-Claude'o Junckerio. EK pirmininkas dirba penkerių metų kadenciją.

Europos Sąjunga trečiadienį ėmėsi naujų teisinių veiksmų prieš Lenkiją dėl jos prieštaringai vertinamų teismų reformų ir pareiškė, kad naujos Varšuvos teisėjų drausmės taisyklės gali padaryti neigiamą poveikį teisinėms laisvėms.

Europos Komisija pirmadienį pasiūlė visoje Europos Sąjungos (ES) rinkoje uždrausti vienkartinius plastikinius gaminius, tokius kaip plastikiniai gėrimų šiaudeliai, stalo įrankiai ir ausų krapštukai, ir paragino iki 2025 metų užtikrinti, kad būtų surenkama didžioji dalis plastikinių gėrimų butelių. Šiais pasiūlymais ES siekia iš aplinkos pašalinti kuo daugiau plastiko atliekų, nes plastiko mikrodalelės jau randa kelią į maisto grandinę.

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May trečiadienį kreipėsi į parlamentarus, Maskvai iki Londono nustatyto termino nepaaiškinus, kaip Jungtinės Karalystės teritorijoje buvo apnuodytas buvęs rusų dvigubas agentas. Premjerė paskelbė apie 23 rusų diplomatų išsiuntimą, taip pat Londonas sušaukė JT Saugumo Tarybą neeiliniam susitikimui.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pirmadienį atsisakė siekio suteikti sau daugiau galių teismų sistemoje, Europos Sąjungai pagrasinus, kad dėl šalies vykdomos teismų reformos, keliančios grėsmę įstatymų viršenybės principui, Varšuvai gresia precedento neturinčios sankcijos. Pirmadienio rytą prezidentas pristatė savo sugalvotas įstatymų projektų pataisas ir pasiūlė keisti Konstituciją.

Europos Sąjunga trečiadienį ketina didinti spaudimą Lenkijos dešiniajai vyriausybei dėl jos planų pertvarkyti šalies teisėtvarką ir, anot kritikų, sumažinti teismų nepriklausomybę. Po savo pergalės rinkimuose Lenkijos vyriausybė 2015 metų pabaigoje reformavo šalies konstitucinį teismą, o praeitą savaitę užsimojo pertvarkyti visą teismų sistemą. „Šiuos įvykius stebime su dideliu nerimu“, – sakė Europos Komisijos atstovas Margaritis Schinas.

Pirmadienį Lietuvoje lankysis Europos Komisijos (EK) pirmininko pirmasis pavaduotojas Fransas Timmermansas. Susitikimuose su šalies vadovais ir užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi jis aptars Europos Sąjungos (ES) ateities scenarijus, įskaitant saugumo ir gynybos politiką, Rytų partnerystės programą, kitų metų Europos Komisijos darbo programą ir kitus klausimus. „Visada pažinojau lietuvius kaip mūsų bendrų vertybių ir vienybės puoselėtojus.

Europos Sąjunga ketvirtadienį dar griežčiau įspėjo, kad valstybės narės gali būti nubaustos, jei atsisakys padėti Graikijai bei Italijai ir prisiimti dalį joms tekusios pabėgėlių antplūdžio naštos. Migracijos, vidaus reikalų ir pilietybės klausimų komisaras Dimitris Avramopulas sakė, iki rugsėjo valstybės narės turėtų būti priėmusios 160 tūkst. sirų ir kitų pabėgėlių, įstrigusių Graikijoje bei Italijoje, kurios atsidūrė migrantų krizės epicentre. Tačiau iki šiol perkelta tik 13 500 pabėgėlių.

Į Rumunijos gatves trečiadienį išėjo keli šimtai tūkstančių žmonių, protestuojančių dėl vyriausybės sprendimo dekriminalizuoti įvairius korupcinius nusikaltimus. Šie protestai yra didžiausi šalyje nuo komunizmo žlugimo 1989 metais. Žiniasklaidos turimais duomenimis, praėjus dienai po vyriausybės priimto įsako į Rumunijos miestų gatves, nepaisydami tvyrančių vėsių orų, išėjo mažiausiai 200 tūkst.

Europos Sąjunga Šengeno erdvės vidaus sienų kontrolę turėtų pratęsti dar trimis mėnesiais, nes Bendrija tebesistengia susidoroti su migrantų krize, trečiadienį pranešė Europos Komisija. Austrija, Vokietija, Danija, Švedija ir ES nepriklausanti Norvegija pirmą kartą sienų kontrolę įvedė 2015 metais, kai Europą užliejo didžiulė migrantų banga iš Sirijos, Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių. Paskutinį kartą ši priemonė buvo pratęsta lapkričio mėnesį, bet jos galiojimas turi baigtis vasario viduryje.

Europos Sąjunga antradienį nusprendė pratęsti vidaus sienų kontrolę Šengeno zonoje dar trims mėnesiams ir nepaisyti savo pažado iki metų pabaigos baigti visas nepaprastąsias priemones, pritaikytas dėl didžiulio migrantų antplūdžio praėjusiais metais. Europos Komisija, ES aukščiausioji vykdomosios valdžios institucija, rekomendavo pratęsti sienų kontrolę Austrijos, Vokietijos, Danijos, Švedijos ir Bendrijai nepriklausančios Norvegijos pasieniuose trims mėnesiams nuo lapkričio.

Praėjusią savaitę ES pateikė savo rekomendacijas, kuriose Lenkijos valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ veiksmai, dėl kurių buvo faktiškai sutrikdyta šalies Konstitucinio teismo veikla, yra vertinami neigiamai. Šaliai yra suteikiami 3 mėnesiai imtis atitinkamų veiksmų, kitokiu atveju yra kalbama net apie galimą balso teisės pačioje sąjungoje panaikinimą.

  Lenkijos parlamentas ketvirtadienį patvirtino įstatymą, turintį nutraukti šalies aukščiausiosios teismo institucijos paralyžių, švelnindamas ankstesnius pakeitimus, sukritikuotus tarptautinės bendruomenės.   Naujasis teisės aktas buvo priimtas 238 deputatų balsais prieš 173. Vyriausybė spaudė pataisyti Konstitucinio Tribunolo veiklos taisykles prieš JAV prezidentui Barackui Obamai atvykstant į penktadienį Varšuvoje prasidėsiantį NATO viršūnių susitikimą.

Europos Komisija pageidauja sukurti kompiuterinę programą, kuri apskaičiuotų, kiek atskiros Europos Sąjungos narės turėtų priimti prieglobsčio ieškančių asmenų pagal tų valstybių gyventojų skaičių ir ekonominius rodiklius, rašo Briuselio nepriklausoma naujienų svetainė „EUobserver“. Tokiu būdu planuojama depolitizuoti šį įnirtingus ginčus kurstantį procesą, priimant sprendimus dėl prieglobsčio suteikimo, kai įstrigo ES lygio pastangos perskirstyti prieglobsčio ieškotojus tarp Bendrijos šalių.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda nusprendė neatsižvelgti į Europos Komisijos nuomonę, pasirašydamas prieštaringai vertinamą įstatymą dėl konstitucinio teismo reformos, rašo Briuselio nepriklausoma naujienų svetainė „EUobserver“. Dėl šių pakeitimų Konstituciniam Tribunolui taps sunkiau priimti sprendimus, nes nuo šiol bus reikalinga dviejų trečdalių balsų, o ne paprasta dauguma.

Europos Parlamentas ketvirtadienį didele persvara parėmė planus paskirstyti 120 tūkst. pabėgėlių Bendrijos šalyse, kad būtų sumažintas migrantų krizės spaudimas Graikijai, Vengrijai ir Italijai. Europarlamentarai patvirtino skubos tvarka pateiktą priemonę 372 balsais prieš 124. Dar 53 ES asamblėjos deputatai susilaikė. Šis sprendimas papildo jau anksčiau Europos Parlamento pritarimo sulaukusį siūlymą per ateinančius dvejus metus iš Italijos ir Graikijos į kitas ES šalis perkelti 40 tūkst.

„Mes niekada nenusigręšime nuo tų, kuriems reikia apsaugos“, – pirmadienį lankydamasis Prancūzijos šiauriniame Kalė uoste pareiškė Europos Komisijos pirmasis vicepirmininkas Fransas Timmermansas. Jis taip pat sakė, kad Briuselis papildomai skirs 5 mln. eurų Prancūzijai, siekdamas jai padėti susitvarkyti su tūkstančiais į Didžiąją Britaniją ketinančių patekti migrantų ir pabėgėlių, gyvenančių vargingomis sąlygomis Kalė apylinkėse.

 Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba pirmadienį pritarus Rusijai vienbalsiai pasmerkė Malaizijos keleivinio lėktuvo numušimą ir pareikalavo užtikrinti nevaržomą prieigą prie katastrofos vietos prorusiškų separatistų kontroliuojamuose Ukrainos rytuose. Australijos iniciatyva parengtoje griežtoje rezoliucijoje reikalaujama atlikti tarptautinį tyrimą ir patraukti atsakomybėn šios tragedijos kaltininkus. „Turime gauti atsakymus.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pirmadienį ėmėsi veiksmų įvesti daugiau sankcijų Rusijai dėl jos vaidmens Ukrainos Krymo regione ir rengia sąrašą asmenų, kurie yra siejami su šio pusiasalio atsiskyrimu.

Nyderlandų vyriausybė atmetė planuojamą Europos Sąjungos (ES) ir Serbijos bendradarbiavimo susitarimą, praneša BBC.Kalbėdamas prieš ES šalių užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje, ES plėtros komisaras Olli Reinas sakė, kad Serbijai turėtų būti nusiųstas „labai stiprus signalas dėl europietiškos ateities“, rašo LRT.

Nyderlandų Karalystės Europo reikalų valstybės sekretorius Fransas Timmermansas, viešėdamas Vilniuje nuo 2005 metų veikiančiame baltarusių Europos humanitariniame universitete (EHU), pažadėjo skirti paramą jo studijų programoms, šeštadienį pranešė „nisnews.nl“. Numatyta, kad Nyderlandai 325 tūkst. eurų parems EHU Viešojo administravimo magistro programą. Taip pat ketinama skirti 18 stipendijų studentams, pradėsiančiams studijas šioje programoje nuo 2008 metų rugsėjo.