fortum

Suomijos energetikos bendrovė „Fortum“ pasirašė sutartį dėl savo centralizuoto šilumos tiekimo verslo Baltijos šalyse pardavimo „Partners Group“ įmonei. Bendra sandorio vertė, be įsiskolinimų ir grynųjų pinigų, yra 800 mln. eurų. Tikimasi, kad jis bus baigtas šių metų antrąjį ketvirtį, pranešė Suomijos bendrovė.  Pasak jos, sandoris yra jos strategijos vykdymo dalis, nes bendrovė nuolat peržiūri savo verslus ir optimizuoja portfelį vertės kūrimui.

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį priėmė nagrinėti Seimo narių skundą dėl atliekų deginimo jėgainių. Apie tai teisėja Daiva Petrylaitė pranešė parlamentarų kreipimosi į KT iniciatoriui konservatoriui Mykolui Majauskui. KT prašoma ištirti, ar Seimo priimtos pataisos, sugriežtinančios atliekų deginimo jėgainių statybas, neprieštarauja Konstitucijai. Po tokiu prašymu pasirašė 31 Seimo narys.

Valdantieji nebesiekia, kad statant atliekų deginimo jėgaines, būtų išlaikytas 20 kilometrų atstumas nuo gyvenviečių. Aplinkos apsaugos komiteto vadovas „valstietis“ Kęstutis Mažeika pirmadienį Seime įregistravo Atliekų tvarkymo įstatymo pataisą, kuria atsisako tokio reikalavimo. Pasak K. Mažeikos, „valstiečių“ frakcija, anksčiau palaikiusi nuostatą dėl 20 km atstumo, pataisą dėl jos atsisakymo žada palaikyti.

Seimas pasipriešino prezidentės veto pataisoms, sugriežtinančioms atliekų deginimo jėgainių statybas. Tai reiškia, kad Seimo anksčiau priimtos pataisos lieka galioti – jos įsigalios nuo 2019 metų sausio.

Parlamentinis Aplinkos apsaugos komitetas Seimui siūlo atmesti prezidentės veto pataisoms, reglamentuojančioms atliekų deginimo elektrinių statybą. Už veto atmetimą trečiadienį balsavo 5, prieš – 2 komiteto nariai. Buvęs konservatorius Paulius Saudargas balsavime nedalyvavo, o „valstiečiai“ Petras Nevulis ir Virginija Vingrienė nepasirodė posėdyje. Seimas ketvirtadienį balsuos, ar priimti prezidentės siūlymą, ar palikti rugsėjį Seimo priimtus pakeitimus, numatančias statybų ribojimus.

Seimui leidus Vyriausybei pakeisti sprendimus dėl Vilniuje ir Kaune jau pradėtų statyti atliekų deginimo elektrinių, opozicija prašo šalies vadovės pataisas vetuoti. Po kreipimusi surinkta beveik 20 opozicinėms frakcijoms priklausančių parlamentarų parašų. Konservatorius Mykolas Majauskas BNS teigė, kad sprendimas valstybei galėtų padaryti kelis šimtus milijonų eurų nuostolių, taip pat jis pakenktų Vilniaus ir Kauno gyventojams.

Seimo konservatoriams nepavyko sustabdyti pataisų dėl atliekų deginimo jėgainių ateities priėmimo. Seimas ketvirtadienį balsuos, ar leisti Vyriausybei pakeisti sprendimus dėl Vilniuje ir Kaune jau pradėtų statyti atliekų deginimo kogeneracinių elektrinių. Be to, Seimas apsispręs, ar uždrausti tokias jėgaines statyti arčiau kaip 20 kilometrų nuo gyvenamosios teritorijos. Konservatorius Jurgis Razma sakė, kad sprendžiamas likimas elektrinių, kurios jau pradėtos statyti.

Kauno Laisvosios ekonominės zonos vadovas Vytautas Petružis sako, kad Kaune statomoje atliekų deginimoje jėgainėje šiukšlėmis bus atsikratoma švariau, nei jas kaupiant sąvartynuose. „Išrūšiuotų atliekų deginimo projektas šiuo metu yra statybų stadijoje, mes jo nebijome, nes visų pirma, tai yra suomiška technogija.

Seimas linkęs sutikti, kad Vyriausybė pakeistų sprendimus dėl jau pradėtų įgyvendinti atliekas deginančių kogeneracinių elektrinių projektų, atsižvelgdama į gyventojų interesus ir jų sveikatą. Seime skinasi kelią draudimas tokias jėgaines statyti arčiau kaip 20 kilometrų nuo gyvenamosios teritorijos. Parlamentarai antradienį po svarstymo pritarė tokioms Atliekų tvarkymo įstatymo pataisoms, o dėl jų priėmimo spręs vėliau. Jei Seimas jas priimtų, pataisos įsigaliotų nuo šių metų lapkričio.

Nuo 2020 metų Lietuvos gyventojams gali pabrangti šiukšlių išvežimas – valdžia brandina dar vieną su aplinkosauga susijusį mokestį. Jo lėšomis ketinama skatinti ekologišką atliekų tvarkymą ir antrinį jų panaudojimą siūlantį verslą. Mokestį už aplinkos teršimą siūloma taikyti už nepavojingų atliekų deginimą. Jo iniciatorė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė „valstietė“ Virginija Vingrienė sako, kad Europos Komisija, siekdama mažinti atliekų deginimą, taip pat siūlo nustatyti jo mokestį.

Vokietijos energijos gamybos bendrovei „Danpower“ pasirašius taikos sutartį su Energetikos ministerija, pagal kurią ji gautų didesnį elektros tarifą Kauno jėgainėje, ekspertai ir verslininkai teigia, kad miesto šilumos vartotojai dėl to turėtų laimėti, tuo metu elektra gali kiek pabrangti.

Kovo pradžioje netikėtai paskelbtas Energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno sprendimas inicijuoti taikos derybas su Vokietijos bendrove „Danpower“ dėl kogeneracinių elektrinių projektų Vilniuje ir Kaune sulaukė prieštaringų vertinimų. Tokio žingsnio rėmėjai sako, kad kompromiso paieškos – pigesnis ir palankiai investuotojų vertinamas sprendimas. Kritikai stebisi, kad taikos sutartis pasiūlyta po ministerijos pergalės pirmosios instancijos teisme.

Kitais metais už šiukšlių išvežimą teks mokėti kur kas daugiau. Kėdainių miesto gyventojams metinis mokestis didės 6 eurais, o gyvenantiems kaimiškose vietovėse – 4 eurais. Mokestis padidintas dėl to, jog dar 2015 metais Vyriausybė ženkliai padidino rinkliavą už į sąvartynus išvežamas šiukšles. Tikėtasi, jog Lietuvoje bus pastatytos atliekų deginimo gamyklos, tačiau iškilo tik viena. Už šį politikų apsiskaičiavimą tenka mokėti visiems šalies gyventojams.

Biokuro katilines Vilniuje ir Kaune valdanti Vokietijos kapitalo bendrovė „Danpower“ šilumos ūkį atgavusiai Vilniaus valdžiai siūlo pastatyti naujų atliekų ir biokuro jėgainių. Kartu siūloma miestui parduoti anksčiau iš „Icor“ įsigytas katilines, kurias miestas galėtų išsipirkti per 25 metus.

Europos Sąjunga iš dalies finansuos valstybės valdomos energetikos grupės „Lietuvos energijos“ vystomą 380 mln. eurų vertės Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos projektą. 153 mln. eurų parama, arba 40,2 proc. projekto vertės, jėgainei numatyta 2014-2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos pakeitimuose, kuriuos patvirtino Europos Komisija (EK). Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, užsitikrinus jėgainės finansavimą, reikia skubinti ir statybos darbus.

 Vilniaus savivaldybė suteikė leidimą koncerno "Icor" netiesiogiai valdomai įmonei "Reenergy" Vilniuje, šalia Gariūnų turgavietės, statyti atliekų deginimo gamyklą. Tai paskutinis leidimas, būtinas pradėti gamyklos statybą. „Reenergy“ direktorius Raimondas Petreikis BNS sakė, jog jėgainės projektavimas jau baigtas, tačiau statybų pradžios data nežinoma. Pasak jo, jėgainės statybos užtruktų apie 2,5 metų, tačiau investicijos kol kas neskelbiamos.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas tiki, kad atliekų deginimas ir jų naudojimas kurui leis bent jau stabilizuoti uostamiestyje mokesčius už šilumą.

Energetikos kompanija „Fortum“ šiuo metu pirmauja Helsinkio akcijų biržoje pagal rinkos vertę tarp šalies kompanijų. „Fortum“ rinkos vertė, skaičiuojama kaip bendra įmonės akcijų vertė, siekia 16,2 mlrd. eurų, rašo dienraštis „Helsingin Sanomat“. Išskyrus Švedijos bendroves „Nordea“ ir „Telia-Sonera“, „Fortum“ biržoje pripažinta vertingiausia kompanija. Bankininkystės koncernas „Nordea“ vertinamas 27,5 mlrd. eurų, o telekomunikacijų kompanija „Telia-Sonera“ vertė siekia 22,6 mlrd. eurų.

Energetikos kompanija „Fortum“ šiuo metu pirmauja Helsinkio akcijų biržoje pagal rinkos vertę tarp šalies kompanijų. „Fortum“ rinkos vertė, skaičiuojama kaip bendra įmonės akcijų vertė, siekia 16,2 mlrd. eurų, rašo dienraštis „Helsingin Sanomat“. Išskyrus Švedijos bendroves „Nordea“ ir „Telia-Sonera“, „Fortum“ biržoje pripažinta vertingiausia kompanija. Bankininkystės koncernas „Nordea“ vertinamas 27,5 mlrd. eurų, o telekomunikacijų kompanija „Telia-Sonera“ vertė siekia 22,6 mlrd. eurų.

Vilniuje biokuro jėgaines taikosi statyti dvi kompanijos – prancūzų „Dalkia“ ir suomių „Fortum“. Tačiau ekspertai teigia, kad sostinėje nereikia nei vienų, nei kitų. Pagal viešumai pateiktas investicijų pirmąsias gaires su lietuvių koncernu „Icor“ dirbančios prancūzų kompanijos „Dalkia“, valdančios „Vilniaus energiją“, 300 MW jėgainė kainuotų apie 500 mln. litų.

„Gazprom“ ieško galimybių ekspansijai į Europos Sąjungos elektros energijos sektorių, tačiau jam tenka pripažinti pralaimėjimą Lietuvoje – vienintelėje ES šalyje, kurioje „Gazprom“ turi šios srities aktyvą, praneša Rusijos žiniasklaida. Koncernas priėmė sprendimą parduoti Kauno termofikacinę elektrinę už centus. Kaip šaltinis „Gazprome“, direktorių taryba suderino 99,5 procentų Kauno termofikacinės elektrinės akcijų pardavimą.

Apie planus Kaune pastatyti termofikacinę elektrinę paskelbusi suomių įmonė „Fortum Heat Lietuva“ derasi su Laisvosios ekonominės zonos valdytojais. Palankiai miesto vadovų vertinamus projektus siekianti įgyvendinti „Fortum“ ketina savo bazę įkurdinti Kauno LEZ teritorijoje. Tam reikės du „tipinius“ ekonominės zonos sklypus sujungti į vieną.

Lietuva iki šiol atliekų tvarkymą pateikdavo kaip rūpinimąsi ekologijos ir Europos Sąjungos (ES) standartais, o užsienio kompanijos mūsų sąvartynuose įžvelgia verslą. Šiuo metu Klaipėda pradėjusi įgyvendinti du energetinius projektus, kurie abu patyrė konkurentų pasipriešinimą. Elektrą iš metano dujų gaminančiai jėgainei kelią į uždarytą Kalotės sąvartyną neseniai atvėrė teismas.

Žaidimai po kilimu neleidžia suprasti, ar iš tiesų Lietuvą jau nuskurdinusi LEO LT statys naują atominę elektrinę. Statys kažkas kitas Konstitucinis Teismas (KT) nusiplovė rankas ir nepanoro iki galo spręsti politikų neišspręstų problemų. Nors KT konstatavo, kad kai kurie LEO LT pagimdę įstatymai prieštarauja Konstitucijai, tai neužkirto kelio atominės elektrinės (AE) statyboms.

Naftos produktų, patekusių sekmadienį į jūrą netoli Suomijos Nantalio miesto, dėmė vis plečiasi. Kaip pranešė Suomijos pasieniečiai, iki pirmadienio ryto dėmė pasiekė Alandų salų pietinį pakraštį. Suomijos gelbėjimo departamentas mano, kad naftos produktai galėjo išsilieti bendrovės "Fortum" elektrinėje, esančioje netoli Nantalio miesto. Taršos mastas paaiškės artimiausiomis valandomis, kai pasieniečių lėktuvas apskris akvatoriją.

Traukiantis šalies ekonomikai ir mažėjant elektros suvartojimui, o bankams vis atsargiau skolinant nauja atominė elektrinė  Lietuvai būtų ne pagal kišenę, įsitikinę ekspertai. Vienintelę realią galimybę pastatyti jėgainę prie Visagino jie sieja su galingų Vakarų energetikos kompanijų siekiais įsitvirtinti Rytų ir Centrinės Europos branduoliniuose objektuose.  „Su tuščiomis kišenėmis grandiozinių statybų imtis neįmanoma.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas smarkiai abejoja, ar nacionalinė energetikos bendrovė „Leo LT“ statys naują atominę jėgainę. Tai daryti turėtų strateginis investuotojas iš Vakarų, kuris būtų parinktas konkurso tvarka.

Norint sumažinti šildymo kainą, vienintelė galimybė yra būstų renovacija. O norintiems tai padaryti pirmiausiai reikia nebijoti rizikuoti bei turėti nuosavų lėšų investicijoms. Apie tai bei apie kitas su šildymo bei karšto vandens kainomis susijusias lazdijiečių problemas savo nuomone vakar atvirai dalijosi UAB „Lazdijų šiluma“ direktorius Gintautas Tulaba. G. Tulaba: “Viltis - kvailių motina”. - Pastaruoju metu rajono spaudoje mirga publikacijos šilumos kainų klausimais.

Dar šiemet Klaipėdoje šildymas turėtų brangti iki 30 procentų. Ši paslauga priklauso nuo dujų kainų ir brangsta perpus tiek, kiek pabrangsta dujos. Nuo sausio jau 63 proc. pabrango dujos, primena "Klaipėda".Specialistai nesutaria, ar alternatyvaus kuro deginimas gali atpiginti šildymą, ar kaip tik paslaugą dar pabrangins.Nuo metų pradžios dujų kainos šilumos tiekėjams pabrango 63 proc.Pasak „Klaipėdos energijos“ generalinio direktoriaus Vytauto Valučio, kuras šilumos kainoje sudaro 50 proc.