fizikas

Prieš kelias dienas pranešta apie 45-erių fiziko, pedagogo, visuomenininko dr. Audriaus Alkausko mirtį. Ši netektis sukrėtė visą bendruomenę, tačiau velionio kolegų atmintyje jis visada paliks šviesiausius ir gražiausius prisiminimus.  Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC) pasidalijo centro mokslininkės dr. Maženos Mackoit-Sinkevičienės prisiminimais apie kolegą, bičiulį dr. A. Alkauską.

Antradienį nuskambėjo netikėta ir liūdna žinia apie  fiziko, pedagogo, visuomenininko dr. Audriaus Alkausko mirtį. Netrukus Fizinių ir technologijos mokslų centras pasidalino informacija, kur bus galima atsisveikinti su velioniu. Šiandien taip pat papildyta, kad dr. A. Alkauskas amžinojo poilsio atguls gimtuose Anykščiuose. Kaip pranešama, atsisveikinimas su dr. Audriumi Alkausku vyks Vilniaus laidojimo rūmuose, Olandų g. 22, 6-ojoje salėje.

Antradienį nuskambėjo netikėta ir liūdna žinia apie  fiziko, pedagogo, visuomenininko dr. Audriaus Alkausko mirtį.  Fizinių ir technologijos mokslų centras šiandien pasidalijo, kur bus galima atsisveikinti su velioniu ir paskutinį kartą pagerbti jo atminimą.  Kaip pranešama, atsisveikinimas su dr. Audriumi Alkausku vyks Vilniaus laidojimo rūmuose, Olandų g. 22, 6-ojoje salėje. Atsisveikinti bus galima gegužės 17 d. (trečiadienį) 16:30–21:00 val.

Vakar Lietuvą apskriejo žinia apie fiziko, pedagogo, visuomenininko dr. Audriaus Alkausko mirtį. Jo gyvybė užgeso einant 46-uosius metus. Fizinių ir technologijos mokslų centras pasidalijo prašymu prisidėti prie finansinės paramos velionio artimiesiems.  „Vakar mus pasiekus liūdnai žiniai apie mylimo kolegos dr. Audriaus Alkausko netektį, visi galintieji kviečiami prisidėti prie finansinės paramos jo artimiesiems.

Eidamas 95-sius metus į Amžinybę iškeliavo buvusio VPU Bendrosios fizikos katedros docentas Stasys Vaičiūnas. Stasys Vaičiūnas gimė 1928 m. lapkričio 8 d. Žemaitkiemyje Ukmergės rajone. Mokėsi Žemaitkiemio pradinėje mokykloje, nuo 1949m. Jai tapus septynmete, tęsė mokslą joje. Vidurinę mokyklą baigė Ukmergėje, po to įvairiose rajono mokyklose mokytojavo - dėstė fizikos ir matematikos dalykus.

Eidamas 86-uosius metus šeštadienį po sunkios ligos mirė Lietuvos mokslų akademijos narys, Lietuvos fizikas profesorius Vincentas Dienys, pirmadienį pranešė Mokslų akademija.

Kai aptiksime ateivių civilizacijas (na, jeigu aptiksime), ir jos nebandys su mumis susisiekti pirmos, susidursime su nauja dilema: ar mums reiktų bandyti užmegzti ryšį? Žinomas fizikas Michio Kaku aiškiai išreiškė savo požiūrį šiuo klausimu: jis tiki, kad mes rasime ateivius, tačiau kai mums pavyks tai padaryti, mums derėtų vengti bandymų su jais užmegzti kontaktą.

Nors pastaruoju metu lietūs su audromis kiek nurimo, penktadienį vėl žadamas griaustinis su žaibais. Jei audrų metu buvome raginami saugotis, stiprus vėjas su žaibais kelia ne mažesnį pavojų. Kaip elgtis perkūnijos metu, klausiam fizikos mokslų daktaro, profesoriaus Edmundo Kuokščio. Laba diena, tai pastaruoju metu siaučia griaustiniai, žaibai ir taip toliau. Dabar artimiausiu metu ir vėl jų praneša.

Pijus Vaškevičius projekte „Lietuvos talentai“ dalyvauja ne pirmą kartą. Etatiniu „Lietuvos talentų“ sprogdintoju pramintas vaikinas tokią pravardę gavo už savo triukus su cheminėmis medžiagomis. 25-erių vaikinas yra baigęs Fizikos mokslus Vilniaus universitete ir dar studijų metais pradėjo važinėti po mokyklas rodant įvairiausius eksperimentus. „Mes šiandien jums paseksime pasaką. Mes jums paseksime pasaką apie „Tris paršiukus“, – užlipusi ant scenos vertinimo komisiją intrigavo Pijaus komanda.

Rusų fizikas, Nobelio premijos laureatas Žoresas Alferovas mirė, šeštadienį pranešė Rusijos Valstybės Dūma. Jam buvo 88 metai. Ž. Alferovas nuo 1995 metų buvo žemųjų parlamento rūmų deputatas. Naujienų pranešimuose sakoma, kad jis mirė dėl širdies ir plaučių nepakankamumo. Ž. Alferovas 2000 metais drauge su Herbertu Kroemeriu iš Vokietijos ir Jacku Kilby iš JAV gavo Nobelio fizikos premiją už tyrimus, kurie padėjo pamatus informacinėms technologijoms.

Nauja studija pakeitė iki tol buvusį supratimą apie mūsų visatos istoriją nuo Didžiojo sprogimo iki dabar. Pastarąjį šimtmetį buvo manoma, kad visata yra lyg besipučiantis balionas, nuolat didėjanti. Tačiau dabar vienas fizikas teigia, kad toks visatos palyginimas yra netinkamas, nes ji nė kiek nedidėja, rašo telegraph.co.uk. Tokia idėja nėra nauja.

Violeta Melnikienė, LRT radijo laida „Kasdienybės kultūra“, LRT.lt Norint pažinti dabarties pasaulį ir priimti kompetentingus sprendimus, reikia mokslinio išprusimo, moksliškai raštingų žmonių, kurie kurtų išmintingus įstatymus, kovotų su fanatizmu, socialinėmis neteisybėmis – teigia profesorius emeritas, habilituotas fizikos mokslų daktaras Jonas Grigas. Sulaukęs garbaus amžiaus, akademikas daugiau laiko skiria mokslo populiarinimui.

Rusijos teismas antradienį nusprendė lygtinai paleisti fiziką Valentiną Danilovą, kuris 2004 metais buvo nuteistas už šnipinėjimą Kinijai, informuoja „Reuters“. Žmogaus teisių gynėjai aršiai kritikavo V. Danilovo teismą ir teigė, kad byla politiškai motyvuota, nes informacija apie Žemės palydovų technologijas, kurią fizikas perdavė Kinijai, buvo išslaptinta.

Visiškai nereikia griebtis dieviškojo faktoriaus, kad paaiškintume, kaip susikūrė visata. Taip pareiškė JAV astrofizikas iš Kalifornijos universiteto Aleksejus Filipenko, praneša Newsru.com. Skirtingai nei susidaro įspūdis, šis mokslininkas anaiptol netvirtina, kad Dievo nėra. Rusų kilmės amerikietis aiškina, kad visata paaiškinama ir be dieviškojo faktoriaus.

Prancūzijos teismas CERN laboratorijoje penkerius metus dirbusiam branduolinės fizikos ekspertui Adlenui Hišerui (Adlene Hicheur) dėl teroristinių išpuolių planavimo skyrė penkerius metus kalėti, skelbia BBC. A. Hišeras buvo sulaikytas 2009 metais, kai policija aptiko jo elektroninius laiškus, skirtus tariamam „Al Qaeda“ nariui. Spėjama, jog Alžyro kilmės fizikas norėjo būti „aktyvaus teroristų padalinio“, kuris vykdytų išpuolius Prancūzijoje, dalimi.

Po dar vieno Irano branduolinių tyrimų mokslininko nužudymo vyriausybė Teherane nurodė skirti asmeninę apsaugą šalies atominės programos ekspertams, praneša agentūra AFP. Nužudymai nesutrukdys Irano pažangai, pareiškė viceprezidentas Mohammedas Resa Rahimis. Vyriausybė, anot jo, skyrė „specialią apsaugą“ visiems branduolinio sektoriaus darbuotojams. Apie apsaugos priemones savo branduoliniams tyrėjams Iranas buvo paskelbęs jau 2010 metų pabaigoje.