foreign affairs

Pasibaigus Šaltajam karui ir kritus Berlyno sienai 1989-aisiais Vakaruose įsivyravo euforija. Atrodytų, rinkos ekonomika užsitikrino pergalę ir turėtų pagerinti visų šalių, kurios pasinaudos ja praktiškai, gyventojų pragyvenimo kokybę. Demokratijos idėja palaipsniui turėjo įsivyrauti visur. Milžiniškų išlaidų gynybai laikai pasiliko praeityje, ir pasaulyje susiformavo Šveicarijos Davose susiformavęs politikos, žurnalistų, bankininkų ir verslo lyderių elitas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neišsipildysiančiomis svajonėmis pavadino JAV žurnalo „Foreign Affairs“ tvirtinimus, neva jo šalis žlunga. „Kažkas svajoja ir kažkas nori manyti, kad Putino Rusija žlunga. Tai jų svajonės.

Besitęsiant Rusijos santykių su Vakarų pasauliu krizei, kilusiai dėl įvykių Ukrainoje, Maskva demonstratyviai perorientuoja savo ekonomikos vektorių į Aziją. Tiksliau, į pagrindinę regiono žaidėją – Kiniją. Tačiau tai, kas Kremliui atrodo kaip sėkmingas strateginis ėjimas, iš tikrųjų gali būti kelias į spąstus. Potencialaus Kinijos pavojaus Rusijai tema nėra nauja.

Mitchellas A. Orensteinas/Geopolitika.lt JAV žurnalo „Foreign Affairs“ portalas foreignaffairs.com kovo 25 d. išspausdino straipsnį apie galimus Rusijos prezidento V. Putino ryšius su Europos kraštutinėmis dešiniosiomis partijomis. Pateikiamas šiek tiek sutrumpintas šio straipsnio vertimas į lietuvių kalbą. Visą straipsnį galima rasti šiuo adresu.

Seksas parduodamas. Kiekvieną dieną į milijonus britų namų pristatomi bulvariniai laikraščiai garsėja kasdienėmis apsinuoginusių moterų nuotraukomis. Viršutinės lentynos lūžta nuo tik suaugusiesiems skirtų žurnalų svorio. Metinis naujai sukurtų pornografinių filmų skaičius auga dviženkliu greičiu. Pornografija yra ir didžiausia interneto sėkmės istorija, taip pat vienas iš garantuotų kelių į internetinio verslo pelningumą.

Tarptautinėje politikoje Afganistanas – opi tema. Situacija šalyje negerėja (stabilumo perspektyva vis dar tolima), narkotikų problema tokia pat aštri ir visai nematyti požymių, kad atsakingi subjektai (visų pirma kalbama apie JAV ir NATO sąjungininkus) turi strategiją kompleksiškam šios įsisenėjusios problemos sprendimui.

Prognozuoti tikrai nėra lengva. Kartais politikos prognozuotojai net yra prilyginami būrėjams iš kavos tirščių, tačiau tai nesustabdo jų nuo tolimesnių prognozių, kurios neretai pasirodo esančios itin trumparegiškos ir kvailos. Žurnalas „Foreign Policy“ išrinko prasčiausias prognozes 2008 metams. Susipažinkite su aktualiausiomis, tačiau nepasitvirtinusiomis prognozėmis.

Didžiausia kliūtis geriems Lietuvos ir Rusijos santykiams yra ne abiejų šalių valdžios užsispyrimas ar skirtingas požiūris į demokratiją. Ir net ne Jungtinės Valstijos, kurias įprasta kaltinti dėl visų pasaulio bėdų. Labiausiai Lietuvą ir Rusiją skiria kardinaliai priešingos istorinių įvykių interpretacijos.

Liepos pabaigoje po septynerių metų konsultacijų žlugus Pasaulinės prekybos organizacijos (PPO) deryboms, Norvegijos užsienio reikalų ministras Jonas Gahras Støre norvegų laikraščiui „Aftenposten“ pareiškė, kad tai signalizuoja apie naują pasaulio tvarką. Ministro teigimu, dar prieš kelerius metus Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga (ES) išspręsdavo visus ginčus. Kai jos sutardavo dėl sprendimo, taip dažnai ir būdavo. „Tos dienos jau suskaičiuotos.

Kai šių metų gegužės viduryje minint Izraelio 60-metį JAV prezidentas George‘as W. Bushas sakė kalbą Izraelio parlamente, joje, be viso kito, išdėstė savo viziją, kaip Artimieji Rytai atrodys po 60 metų. Pasak dabartinio Jungtinių Valstijų prezidento, Izraelis tada minės 120-ąsias savo įkūrimo metines, palestiniečiai turės tėvynę, žmonės visame regione gyvens laisvose ir nepriklausomose visuomenėse, o Iranas ir Sirija bus taikios valstybės.

Vieni iš jų yra įžvalgiausi šių dienų filosofai, kiti religines aistras kurstantys dvasiškiai. Kai kurie kiti rašo mokslinę fantastiką ir atskleidžia keisčiausius žmonių pasąmonės vingius. Dar kiti yra sumaniausi šiandienos modernių finansų, politikos ir žmogaus teisių analitikai bei stebėtojai. Žurnalas „Foreign Affairs“ skaitytojams pateikė įtakingiausių šiandienos intelektualų šimtuką, kurį savo balsais skaitytojai galės koreguoti.

Lenkijos degtinės gamintojas „Sobieski“ siekia įsijungti į pasaulinę kovą dėl geriausio degtinės prekinio ženklo, skelbia „Warsaw Business Journal“. Pranešama, kad „Sobieski“ jau dabar patenka tarp dešimties geriausiai parduodamų pasaulio degtinių. Be to, šios degtinės prekinis ženklas šiuo metu vystosi sparčiausiai. „Mūsų tikslas yra iš 7 vietos pasaulinėje rinkoje užkopti į antrąją poziciją.

Kremliaus dažnai skleidžiama propaganda, kuria patikėjo ir dalis Vakarų valstybių politikų bei piliečių, skelbia, kad prezidento Vladimiro Putino išpuolis prieš demokratijos daigus šalyje buvo neišvengiamas blogis, atnešęs Rusijai stabilumą bei ekonominį klestėjimą. Tiesa, žurnale „Foreign Affairs“ Michaelas McFaulas bei Kathryn Stoner-Weiss argumentuoja, kad situacija yra priešinga nei kad ją bando pavaizduoti Kremliaus klika.

Demokratijos plėtra pasaulyje įstrigo, konstatuoja JAV dienraštis „The Christian Science Monitor“. Jo teigimu Putinas ir Chavesas leidžia naftos dolerius alternatyviems demokratinės santvarkos modeliams kurti, o kitos valstybės paprasčiausiai žengė žingsnį atgal. Per paskutiniuosius 25 metus demokratijos plitimas pasaulyje buvo viena svarbiausių geopolitinių tendencijų, tvirtina „The Christian Science Monitor“. 1975 m. savo valdžią rinko 30 pasaulio šalių gyventojai.