fidesz

Po įtemptos kampanijos, kurios pagrindinis klausimas buvo Rusijos invazija kaimyninėje Ukrainoje, vengrai sekmadienį balsuos visuotiniuose rinkimuose, ir apklausos rodo, kad pranašumą turi dabartinis Vengrijos premjeras nacionalistas Viktoras Orbanas. Tačiau pirmą kartą per 12 V. Orbano valdymo metų jo partija „Fidesz“ susidurs su vieninga opozicijos koalicija. „Fidesz“ persvara yra nedidelė, rodo apklausos.

Naujai susivieniję Vengrijos opozicijos politikai šeštadienį eina prie balsadėžių dalyvauti pirmuosiuose šalyje pirminiuose rinkimuose, kurie, kaip jie tikisi, padės perimti valdžią iš dešiniųjų pažiūrų ministro pirmininko Viktoro Orbano. Po daugelį metų trukusių ginčų ir virtinės triuškinamų pralaimėjimų kadaise susiskaldžiusi opozicija susivienijo siekdama bendro tikslo – per ateinančiais metais vyksiančius rinkimus išstumti ilgametį lyderį iš valdžios.

Europos Parlamentas trečiadienį pradėjo procesą, dėl kurio Vengrijos premjero Viktoro Orbano populistinė vyriausybė gali sulaukti precedento neturinčių sankcijų dėl jos keliamos „sisteminės grėsmės“ pamatinėms ES vertybėms. Balsavimas Europos Parlamente buvo stiprus politinis smūgis Vengrijos premjerui. Antradienį parlamente jis sakė, kad užgauli ataskaita, dėl kurios rengiamas šis balsavimas, įžeidžia Vengrijos garbę ir jos žmones.

Vengrija pritarė konstitucijos pataisai, kuriai įsigaliojus pabėgėliams bus sunkiau gauti prieglobstį šioje šalyje, ir priėmė įstatymą, numatantį įkalinimo iki vienų metų bausmes žmonėms, padedantiems prieglobsčio prašytojams. Konstitucijos pataisa taip pat apima benamystės draudimą, naujų teismų steigimą viešojo administravimo byloms nagrinėti ir sako, kad valstybė privalo ginti Vengrijos krikščionišką kultūrą. Pataisai pritarė 159 parlamentarai, „prieš“ balsavo penki.

Vengrijos parlamentas ketvirtadienį perrinko Viktorą Orbaną trečiai kadencijai iš eilės (iš viso – ketvirtai kadencijai) premjero poste. Per balandžio 8-ąją vykusius rinkimus V. Orbano dešinioji partija „Fidesz“ ir jos nedidelė sąjungininkė užsitikrino 133 mandatus 199 vietų parlamente. Ši dviejų trečdalių dauguma valdantiesiems suteikia galimybę vienašališkai keisti konstituciją.

Vengrija pasižymi didžiausiu atotrūkiu tarp gautų rinkėjų balsų ir laimėtų vietų parlamente tarp visų Europos Sąjungos valstybių, o Lietuva šiuo atžvilgiu užima antrą vietą, trečiadienį pranešė „Euronews“. Triuškinanti Vengrijos premjero Viktoro Orbano pergalė šio mėnesio rinkimuose jo partijai „Fidesz“ užtikrino du trečdalius mandatų šalies parlamente. Tačiau jo dešiniosios pakraipos politinis judėjimas gavo mažiau nei pusę balsavusiųjų balsų balandžio 8 dienos rinkimuose.

Prieš imigrantus nusistatęs Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ruošiasi vadovauti šaliai trečią kadenciją iš eilės po sekmadienį iškovotos triuškinamos rinkimų pergalės, nudžiuginusios kitus nacionalistus, bet tikriausiai sukelsiančios nerimą kai kurioms kitoms Europos Sąjungos narėms.

Vengrijos premjeras Viktoro Orbanas paskelbė iškovojęs „istorinę pergalę“ sekmadienį įvykusiuose parlamento rinkimuose, kai Nacionalinio rinkimų biuro (NVI) paskelbti negalutiniai rezultatai parodė, kad jo dešinioji partija „Fidesz“ užsitikrino aiškią daugumą. Sekmadienį vakare kreipdamasis į vėliavomis mojuojančius savo šalininkus V. Orbanas pareiškė, kad rinkimų rezultatai vengrams suteikia „galimybę apginti save ir ginti Vengriją“. Suskaičiavus daugiau kaip 80 proc.

Kalbėti apie Europos Sąjungos (ir plačiau – Europos) krizę yra madinga. Senąjį žemyną yra apnikusios kelios rimtos krizės, kurios gali tapti Europos saulėlydžio priežastimi. Viena vertus, ES sunkiai sekasi spręsti pabėgėlių krizę, dėl kurios stiprėja paprastų ES gyventojų nepasitenkinimas. Kita vertus, Europa išgyvena ir geopolitinio nestabilumo laikotarpį, aštrinamą agresyvių Rusijos veiksmų prieš Ukrainą ir Maskvos polinkio į konfrontaciją su Vakarais.

Europos Komisija pirmą kartą Europos Sąjungos istorijoje nusprendė inicijuoti teisės viršenybės principo laikymosi valstybėje narėje stebėjimo procedūrą. Toks yra Europos Komisijos atsakas į didžiulio tarptautinio dėmesio susilaukusius Lenkijos naujosios valdžios sprendimus dėl Konstitucinio Teismo ir visuomeninių transliuotojų valdymo.

Europos Parlamentas trečiadienį sutiko panaikinti teisinę neliečiamybę savo deputatui Belai Kovacsui, Vengrijos ultradešiniosios partijos „Jobbik“ nariui, kuris įtariamas šnipinėjęs Rusijos naudai. Sprendimas įšaldyti europarlamentaro teisinę neliečiamybę buvo priimtas balsuojant pakeliant ranką per posėdį Strasbūre. Dabar Vengrijos institucijos galės tirti B.Kovacso bylą ir jį apklausti.

Vengrijoje sekmadienį minint nacionalinę dieną tūkstančiai žmonių išėjo į gatves dalyvauti atskirose premjero Viktoro Orbano šalininkų ir priešininkų demonstracijose. Pasak vieno naujienų agentūros AFP fotografo, eitynėse prieš vyriausybę, kurias organizavo keli pilietiniai judėjimai, dalyvavo per 6 tūkst. žmonių, o dar apie 2 tūkst. dalyvavo oficialioje ceremonijoje, per kurią V.Orbanas pasakė kalbą.

Vengrija ketvirtadienį paneigė vieno žiniasklaidos leidinio pranešimą, esą ES blokavo Budapešto susitarimą su Rusija dėl atominės jėgainės plėtros, o toks žingsnis galėtų dar padidinti įtampą pašlijusiuose Maskvos ir Briuselio santykiuose. Vengrijos kabineto valstybės sekretorius Andras Giro-Szaszas (Andrašas Giras-Sasas) „tvirtai paneigė“ tą pranešimą, nurodė valstybinė naujienų agentūra MTI.

Budapešte tūkstančiai vengrų antradienio vakarą surengė eitynes, protestuodami prieš planuojamą mokestį už naudojimąsi internetu, o tas masinis protestas – jau antrasis per kelias pastarąsias dienas, turi įtikinti vyriausybę atsisakyti planų, kuriuos palaiko premjeras Viktoras Orbanas. „Neketiname leisti, kad tai nutiktų“, – skandavo minia, judėdama sostinės centre žvarbų vakarą Ekonomikos ministerijos link.

Budapešte tūkstančiai žmonių sekmadienį išėjo į gatves protestuoti prieš planuojamą naują mokestį už duomenų perdavimą internetu, kuris, anot jų, ne vien padidins mokesčių naštą Vengrijos žmonėms, bet ir suvaržys esmines demokratines teises bei laisves. Premjero Viktoro Orbano vyriausybė, plačiai kaltinama vykdanti nedemokratinę politiką, naujojo mokesčio planus pirmąsyk atskleidė 2015 metų mokesčių įstatymo projekte, kuris svarstyti parlamentui buvo pateiktas praeito antradienio vakarą.

Prieštaringai vertinamas Vengrijos vyriausybės vadovas Viktoras Orbanas po trijų rinkimų pergalių šiais metais per savo antrąją kadenciją galės nevaržomai kurti tai, ką pats vadina „neliberialą demokratija“, sako analitikai. Po ketverių V.Orbano darbo premjero poste metų jo dešinioji partija „Fidesz“ toliau yra populiariausia politinė jėga šalyje, be vargo laimėjusi balandį vykusius visuotinius rinkimus, Europos Parlamento rinkimus gegužę ir praėjusį savaitgalį vykusius vietos rinkimus.

 Vaida Pilibaitytė, LRT Radijo laida „Kultūros savaitė“, LRT.lt Kai esi provokuojamas, neturi tylėti, privalai reaguoti. Turi pats tapti agresyviu atminties lauko kariu ir parodyti žmonėms, kad yra ir kitų būdų interpretuoti istoriją. Ir visuomet bus pakankamai žmonių, kurie atkreips į tave dėmesį.

Vengriją dar ketverius metus valdys prieštaringai vertinamas premjeras Viktoras Orbanas, pasiekęs pergalę rinkimuose, kuriuose savo pozicijas sustiprino ir kraštutiniai dešinieji. „Galime visiškai užtikrintai pasakyti, kad laimėjome, – pirmadienį džiūgaujantiems šalininkams Budapešte sakė dešiniųjų premjeras. – Šie rinkimai buvo laisvi. Organizuoti laisvoje šalyje.“ 50 metų V.Orbano partija „Fidesz“ gavo 44,6 proc.

Apklausa rodo, kad visai neseniai susikūręs judėjimas Vengrijoje tapo antra pagal populiarumą politine jėga, praneša „Reuters“. Spalio 16-30 dienomis atliktos apklausos rezultatai rodo, kad asociacija „Egyutt 2014“ spalio mėnesį populiarumu nusileido tik valdantiesiems.

Vengrijos parlamentas pirmadienį patvirtino įstatymą, pagal kurį balsuoti norintys piliečiai turės iš anksto užsiregistruoti. Įstatymas kritikuojamas kaip ribojantis demokratiją. Įstatymą pasiūlė konstitucinių reikalų komitetas, kurį parėmė valdančioji ministro pirmininko Viktoro Orbano partija „Fidesz“. Apie 8 mln. balso teisę turinčių Vengrijos gyventojų likus 15 dienų iki rinkimų, kurie turėtų vykti pirmoje 2014 metų pusėje, turės balsavimui užsiregistruoti internetu arba asmeniškai.

2010 m. rinkimus Vengrijoje laimėjo „Fideš“ – tvirtos dešinės šalininkė, dažnai vadinama centro dešinės partija (oficialus pavadinimas – Jaunųjų demokratų aljansas, vengriško pavadinimo Fiatal Demokraták Szövetsége santrumpa – „Fidesz“), surinkusi 52 proc. rinkėjų balsų. Suformavus koaliciją su dar radikalesniais dešiniaisiais – krikščionimis demokratais, valdantieji parlamente gavo 263 vietas iš 386, tad galėjo praktiškai nevaržomai vykdyti reformas šalies viduje.

Vengrijos parlamentas pakeitė užsienio kritikuotą žiniasklaidos įstatymą. Be kita ko, sušvelnintos žiniasklaidos valstybinės cenzūros galimybės ir sustiprinta žurnalistų šaltinių apsauga. Priešingai, nei pradžioje planavo valdančioji partija „Fidesz“, iš įstatymo išbrauktas skyrius, kuris galėjo kelti grėsmę vienintelės opozicinės radijo stoties „Klubradio“ egzistavimui. Vengrijos opozicija pataisas laiko nepakankamomis ir ragina prezidentą Janošą Aderą įstatymo nepasirašyti.

Vengrijos valdančiosios „Fidesz“ partijos vadovybė parėmė vieno iš savo atstovų Europos Parlamente Janos Aderis kandidatūrą į prezidentus. Apie tai penktadienį pranešė Vengrijos valstybinė naujienų agentūra. Jei J. Aderis sutiks, jis beveik neabejotinai taps naujuoju šalies prezidentu, nes prezidentą Vengrijoje renka parlamentas, o jame daugumą turi „Fidesz“ partija. J. Aderis ir užims šį mėnesį atsistatydinusio Palo Schmitto vietą.

Viena svarbiausių dabartinių Europos Sąjungos problemų yra dvigubų standartų taikymas. Taip specialiame interviu naujienų portalui Balsas.lt teigė nepaprastasis ir įgaliotasis Vengrijos ambasadorius Lietuvoje Zoltanas Pecze. Pasak jo, dėl tam tikrų politinių ir ekonominių priežasčių Vengrijos ir Europos Komisijos (EK) ginčas yra pernelyg eskaluojamas.

Vengrijos vyriausybė parengs reikiamus teisės aktus, kad būtų įkurta komunistinę šalies praeitį vertinanti institucija. Valdančioji „Fidesz“ ir krikščionių demokratų partijų koalicija pavedė, kad tokie dokumentai būtų parengti iki gegužės 15 dienos, praneša naujienų agentūra MTI. Tautinės atminties komitetas turės įvardinti komunistinio režimo vadovus ir įvertinti jų atsakomybės dėl sistemos nusikaltimų pobūdį ir dydį, teigia „Fidesz“ frakcijos parlamente vadovas Janosas Lazaras.

Nenorėdama prarasti paramos iš ES struktūrinių fondų, Vengrija ketina jau netrukus pristatyti savo taupymo planą. O vengrai reikalauja nuversti vyriausybę kartu su ministru pirmininku Viktoru Orbanu, kurio valdymo metu šalis esą ekonomiškai nusilpo. Pasak šalies ūkio ministro Zoltano Čefalvajaus, į ES klausimus dėl Vengrijos biudžeto deficito bus atsakyta balandį. Vengrija 2013 m. gali netekti beveik pusės milijardo eurų paramos iš ES struktūrinių fondų.

Šeštadienį prie Vengrijos parlamento protestavo tūkstančiai žmonių. Jie reikalavo nušalinti ministrą pirmininką Viktorą Orbaną (Viktor Orban) ir jo centro dešiniųjų vyriausybę, kuri, pasak protestuotojų, pamynė demokratines vertybes ir susilpnino ekonomiką.

Nepaisant didelio tarptautinio spaudimo dėl Vengrijos valdančiosios koalicijos veiksmų, ji tebelieka populiariausia ir vėl laimėtų rinkimus, jei jie būtų rengiami dabar. Vengrijos parlamente absoliučią daugumą turi konservatyvios partijos „Fidesz“ ir krikščionių demokratų blokas. Įskaičiuojant ir neapsisprendusiuosius, 18 proc. visų respondentų balsuotų už valdančiosios koalicijos partijas, o opozicijoje esantys socialdemokratai ir radikali nacionalistinė partija „Jobbik“ gautų po 11 proc.

Vaizdžiai kalbant, Vengriją ištiko trejopa „popierių“ krizė: 1) šalies konstituciją ir kai kuriuos įstatymus kritikuoja ES ir JAV; 2) Vengrijai kurpiama byla ES Teisingumo Teisme; 3) jos valiuta ir finansai ne pačios geriausios būklės. Dėl ko kilo ES ir Vengrijos konfliktas? Kodėl ir kaip Vengrija gali būti pavyzdžiu Lietuvai? Kuriuos Vengrijos „popierius“ mums derėtų nukopijuoti? Mes be vengrų nenurimsim Vengrija sulaukė Lietuvos dešiniųjų politikų palaikymo.

Per pastaruosius kelis mėnesius premjero Viktoro Orbano vadovaujama nacionalistų vyriausybė į šipulius sudaužė tai, ką Vengrija buvo sukūrusi per daugiau nei du nepriklausomybės dešimtmečius. Sausio 1-ąją įsigaliojusi naujoji šalies Konstitucija į V. Orbano partijos ,,Fidesz“ rankas atidavė šalies žiniasklaidą, teismus, Centrinį banką, net religijos išpažinimą.

Prezidentas Palas Schmittas, antradienį surengęs Naujiesiems metams skirtą diplomatinių atstovybių ir tarptautinių delegacijų Vengrijoje vadovų susitikimą, savo kalboje paneigė per pastarąsias savaites pasireiškusį „užsienio puolimą“ prieš Vengriją. Prezidentas teigė, jog Vengrija vykdo tarptautinius įsipareigojimus, susijusius su naryste NATO ir Europos Sąjunga (ES) bei skolos tarptautinėms finansinėms organizacijoms mokėjimu.

Dešimtys tūkstančių žmonių Vengrijos sostinėje Budapešte protestuoja dėl prieštaringai vertinamos naujos konstitucijos, įsigaliojusios prieš dieną, praneša BBC. Vengrijos valdančioji partija „Fidesz“, kuri per parlamento rinkimus laimėjo du trečdalius daugumos, pagrindinio įstatymo projektą parlamentui pateikė balandžio mėnesį. Oponentai įsitikinę, jog naujasis pagrindinis įstatymas kelia grėsmę demokratijai. Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos taip pat prašė atisakyti šio įstatymo.

Vengrijos parlamentas ketvirtadienį pritarė konstitucijos pataisoms, kuriomis perpus sumažinamas parlamentarų skaičius. Taip tikimasi sumažinti biurokratijos ir supaprastinti sprendimų priėmimą parlamente. Pataisose numatoma, kad parlamento narių skaičius nuo 386 bus sumažintas iki 200, praneša naujienų agentūra AFP. Kol kas nenustatyta, kada pataisos įsigalios, tačiau stebėtojai teigia, kad tai gali nutikti 2011 metų sausį.

Radikalių dešiniųjų pažiūrų partija „Jobbik“, kurios nariai ne kartą reiškė antisemitines ir antičigoniškas nuostatas, po sekmadienį vykusių rinkimų pirmą kartą prasibrovė į šalies parlamentą. „Jobbik“ partija užėmė trečiąją vietą ir tik nežymiai pralaimėjo valdžią praradusiems Socialistams. Triuškinančią pergalę parlamento rinkimuose iškovojo centro-dešinioji „Fidesz“ partija, kuri surinko daugiau nei 52 proc. balsų. Šalį į skolą ir vis augantį nedarbą įstųmę socialistai gavo vos 19,3 proc.

Vengrijoje šį sekmadienį vyks parlamento rinkimai, kuriuose, kaip prognozuojama, sėkmingai pasiraodys ekstremistinė partija „Jobbik“, kuri veda aktyvią kampaniją prieš šalyje gyvenančius čigonus. Laukiama, kad rinkimus Vengrijoje laimės dešinieji ir neofašistai, o tuo tarpu šalį 8 metus valdę liberalai ir kairieji, kurie praktiškai atvedė Vengriją į bankrotą ir privertė šalį maldauti pinigų iš Tarptautinio valiutos fondo, yra pasmerkti triuškinančiam pralaimėjimui.

Vengrijos parlamentas pritarė Baudžiamojo kodekso pataisą, pagal kurią Holokausto neigimas šalyje bus laikomas kriminaliniu nusikaltimu. Tokią pataisą, kuriai prieštaravo dešinioji partija „Fidesz“, prastūmė valdantieji Socialistai. „Fidesz“ partija teigia, kad tokia pataisa prieštarauja Vengrijos Konstitucijai. Už Holokausto neigimą Vengrijoje nuo šiol grės laisvės atėmimo iki 3 metų bausmė. Manoma, kad Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Vengrijoje buvo išžudyti 450 tūkst. žydų.

Pagrindinės Vengrijos opozicinės partijos narys apkaltino žydus, kad šie esą siekia užvaldyti jo šalį. „Aš esu vengrų nacionalistas. Aš myliu savo tėvynę, myliu vengrus ir teikiu pirmenybę vengrų, o ne globalaus kapitalo – žydiško kapitalo, jei taip jums labiau patinka -, siekiančio užvaldyti visą pasaulį, o ypač Vengriją, interesams“ - teigė Vengrijos parlamento narys Oszkaras Molnaras.

Vengrijos slaptųjų tarnybų vadas, devintajame dešimtmetyje 6 m. praleidęs KGB akademijoje Maskvoje, tapo NATO žvalgybos komiteto vadovu. Kai kurie diplomatai jau sunerimo, jog tai gali kelti grėsmę aljanso saugumui, rašo „International Herald Tribune“.Dar gruodį 49 m. Sandorą Laborcą į Vengrijos Nacionalino saugumo tarnybos direktoriaus postą asmeniškai parinko šalies premjeras Ferencas Gyurscany.